Bylos Nr. 1S-2062-530/2015
Proceso Nr.1-87-1-00094-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-01-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. – 10 metų laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas.
Bausmės pradžia – 2009-02-22, bausmės pabaiga – 2019-02-22.
2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 93-703 Komisija nutarė taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias baudžiamojo poveikio priemones: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi šiuo metu nuteistąjį R. S. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
R. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas visiškai neįvertino pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal „OASys“ metodiką, yra žema pakartotinio nusikalstamumo rizika – 18 balų bei į komisijos skirtas rekomendacijas, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Per bausmės atlikimo laiką stengėsi elgtis atsakingai nors ir buvo nuklydimų, bet šiuo metu sėkmingai sprendžia savo bėdas ir atsispiria pagundoms. Per bausmės atlikimo laiką buvo baustas tris kartus, bet buvo skatintas dešimt kartų. Nuo pat atvykimo dirba VĮ „Mūsų amatai“ staklininku vienetininku, o nuo 2011-03-21 buvo perkeltas į traktorininko darbininko pareigas, taip pat dirba visuomeniniais pagrindais, dalyvauja įvairiose socialinėse programose. Artimai bendrauja su šeima ir vaikais. Nesilaiko nuteistųjų subkultūros, visada stengiasi turėti savo nuomonę. Teismas turi vadovautis bausmės vykdymo tikslais, paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Atsiliepimas negautas.
Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą R. S. įvykdė – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, elgėsi pavyzdingai, buvo vieną kartą paskatintas, toliau mokėsi ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirbo (b.l. 10). Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. S. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 18 balų. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo R. S. kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka netinkamas elgesio modelių pasirinkimas bei tai, kad turi savus įsitikinimus, trūksta lankstumo, gebėjimo priimti kitą požiūrį. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nerodo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, ir jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu išvadai, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje bei mokymo programose, taip pat nurodė, jog dirba. Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys parodo, kad R. S. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau įvertinus tai, jog per bausmės atlikimo laikotarpį jis net tris kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir surogatų vartojimą (nusikalstamą veiką taip pat padarė būdamas neblaivus), ir nors šiuo metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas, tačiau paskutinė jam skirta nuobauda buvo 2013-10-07, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r ė :
nuteistojo R. S. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Giačaitė