Civilinė byla Nr. 3K-3-201/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 54.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo
Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir
Antano Simniškio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. K. ir atsakovo S. M. individualios
įmonės nekilnojamojo turto agentūros „Naujos galimybės“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės
Ž. K. ieškinį atsakovėms R. R., D. P. ir S. M. individualiai įmonei
nekilnojamojo turto agentūrai „Naujos galimybės“ dėl nuostolių atlyginimo ir
tarpininkavimo mokesčio priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teisės klausimų,
susijusių su šalių civilinių teisinių santykių kvalifikavimu, taip pat dėl materialinės
teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, taikymo.
Atsakovas S. M. individuali įmonė nekilnojamojo turto agentūra „Naujos
galimybės“ (toliau – agentūra) 2005 m. lapkričio 10 d. sudarė su ieškovės Ž. K.
atstove A. K. sutartį, kuria įsipareigojo tarpininkauti perkant butą (duomenys
neskelbtini) už 165 000 Lt. Ieškovės atstovė agentūrai sumokėjo 8000 Lt už
paslaugas ir šalys sulygo, kad pirkimo–pardavimo sutartis turės būti sudaryta
iki 2005 m. gruodžio 10 d. Tuo pačiu laikotarpiu agentūra su nurodyto buto
savininkėmis atsakovėmis – R. R. ir D. P. pasirašė pavedimo sutartis, kuriomis
įsipareigojo surasti pirkėją butui parduoti už kainą nuo 165 000 Lt iki 190 000
Lt. Iki 2005 m. gruodžio 10 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta;
ieškovė butą iš nurodytų atsakovių nupirko 2006 m. sausio 26 d. už 190 000 Lt.
Ieškovė prašo iš atsakovių R. R. ir D. P. priteisti 25 000 Lt – buto
pabrangimą. Ieškinį grindžia CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, pagal
kurią šalis, sudariusi preliminariąją sutartį ir vengianti sudaryti pagrindinę
sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Ieškovės teigimu,
2005 m. lapkričio 10 d. ieškovės ir atsakovių R. R. ir D. P. sutartis yra
preliminarioji sutartis, kurią pasirašė sutarties šalių atstovės – A. K. ir agentūra.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 9 d.
sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovių R. R. ir D. P. po 12
500 Lt, o iš atsakovo S. M. individualios įmonės nekilnojamojo turto
agentūros „Naujos galimybės” – 8000 Lt. Teismas nustatė, kad agentūra ir
ieškovė 2005 m. lapkričio 10 d. sutartimi susitarė, kad ieškovė už 165 000 Lt
pirks butą, o pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2005 m. gruodžio 10
d. ir tai, teismo teigimu, atitiko preliminariosios sutarties sampratą pagal CK
6.165 straipsnį. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius
pagrindinės sutarties, atsakomybė (pareiga atlyginti nuostolius) gali kilti tik
tuo atveju, jeigu nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas
nustatė, kad ieškovė agentūrai 2006 m. sausio 12 d. siuntė prašymą pranešti,
kada ir kur turėtų atvykti dėl buto pirkimo sutarties sudarymo, o S. M.
pripažino, kad ieškovės laišką gavo; ieškovė tų pačių metų sausio mėnesį elektroniniu
paštu susirašinėjo su S. M. klausdama, kokios buto pirkimo problemos; ieškovė,
nepaisydama atsakymo, kad buto kaina pakilo iki 190 000 Lt, 2006 m. sausio
26 d. ginčo butą nusipirko. Teismas, įvertinęs šiuos veiksmus, padarė išvadą,
kad ieškovės ketinimai įsigyti butą buvo realūs, o jos už butą sumokėta daug
didesnė nei buvo sutarta pinigų suma paneigė atsakovių teiginį apie ieškovės
turimų lėšų trūkumą. Teismas pažymėjo, kad agentūra taip pat atstovavo ir teikė
paslaugas atsakovėms. Kylant butų kainoms, tiek atsakovės, tiek agentūra nebuvo
suinteresuotos parduoti butą sutartu terminu. Teismas, įvertinęs šalių
priešingus interesus dėl buto pardavimo laiko ir kainos, konstatavo, kad agentūra
netinkamai vykdė 2005 m. lapkričio 10 d. sutartyje nustatytą prievolę dėl
tinkamo pranešimo apie buto pirkimą ieškovėms, pažeisdama CK 2.135 straipsnį, atstovaudama
ir ieškovės, ir atsakovių interesams, sąmoningai, gindama tik atsakovių
interesus, nepranešė ieškovei apie buto pirkimo sutarties sudarymo vietą bei
laiką ir ieškovė būtent dėl to neatvyko pas notarę; tai, teismo teigimu, įrodė atsakovių
vengimą sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, teismas
pažymėjo, kad atsakovės R. R. ir D. P., būdamos susaistytos preliminariosios
sutarties, nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, elgėsi nesąžiningai,
todėl privalėjo atlyginti ieškovei 25 000 Lt nuostolių, t. y. preliminariąja
sutartimi sutartos ir realiai už butą sumokėtos sumos skirtumą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių R.
R., D. P. ir S. M. individualios
įmonės nekilnojamojo turto agentūros „Naujos galimybės“ apeliacinius skundus, 2008
m. gruodžio 1 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo
2008 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovių R. R. ir D. P.
priteista po 12 500 Lt nuostolių, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą:
ieškovės ieškinį šioms atsakovėms atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko
nepakeistą. Kolegija aiškino 2005 m. lapkričio 10 d. ieškovės atstovės ir
agentūros sutartį ir nurodė, kad ši nepripažintina preliminariąja ieškovės Ž. K.
ir atsakovių R. R. ir D. P. sudaryta sutartimi. Kolegijos teigimu, tik
šalys galėjo susitarti dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. turėjo būti suderinta
šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius tam tikromis sulygtomis
esminėmis sąlygomis, tačiau nagrinėjamoje byloje visose su agentūra sudarytose sutartyse
įrašyta, kad įgaliotojos – atsakovės pavedė įgaliotiniui – agentūrai surasti buto
pirkėją už sutartyje nurodytą kainą; jokių kitų įgalinimų agentūrai nebuvo suteikta.
Dėl to kolegija konstatavo, kad net jeigu 2005 m. lapkričio 10 d. sutartį su
ieškovės atstove dėl ginčo buto pardavimo ateityje agentūra sudarė atsakovių vardu,
tokia sutartis teisines pasekmes atsakovėms būtų sukėlusi tik tokiu atveju,
jeigu šios būtų patvirtinusios preliminariąją sutartį (CK 2.136 straipsnis).
Byloje nesant duomenų apie preliminariosios sutarties patvirtinimą CK 1.79 straipsnyje
nustatyta tvarka, kolegija padarė išvadą, kad 2005 m. lapkričio 10 d. ieškovės
atstovės ir agentūros sutartyje nebuvo išreikšta atsakovių valia (agentūros
vardu) parduoti ginčo butą būtent ieškovei už konkrečią kainą (165 000 Lt) ir būtent
iki 2005 m. gruodžio 10 d. Be to, pagal teismų praktiką, sudarant
preliminariąją sutartį pinigai gali būti perduodami, tačiau tai būtų prievolės
įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ne iš sutarties gaunama nauda, todėl, kolegijos
teigimu, nurodyta sutartimi agentūra tik prisiėmė prievolę tarpininkauti
perkant ginčo butą ir už tarpininkavimo paslaugas nustatė norimą gauti naudą –
užmokestį už paslaugas, t. y. sudarė atlygintinų paslaugų (tarpininkavimo
perkant butą) teikimo, o ne preliminariąją sutartį. Dėl to kolegija konstatavo,
kad 2005 m. lapkričio 10 d. sutartis nebuvo atsakovių R. R. ir D. P. per
atstovą sudaryta preliminarioji sutartis, pirmosios instancijos teismas
neteisingai išaiškino šią sutartį, netinkamai taikė materialinės teisės normas,
nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 25 000 Lt nuostolių iš nurodytų
atsakovių priteisimo. Kolegija, vertindama atsakovo S. M. individualios įmonės
nekilnojamo turto agentūros „Naujos galimybės“ apeliacinio skundo argumentus
bei prašymą išreikalauti papildomus įrodymus (duomenis apie ieškovės pajamas,
ieškovės ir jos šeimos sąskaitų bankuose išrašus bei pirkimo–pardavimo sutartį,
kuria ieškovės atstovės sutuoktinis pardavė nekilnojamąjį turtą), juos atmetė
ir nurodė, kad tiek iš ieškovės atstovės teisme paaiškinimų, tiek iš ieškovės
pateiktos pažymos apie jos darbo užmokestį 2005 metais bei metinės šeimos turto
deklaracijos matyti, kad ieškovė butui pirkti reikalingą pinigų sumą galėjo
turėti, todėl pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog ginčo
buto ieškovė nenupirko dėl jos pačios kaltės, nes nustatytu laiku neturėjo
reikalingo pinigų kiekio. Kolegijos teigimu, agentūra pagal 2005 m. lapkričio
10 d. atlygintinų paslaugų sutartį įsipareigojo už atlyginimą tarpininkauti
ieškovei perkant butą, t. y. įsipareigojo suteikti profesionalią paslaugą,
todėl agentūros, kaip profesionalo, atsakomybė yra padidinta. Kolegija,
nustačiusi, kad agentūra, prisiėmusi tarpininkauti sudarant buto pirkimo–pardavimo
sutartį, tačiau nepasirūpinusi tinkamu ieškovės atstovės informavimu apie
sutarties pasirašymo laiką ir vietą, nurodė, kad agentūra prisiėmė ir
atsakomybę pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo atveju, nes būtent agentūros
pastangomis iki 2005 m. gruodžio 10 d. turėjo būti parengti visi reikalingi
dokumentai sutarčiai sudaryti, sutarties šalys turėjo būti tinkamai informuotos,
tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad su notare buvo susitarta dviem dienom
vėliau nei sulygta 2005 m. lapkričio 10 d. sutartyje su ieškovės atstove, taip
pat buvo atšaukta pažyma, reikalinga sandoriui sudaryti. Kolegija, nurodžiusi,
kad tiek ieškovė, tiek atsakovės R. R., D. P. yra vartotojos, o agentūra teikė
profesionalias paslaugas, sprendė, kad agentūra buvo atsakinga už ginčo buto pirkimo–pardavimo
sutarties nepasirašymą nustatytu laiku, todėl ši buvo atsakinga pagal
tarpininkavimo sutartyje nurodytą sankciją – privalėjo grąžinti ieškovei 8000
Lt.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio
reikalavimas dėl 25 000 Lt nuostolių priteisimo, ir dėl šios dalies
palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19
d. sprendimą, priteisti iš atsakovių R. R. ir D. P. bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas
pažeidė CK 6.156 straipsnio 3 dalį, 6.193 straipsnį, neteisingai
aiškino atsakovių (pardavėjų) ir agentūros 2005 m. lapkričio 10 d. sutartį,
kurią kasatorė vadina pavedimo sutartimi, taip pat agentūros ir ieškovės
atstovės 2005 m. lapkričio 10 d. sutartį. Teismas vertino tik ieškovės atstovės
ir agentūros 2005 m. lapkričio 10 d. sutartį, nepagrįstai nepripažino jos
preliminariąja sutartimi. Kasatorės teigimu, preliminariosios sutarties
sudarymą patvirtino dviejų sutarčių (pavedimo sutarties ir 2005 m.
lapkričio 10 d. sutarties) sąlygų visuma, todėl, jas aiškinant kartu, ieškovės
atstovės ir agentūros sudarytą sutartį galima pripažinti kaip ieškovės ir atsakovių
(pardavėjų) sudarytą preliminariąją sutartį, nes abiem šiomis sutartimis šalys
sukūrė sutartines prievoles pagal CK 6.1 straipsnį ir aiškiai
susitarė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Tokia išvada atitinka ir teismų
praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rovė“
v. UAB „Serneta“, UAB „Acumen“; bylos Nr. 3K-3-521/2006), pagal kurią sutartis
gali turėti dviejų sutarčių elementų. Ieškovė iš jos atstovės ir agentūros 2005
m. lapkričio 10 d. sudarytos sutarties suprato, kad daugumą sutartyje nustatytų
įsipareigojimų turės įvykdyti ne agentūra, o ieškovė ir atsakovės (pardavėjos);
atsakovės, pavedimo sutartimi pavesdamos agentūrai sudaryti buto pardavimo
sutartį, suprato, kad toks pavedimo įvykdymas jas įpareigojo vykdyti sutartį,
t. y. pagal CK 5.257 straipsnį skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti
trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas
neįvertino atsakovių (pardavėjų) elgesio po pavedimo ir 2005 m. lapkričio 10 d.
sutarčių sudarymo; elgesys patvirtino pavedimo sutartimi prisiimtus
įsipareigojimus, nes 2005 m. lapkričio 10 d. atsakovė D. P. internetu užsakė
pažymą sandoriui, 2005 m. gruodžio 1 d. atsakovė R. R. Valstybės įmonei
Registrų centrui pateikė prašymą išregistruoti nekilnojamojo turto prievolę,
abi atsakovės (pardavėjos) 2005 m. gruodžio 12 d. atvyko į notaro biurą,
ketindamos sudaryti ir notariškai patvirtinti ginčo buto pirkimo–pardavimo
sutartį. Be to, atsakovės (pardavėjos) su agentūra pavedimo sutartyje aptarė
sutarties objektą ir esmines sutarties sąlygas; aiškinant tiek pavedimo, tiek
2005 m. lapkričio 10 d. sutartis, matyti, kad abiejose sutartyse esantis
pardavimo objektas – butas ir jo pardavimo kaina, kaip esminės sutarties
sąlygos, sutampa, todėl pripažintina, jog šalys per agentūrą susitarė dėl
esminių būsimos pagrindinės sutarties sąlygų, taip pat buvo sutartas ir
pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas – iki 2005 m.
gruodžio 10 d. Be to, abi sutartys yra rašytinės, tai atitiko CK 6.165
straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad preliminarioji sutartis turi būti
rašytinė. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad
atsakovės (pardavėjos) nesudarė preliminariosios sutarties, tačiau sprendimo
motyvuojamojoje dalyje nurodęs, jog jos tam rengėsi, nesivadovavo sąžiningumo
principu. Pripažinus, kad pardavėjos 2005 m. lapkričio 10 d. sutartimi
neprisiėmė įsipareigojimo už 165 000 Lt iki 2005 m. gruodžio 10 d.
parduoti ieškovei butą, o agentūra pagal 2005 m. lapkričio 10 d.
sutartį veikė išimtinai savo vardu ir interesais ir neužtikrino, kad pagrindinė
pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta, tokie šių atsakovų veiksmai galėtų
būti vertinami kaip nesąžiningi. Pagal Europos sutarčių teisės principų 3.301
straipsnio 3 dalį šalies veiksmai pradėjus arba tęsiant derybas, neturint
ketinimų sudaryti sutartį su antrąja šalimi, laikomi prieštaraujančiais
sąžiningumui ir sąžiningai dalykinei praktikai.
2.
Dėl pavedimo sutarties aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas
padarė neteisingą išvadą, kad pavedimo sutartimi agentūrai nebuvo suteikta
jokių įgalinimų, tačiau teismas neatsižvelgė į pavedimo sutarties 1.5 punktą,
pagal kurį įgaliotojas (pardavėjos) pavedė įgaliotiniui (agentūrai) su pirkėju
suderinti objekto įsigijimo sąlygas ir sudaryti sutartį objekto pardavimui
užtikrinti. Kasatorės teigimu, ši sutartis pagal turinį galėjo būti vertinama
kaip preliminarioji sutartis, nes tokia sutartimi šalys siekė nustatyti tam
tikrus įsipareigojimus, užtikrinančius sandorio sudarymą ateityje. Galioja
prezumpcija, kad ikisutartinio dokumento pasirašymas yra rimto ketinimo
sudaryti sutartį įrodymas; toks dokumentas yra rimtas teisines pasekmes
sukeliantis bei įpareigojantis dokumentas, sudarantis pagrindą manyti, kad
ateityje numatytas sutarties sudarymas yra užtikrintas. Šioje byloje agentūra
buvo įgaliota sudaryti su ieškove sutartį, todėl pardavėjų vėlesnis šio
sandorio patvirtinimas nebebuvo reikalingas. Juolab kad pačių atsakovių
(pardavėjų) elgesys po pavedimo sutarties sudarymo (rengimasis sandoriui sudaryti,
atvykimas į notarų biurą) leido suprasti, jog jos patvirtino agentūros su
ieškovės atstove 2005 m. lapkričio 10 d. sudarytą sutartį. Dėl to apeliacinės
instancijos teismas, aiškindamas pavedimo sutartį, neatsižvelgė į šios sutarties
šalių elgesį tiek po pavedimo, tiek po 2005 m. lapkričio 10 d. sutarčių
sudarymo, pažeidė CK 6.193 straipsnio 5 dalį, CPK 185 straipsnį. Be to,
apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytas motyvas, kad tik šalys gali
susitarti dėl kitos sutarties sudarymo, iš esmės prieštarauja atstovavimą
reglamentuojančioms teisės normoms, nes, kasatorės teigimu, asmenys turi teisę
sudaryti sandorius per atstovus ir atstovauti galima sandorio pagrindu (CK
2.132 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas
neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius pagal pavedimo sutartį,
neatsižvelgė į šios sutarties 1.5 punktą, netinkamai taikė CK 2.136, 1.79 straipsnius,
todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad su ieškove 2005 m. lapkričio 10 d. sutartis
nebuvo sudaryta per atstovą.
3.
Dėl 2005 m. lapkričio 10 d. sutarties aiškinimo ir nuostolių
atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į 2005 m.
lapkričio 10 d. sutarties 6 punktą, padarė neteisingas išvadas, kad pardavėjos
neturėjo pareigos atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius, neišsamiai įvertino
byloje esančius įrodymus. Kasatorės teigimu, pagrindinė buto pirkimo–pardavimo
sutartis nebuvo sudaryta laiku dėl pardavėjų kaltės: nors pardavėjos rengėsi pagrindinės
sutarties sudarymui, tačiau nepakankamai rūpestingai, nes atliktų veiksmų ir jų
metu gautų dokumentų nebūtų pakakę sandoriui notariškai patvirtinti, 2005 m.
gruodžio 10 d. pardavėjos neturėjo pažymos sandoriui sudaryti, dėl jos išdavimo
kreipėsi tik 2006 m. sausio 24 d., todėl sandoris nebūtų įvykęs. Be to, nors
pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2005 m.
gruodžio 10 d., tačiau buvo sudaryta tik 2006 m. sausio 26 d. ir buto pardavimo
kaina per šį laikotarpį padidėjo 25 000 Lt. Kasatorės teigimu, teismui
pripažinus, kad agentūra buvo atsakinga dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo
sutarties nesudarymo, šis privalėjo taikyti CK 6.257 straipsnį ir
atsakomybę taikyti pardavėjoms. Juolab kad pagal teismų praktiką pagal CK 6.257
straipsnį už pasitelkto trečiojo asmens kaltę atsako skolininkas; skolininko
pasitelkto trečiojo asmens kaltė yra skolininko kaltė, šiuo atveju – įgaliotojo
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. UAB „Nidulus“;
bylos Nr. 3K-3-26/2008). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų
praktikos, nepagrįstai netaikė CK 6.257 straipsnio, todėl netinkamai išsprendė
civilinės atsakomybės klausimą. Kasatorės teigimu, agentūra privalo grąžinti
jai sumokėtus 8000 Lt pagal 2005 m. lapkričio 10 d. sutarties 6 punktą, o
atsakovės (pardavėjos) privalo atlyginti kasatorei šios patirtus nuostolius,
kurie atsirado dėl jų asmeninės ar dėl jų pasitelkto trečiojo asmens
(agentūros) kaltės.
Kasaciniu skundu atsakovas
S. M. individuali įmonė
nekilnojamojo turto agentūra „Naujos galimybės“ prašo panaikinti Vilniaus
miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei iš šios
atsakovės priteista 8000 Lt, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Dėl sutarties aiškinimo taisyklių. Kasatoriaus teigimu, pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles,
neteisingai pripažinę ieškovės atstovės ir agentūros 2005 m. lapkričio 10 d.
sudarytą sutartį kaip paslaugų, o ne pavedimo sutartį. Ieškovė pavedė agentūrai
tarpininkauti ją santykiuose su buto savininkėmis, už šio pavedimo įvykdymą
ieškovė sumokėjo agentūrai 8000 Lt atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai per plačiai aiškino atlyginimo sugrąžinimo sąlygas, nepagrįstai
nustatė kasatoriaus civilinę atsakomybę tiek, kiek jos nereglamentavo ginčo
tarpininkavimo sutartis. Teismas taip pat netinkamai taikė CK 6.193
straipsnio 2 dalyje nustatytus sutarties aiškinimo principus. Ginčo sutartimi,
išskyrus jos 5 punktą, nustačiusį ieškovės atsakomybės sąlygas, šalys nesprendė
teisinių pasekmių, jeigu nurodytu laiku pirkimo–pardavimo sandoris neįvyktų
nesant ieškovės ar buto pardavėjų kaltės; sutarties 6 punktas leido sandorį
sudaryti ir po 2005 m. gruodžio 10 d. Ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas
(jos 2006 m. sausio 12 d. prašymas–paklausimas agentūrai dėl papildomos
informacijos, susijusios su buto pirkimo sutarties sudarymo vieta ir laiku,
suteikimo) leido daryti išvadą, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties
nepasirašymas iki 2005 m. gruodžio 10 d. nesudarė pagrindo pripažinti, kad
agentūra pažeidė ginčo sutartį. Kasatoriaus teigimu, tarpininkavimo sutartimi
nustatytas terminas ieškovei ir kasatoriui buvo reikšmingas tik todėl, kad po
šios datos galėjo keistis buto kainos dydis, sutartimi nustatyta ieškovės
civilinė atsakomybė buvo saistoma ir grindžiama nurodyto laiko termino
pažeidimo dėl ieškovės kaltės atveju.
2.
Dėl civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas
neteisingai nustatė agentūros civilinės atsakomybės dydį. Kasatoriaus teigimu,
atlyginimo už tarpininkavimą grąžinimo ieškovei sąlyga buvo nustatyta tik vienu
atveju: jeigu ieškovės ir buto savininkių buto pirkimo–pardavimo sutartis būtų
nesudaryta iš viso. Teismui konstatavus agentūros atsakomybę pagal tarpininkavimo
sutartį, teismas turėjo vadovautis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi, 6.249
straipsniu, reglamentuojančiais nuostolių atlyginimo dydžio nustatymo
taisykles, ir įpareigoti ieškovę pateikti teismui įrodymus dėl patirtos žalos
dydžio.
3.
Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai, spręsdami įrodymų klausimą dėl ieškovės lėšų, reikalingų buto kainai
sumokėti, trūkumo, nevertino šių įrodymų agentūros naudai, nepagrįstai atmetė
agentūros prašymą išreikalauti į bylą šios aplinkybės tyrimui reikšmingus,
sąsajumo kriterijus atitinkančius įrodymus, kurių ji dėl trečiųjų asmenų
atsisakymo negalėjo pateikti teismui. Dėl to teismai pažeidė Konstitucijos 29
straipsnyje ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintą lygiateisiškumo principą, o
apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės ir jos
advokatės bei liudytojos (ieškovės dukters) parodymus, kurie akivaizdžiai
prieštaravo, aiškinant lėšų, reikalingų buto kainai sumokėti, realaus buvimo
faktą. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atkreipti
dėmesį į ieškovės paaiškinimą, kad ji 165 000 Lt, reikalingų butui pirkti, 2005
metais per du ar tris kartus, nepildydama būtinų muitinės deklaracijų, vežė
grynaisiais iš Sankt-Peterburgo (Rusijos Federacija), kur ji dirbo valstybės
tarnautoja Lietuvos generaliniame konsulate, t. y. ieškovė nurodė aplinkybes,
susijusias su nusikalstomos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199
straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), padarymu, nes 2005 metais
nedeklaruotinų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vežamų pinigų maksimali
suma buvo 10 000 Lt. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į pardavėjų ir
agentūros sudarytas pavedimo sutartis, iš kurių matyti, kad agentūra neturėjo
jokio motyvo vilkinti buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, nes šių
pavedimo sutarčių pagrindu agentūra iš buto pardavėjų negavo jokio atlyginimo.
Ieškovė Ž. K. atsiliepime
į atsakovo S. M. individualios
įmonės nekilnojamojo turto agentūros „Naujos galimybės“ kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistas Vilniaus
miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei iš šios
atsakovės priteista 8000 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas
teisingai nustatė, jog agentūra teikė nematerialaus pobūdžio paslaugas, todėl
ieškovės ir šios atsakovės 2005 m. lapkričio 10 d. sudaryta sutartis atitiko
paslaugų teikimo sutarties turinį. Ieškovės teigimu, agentūra, prisiėmusi
pareigą tarpininkauti perkant butą, ir šios pareigos neįvykdžiusi, privalėjo
atlyginti ieškovei šios sumokėtą atlyginimą už nesuteiktas paslaugas. Bylą
nagrinėję teismai, aiškindami 2005 m. lapkričio 10 d. sutartį, pagrįstai
atsižvelgė į šalių lygiateisiškumo principą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog
sutarties sąlygas rengė agentūra, sutarties sąlygos taip pat turi būti
aiškinamos remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, t. y. sąlygas pasiūliusios
šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Agentūros kasacinio skundo
teiginiai apie tai, kad teismai nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl įrodymų
išreikalavimo, yra nepagrįsti, nes, ieškovės teigimu, neturėjo ryšio su byla.
Atsakovas S. M. individuali įmonė nekilnojamojo
turto agentūra „Naujos galimybės“ atsiliepime į ieškovės
Ž. K. kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistas Vilniaus
miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas
priteisti jai iš buto pardavėjų 25 000 Lt nuostolių, priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Jis atsiliepime nurodo, kad teismai padarė
teisingas išvadas, jog ieškovė nė viena sutartimi nepavedė agentūrai ieškovės
vardu ir sąskaita įsipareigoti nupirkti iš atsakovių butą, agentūra nebuvo ir
buto pardavėjų atstovė, turėjusi įsipareigojimą ateityje sudaryti buto
pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės ir agentūros 2005 m. lapkričio 10 d.
sudarytoje sutartyje nebuvo nustatyta ieškovės ir būsimų buto pardavėjų
suderinat valia ateityje sukurti teisinius santykius, todėl ieškovė nepagrįstai
reikalavimą atlyginti nuostolius grindė CK 6.257 straipsniu, reglamentuojančiu
skolininko atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus.
Atsakovės R. R.,
D. P. atsiliepimu į ieškovės Ž. K. ir atsakovo
S. M. individualios
įmonės nekilnojamojo turto agentūros „Naujos galimybės“ kasacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. gruodžio 1 d.
sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sutinka su apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad ieškovės ir agentūros 2005 m. lapkričio 10 d.
sutartis buvo atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuria agentūra
įsipareigojo atlikti tam tikro pobūdžio veiksmus (surasti butą, paruošti
dokumentus), tačiau jai nebuvo suteiktas įgalinimas veikti ieškovės vardu ir
jos vardu sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas pagrįstai vadovavosi
teismų praktika, tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl sutarčių
aiškinimo, padarė teisingas išvadas dėl 2005 m. lapkričio 10 d. sutarties
aiškinimo. Atsakovės, nesutikdamos su agentūros kasaciniu skundu, nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas teisingai nustatė, kad paslaugų teikėjas privalėjo veikti
sąžiningai ir protingai ir tik kliento interesais, tačiau šios pareigos
tinkamai neįvykdė.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių
sutartinių santykių kvalifikavimo
Teismų
praktikoje pripažįstama, kad būtų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai
visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra
reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose (žr.: Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m.
balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB
,,Vaidluvė“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-406; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB
„Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“;
bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „
Beltateksas“; bylos Nr. 3K-3-203/2007,
ir kt.) Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti
aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į
sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo
aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties
sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes.
Apeliacinės
instancijos teismas, remdamasis nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis,
aiškino ieškovės atstovės ir agentūros 2005 m. lapkričio 10 d. sudarytos
sutarties turinį ir nustatė, kad agentūra įsipareigojo tarpininkauti ieškovei
perkant butą. Kasacinis teismas naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja,
remiasi jau nustatytomis aplinkybėmis ir tik vertina, ar faktiniams santykiams
buvo tinkamai pritaikytos teisės normos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas 2005 m. lapkričio 10 d.
sutartį kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, tinkamai aiškino CK normas
dėl atlygintinų paslaugų teikimo, taip pat nepažeidė teisės normų dėl sutarčių
aiškinimo. Ieškovės ir agentūros susitarimas surasti butą, kurį galėtų nupirkti
ieškovė, atitiko paslaugų teikimo atlygintiną sutartį, kurios samprata
įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje – atlygintinų paslaugų
sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą
suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias
paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus
veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas
paslaugas sumokėti. Sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarčių
sąlygas, jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sudarymo aplinkybes,
šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Apeliacinės
instancijos teismui nustačius, kad 2005 m. lapkričio 10 d. sutartimi agentūra
įsipareigojo ieškovei surasti butą, kurį galėtų ieškovė nupirkti, o ieškovė
įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą, teisėjų
kolegija pripažįsta, jog šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), nes šios sutarties dalykas
buvo nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su
materialaus objekto sukūrimu (konsultacinės, informacijos), šalys susitarė tiek
dėl paslaugų teikimo, tiek dėl rezultato – buto pirkimo–pardavimo sutarties
sudarymo iki 2005 m. gruodžio 10 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2005 m.
lapkričio 10 d. ieškovės ir agentūros sudaryta sutartis nepripažintina
preliminariąja sutartimi, kaip nurodo skunde kasatorė Ž. K., nes pagal teismų
praktiką būtinas preliminariosios sutarties elementas yra suderinta šalių valia
pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. ateityje sudaryti
pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, rašytine forma
sudarytoje preliminariojoje sutartyje aptariant pagrindinės sutarties esmines
sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2006 m.
lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A.
N.; Nr. 3K-P-382/2006). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė nesuteikė
agentūrai įgalinimų jos vardu sudaryti sutartį, minėta, kad 2005 m. lapkričio
10 d. sutarties objektas buvo paslaugos surasti tinkamą butą įtvirtinimas.
Dėl
paslaugų teikėjo atsakomybės, neįvykdžius atlygintų paslaugų teikimo sutarties
Šioje
byloje vyksta šalių ginčas dėl sutarties dalyko ir iš
to kylančios pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija
pažymi, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartis pagal savo požymius visų
pirma yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Šalių sudarytos
paslaugų teikimo sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos,
nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Sutartimi klientas (ieškovės
atstovė) įgaliojo paslaugos teikėją (atsakovą – agentūrą), o paslaugos teikėjas
įsipareigojo ieškoti buto, kurį ieškovė norėjo nupirkti, o nupirkus sumokėti
paslaugos teikėjui fiksuotą atlyginimą. Teismai nustatė, kad agentūra iki
sutarties termino pabaigos nesurado tinkamo buto. Taigi paslaugų teikimo
sutartis iš esmės liko neįvykdyta. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad paslaugų
teikimo sutarties dalykas visų pirma pasižymi tuo, kad jis nesusijęs su
materialaus objekto sukūrimu. Be to, šios sutarties dalyko išskirtinis požymis
yra dar ir tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis
bus įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. sausio 28 d., nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„PGNT“ v. UAB „Progresyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-56/2008).
Nagrinėjamoje byloje kliento (ieškovės) įsigytas butas negali būti priskirtas
aiškinamai 2005 m. lapkričio 10 d. paslaugų teikimo sutarčiai kaip šios
sutarties dalykas, nes, minėta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutarties
dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto
sukūrimu. Ieškovės su buto pardavėjomis sudaryta buto pirkimo–pardavimo
sutartis yra savarankiška, atskira sutartis, nors ir turinti ryšį su agentūra sudaryta
atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, tačiau tik tiek, kiek ji yra reikšminga
tuo aspektu, kad pagal jos turinį galima spręsti, tinkamai buvo įvykdyta
paslaugų teikimo sutartis ar ne. Be to, paslaugų teikimo sutartims būdinga tai,
kad paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi
reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Šalys sutartyje gali
aptarti ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau teisėjų kolegija
pažymi, kad paslaugos sutarties vykdymas iš esmės grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento
interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti
sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Bylą
nagrinėjusiems teismams pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas
taisykles aiškinus 2005 m. lapkričio 10 d. sutartį ir nustačius, kad pagal
šalių suderintą valią ieškovė įsipareigojo sumokėti agentūrai sutartyje
nustatytą atlyginimą tik tuo atveju, jeigu ši suras butą iki nurodyto termino,
tačiau agentūrai to nepadarius, veikus aplaidžiai, o ieškovei savarankiškai
sudarius sutartį dėl buto pirkimo, konstatuotina, kad kaltoji šalis (paslaugų
teikėjas), kuri turėjo veikti išimtinai kliento interesams ir teikti
profesionalias bei kokybiškas paslaugas, pažeidė paslaugų teikimo sutartį,
todėl ieškovė turėjo pagrindo nemokėti agentūrai atlyginimo, o šį sumokėjus –
agentūra privalo jį grąžinti (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).
Dėl teisės
reikalauti nuostolių atlyginimo, sudarius buto pirkimo–pardavimo sutartį
Kiekviena
sutartimi šalys, laisvai suderindamos savo valią, siekia sukurti tam tikras
teises ir pareigas. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę ne
tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, kurios galiojančios
sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Šalys, sudarydamos sutartį,
paprastai siekia tam tikrų tikslų įgyvendinimo ir interesų patenkinimo.
Nagrinėjamos bylos ieškovė nurodo, kad ji, nupirkusi butą, patyrė nuostolių,
kuriuos privalo atlyginti atsakovės – buto pardavėjos. Esminės nekilnojamojo
turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra nekilnojamojo turto pardavėjo
pareiga perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti
daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
Taigi, kiekvienas pardavėjas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, turi
teisėtą ir pagrįstą lūkestį už parduodamą daiktą gauti sutartą pinigų sumą, o
pirkėjas – nekilnojamąjį daiktą. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad
ieškovė su buto pardavėjomis susitarė dėl nekilnojamojo turto (buto) pardavimo
už 190 000 Lt, todėl konstatuotina, kad laisva šalių valia nebuvo pažeista, o
sudaryta sutartis šalims įgijo įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Be to,
minėta, kad ieškovės 2006 m. sausio 26 d. sudaryta buto pirkimo–pardavimo
sutartis yra savarankiška, atskira sutartis, todėl teisėjų kolegija sprendžia,
kad byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą
pripažinti, jog šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta šalių laisva
valia, o ieškovė, pasirašiusi sutartį, t. y. iš esmės sutikusi su tokiomis buto
pirkimo–pardavimo sąlygomis, taip pat ir kaina, neįgijo teisės vėliau reikalauti
nuostolių atlyginimo tik dėl to, kad ji butą nupirko už didesnę nei tikėjosi
pinigų sumą.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK
98
straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai,
kurios naudai priimtas sprendimas.
Netenkinus kasacinių skundų, netenkinami ir abiejų kasatorių prašymai dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau bylinėjimosi
išlaidos priteisiamos atsiliepimus į skundus surašiusioms šalims. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas
teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus
koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta
minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d.
nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m.
sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Nurodytų
Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus
užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą
koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos.
Teisėjų kolegija, remdamasi CPK
98
straipsnio 2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis, konstatuoja, kad ieškovės
Ž. K. atsiliepime į agentūros kasacinį skundą ir prašyme priteisti jai iš
agentūros atstovavimo išlaidų dydis (4000 Lt) viršija rekomendacijoje nurodytą,
todėl ieškovei Ž. K. iš agentūros turėtų būti priteista 1600 Lt. Agentūra
atsiliepime taip pat prašo priteisti iš ieškovės Ž. K. atstovavimo išlaidas
(1200 Lt), kurių dydis atitinka nurodytas rekomendacijas, todėl ši suma turėtų
būti priteistina iš ieškovės Ž. K. Atsižvelgiant į priešpriešinius šių ginčo šalių
reikalavimus ir jų netenkinimą, atstovavimo išlaidos apskaičiuotinos įskaitant
agentūrai iš ieškovės Ž. K. priteistiną atstovavimo išlaidų dydį (1200 Lt),
todėl ieškovei priteisiant iš agentūros tik skirtumą – 400 Lt (1600 Lt – 1200
Lt = 400 Lt). Atsakovės R. R., D. P., pateikdamos atsiliepimą ieškovės Ž. K. ir atsakovo S. M. individualios įmonės nekilnojamojo turto
agentūros „Naujos galimybės“ kasacinius skundus,
turėjo po 2000 Lt atstovavimo išlaidų, netenkinus abiejų kasacinių
skundų, atsižvelgiant į nurodytas rekomendacijas, šioms atsakovėms priteistina
po 1600 Lt.
Kiti kasatorių
argumentai ginčo santykių kvalifikavimui nėra reikšmingi, be to, keliami ne
teisės, o fakto klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinius skundus teisės taikymo aspektu,
atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias sutarčių
aiškinimo taisykles, reglamentuojančias atlygintų paslaugų teikimo sutarties
turinį, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl kasaciniais skundais skundžiamas
apeliacinės instancijos teismo sprendimas
paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnio
2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 93
straipsnio 1 dalimi, 98
straipsniu ir 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. gruodžio 1 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
ieškovei Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo S. M. individualios įmonės
nekilnojamojo turto agentūros „Naujos galimybės“ (įmonės kodas (duomenys
neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų
surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti
atsakovei R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Ž. K. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi
išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinius skundus.
Priteisti
atsakovei R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. M. individualios įmonės
nekilnojamojo turto agentūros „Naujos galimybės“ (įmonės kodas (duomenys
neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų
surašant atsiliepimą į kasacinius skundus.
Priteisti
atsakovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Ž. K. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi
išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinius skundus.
Priteisti
atsakovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. M. individualios įmonės
nekilnojamojo turto agentūros „Naujos galimybės“ (įmonės kodas (duomenys
neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų
surašant atsiliepimą į kasacinius skundus.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis