Administracinė byla Nr. A-714-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00196-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Įstras“ skundą atsakovams Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Panevėžio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams nustatyti ir riboms keisti komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas medžiotojų klubas „Įstras“ (toliau – ir pareiškėjas, MK „Įstras“) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius) pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T4-17 (toliau – ir Sprendimas Nr. T4-17) bei įpareigoti išnagrinėti MK „Įstras“ skundą dėl Panevėžio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams nustatyti ir riboms keisti komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo pareiškimą ir priimti šiuo klausimu sprendimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi skundu į Administracinių ginčų komisiją ir prašė panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T4-17 atsisakė priimti MK „Įstras“ skundą. Pareiškėjo teigimu, toks Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžia medžiotojų klubo ir jo narių teises. Pareiškėjo teigimu, Administracinių ginčų komisijos pirmininkas privalėjo priimti ir iš esmės išnagrinėti MK „Įstras“ skundą dėl nepagrįsto ir neteisėto Komisijos sprendimo.
3. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija iš esmės analogiškais atsiliepimais prašė MK „Įstras“ skundą atmesti.
4. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, akcentavo, kad Panevėžio rajono savivaldybėje veikiančiai neteismine tvarka administracinius ginčus nagrinėjančiai komisijai nėra priskirta nagrinėti ginčus, kuriems nagrinėti įstatymuose nustatyta kitokia tvarka. Be to, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23 punktu, teigė, kad Komisijos priimti sprendimai skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Administracinių ginčų komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė priimti nagrinėti MK „Įstras“ skundą.
II.
5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo medžiotojų klubo „Įstras“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T4-17. Kitą skundo dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad MK „Įstras“ 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybėje veikiančią Komisiją prašymu suformuoti bei patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą ir teikti Aplinkos apsaugos agentūrai išduoti ne konkurso tvarka leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete. Komisija, nustačiusi, jog MK „Įstras“ prašymą pateikė pakartotinai ir naujų aplinkybių bei papildomų argumentų nepateikė, 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (8.26)SD1-967 „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir leidimo išdavimo“ MK „Įstras“ prašymo nenagrinėjo. MK „Įstras“, nesutikdamas su Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. priimtu sprendimu Nr. (8.26)SD1-967 „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir leidimo išdavimo“, 2017 m. gegužės 23 d. padavė skundą Administracinių ginčų komisijai ir prašė šį sprendimą panaikinti. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T4-17 MK „Įstras“ skundą atsisakė priimti nagrinėti.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietos savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto.
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, šio straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Nuostatų 23 punktu (Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi. Teismas, išanalizavęs Medžioklės įstatyme įtvirtintas nuostatas, priėjo prie išvados, kad įstatymų leidėjas skundų dėl komisijų medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priimtų sprendimų padavimo tvarkos nenustatė. Šių komisijų priimtų sprendimų apskundimo tvarka nurodyta Nuostatų 23 punkte, nustatančiame, kad komisijų medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priimti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad, sprendžiant dėl suinteresuoto asmens teisės apskųsti komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priimtą sprendimą, privaloma vadovautis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis kreipimosi į administracinį teismą tvarką.
9. Teismas nurodė, kad teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 4 punkte aiškiai apibrėžta, kad į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Teismas sprendė, kad ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose yra pateiktas baigtinis tokių atvejų sąrašas, į kurį skundai dėl savivaldybėse veikiančių medžioklės plotų vienetams nustatyti ir riboms keisti komisijų priimtų sprendimų nepatenka.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). ABTĮ 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad šio įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o 6 dalis – kad kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka nustatančio ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
11. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad teisės normos išskiria privalomą ir neprivalomą ikiteisminę administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, suinteresuotas asmuo turi pasirinkimo teisę, t. y. prieš kreipdamasis į teismą, gali pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui. Taigi, administracinius ginčus ne teismo tvarka administracinių ginčų komisijos nagrinėja tik tuomet, kai įstatymai nenumato, jog tam tikrų kategorijų administracinius ginčus nagrinėja kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos.
12. Teismas nurodė, kad Administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T4-17 grindė faktine aplinkybe, jog skundas teikiamas dėl Komisijos sprendimo, kurio nagrinėjimas nepriskirtas Administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, bei Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi. Minėtame sprendime faktinių aplinkybių dėl praleisto termino skundui paduoti ir tokią susiklosčiusią situaciją reguliuojančių teisės normų nėra nurodyta. Dėl šios priežasties teismas nagrinėdamas bylą nepasisakė dėl teismo posėdyje pateiktų Administracinių ginčų komisijos atstovės žodinių paaiškinimų, kad MK „Įstras“ 2017 m. gegužės 23 d. skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą.
13. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus ir atsižvelgęs į ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, konstatavo, kad Administracinių ginčų komisijos pirmininkas, spręsdamas 2017 m. gegužės 23 d. gauto MK „Įstras“ skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl individualaus administracinio akto priėmimo klausimą, ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijų kompetencijai.
14. Teismas, nustatęs, kad ginčijamas Administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. T4-17 savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, panaikino aktą kaip neteisėtą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 94 straipsnyje įtvirtintas nuostatas Administracinių ginčų komisijos pirmininko sprendimo, kaip administracinio akto, panaikinimas grąžina ginčo šalis į buvusią iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtį. Tai reiškia, kad šiam subjektui be atskiro nurodymo atsiranda pareiga iš naujo spręsti pareiškėjo MK „Įstras“ skundo priėmimo klausimą. Be to, pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, skundo (prašymo) priėmimo klausimą išsprendžia komisijos pirmininkas ar jo paskirtas administracinių ginčų komisijos narys ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo. Tokia teisės normos nuostata, teismo vertinimu, reiškia, kad administracinių ginčų komisijai paduoto skundo (prašymo) priėmimo klausimas yra priskirtas išimtinei komisijos pirmininko ar jo paskirto administracinių ginčų komisijos nario kompetencijai. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad skundo reikalavimas įpareigoti Administracinių ginčų komisiją išnagrinėti pateiktą skundą nagrinėti iš esmės ir priimti šiuo klausimu sprendimą yra perteklinis ir atmetamas.
III.
15. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T4-17 panaikinimo ir šioje dalyje pareiškėjo MK „Įstras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos kategorijos bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tarp jų – ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Nagrinėjamas atvejis patenka į šią bylų kategoriją. Šiuo atveju Nuostatuose konkrečiai įvardytas subjektas, kuriam skundžiami Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimai. Teismas sprendime nurodo ir neginčija šio teiginio, kad Medžioklės įstatyme nėra nustatyta Komisijos sprendimų apskundimo tvarka. Tačiau šiuo atveju įstatymo leidėjas, pavesdamas Aplinkos ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija tvirtinti Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus, pavedė nustatyti ir šios Komisijos priimamų sprendimų apskundimo tvarką. Taigi, specialiuoju teisės aktu nustatyta išimtinė administracinio teismo kompetencija spręsti šių sprendimų teisėtumo klausimą.
15.2. Aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymas (šis teisės aktas laikytinas įstatymu plačiąja prasme) nustato kitokią, t. y. teisminę tvarką sprendimui apskųsti, todėl Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti negali viršyti savo kompetencijos ir spręsti kitai institucijai (šiuo atveju – teismui) priskirto ginčo. Nagrinėjamas atvejis patenka į ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto normos taikymo sritį, t. y. šios Komisijos sprendimas nepatenka į visuomeninės administracinių ginčų komisijos nagrinėjamų ginčų sritį.
15.3. Nagrinėjamam ginčui nėra numatyta privaloma ikiteisminio nagrinėjimo tvarka, o kadangi Nuostatuose nurodytas konkretus subjektas, kuriam galima skųsti Komisijos sprendimą, todėl pareiškėjas negali naudotis ir neprivaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Be to, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, su teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principais praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas. Siekiant įvertinti, ar įstatymuose yra nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir ar ši tvarka yra privaloma pareiškėjui, svarbu atsižvelgti į ABTĮ 17 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, esant abejonei ar galiojančių įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Būtent šia norma išreiškiamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinių teismų praktika, Nr. 3 (13), LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą, I dalis, publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.).
16. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
17. Pareiškėjas nurodo, kad Administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. T4-17 yra teisiškai nepagrįstas, pažeidžia kiekvieno medžiotojų klubo nario asmens teises. Šis atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 1, 14 straipsnių nuostatoms bei Panevėžio apygardos administracinio teismo priimtame sprendime nurodytiems kitiems teisės aktams. Teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo nešališkai, objektyviai, nepažeisdamas įstatymo, vadovavosi teisingumo bei protingumo principais, galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Tikrinamoje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T4-17, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo MK „Įstras“ skundą dėl Panevėžio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams nustatyti ir riboms keisti komisijos 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo pareiškimą, įpareigojant nagrinėti pareiškėjo pareiškimą iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų 23 punkto, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, ABTĮ 23 straipsnio 4, 5, 6 dalių, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad Administracinių ginčų komisijos pirmininkas, spręsdamas 2017 m. gegužės 23 d. gauto MK „Įstras“ skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl individualaus administracinio akto priėmimo klausimą, ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijų kompetencijai.
20. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T4-17 panaikinimo. Atsakovo nuomone, Nuostatuose nurodytas konkretus subjektas, kuriam galima skųsti Komisijos sprendimą, todėl pareiškėjas negali naudotis ir neprivaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.
21. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. priimtą sprendimą Nr. (8.26)SD1-967 „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir leidimo išdavimo“, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į tai, jog pagal Nuostatų 23 punktą Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priimti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T4-17 MK „Įstras“ skundą atsisakė priimti nagrinėti.
23. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalį, savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (1 p.) bei administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka (2 p.). Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
24. Nuostatų 23 punktas, kuriuo vadovavosi Administracinių ginčų komisija priimdama skundžiamą sprendimą, numato, kad Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas šiuo atveju nesikreipė tiesiogiai į administracinį teismą dėl Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. priimto sprendimo Nr. (8.26)SD1-967 „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir leidimo išdavimo“ panaikinimo, negali sukelti procesinius teisinius padarinius, kurie nustatyti Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priimtų sprendimų apskundimo tvarka nėra nustatyta įstatymu.
26. ABTĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad su skundu (prašymu, pareiškimu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose yra pateiktas baigtinis tokių atvejų sąrašas, į kurį skundai dėl savivaldybėse veikiančių medžioklės plotų vienetams nustatyti ir riboms keisti komisijų priimtų sprendimų nepatenka.
27. ABTĮ 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad šio įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o pagal šio straipsnio 6 dalį – kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.
28. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju įstatymai nereikalauja pareiškėjo kreiptis tiesiogiai į teismą ir keltam ginčui nėra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėjas turėjo (ir turi) pasirinkimo teisę prieš kreipdamasis į teismą pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo teisę kreiptis su skundu į Administracinių ginčų komisiją.
29. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius