Civilinė byla Nr. 3K-7-231-969/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04651-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. B., R. M..

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
2. Pareiškėja prašė panaikinti antstolio R. B. 2015 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. S-1448, 2015 m. vasario 3 d. patvarkymą Nr. S-1537 ir palikti galioti 2014 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-11247, kuriuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. apskaičiuota išlaikymo vaikams skola.
3. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu patenkino L. M. ir R. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria R. M. įsipareigojo mokėti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, jį teikiant periodinėmis išmokomis po 450 Lt (130,33 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki kiekvieno jų pilnametystės.
4. Antstolis R. B. 2014 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojos L. M. pateiktą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3210/2010 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo, jį teikiant periodinėmis išmokomis po 450 Lt (130,33 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį.
5. Antstolis pagal išieškotojos L. M. ir skolininko R. M. pateiktus duomenis apie išlaikymo mokėjimus 2014 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-11247 perskaičiavo išlaikymo skolą ir nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. R. M. išlaikymo skola buvo 13 271,51 Lt (3843,69 Eur).
6. Skolininkas, 2015 m. sausio 13–23 d. pateikęs išlaikymo teikimą patvirtinančius įrodymus, prašė perskaičiuoti susidariusią išlaikymo skolą. Antstolis 2015 m. vasario 2 d. patvarkyme Nr. S-1448 nurodė, kad R. M. išlaikymo skola 2014 m. rugpjūčio 31 d. buvo 11 769,31 Lt (3408,63 Eur), o 2015 m. vasario 3 d. patvarkyme Nr. S-1537 nurodė, kad 2015 m. sausio 31 d. imtinai išieškotina 3955,43 Eur išlaikymo suma.
7. Išieškotoja L. M. nesutiko, kad skolininko R. M. sumokėti 1238 Lt (358,55 Eur) už suteiktas odontologo paslaugas UAB „Odontex“ antstolio buvo įskaityti į išlaikymą atitinkamai sumažinant susidariusią išlaikymo skolą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino antstolio R. B. 2015 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. S-1448, 2015 m. vasario 3 d. patvarkymą Nr. S-1537, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01626, paliko galioti antstolio R. B. 2014 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-11247, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01626.
9. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaikų motina L. M.. Skolininkas privalėjo teikti išlaikymą vaikams tokia forma ir tokio dydžio, kaip nustatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime.
10. Nei vykdomojoje, nei šioje bylose nebuvo duomenų, patvirtinančių L. M. sutikimą dėl išlaikymo vaikams formos pakeitimo ar skolininko ir pareiškėjos sudarytų susitarimų, nustatančių kitokį išlaikymo būdą.
11. Teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo skolininko savanorišką odontologijos išlaidų apmokėjimą pripažinti išlaikymu, šios išlaidos taip pat nebuvo prilygintos išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimu teismo patvirtintoje sutuoktinių sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismas, įvertinęs tai, kad teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, padarė išvadą, kad buvo pagrindas pripažinti, jog skolininkas tinkamai nevykdė pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
12. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, ir sprendė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko R. M. neteisėtai priėmė 2015 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. S-1448 ir 2015 m. vasario 3 d. patvarkymą Nr. S-1537.
13. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens skolininko R. M. atskirąjį skundą, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir pareiškėjos L. M. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
14. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-114/2010 išdėstytais išaiškinimais, kad jei vaikui suteikiamos lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti, tokios išlaidos nelaikytinos proginėmis ir kitomis papildomos išlaidomis ir kvalifikuotinos kaip teiktas išlaikymas. Nors nagrinėjamos bylos ir nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos faktinės aplinkybės nevisiškai sutampa, tačiau iš esmės yra panašios.
15. Teismas pripažino, kad skolininko turėtos išlaidos vaikų ortopedinei avalynei, akiniams, odontologo paslaugoms pagrįstai antstolio laikytos suteiktomis vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu pareiškėja L. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kadangi vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, vykdo teismo valią, t. y. antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Antstolis niekaip negali keisti teismo sprendimo, jo plečiamai ar siaurai aiškinti. Antstolio patvarkymu pakeisti teismo sprendimą reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento.
2. Jeigu šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (CK 3.201 straipsnis). Abiem atvejais priimamas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas yra galimas esant vaiko tėvų sutarimui, o jo nesant – teismo sprendimu. Įstatyme nesuteikta antstoliui teisės keisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio ir formos, taip pat spręsti dėl vaikų poreikių ir išlaikymo turinio. 
3. Būtinųjų nepilnamečių vaikų poreikių turinys buvo analizuojamas ginčo teisena dėl santuokos nutraukimo pradėtoje ir abiejų sutuoktinių bendru sutikimu baigtoje byloje, kurioje, be kitų klausimų, buvo sprendžiamas ir nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių klausimas, į šių poreikių turinį neįtraukiant ortopedinės avalynės, akinių ir odontologo paslaugų, nes akinių nereikėjo, o odontologo paslaugomis, kaip ir ortopedine avalyne, buvo ir yra numatyta galimybė naudotis nemokamai. Dėl to 450 Lt (130,33 Eur) dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis neapima papildomų ir specialiųjų vaikų poreikių. Be to, nei teismo sprendimą vykdančiam antstoliui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra ir negalėjo būti žinomi tikrieji nepilnamečių vaikų būtinieji poreikiai, nes vykdymo procese  nei vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui, nei antstolio veiksmų teisėtumo kontrolę atliekančiam teismui nesuteikta teisė spręsti dėl būtinųjų vaikų poreikių apimties ir turinio ir tuo pagrindu keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo, atsižvelgiant į individualius vaikų būtinuosius poreikius, yra nustatytas konkretaus dydžio ir konkrečios formos išlaikymas, skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt., tenkinti.
4. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties Nr. 3K-3-114/2010 turinį, nes šios nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, nurodyta teismo nutartimi byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. nesuformulavus nagrinėjamai bylai aktualios taisyklės.
5. Pagal teismų praktiką antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.).
17. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų ir jų padalijimo tarp tėvų

18. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
19. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Taigi, išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2004).
20. Vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, t. y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo spendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
21. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
22. Minėta, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl išlaikymo, kurį turi teikti kiekvienas iš tėvų, dydis yra nustatomas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinas išlaidas paskirstant tarp tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai.
23. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
24. Vienas iš pagrindų spręsti apie vaiko poreikių pasikeitimą yra papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra). Papildomos vaiko priežiūros išlaidos tarp tėvų taip pat paskirstomos proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
25. Papildomos vaiko priežiūros poreikis gali būti vienkartinio, laikino arba nuolatinio pobūdžio.
26. Nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl:

26.1. periodinių išmokų, priteistų iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų ankstesniu teismo sprendimu, padidinimo proporcingai jų turtinei padėčiai – jei ankstesniu teismo sprendimu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

26.2. periodinių išmokų, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – jei ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai);

26.3. konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidas šios nutarties 26.1 arba 26.2 punktuose nurodytais būdais. 

27. Laikino pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl:

27.1. laikino periodinių išmokų, priteistų iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų ankstesniu teismo sprendimu, padidinimo proporcingai jų turtinei padėčiai – jei ankstesniu teismo sprendimu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

27.2. laikinų periodinių išmokų, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – jei ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai);

27.3. konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidų šios nutarties 27.1 arba 27.2 punktuose nurodyta forma. 

28. Išnykus laikinos papildomos vaiko priežiūros poreikiui, tėvas (motina), iš kurio priteistas papildomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali kreiptis į teismą:

28.1. šios nutarties 27.1 punkte nurodytu atveju – dėl priteisto vaiko išlaikymo dydžio sumažinimo (jeigu laikino pobūdžio papildomos priežiūros išlaidų apimtimi buvo padidintas priteisto vaiko išlaikymo dydis nenustatant tokio padidinimo termino);

28.2. šios nutarties 27.2 punkte nurodytu atveju – dėl papildomo išlaikymo išieškojimo nutraukimo (jeigu teismo sprendimu nebuvo nustatytas tokio išieškojimo terminas).

29. Vienkartinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl:

29.1. vienkartinės sumos, padengiančios papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma  priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis);

29.2. konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidų šios nutarties 29.1 punkte nurodyta forma.

30. Taigi, pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu.
32. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.

Dėl antstolio kompetencijos vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo

33. Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks, priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems. Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
34. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).
35. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
36. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
37. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.).
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
39. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui.
40. Kartu pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Kai vienas iš vaiko tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko interesais (sunaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, iššvaisto, perleidžia kitiems asmenims ir pan.), tokie asmenys privalo atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvas (motina), globėjas (rūpintojas) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Tokie asmenys gali būti nušalinami nuo vaiko turto tvarkymo (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
41. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo formuojamos nuoseklios praktikos neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 taikyta teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią jeigu yra įrodytas nedidelės vertės nuolat teikiamų lėšų, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas (kišenpinigių), teikimas vaikui, tai atsiranda pagrindas sumažinti dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolintą sumą.
42. Siekdama suvienodinti teismų praktiką nagrinėjamoje srityje, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyta teisės aiškinimo taisyklė, suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, yra iš dalies keistina. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Toks sumažinimas viršija antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
43. Pažymėtina, kad tais atvejais, jei papildomų piniginių sumų teikimas tiesiogiai nepilnamečiam vaikui ir (ar) išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) protingos išlaidos, patirtos tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, buvo neišvengiami ir nulemti to, kad teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkantis tėvas (motina) ar globėjas (rūpintojas) panaudojo jį ne vaiko interesams, toks tėvas (motina) ar globėjas (rūpintojas) gali būti ne tik nušalinami nuo vaiko turto tvarkymo (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 4 punktas), bet ir gali būti sprendžiamas jų, kaip tėvų valdžios arba vaiko globos (rūpybos) teisių turėtojų, statuso tęstinumo bei atsakomybės klausimas (CK 3.180 straipsnis, 3.273 straipsnis). Dėl šių teisinių pasekmių taikymo taip pat gali būti sprendžiama ir tais atvejais, jei vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkantis asmuo nepagrįstai, piktnaudžiaudamas jam suteikta uzufrukto teise, sutinka su teismo sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimu vykdymo procese.

Dėl nagrinėjamos bylos baigties

44. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai antstolis R. B.:

44.1. 2015 m. vasario 2 d. patvarkyme Nr. S-1448 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01626 R. M. skolą, susidariusią Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pagrindu, sumažino 1502,20 Lt (435,06 Eur) suma;

44.2. 2015 m. vasario 3 d. patvarkyme Nr. S-1537 nurodė, kad išieškotina išlaikymo suma vaikams, susidariusi iki 2015 m. sausio 31 d. imtinai, yra 3955,43 Eur.

45. Pirmosios instancijos teismas kasatorės skundą dėl antstolio veiksmų tenkino, pirmiau nurodytus antstolio patvarkymus panaikindamas, o apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 esančius išaiškinimus.
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijami antstolio R. B. 2015 m. vasario 2 d. ir 2015 m. vasario 3 d. patvarkymai vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01626 priimti remiantis suinteresuoto asmens R. M. pateiktais duomenimis apie jo išlaidas už sūnaus T. M. ortopedinę avalynę, akinius, už sūnui T. M. ir dukteriai B. M. suteiktas odontologo paslaugas. Tai reiškia, kad ginčijamais patvarkymais antstolis sumažino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pagrindu susidariusią R. M. išlaikymo skolą sūnui T. M. ir dukteriai B. M. remdamasis įrodymais, patvirtinančiais tėvo turėtas išlaidas tenkinant vienkartinio pobūdžio papildomos vaikų priežiūros poreikius.
47. Šioje nutartyje pripažinta būtinybė iš dalies pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, neatitinkančią nuoseklios kasacinio teismo praktikos, konstatuojant, kad teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą.
48. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėja L. M., uzufrukto teise tvarkanti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytas nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas, sutiko sumažinti suinteresuoto asmens R. M. išlaikymo įsiskolinimą.
49. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami antstolio patvarkymai buvo priimti viršijant antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl vertintini kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
50. Apibendrindama nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis nagrinėjamoje byloje priimta remiantis teisinio reguliavimo ir nuoseklios kasacinio teismo praktikos dėl antstolio kompetencijos ribų vykdymo procese neatitinkančia ir šia nutartimi iš dalies pakeista teisės aiškinimo taisykle, suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kai kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 95 straipsnio 5 dalis).
52. Kasacinį skundą tenkinant, pareiškėjos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš suinteresuoto asmens R. M. atsižvelgiant į tarp šalių kilusį teisinio santykio pobūdį.
53. Pareiškėja turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme, 300 Eur advokatės pagalbai kasaciniame teisme. Jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 450 Eur. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys šių išlaidų dydį ir apmokėjimą.
54. Pareiškėjos advokatės pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11, 8.13 punktuose nustatytų dydžių. Dėl šios priežasties iš suinteresuoto asmens R. M. priteistinas visas pareiškėjos advokatės pagalbai apmokėti patirtų išlaidų atlyginimas.
55. Kasaciniame teisme patirta 8,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), ši suma, tenkinus pareiškėjos kasacinį skundą, valstybei priteistina iš suinteresuotų asmenų po lygiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį.

Priteisti pareiškėjai L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,24 Eur (keturis Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolio R. B. 4,24 Eur (keturis Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė