Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-357-806/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16000-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei R. G., išnagrinėjusi O. S. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie LR FM) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei O. S. už tai, kad žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie LR FM nepateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 506 str. 1 d. nustatytą administracinę nuobaudą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-10 nutarimu pradėta administracinė byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiai vadovei O. S. pagal ATPK 506 str. 1 d. dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui, pažeidžiant kreditorės - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.
Apklausta teisme O. S. parodė, kad jos paskyrimo metu eiti direktoriaus pareigas VMI buvo paėmusi visus dokumentus. P. ją, O. S. atleido 2015 m. sausio 1 d. 2013 m. rugpjūtį ją, O. S. paskyrė. Įmonė buvo registruota Klaipėdoje. Visi apskaitos dokumentai buvo paimti. Jai, O. S. ateinat jau buvo perduoti dokumentai, jokių likučių jai nebuvo perduota. Tuo metu buvo bylos tyrimas. Buvo žinoma, kad buvo problemos su PVM plovimu. Buvo įvairios bylos. Buvo 300 000 eurų sumokėtas užstatas. Jokio pagrindo kelti bankroto bylą šiai įmonei nebuvo. Popovas neigė, kad dalyvavo sukčiavime. VMI patvirtino visų prekių gabenimu į Lenkiją. Jai, O. S. nebuvo pagrindo kelti bankroto bylos. Ji, O. S. negalėjo pateikti dokumentų, jai jokių likučių nepateikė. Nėra dokumentų ir turėjo tą ką turėjo. Teikti atskaitomybę teikiant nelegalius duomenis neįmanoma. Nežinai likučio ir parašo dėti negali. Pasak O. S., per visą laikotarpį bylinėjosi, vaikščiojo į administracinius teismus. Ji, O. S. nieko bendro neturi su Popovu, pastarasis tik atėjo pas ją, sakė gelbėk, nes nedalyvavo sukčiavimo schemose. Ji, O. S. negalėjo matyti realių likučių, nuo 2011 m. finansinė atskaitomybė nebuvo teikiama. Tuo metu dar vyko patikrinimas VMI Klaipėdoje.
Pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovė nuo 2013-10-17 iki 2015-01-07 buvo O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI prie FM) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2016-12-16 datai Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 20096444,45 Eur, iš jos: gyventojų pajamų mokestis 86,88 Eur, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai 5,92 Eur, pridėtinės vertės mokestis 10084187,23 Eur, pridėtinės vertės mokesčio bauda 5365853,00 Eur, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai 4646311,42 Eur.
Priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimai veiksmai įmonės atžvilgiu pradėti taikyti nuo 2013-08-26, priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Pažymėtina, kad dar 2013-06-01 datai įmonės skola valstybės biudžetui sudarė 89092,76 Lt (25803,05 Eur), 2014-01-01 datai skola valstybės biudžetui sudarė 92993,28 Lt (26932,72 Eur), 2014-12-01 datai skola valstybės biudžetui sudarė 91983,87 Lt (26640,37 Eur).
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.
VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.
VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2011 metus. Bendrovė turto iš viso deklaravo už 6113094,30 Eur/21107292 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 6290469,18 Eur/21719732 Lt Išdėstytų faktų visuma liudija, kad įmonė yra nemoki kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 str. 8 d. t.y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Pareiškime nurodoma, kad buvusi Bendrovės vadovė O. S., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip buvo minėta, Bendrovė jau pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą už 2011 buvo nemoki. Kadangi O. S., įmonės vadove tapo 2013 m. pabaigoje matydama, kad įmonė yra nemoki, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreipia dėmesį į tą faktą, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės turto vykdomas nuo 2013 metų. Pažymi, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka nuo 2013 metų taip pat vis didėjo, tai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės finansiniai sunkumai nebuvo laikini. VMI prie FM nuomone, jei Bendrovės vadovė (vadovaujantis ĮBĮ 8 str. 1 d. vadovas, ar savininkas) būtų laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovė O. S. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ATPK 506 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013-08-26 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-59805 matyti, kad nuspręsta išieškoti į biudžetą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 913,26 eurų (kas atitinka 89 473,32 Lt).
Vilniaus apygardos teismo 2016-12-15 nutartimi iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla.
ATPK 506 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą t.y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimo.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“ VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2011 metus. Bendrovė turto iš viso deklaravo už 6113094,30 Eur/21107292 Lt. Jau tuo metu įmonė galimai buvo nemoki, kadangi deklaruotų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma viršijo bendrą į balansą įrašyto turto vertę, patirti dideli nuostoliai. Iš antstolio G. K. surašyto 2016 m. spalio 25 d. išieškojimo negalimumo akto matyti, jog įmonė veiklos nevykdo, pajamų negauna, nekilnojamojo turto ir priemonių neturi, bankuose ir kitose kredito įstaigose piniginių lėšų ir vertybinių popierių neturi. VSDFV pateiktais duomenimis civilinėje byloje Nr. eB2-1700-866/2017 iš įmonės dar 2015 metų spalį lapkritį atleisti visi darbuotojai, priverstinės skolos išieškojimo priemonės rezultato nedavė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.
Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra tai, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šią sąlygą byloje paneigia pridėta Vilniaus apygardos teismo 2016-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1700-866/2017, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla pagal ieškovės VMI prie LR FM, bei trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus reikalavimus. Tokiu būdu byloje teismas nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei O. S. kreipėsi 2016-12-21 (Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-12-21 gauta administracinio teisės pažeidimo byla, skirta nagrinėti teisėjui 2016-12-23), t. y. po bankroto bylos iškėlimo, kas šalina galimybę įmonės vadovės administracinei atsakomybei. Be to, pati Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo taikyti priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus įmonės atžvilgiu nuo 2013-08-26, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013-08-26 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-59805 matyti, kad nuspręsta išieškoti į biudžetą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 913,26 eurų (kas atitinka 89 473,32 Lt), įmonės skola valstybės biudžetui vis didėjo, 2014-01-01 datai skola valstybės biudžetui sudarė 92993,28 Lt (26932,72 Eur), 2014-12-01 datai skola valstybės biudžetui sudarė 91983,87 Lt (26640,37 Eur), kas vertintina kaip aplinkybė, šalinanti būtiną pareigą įmonės vadovui (savininkui) dėl privalomumo pateikti teismui pareiškimą inicijuojant bankroto bylos iškėlimą. Pati O. S. tvirtino, kad 2013 m. rugpjūtį ją paskyrė eiti vadovės pareigas, paskyrimo metu eiti direktoriaus pareigas VMI buvo paėmusi visus dokumentus. Visi apskaitos dokumentai buvo paimti. Jai, O. S. ateinat jau buvo perduoti dokumentai, jokių likučių jai nebuvo perduota, tuo metu buvo bylos tyrimas. Buvo 300 000 eurų sumokėtas užstatas. Jokio pagrindo kelti bankroto bylą šiai įmonei nebuvo. Ji, O. S. negalėjo pateikti dokumentų, jai jokių likučių nepateikė. Ji, O. S. negalėjo matyti realių likučių, nuo 2011 m. finansinė atskaitomybė nebuvo teikiama. Tuo metu dar vyko patikrinimas VMI Klaipėdoje. Norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str. 1 d. būtina nustatyti, kad įmonės vadovas elgdamasis neteisėtai ir neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo žino, kad to nesiima daryti ir kreditorius (kreditoriai). Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-458/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje ATP-365-361/2011).
Tokiu būdu teismas nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu prašo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei O. S., kai šiai faktiškai pareigos pačiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebėra. Esant visoms paminėtoms aplinkybėms administracinė teisena negalima, todėl pradėta administracinė teisena nutrauktina nesant pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str.1 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi O. S. inkriminuojama veika turi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, už kurio padarymą yra numatyta griežtesnė atsakomybė negu pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį, todėl veika neperkvalifikuojama ir, vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.
n u t a r i a :
Nutraukti pradėtą administracinę teiseną O. S. pagal ATPK 506 str. 1 d. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė