Civilinė byla Nr. e2-194-904/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02272-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.6.29.1; 3.2.6.1

K L A I P Ė D O S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

          Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovui R. Ž., jo atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, atsakovui S. M., jo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, trečiajam asmeniui D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. M..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas R. Ž. (toliau - ieškovas) pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo S. M. (toliau - atsakovas) 1308,50 Eur skolą, 327,15 Eur dydžio palūkanas, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, jog pagal 2008-03-10 paskolos raštelį (toliau – skolos raštelis) atsakovas pasiskolino iš ieškovo 1854 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008-12-31. Pagal 2008-04-04 skolos raštelį atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2664 Lt, kuriuos turėjo grąžinti iki 2008-12-31. Viso skolos suma - 1308,50 Eur (4518 Lt). Pažymėjo, jog atsakovui pasirašant skolos raštelius, tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Sutartyse vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai, šalys susitarė dėl paskolos dydžio bei paskolos grąžinimo termino, atsakovo parašytas žodis lingvistine išraiška „pasiskolinau“ yra pavartota būtuoju laiku, tai akivaizdu, kad paskolos rašteliai buvo rašomi po faktinio pinigų gavimo. Pačių skolos raštelių buvimas pas kreditorių patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Prašo priteisti penkių procentų dydžio metines kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, kurios skaičiuojamos už paskutinius penkerius metus (5% metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2014-05-15 iki 2019-05-15 sudaro 327,12 Eur (1308,50 x 5% x 5 m. = 327,12 Eur)). Prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e. b. l. 35-37).

Atsakovo S. M. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas pateiktų atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, pripažįstant, kad paskolos rašteliai yra negaliojantys bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindu nurodė, jog ieškovas panaudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš atsakovą, siekdamas, kad būtų pasirašyti skolos lapeliai. Pažymėjo, jog atsakovas jokių pinigų negavo (e. b. l. 51-52).

Teismo posėdžio metu ieškovas R. Ž. patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog atsakovas S. M. laikotarpiu nuo 2007-04-02 iki 2008-05-28 ir nuo 2008-11-18 iki 2009-01-28 dirbo darbininku jo vadovaujamoje įmonėje UAB ,,Nojus“, adresu Kalnuvėnų k., Klaipėdos r., kuri vertės nenaudojamų automobilių ardymu. Atsakovas S. M. šalia įmonės teritorijos gyveno kartu su sutuoktine (sugyventine) D. M., kuri niekur nedirbo. M šeimos finansinė padėtis buvo prasta, kuri tapo dar sudėtingesnė gimus jų bendram vaikui. Paskolinti pinigų prašydavo pats S. M. ar D. M.. Ieškovas R. Ž. pinigus skolino tik atsakovui S. M., nes D. M. niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo, todėl ji nebūtų galėjusi jų grąžinti. Ieškovas pinigus skolino nedidelėmis pinigų sumomis po 20-50 Lt. Ieškovas pinigų skolinimą fiksuodavo laisvos formos apskaitoje, paskolintas sumas užsirašydamas ant A4 formos lapo. Susikaupus solidžiai sumai buvo surašomi skolos lapeliai. Skolos lapelius savo ranka surašė atsakovas S. M., įmonės sandėliuose. Pažymėjo, jog atsakovo S. M. bei kitų darbuotojų atžvilgiu smurto nevartojo, atsakovas bei trečiasis asmuo jį apkalba dėl smurtavimo, siekiant išvengti skolų grąžinimo. Pažymėjo, jog fizinį smurtą atsakovo atžvilgiu vartojo vieną kartą, gindamasis nuo atsakovo S. M. užpuolimo, kuris jį puolė peilių. Šio konflikto metu atsakovas S. M. buvo visiškai neadekvatus. Dėl šio įvykio R. Ž. iškvietė policijos pareigūnus, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Gindamasis nuo užpuolimo S. M. nuskėlė dantį, perskėlė lūpą, sužalojo nosį. Dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi daugiau nei po 9 metų, nes per šį visą laikotarpį turėjo didelių sveikatos problemų bei kitų gyvenimo rūpesčių.

Teismo posėdžio metu R. Ž. atstovas advokatas Rimantas Tumėnas prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Pažymėjo, jog atsakovas savo ranka surašė skolos lapelius. Atsakovas nepateikė priešieškinio, ginčijant skolos sutarčių.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. M. patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad dirbo R. Ž. vadovaujamoje įmonėje. Pinigų niekada nesiskolino iš R. Ž., nes nebuvo tam poreikio. Su sutuoktine D. M. augina bendrą 11 metų dukrą. Pinigus skolinosi iš greitųjų kreditų nuo 2013 m. Pažymėjo, jog R. Ž. jį daug kartų yra sumušęs be jokios priežasties. 2008 m. pavasarį, galimai 2008-03-10, darbo metu R. Ž. jį pasikvietė į ofisą, kur kito asmens Andrejus akivaizdoje reikalavo pasirašyti tuščius du lapelius. Atsisakius tai padaryti, R. Ž. laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 20 val. rankos kumščiais ir kojomis jį sumušė (negalėjo nurodyti kiek buvo suduota smūgių), perskeldamas jam lūpą, nuskeldamas dantį bei sulaužydamas nosį. Po ko, S. M. pasirašė nurodytoje vietoje tuščius du lapelius bei parašė savo asmens kodą. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu susipažinęs su pateiktais skolos lapeliais patvirtino, jog skolos lapeliai yra jo ranka pasirašyti ir jo ranka parašyti asmens kodai. Paskolos lapeliuose atlikti kiti įrašai yra surašyti ne jo, nurodyta neteisinga informacija, jog jis gavo nurodytus pinigus ir įsipareigojo juos grąžinti iki nurodytos datos.

Teismo posėdžio metu atsakovo S. M., atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas prašė ieškinį atmesti, pripažįstant, kad paskolos rašteliai yra negaliojantys bei priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su S. M. kartu gyvena nuo 2005 metų, santuoką sudarė 2014 metais. Kartu augina bendrą vienuolikos metų dukrą. Kalnuvėnų k., Klaipėdos r. gyveno iki 2008 m. liepos mėnesio. S. M. tuo metu dirbo R. Ž. įmonėje. 2008 m. pavasarį S. M. grįžęs iš darbo namo apie 3 val. nakties, papasakojo, jog jis buvo sumuštas R. Ž., įmonės sandėliuose. Mušė R. Ž., kitas asmuo Andrejus visą tai stebėjo. Trečiasis asmuo D. M. nurodė, jog ant S. M. kūno matė prakistą lūpą, nuskeltą dantį, sužalotą nosį, sužalotą pilvą. Dėl patirtų sužalojimų S. M. buvo nugabentas į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę. S. M. jai paaiškino, jog R. Ž. reikalavo surašyti du skolos lapelius tūkstantinėms sumoms. Tikslas pasirašyti skolos lapelius buvo S. M. padaryti finansiškai priklausomą nuo R. Ž., jog pastarasis pusvelčiui dirbtų jo įmonėje. Teismo posėdžio metu D. M. patvirtino, jog skolos lapeliai yra surašyti jo sutuoktinio ranka, nes sutuoktinio raštą gerai pažįsta, tačiau nurodytos skolos lapeliuose faktinės aplinkybės yra neteisingos, nes sutuoktinis pinigų negavo. Nurodė, kad R. Ž. įmonėje tuo metu dirbantys asmenys realiai negaudavo darbo užmokesčio, jie galėjo apsipirkti kaimo parduotuvėje, po ko sąskaitas apmokėdavo R. Ž., taip pat vieną kartą per mėnesį nuveždavo į prekybos centrą, kur darbuotojai turėjo galimybę nusipirkti maisto prekių už 100 Lt. Pažymėjo, jog nurodytu laikotarpiu šeimą finansiškai rėmė D. M. mama bei sesuo, poreikio skolintis pinigų nebuvo. Nurodė, kad D. M. taip pat neoficialiai dirbo R. Ž. įmonėje (šunims virė ėdalą, valė patalpas) už tai į jos gyvenamas patalpas iš R. Ž. įmonės buvo pajungta elektros energija. Iš greitųjų kreditų įmonių pradėjo skolintis nuo 2013 metų. Kiek šiuo metu turi skolų, nežino. Pažymėjo, jog S. M. darbo vietoje darbdavio R. Ž. buvo sumuštas apie 6-7 kartus.

Liudytojas V. M. patvirtino, jog yra atsakovo S. M. tėvas. Pažymėjo, jog su sūnumi dirbo R. Ž. vadovaujamoje įmonėje, adresu Kalnuvėnų k., Klaipėdos r. Sūnus su D. M. nuo 2005 m. pradėjo kartu gyventi kaip šeima. Patvirtino, jog sūnus buvo sumuštas 2006 m., sūnus buvo nugabentas į gydymo įstaigą. Šią datą atsimena gerai, nes tais pačiais metais, tai yra 2006 m. išėjo iš R. Ž. vadovaujamos įmonės. Sūnui buvo sužalota nosis, ausis. Dėl ko R. Ž. sumušė jo sūnų, jam sūnus nepaaiškino. Su Rimantu Žilinsku dėl šio įvykio nesiaiškino. Patvirtino, jog 2006 m. R. Ž. privertė liudytoją V. M. pasirašyti ant tuščio lapo, dėl neva pavogtų darbo įrankių, po ko iš jo buvo išieškota 1000 Lt paskolos suma. Pinigų iš R. Ž. nesiskolino.

Liudytojas D. V. patvirtino, jog matė sumuštą S. M. (datos nurodyti negalėjo), kurio ausis buvo ištinusi. S. M. jam pasakė, kad jį sumušė R. Ž., reikalavo pasirašyti ,,popiergalį“.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

             ieškinys atmestinas.

             Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei prie bylos prijungtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 17 d. teismas priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko S. M., 1308,50 Eur skolos, 327,12 Eur palūkanų, viso 1635,62 Eur įsiskolinimo, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 109 Eur bylinėjimosi išlaidų (9 Eur žyminis mokestis, 100 Eur už advokato paslaugas,) kreditoriui R. Ž. (e. b. l. 8). 2019 m. gegužės 20 d. teismo nutartimi buvo priimtas ieškovo R. Ž. ieškinys atsakovui S. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 2018 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymas buvo panaikintas (e. b. l. 45-46).

Esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo. Ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo grindžia 2008 m. kovo 10 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. skolos rašteliais ir pinigų perdavimą įrodinėja skolos rašteliais bei ieškovo paaiškinimais, o atsakovas tvirtina, kad jis pinigų nėra gavęs iš ieškovo, o skolos rašteliai buvo surašyti ieškovo naudoto fizinio smurto pasėkoje bei siekiant atsakovą padaryti finansiškai priklausomą nuo ieškovo.

Dėl sandorių nuginčijimo.

Atsakovas gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio ir vesdamas bylą per atstovą advokatą, prašė ieškinį atmesti, pripažįstant, kad paskolos rašteliai yra negaliojantys, nes jie buvo surašyti dėl atsakovo atžvilgiu, ieškovo vartoto fizinio ir psichologinio smurto. Pažymėtina, jog atsakovas šioje civilinėje byloje nepateikė priešieškinio ginčydamas paskolos sandorius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovas (atsakovas) turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio (priešieškinio) pagrindą ir dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Įstatymas neįpareigoja besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodyti ginčo teisinį kvalifikavimą (teisinį ieškinio pagrindą), todėl nepaisant to, ar jis yra nurodytas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. G. P. ir J. E. P. , bylos Nr. 3K-3-150/2014). Aktualu tai, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 1, 3 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teismas ex officio gali pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu tik tais atvejais, kai niekinio sandorio faktas yra akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).

Pažymėtina, jog faktas, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį ginčijami paskolos sandoriai yra niekiniai, nėra akivaizdūs. Šalys ginčija fizinio bei psichologinio smurto vartojimo faktą, ikiteisminio tyrimo byla dėl dokumentų saugojimo senaties yra sunaikinta, liudytojų paaiškinimai dėl šių aplinkybių yra labai prieštaringi. Teismas negali sandorių nuginčijimo klausimą spręsti nesant byloje pareikšto reikalavimo. Dar daugiau, teismas šioje civilinėje byloje tarp privačių asmenų nenustatė ir viešojo intereso gynimo poreikio. Konstatuotina, kad nesant akivaizdžių sandorių negaliojimo pagrindų, nesant reikalavimo minėtus sandorius pripažinti negaliojančiais, nesant poreikio ginti viešąjį interesą, teismas negali peržengti ieškinio (bylos nagrinėjimo) ribų bei 2008 m. kovo 10 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. sandorius pripažinti negaliojančiais.

Dėl paskolinių teisinių santykių.

Pagal CK (ginčo skolos raštelių sudarymo metu galiojusi redakcija) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, jog pagal savo juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką - pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įrodymų pateikimo pareigos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 27 punktas). Taigi, pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (ieškovui) (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovas 1854 Lt perdavimo faktą įrodinėjo 2008-03-10 skolos rašteliu, kuriame nurodyta ,,Aš S. M. a. k. (duomenys neskelbtini) Pasiskolinau iš R. Ž. 1854 Lt (vienas tukstantis, aštuoni šimtai, penkiasdešimt keturis Lt). Grąžinsiu iki 2008-12-31. 2008-03-10. S. M. (parašas)“. Ieškovas 2664 Lt perdavimo faktą įrodinėjo 2008-04-04 surašytu skolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad ,,S. M. a. k. (duomenys neskelbtini) Pasiskolinau iš R. Ž. 2664 Lt (du tukstančius šešis šimtus šešiasdešimt keturis Lt). Pasižadu gražinti iki 2008-12-31. S. M. (parašas) 2008-04-04“.

Esant ginčui dėl pinigų pagal skolos raštelius perdavimui, sutartis aiškintina, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovas skirtingai nurodė esmines paskolos sutarties sąlygas. Ieškovas nurodė, kad pinigai buvo skolinami atsakovui nedidelėmis sumomis, po ko susikaupus solidžiai sumai buvo surašomi skolos lapeliai. Atsakovas S. M. ir jo sutuoktinė D. M. nurodė priešingas aplinkybes, jog pinigų iš ieškovo R. Ž. nesiskolino, skolos rašteliai buvo surašyti fizinio bei psichologinio smurto pasekmėje bei siekiant atsakovą S. M. padaryti finansiškai priklausomą nuo darbdavio, jog atsakovas toliau pusvelčiui dirbtų atsakovo vadovaujamoje įmonėje. Papildomai nurodė, jog darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas nereguliariai, darbdavys padengdavo darbuotojų skolas vietinėje parduotuvėje už jų įsigytus maisto produktus.

Teismas atkreipia dėmesį į faktines aplinkybes, jog 2008-03-10 buvo surašytas pirmas skolos raštelis 1854 Lt sumai, kai antras skolos raštelis buvo surašytas po 25 dienų (2008-04-04) jau 2664 Lt sumai. Teismui kelia abejonių dėl ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių objektyvumo, jog pinigus ieškovas skolino atsakovui nedidelėmis sumomis, po ko susikaupus solidžiai sumai buvo surašomi skolos lapeliai. Pažymėtina, jog atlikus aritmetinius skaičiavimus, jei ieškovas atsakovui būtų paskolinęs 2664 Lt sumą per 25 dienas, tai kiekvieną darbo dieną ir šeštadienį bei sekmadienį, ieškovas atsakovui turėjo kasdien paskolinti ne mažesnę kaip po 106 Lt sumą. Pažymėtina, jog ieškovas teismui paaiškino, jog atsakovui skolino nedidelėmis sumomis po 20-50 Lt. Ieškovas nepateikė teismui, rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, jog buvo vedama atsakovui skolinamų pinigų apskaita.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, pinigų perdavimo atsakovui faktą, –skolos raštelių nuostatos aiškintinos prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės šių paskolos dokumentų tekstų reikšmės nustatymo principais, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrąją šalių valią ir ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007).

Aplinkybę, kad pinigus ieškovas perdavė atsakovui iki skolos raštelių pasirašymo, ieškovas grindžia ginčo skolos rašteliuose pavartotais žodžiais „pasiskolinau“, ,,grąžinsiu“, ,,pasižadu gražinti“. Tačiau ginčo skolos rašteliuose formuluotė „pasiskolinau“ tiek pagal lingvistinę šio žodžio prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas iš tikrųjų perdavė atsakovui nurodytas pinigų sumas, o atsakovas šias pinigų sumas gavo iki ginčo skolos raštelių pasirašymo.

Atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus ir paskolos raštelių turini, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė nurodytų skolinamų pinigų perdavimo pagal ginčo skolos raštelius atsakovui fakto, t. y. pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus negalima pripažinti, kad ieškovo su atsakovu 2008-03-10 ir 2008-04-04 pasirašyti ginčo skolos rašteliai yra skolos dokumentai, patvirtinantys paskolos dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjui (atsakovui).

Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

Vertinant byloje esančių ištirtų ir įvertintų įrodymų (ginčo skolos raštelių turinį, šalių, liudytojų paaiškinimus ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų) visuma, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė 1308,50 Eur (4518 Lt) Eur sumos pagal ginčo skolos raštelius perdavimo fakto atsakovui, todėl ieškinys atmestinas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 

2019 m. balandžio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu atsakovui S. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų (e. b. l. 27-28). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius rašytiniai įrodymai pagrindė 285,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas bylinėjimosi išlaidos priteistos valstybei iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Ž., gim. 1962-11-19, 285,90 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5630). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, nagrinėjimui prijungtą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinę bylą eL2-6668-904/2019, perduoti į teismo raštinę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                                        Mantas Ūsas