Baudžiamoji byla Nr. 2K-297/2013

Teisminio proceso Nr.1-25-1-01041-2011-9

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    1.1.8.1;

                                                                                    1.1.8.6 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis pakeistas:

            iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojamasis požymis – panaudojus kitą specialiai žmogų sužaloti pritaikytą daiktą – ir konstatuota, kad A. Z. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį dėl plėšimo panaudojant nešaunamąjį ginklą;

panaikinta nuosprendžio aprašomoji dalis, kuria pripažinta A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (dėl R. K. apiplėšimo) jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

            A. Z., pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apiplėšti M. S.), paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal 180 straipsnio 2 dalį (dėl R. K. apiplėšimo) paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. Z. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

            A. J., pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, A. J. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu nuteisti:

A. Z. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalies 3 punktu, – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 6 iki 23 val. ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies     3 punktu, 3 dalies 3 punktu – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 6 iki 23 val. ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė A. Z. laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 6 iki 23 val. ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat A. Z. įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

A. J. – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie griežčiausios Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė A. J. laisvės atėmimas dvejiems metams.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

            Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2011 m. rugsėjo 30 d., apie 13.30 val., prie pastato, esančio Kaune, Taikos pr. 54, iš anksto susitaręs susitiko su mobiliojo ryšio telefoną pardavinėjusiu M. S., su kuriuo bendraujant – apžiūrint parduodamą mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia E52“, jis papurškė dujų balionėliu M. S. į akis, taip nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą, ir paėmęs M. S. parduodamą supakuotą 420 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia E52“ iš įvykio vietos pasišalino, tačiau M. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono užvaldyti nespėjo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes bėgdamas telefoną pametė.

            Be to, A. Z. ir A. J. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2011 m. rugsėjo 30 d., nuo 11.15 iki 17.07 val. A. Z. mobiliojo ryšio telefonu rašė trumpuosius (SMS) pranešimus R. K. tardamasis dėl mobiliojo ryšio telefono pirkimo ir sutaręs susitikti su R. K. visuomeninio transporto stotelėje ,,Sporto g.“, esančioje, Kaune, prie K. Petrausko ir Vydūno al. Sankirtos, apie 17.20 val. kartu su A. J. atvyko į sutartą vietą. A. J. bendraujant su R. K. – apžiūrint parduodamą mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia N8“, jis stebėjo juos bei aplinką, taip siekdamas apsaugoti A. J. nuo galimų netikėtumų; A. J. papurškus dujų balionėliu R. K. į akis, taip nežymiai sutrikdžius pastarojo sveikatą, paėmė R. K. parduodamą supakuotą 1000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia N8“ ir iš įvykio vietos pasišalino; šiais savo ir A. J. bendrais veiksmais užvaldė R. K. priklausantį turtą ir padarė jam 1000 Lt turtinę žalą.

            Kasaciniu skundu nuteistojo A. Z. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų pritaikymo sprendžiant bausmės skyrimo klausimus ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį.

            Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Z. bausmę, teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į: 1) padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 2) tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai); 3) tai, kad darant nusikalstamą veiką jis buvo padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis), kuris saugojo kitą bendrininką, todėl laikytina, kad jo vaidmuo bendrininkų grupėje buvo antraeilis 4) tai, kad jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, kritiškai įvertino savo nusikalstamą elgesį, todėl pagrįstai A. Z. taikyti BK 63 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai.

            Kasatorius pažymi, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas pripažįsta, kad kaltinimo epizode (dėl nukentėjusiojo M. S.) nuteistojo A. Z. atžvilgiu yra formalios sąlygos taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (kurias taikė pirmosios instancijos teismas). Kitame kaltinimo epizode (dėl nukentėjusiojo R. K.) tas nuostatas taikyti esą trukdo tariamas nebuvimas tos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas esą netinkamai taikė nuteistajam A. Z. BK 62 straipsnio reikalavimus.

            Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį A. Z. dėl paskirtos bausmės, pažeidė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą: 41 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, 3 dalies 3 punktą, todėl yra pagrindai panaikinti šią apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, priimtą nuteistajam A. Z., ir dėl to palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

            Kasaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam A. J. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį.

            Kasatorė nurodo, kad apygardos teismo sprendimas sugriežtinti A. J. bausmę neatitinka BK 54 straipsnio reikalavimų, todėl paskirta neteisinga, neindividualizuota bausmė, todėl neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir tai lėmė aiškiai neteisingos, per griežtos bausmės paskyrimą. Šios instancijos teismas nusprendė sugriežtinti bausmę nuteistajam A. J. motyvuodamas tuo, kad: ,,turi būti įdėmiau atsižvelgta ir griežčiau įvertinta tai, jog jis po minėto nusikaltimo padarymo dar du kartus buvo nuteistas dėl analogiškų sunkių nusikaltimų padarymo, kas asmenį charakterizuoja kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas ir savalaikiai nedarantį išvadų“. Tokie teismo motyvai, anot kasatorės, nevisiškai atitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmą kartą A. J. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Antrą kartą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu taip pat jis nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį numatytą nusikaltimą, kurį padarė 2011 m. rugsėjo 30 d. Taigi, šiuo nuosprendžiu jis nuteistas būtent už pirmojo nusikaltimo padarymą, už kurį, laikantis teisingumo principo, kaip pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui turėtų būti skiriama pati švelniausia bausmė. Logiška, jog tik už po to nusikaltimo padarytus nusikaltimus turėtų būti skiriamos griežtesnės bausmės. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. ir 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiais skyrė vienodas – vienerių metų – laisvės atėmimo bausmes ir pripažinęs, kad paskirtų bausmių tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, taikė BK 75 straipsnį ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. Valentukevičius atsiliepimu į nuteistojo A. Z. gynėjo ir nuteistojo A. J. gynėjos kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti.

Dėl nuteistojo A. Z. gynėjo kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skunde nurodytų BK bendrosios dalies normų, susijusių su bausmės skyrimu, taikymo pažeidimai nekonstatuotini. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, remdamasis esama teismų praktika, tinkamai pagrindė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo būtinuosius pagrindus ir šios aplinkybės taikymo nuteistajam A. Z. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepakankamą pagrįstumą, todėl, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. Z. priimtą nuosprendį ir sugriežtindamas jam paskirtas bausmes bei subendrintą galutinę bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir principais, nustatytais BK 54 straipsnyje, bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir šių BK bendrosios dalies nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai ir tinkamai motyvavo BK 62 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistajam A. Z. pagrįstumą.

Dėl nuteistojo A. J. gynėjos kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad A. J. bausmė buvo paskirta tinkamai taikant BK bendrosios dalies normas, individualizuota, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, nepažeidžiant bendrųjų jos skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio išvadose atsižvelgė ir tinkamai motyvavo, kodėl pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, kodėl jam turi būti skirta griežtesnė bausmė, kokios aplinkybės lėmė A. J. nustatytos bausmės rūšį ir jos dydį, taip pat atsisakymą taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroro nuomone, tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas per apsirikimą nurodė, jog A. J. po BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (R. K. apiplėšimo, panaudojant nešaunamąjį ginklą) buvo dar du kartus nuteistas dėl kitų analogiškų sunkių nusikaltimų, nors pagal bylos duomenis jis buvo nuteistas dėl apysunkių analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (plėšimų, kvalifikuotų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį), nėra esminė aplinkybė, leidžianti abejoti skundžiamo teismo nuosprendžio išvadų aptariamoje jo dalyje pagrįstumu, ir nekeičia skundžiamo nuosprendžio išvadų motyvacijos pagrįstumo.

Skundo argumentai, kad A. J. ankstesniais dviem teismų nuosprendžiais buvo nuteistas dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, kurie buvo padaryti iki nusikaltimo (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl R. K. apiplėšimo), dėl kurio jis buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, padarymo, ir todėl, laikantis teisingumo principo, jam, kaip pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui, turėtų būti skiriama pati švelniausia bausmė, yra nepagrįsti, nes, pasak prokuroro, pirmą kartą nusikaltusio asmens ir pirmą kartą teisiamo asmens sąvokų sutapatinimas kasaciniame skunde yra netinkamas.

           

            Nuteistojo A. Z. gynėjo ir nuteistojo A. J. gynėjos kasaciniai skundai atmestini.

 

            Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

 

            Nuteistojo A. Z. gynėjas nurodo, kad apygardos teismas pažeidė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis pažeidimas yra esminis. Apylinkės teismo nuosprendžio keisti nebuvo pagrindo, o apygardos teismo padarytas pakeitimas nėra tinkamai ir pagrįstai motyvuotas.

            Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. Z., pripažino dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybės: 1) tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Toliau nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis kritiškai įvertino savo nusikalstamą elgesį ir padarė teigiamas išvadas. Nesant duomenų, kad kaltinamojo elgesys ateityje būtų orientuotas į teisės pažeidimų darymą, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, kaltinamajam taikė BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir paskyrė jam pagal BK 22 straipsnio         1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

            Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik esant minėtų sąlygų visumai, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2007, 2K-511/2012 ir kt.).

            Pagal teismų praktiką teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažįsta tik viena kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išsiaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

Atsižvelgiant į tokią minėto baudžiamojo įstatymo taikymo praktiką, kasatoriaus skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje supainiojo BK 59 straipsnio 1 dalies     2 punkto normos sąvokas, nes šioje normoje yra numatytos savarankiškos dvi atskiros kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nepagrįsti.

            Taigi, teismas norėdamas konstatuoti minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

            Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010,                2K-106/2011 ir kt.).

            Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Z. nesigailėjo padaręs nusikaltimą, todėl pripažino, kad apylinkės teismas be pagrindo konstatavo, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

            Šios instancijos teismas nurodė, kad R. K. apiplėšimo epizode A. Z. iš pradžių teisingai parodė, kad nusikaltimą padarė kartu su A. J., vėliau siekė suklaidinti teisėsaugos pareigūnus ir taip A. J. padėti išvengti atsakomybės, teigė, kad A. J. apkalbėjo, o nusikaltime dalyvavo E. R.. Toliau ikiteisminiame tyrime, pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą, A. Z., nenurodydamas motyvų, atsisakė duoti parodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 62 straipsnyje numatyta tik bausmė švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis tik išskirtinais atvejais. Minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Reikia pažymėti ir tai, kad ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta.

            Kolegijos nuomone, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad nuteistasis A. Z. gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nes jis kritiškai nevertino savo elgesio, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam A. Z. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

 

            Dėl paskirtų bausmių

 

            Nuteistojo A. J. gynėjos kasacinio skundo argumentai susiję su jam paskirta bausme ir jos pagrįstumu. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas ir paskyrė jam neteisingą bausmę, t. y. griežtesnę negu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taip nebuvo užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

            Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

            BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.

            Pirmosios instancijos teismas A. J. paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra gerokai mažesnė negu šio straipsnio sankcijos vidurkis.

            Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. (pirmą kartą stoja prieš teismą) 2011 m. lapkričio 16 d. nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2011 m. spalio 27 d.; antrą kartą jis nuteistas 2011 m gruodžio 27 d. už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2011 m. spalio 23 d.; trečią kartą jis nuteistas 2012 m rugsėjo 20 d. už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2011 m. rugsėjo 30 d. Taigi, pastaruoju teismo nuosprendžiu A. J. nuteistas už pirmojo nusikaltimo padarymą, todėl, kasatorės nuomone, laikantis teisingumo principo pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui turėtų būti skiriama pati švelniausia bausmė.

            BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesinkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taigi pirmą kartą nusikaltusio asmens ir pirmą kartą teisiamo asmens sąvokų sutapatinimas kasaciniame skunde yra nepagrįstas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 55 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis numatytos bausmės, nesusijusios su laisvė atėmimu. Tuo atveju, jeigu straipsnio sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, tai skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygas (BK 62 straipsnis) arba kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

            Prokurorė apeliaciniame skunde ginčijo A. J. paskirtos bausmės teisingumą ir prašė įvertinus pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytas aplinkybes ir tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (R. K. apiplėšimo epizode veikė bendrininkų grupe), jam paskirtos bausmės dydį nežymiai padidinti. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokurorės apeliacinį skundą, A. J. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas griežtesnės bausmės A. J. skyrimą, vertino jo padarytos nusikalstamos veikos (BK 180 straipsnio 2 dalyje) didesnį pavojingumo laipsnį, tai, kad nuteistasis buvo aktyvus minėto nusikaltimo vykdytojas, taip pat tai, kad po nusikalstamos veikos (BK 180 straipsnio 2 dalyje), dėl kurios buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, padarymo dar du kartus buvo nuteistas dėl kitų iš esmės analogiškų nusikaltimų padarymo. Šią aplinkybę teismas įvertino kaip apibūdinančią jį kaip asmenį, linkusį daryti nusikalstamas veikas ir nedarantį išvadų.

            Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes A. Z. ir A. J. už jų padarytus nusikaltimus bei jas motyvuodamas, laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, todėl paskiriant jiems laisvės atėmimo bausmes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes teisinio pagrindo švelninti jiems paskirtos bausmės nėra.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

            Nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinius skundus atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Antanas Klimavičius

 

 

                                                                                                                        Gintaras Goda

 

 

                                                                                                                        Viktoras Aidukas