Civilinė byla Nr. e2S-1664-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05778-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.3.2.5.; 3.5.1.; 3.5.24.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei jos vadovo ir UAB sveikatos centro „Energetikas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas L. Č. ir UAB sveikatos centras „Energetikas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą, prašydamas teismo spręsti baudos paskyrimo klausimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) vadovui L. Č..
2. Antstolis nurodė, kad teismas įpareigojo NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d. 2021 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-8-5023 NŽT įpareigota informuoti antstolį, ar teismo įpareigojimas yra įvykdytas. 2021 m. vasario 19 d. raštu NŽT informavo, kad teismo įpareigojimas nėra įvykdytas. 2021 m. vasario 25 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kadangi per teismo nustatytą terminą įpareigojimas nėra įvykdytas.
3. Suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą tenkinti ir skirti NŽT vadovui L. Č. ne mažesnę nei 150 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti sprendimą.
4. UAB sveikatos centras „Energetikas“ nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, išskyrus tą dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. NŽT geruoju neįvykdė teismo sprendimo, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 29 d. išdavė išieškotojui vykdomąjį dokumentą, kuris buvo pateiktas antstoliui I. Gaideliui. NŽT vengia vykdyti įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, nurodydama tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi civilinės bylos nagrinėjimo metu ir kuriuos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai atmetė kaip nepagrįstus.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei jos vadovas prašo baudos dėl teismo sprendimo nevykdymo NŽT direktoriui neskirti, o taip pat nepriteisti iš NŽT bylinėjimosi išlaidų, jeigu proceso dalyviai pateiktų tokį prašymą.
6. Nurodė, jog NŽT nevengia įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teigia, jog teismas įpareigojo NŽT pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, papildomai išnuomojant 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city” parengtame plane, t. y. teismas tik apibrėžė žemės nuomos sutarties pakeitimo apimtį, bet nenurodė, kaip konkrečiai turėtų būti atlikti tokie pakeitimai. NŽT, valdydama patikėjimo teise valstybei priklausančią žemę, ja disponuodama, privalo vadovautis įstatymų nuostatomis, todėl sudaryti ar modifikuoti jau sudarytus sandorius NŽT gali tik teisės aktų nustatyta tvarka. Kai prašoma išnuomoti valstybinės žemės plotą, kuris nėra suformuotas, būtina pirmiausia parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, t. y. iš pradžių rengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir tik po to, esant galiojančiam planavimo dokumentui, jo pagrindu atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai (rengiamas žemės sklypo planas). Ginčo teritorija, kurią NŽT yra įpareigota išnuomoti, nėra suprojektuota detaliajame plane, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl NŽT neturi teisės nepaisyti imperatyvių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų. UAB „Geo city“ parengtas 4,5764 ha ploto žemės sklypo planas neatitinka galiojančiame teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų, nėra suderintas ir patvirtintas kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka (tai tik pavyzdinis planas), todėl NŽT neturi sąlygų įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo. Ginčo teritorijai įstatymų nustatyta tvarka turi būti parengtas ir patvirtintas detalusis planas (Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-1277 nuspręsta rengti detalųjį planą, projektavimo darbų sutartimi Nr. 143-DP UAB Sveikatingumo centras „Energetikas“ perduotos detaliojo plano organizatoriaus teisės), tik po to, esant galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui, jo pagrindu UAB sveikatingumo centras „Energetikas“ turi inicijuoti kadastrinių matavimų atlikimą. Atlikus šiuos veiksmus, UAB sveikatingumo centras „Energetikas“ turi pateikti NŽT Palangos skyriui kompetentingų institucijų suderintą 4,5764 ha žemės sklypo planą, tam, kad būtų galima toliau tinkamai įgyvendinti teismo nustatytą įpareigojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi antstolio I. Gaidelio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo patenkino. Teismas skyrė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui L. Č. 300 Eur vienkartinę baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 neįvykdymą nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. vasario 25 d., paskirtą 300 Eur baudą nurodė išieškoti išieškotojo UAB sveikatos centras „Energetikas“ naudai, išaiškino, jog baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019, įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos per du mėnesius įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019, priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas išieškotojo UAB sveikatos centras „Energetikas“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu įpareigojo NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Antstolis I. Gaidelis 2021 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-21-8-5019 priėmė vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-12-538/2019. Byloje nėra duomenų, kad NŽT pradėjo vykdyti antstolio įpareigojimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą;
7.2. teismas, spręsdamas dėl skiriamos baudos ir jos dydžio, nurodė, jog UAB sveikatos centras „Energetikas“ ir NŽT ginčas kilo 2005 metais, todėl atskiro pasirengimo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymui nereikia. Byla pagal UAB sveikatos centras „Energetikas“ ieškinį NŽT Klaipėdos apygardos teisme iškelta 2007 m. rugsėjo 19 d., procesinis sprendimas priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d., kuris įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dalyje dėl teismo įpareigojimo. NŽT teismo įpareigojimą privalėjo įvykdyti iki 2020 m. gruodžio 20 d., tačiau to nepadarė;
7.3. CPK yra numatyta galimybė atidėti sprendimo įvykdymą ar pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką (CPK 284 straipsnis), byloje nėra duomenų, kad NŽT pasinaudojo ar siekė pasinaudoti CPK 284 straipsnyje nustatyta galimybe atidėti ar pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką, ar išaiškinti sprendimą, jeigu jo vykdymas neaiškus. NŽT pasirinktas sprendimo įvykdymo būdas neatleidžia jos nuo pareigos įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Teismai, nagrinėję šalių ginčą, įvertino šalių argumentus ir nustatė protingą 2 mėnesių laikotarpį sprendimo įvykdymui.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
8. Suinteresuoti asmenys NŽT bei jos vadovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – antstolio I. Gaidelio pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje nurodyta, kad teismas įpareigojo atsakovę NŽT ne pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, prie jos pridedant 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtą kadastriniais matavimais suformuotą žemės sklypo planą, o pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, papildomai išnuomojant 4,5764 ha valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas minėtame plane, t. y. Klaipėdos apygardos teismas sprendime tik apibrėžė žemės nuomos sutarties pakeitimo apimtį, bet nenurodė, kaip konkrečiai turėtų būti atlikti tokie pakeitimai;
8.2. ginčo teritorijoje, t. y. 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plote, kaip jis apibrėžtas 2019-04-15 UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane, galioja Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ (toliau – ir Šventosios gyvenvietės detalusis planas), pagal kurio sprendinius suprojektuotas UAB sveikatos centras ,,Energetikas“ statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypas (Šventosios gyvenvietės detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad suprojektuotas 2,1250 ha ploto žemės sklypas, o pagrindiniame brėžinyje nurodyta, kad šis žemės sklypas 1,8700 ha ploto). Už šio Šventosios gyvenvietės detaliajam plane suprojektuoto žemės sklypo ribų esanti teritorija, apibrėžta 2019-04-15 UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane, patenka į Pajūrio juostą, yra valstybės saugomame moksliniam pažinimui skirtame nekilnojamojo kultūros paveldo objekte Šventosios, Elijos senovės gyvenvietėje, teritorijos vakarinėje dalyje 1998 metais atstatyta Žemaičių Alkavietė, kurioje pastatyti baltų dievų stulpai ir kuri gausiai lankoma miesto gyventojų ir svečių, o jų poreikiams Palangos miesto savivaldybė įrengusi automobilių stovėjimo aikštelę, suoliukus, takus prie jūros, ir ši teritorija yra reikalinga viešajam interesui tenkinti, todėl, siekiant išsaugoti viešajam interesui reikalingą teritoriją, teritorijų planavimo dokumente būtina suprojektuoti ne tik nuomai reikalingo žemės sklypo ribas, bet turi būti suprojektuotas ir servitutas (pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą), nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 5 skyriaus 1 skirsnį);
8.3. NŽT 2021-03-02 raštu Nr. 16SD-459-(14.16.136 E.) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ UAB Sveikatos centro „Energetikas“ paprašė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui kompetentingų institucijų suderintą 4,5764 ha žemės ploto planą, kad būtų galima toliau tinkamai įgyvendinti teismo nustatytą įpareigojimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB sveikatos centrui „Energetikas“ jau prieš sprendimo priėmimą buvo žinomos visos su jo prašomu išnuomoti plotu susijusios teisinės aplinkybės bei neįvertino fakto, jog NŽT siekia įvykdyti teismo sprendimą, tačiau tam būtina parengti atitinkamus dokumentus. Tam, kad būtų galima suformuoti 4,5764 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kaip jis apibrėžtas 2019-04-15 UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane, reikalingos Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo procedūros. Palangos miesto savivaldybės administracijos procesiniuose dokumentuose, be kita ko, nurodoma, kad „<...> vertinant formaliai ir nežinant kokios pastabos gali būti gautos, detaliojo plano rengimas, įvertinant galimumą pratęsti planavimo sąlygas 2 kartus po 2 metus, gali užtrukti iki 7 metų. <...> Jei nebūtų gauta jokių naujų pretenzijų ar neprasidėtų nauji teisiniai ginčai, detaliajam planui parengti vienerių metų turėtų pakakti.“ Todėl visiškai nepagrįstas teismo argumentas, jog jokio atskiro pasirengimo sprendimo įvykdymui nereikia;
8.4. kai prašoma išnuomoti valstybinės žemės plotą, kuris nėra suformuotas, šiuo atveju dar nėra objekto (žemės sklypo), būtina pirmiausia parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą parengtą žemės sklypo planą, t. y. iš pradžių rengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, po to, esant galiojančiam planavimo dokumentui, jo pagrindu atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai (rengiamas žemės sklypo planas) ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruojamas žemės sklypas, t. y. teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, Civilinio kodekso 1.109 straipsnis, Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ginčo teritorija, t. y. konkrečiai 4,5764 ha ploto, kurį Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota išnuomoti, kaip žemės sklypas nėra suprojektuota jokiame teritorijų planavimo ar žemės valdos projekte, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos (nurodoma teritorijos naudojimo reglamentai, numatomas teritorijos vystymas, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra), o valstybinės žemės plotas UAB Sveikatos centras ,,Energetikas“ statinių eksploatacijai Šventosios gyvenvietės detaliajame plane yra suformuotas dvigubai mažesnio ploto ir kitomis ribomis, todėl NŽT neturi teisės nepaisyti imperatyvių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų ir atleisti ieškovą nuo pareigos vykdyti privalomas valstybinės žemės nuomos procedūras;
8.5. atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis yra dvišalis sandoris, turintis priešpriešines pareigas, į tai, kad UAB Sveikatos centras „Energetikas“ neįvykdė aptartų teisės aktų nuostatų reikalavimų, t. y. UAB „Geo city“ parengtas 4,5764 ha ploto žemės sklypo planas neatitinka galiojančiame teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų, nėra suderintas ir patvirtintas kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka (tai tik pavyzdinis planas), NŽT kol kas neturi sąlygų įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019. NŽT, manydama, kad teismai padarė esminių teisės taikymo klaidų, dėl kurių valstybei buvo padaryta turtinė žala, t. y. valstybė, nesant teisinio pagrindo, yra įpareigota ūkio subjektui nuomos pagrindu pagal pastarojo savarankiškai nustatytas žemės sklypo ribas perleisti 4,5764 ha valstybinės žemės plotą, esantį Palangoje, net tris kartus teikė kasacinius skundus, t. y. bandė pasinaudoti teise į bylos peržiūrėjimą kasacine tvarka (bylos Nr. CIK-1611/2020);
8.6. UAB sveikatos centrui „Energetikas“ vykdomasis raštas išduotas 2021-01-29, kurį priverstiniam vykdymui UAB Sveikatos centras „Energetikas“ pateikė antstoliui po to, kai baigėsi 3 mėnesių terminas kasaciniam skundui paduoti. Šiuo veiksmu netiesiogiai buvo konstatuotas faktas, jog NŽT nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-536-302/2020 priėmimo turėjo teisę per tris mėnesius pateikti kasacinį skundą, tačiau nei antstolis, pradėjęs vykdomąją bylą, nei teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir skyrė baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 neįvykdymą nuo 2020-10-20 iki 2021-02-25. Teismas baudą skyrė ir už laikotarpį, per kurį NŽT turėjo teisę vykdyti teismo sprendimą (2020-10-20 iki 2020-12-20), todėl minėtas laikotarpis neteisėtai ir nepagrįstai įskaičiuotas į laikotarpį, už kurį skirta bauda;
8.7. direktorius, būdamas atsakingas už NŽT priskirtų svarbiausių užduočių vykdymą ir siekdamas apginti NŽT interesus, pats dalyvavo nagrinėjant bylą vykdymo procese bei kartu su kitais NŽT atstovais teikė įrodymus bei paaiškinimus. NŽT direktorius L. Č., teikdamas paaiškinimus, pabrėžė, jog NŽT yra pasirinkusi sprendimo įvykdymo būdą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, ir nevengia jo vykdyti, tačiau skundžiama nutartimi, vadovaujantis formaliais pagrindais, NŽT vadovui vis tiek buvo skirta vienkartinė bauda, nesigilinant į svarbiausią faktą – kaltės nebuvimo faktą;
8.8. antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas teismo spręsti baudos paskyrimo klausimą NŽT vadovui L. Č.. Teismas, skundžiama nutartimi ne tik išsprendė baudos skyrimo klausimą, bet ir įpareigojo NŽT nuo nutarties įsiteisėjimo dienos per du mėnesius įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019, tai yra, teismas peržengė pareiškimo nagrinėjimo ribas;
8.9. pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant antstolio pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Visi byloje pateikti įrodymai (taip pat NŽT siekis sudaryti taikų susitarimą vykdymo procese) patvirtina faktą, jog NŽT nevengia vykdyti sprendimo, yra pasirinkusi teisėtą sprendimo vykdymo būdą, todėl skundžiama nutartimi iš NŽT nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos;
8.10. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad NŽT pasinaudojo ar siekė pasinaudoti CPK 284 straipsnyje nustatyta galimybe atidėti,ar pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. NŽT Palangos skyrius 2021-03-24 Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei sprendimo vykdymo sustabdymo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019.
9. Suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašo suinteresuotų asmenų NŽT bei jos vadovo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. atskirajame skunde iš naujo kvestionuojami civilinėje byloje priimti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai. Ši byla nėra civilinės bylos peržiūrėjimas, todėl atskirajame skunde dėstomi tie patys argumentai ir faktinės aplinkybės, dėl kurių jau yra pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje, yra teisiškai nereikšmingi. Aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tris kartus nepriėmė NŽT kasacinių skundų, taip pat nesudaro jokio objektyvaus pagrindo šioje byloje pakartotinai kelti tuos pačius klausimus;
9.2. atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl UAB sveikatos centro „Energetikas“ tariamai netinkamai vykdomų priešpriešinių pareigų (t. y. parengti tinkamą ir su institucijomis suderintą 4,5764 ha ploto žemės sklypo planą) yra išnagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams priėmus procesinius sprendimus dėl ginčo esmės civilinėje byloje, kuriuose UAB sveikatos centrui „Energetikas“ nėra konstatuota jokių pareigų, kurias jis privalėtų atlikti. UAB sveikatos centras „Energetikas“, kaip valstybinės žemės nuomos sutarties šalis, yra atlikęs visus veiksmus tam, kad būtų atliekami valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai, todėl, priešingai nei teigia NŽT, priešpriešinių pareigų nevykdo tik pati institucija. Įsiteisėjusiuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose neginčytinai konstatuota, jog imperatyvi pareiga atlikti veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimu, nustatoma NŽT, tuo tarpu jokie įpareigojimai UAB sveikatos centrui „Energetikas“ nustatyti nebuvo;
9.3. atskirajame skunde nurodoma CPK 593 straipsnio 5 dalis yra susijusi su tais atvejais, kuomet teismas netenkina antstolio pareiškimuose išdėstytų reikalavimų skolininko atžvilgiu, ir kyla klausimas dėl skolininko patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju UAB sveikatos centro „Energetikas“ ir NŽT interesai nėra tapatūs, todėl UAB sveikatos centras „Energetikas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai buvo priteistos iš NŽT.
10. Suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti antstolio I. Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo ir skirti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui L. Č. ne mažesnę nei 150 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti sprendimą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota nuo nutarties įsiteisėjimo dienos per du mėnesius įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė NŽT vadovui vienkartinę baudą, o ne baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo 2020-12-20 iki 2021-02-25. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai, tačiau skyrė vienkartinę 300 Eur baudą už laikotarpį, kai nebuvo vykdomas sprendimas, tai yra, teismas apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas nuo 2020-10-20 (kai įsiteisėjo teismo sprendimas) iki 2021-02-25 (kai antstolis I. Gaidelis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą), už kurį buvo paskirta fiksuota bauda. CPK 771 straipsnio 6 dalis epressis verbis numato ne vienkartinės (fiksuotos), bet periodinės baudos skyrimą skolininkui, kai yra nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (arba privalomasis nurodymas). Be to, konkretaus dydžio baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną nustatymas turėtų papildomą skatinamąjį įvykdyti teismo sprendimą poveikį, kadangi tokiu atveju NŽT žinotų, kad ir po teismo nutarties skirti baudą priėmimo nevykdant teismo sprendimo, NŽT ir toliau bus taikoma bauda už kiekvieną tolimesnio teismo sprendimo nevykdymo dieną. Pirmosios instancijos teismo paskirta 300 Eur dydžio bauda yra per maža, neskatinanti NŽT įvykdyti prievolės ir jokiu būdu negali būti vertinama kaip proporcinga priemonė, įvertinus NŽT bendradarbiavimo stoką ir vengimą savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą;
10.2. NŽT vadovas neginčijo aplinkybių, jog Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2020-12-20. Tai reiškia, kad NŽT per visą ginčo laikotarpį (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2020-10-22 iki 2021-02-25) neatliko jokių veiksmų tam, kad būtų tinkamai įvykdytas teismo sprendimas. Be to, NŽT vadovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nėra vykdomas sprendimas, o rėmėsi aplinkybėmis, kurios civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo atmestos kaip nepagrįstos. NŽT piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą ir to netgi neketina daryti artimiausiu metu: NŽT, pralaukus beveik pusmetį nuo sprendimo įsiteisėjimo, 2021 m. kovo mėnesį Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas NŽT prašymas civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo;
10.3. skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo NŽT per 2 mėn. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti sprendimą. Šis teismo įpareigojimas yra visiškai nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas NŽT papildomą terminą sprendimui įvykdyti, išėjo už bylos nagrinėjimo (antstolio pareiškimo) ribų ir pakeitė įsiteisėjusį sprendimą, tokiu būdu pažeisdamas procesinės teisės normas (CPK 18, 265 straipsnių pažeidimas). Antstolio pareiškime dėl įpareigojimo nevykdymo nebuvo keliamas klausimas dėl papildomo termino skyrimo NŽT, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. Šio prašymo neteikė nei viena ginčo šalis, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas NŽT 2 mėnesių terminą sprendimui įvykdyti, pažeidė CPK 265 straipsnio normas, kurios draudžia teismui peržengti bylos nagrinėjimo ribas, išskyrus CPK numatytus atvejus;
10.4. pirmosios instancijos teismas, nustatydamas papildomą terminą NŽT, taip pat klaidingai nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad NŽT pasinaudojo ar siekė pasinaudoti CPK 284 straipsnyje nustatyta galimybe atidėti ar pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką, ar išaiškinti sprendimą, jeigu jo vykdymas neaiškus. 2021 m. kovo mėnesį NŽT pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismui dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei sprendimo vykdymo sustabdymo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019. Taigi, klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir tvarkos pakeitimo, dėl kurio teismas pasisakė skundžiamoje nutartyje ex officio, bus sprendžiamas Klaipėdos apygardos teisme, kuriame buvo išnagrinėta civilinė byla ir priimtas sprendimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas NŽT papildomą 2 mėnesių terminą sprendimui įvykdyti, nepaisė civiliniame procese galiojančio teismo sprendimo privalomumo principo (CPK 18 straipsnis) ir pakeitė įsiteisėjusį teismo sprendimą.
11. NŽT bei jos vadovas prašo UAB sveikatos centro „Energetikas“ atskirąjį skundą atmesti bei nepriteisti iš NŽT bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
11.1. bauda NŽT direktoriui apskritai neturėjo būti skirta, nes ši priemonė ginčo atveju nėra adekvati bei teisiškai pagrįsta. UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašomas baudos dydis po 150 Eur už kiekvieną dieną yra neproporcinga ir neadekvati priemonė;
11.2. bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu NŽT išreiškė norą bendradarbiauti ir vykdomąją bylą užbaigti taikos sutartimi. NŽT 2021-04-09 išsiuntė UAB Sveikatos centras „Energetikas“ atstovui el. paštu pranešimą, kuriame, be kita ko, siūlė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, UAB Sveikatos centro „Energetikas“ įsipareigojant inicijuoti teritorijų planavimo dokumento korektūrą bei atsisakyti vykdomosios bylos. NŽT savo ruožtu įsipareigojo derinti visus reikiamus dokumentus skubos tvarka, kad būtų tinkamai įvykdytas teismo sprendimas. Siūlė UAB sveikatos centrui ,,Energetikas“ inicijuoti Detaliojo plano koregavimą su tikslu suformuoti valstybinės žemė sklypą, tuo pačiu iš karto numatant ir visų nuomojamų valstybinės žemės sklypų sujungimą, šių žemės sklypų naudojimo būdų (esant poreikiui) keitimą, užstatymo reglamentų išplėtimą. Alternatyviai NŽT pasiūlė, siekiant užtikrinti teisėtą ir tinkamą valstybinės žemės naudojimą, pačiai NŽT inicijuoti detaliojo plano korektūrą, numatant ginčo žemės ploto suformavimą. NŽT taip pat pasiūlė vykdymo procese tarp šalių sudaryti taikos sutartį, šalims susitariant dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo tvarkos, vykdomosios bylos ir kitų teisminių bylų užbaigimo sąlygų. Tarnyba taip pat patvirtino savo siekį ieškoti kompromisų šioje konfliktinėje situacijoje ne tik teisinės, bet ir faktinės taikos tarp šalių atkūrimo vardan. Išreiškė siekį visus klausimus spręsti pasitelkiant trečiąjį nešališką asmenį (mediatorių). Tačiau 2021-04-13 el. paštu buvo gautas formalus UAB Sveikatos centras „Energetikas“ visiškai nemotyvuotas atsisakymas sudaryti taikos sutartį. NŽT net keletą kartų kreipėsi į UAB Sveikatos centras „Energetikas“ su prašymu pateikti kompetentingų institucijų suderintą 4,5764 ha žemės ploto planą, kad būtų galima toliau tinkamai įgyvendinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus;
11.3. NŽT 2021-04-30 gavo UAB Sveikatos centras „Energetikas“ raštą Nr. 14-24/2021 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, kuriuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ atsisakė inicijuoti detaliojo plano rengimo ar koregavimo procedūras. Šiuo raštu UAB Sveikatos centras „Energetikas“ taip pat nurodė, kad NŽT nėra jokių kliūčių pačiai inicijuoti ir įgyvendinti visas reikiamas teritorijų planavimo, žemėtvarkos projekto parengimo ir/ar kitas žemės sklypo duomenų nustatymo procedūras. UAB sveikatos centras „Energetikas“ nesutiko su NŽT siūlymu sudaryti taikos sutartį ir pačiai inicijuoti detaliojo plano korektūrą, numatant ginčo žemės ploto suformavimą. UAB Sveikatos centras „Energetikas“ ignoruoja aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 ir 2.5 punktuose nurodyta, kad žemės sklypai formuojami pagal parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus; pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus rengiant žemės sklypų planu su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad visais bendrąja tvarka nustatytais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektai ir žemės sklypo planai rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkinami iš dalies.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
13. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
14. NŽT kartu su atsiliepimu į UAB sveikatos centras „Energetikas“ atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: NŽT 2021-04-22 rašto Nr. 1SD-725-(8.52 E.) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ kopiją bei 2021-04-30 UAB sveikatos centras „Energetikas“ rašto Nr. 14-24/2021 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ kopiją. Nurodė, jog teikiami įrodymai patvirtina aplinkybę, jog UAB sveikatos centras „Energetikas“ atsisako inicijuoti detaliojo plano rengimo ir koregavimo procedūras, šią pareigą perkeldamas NŽT, ir tokie veiksmai negali būti vertinami kaip UAB sveikatos centro „Energetikas“ bendradarbiavimas ar sąžiningas elgesys, siekiant greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo vykdymo.
15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
16. Nagrinėjamu atveju NŽT naujai teikiamų dokumentų data yra vėlesnė nei skundžiamos nutarties. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti NŽT pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl paskirtos baudos (ne)pagrįstumo
18. Antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/21/00155, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019, kurioje išieškotojas – UAB sveikatos centras „Energetikas“, skolininkas – NŽT. Antstolis I. Gaidelis 2021 m. vasario 4 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-8-5023 įpareigojo NŽT informuoti antstolį, ar teismo įpareigojimas yra įvykdytas, bei nurodė pateikti antstoliui tai patvirtinančius dokumentus. 2021 m. vasario 19 d. raštu NŽT informavo antstolį, kad teismo įpareigojimas nėra įvykdytas. 2021 m. vasario 25 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas spręsti baudos paskyrimo klausimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui L. Č.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skyrė NŽT vadovui L. Č. 300 Eur vienkartinę baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo neįvykdymą, nurodydamas paskirtą 300 Eur baudą išieškoti išieškotojo UAB sveikatos centras „Energetikas“ naudai.
19. Suinteresuotų asmenų NŽT ir jos vadovo teigimu bauda už teismo sprendimo nevykdymą NŽT vadovui skirta nepagrįstai, tuo tarpu suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ atskirajame skunde nurodo, jog paskirtos baudos dydis yra nepagrįstai mažas, be to, nepagrįstai paskirta vienkartinė bauda. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, šiuos atskirųjų skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2018 įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-536-302/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikus iš esmės nepakeistą (perskirstytos tik bylinėjimosi išlaidos). Akivaizdu, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtent NŽT yra nustatyti įpareigojimai dėl nuomos sutarties pakeitimo, tuo tarpu UAB sveikatos centrui „Energetikas“ jokie įpareigojimai nenustatyti. NŽT atskirojo skundo argumentai, kad NŽT objektyviai negali įvykdyti teismo įpareigojimo, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Klausimai dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnis) turi būti sprendžiami toje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas (Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-12-538/2019).
21. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog NŽT kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019, vykdymą bei pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, motyvuodama, jog NŽT objektyviai negali įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi NŽT prašymus atmetė.
22. CPK 18 straipsnyje nustatyta imperatyvi nuostata, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
23. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
24. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo NŽT įpareigota per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, nėra įvykdytas.
26. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Iš aptariamos CPK 771 straipsnio 6 dalies normos konstrukcijos matyti, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyto tęstinio pobūdžio baudą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą.
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas NŽT vadovui paskirti vienkartinę 300 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo sutikti su apeliantės UAB sveikatos centro „Energetikas“ argumentais, jog konkrečiu atveju NŽT vadovui turėjo būti paskirta bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
29. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, pastarajam nevykdant teismo sprendimo, turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą, ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, ar nesudaromos prielaidos vengti teismo sprendimo vykdymo neribotą laiką.
30. NŽT ir jos vadovas nurodo, jog NŽT nevengia vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, tačiau kol kas neturi sąlygų įvykdyti sprendimą. Nurodo, jog UAB „Geo city“ parengtas 4,5764 ha ploto žemės sklypo planas neatitinka galiojančiame teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų, nėra suderintas ir patvirtintas kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka (tai tik pavyzdinis planas). Teigia, jog ginčo teritorija, kurią NŽT įpareigota išnuomoti, kaip žemės sklypas nėra suprojektuota jokiame teritorijų planavimo ar žemės valdos projekte, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos (nurodoma teritorijos naudojimo reglamentai, numatomas teritorijos vystymas, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra), o valstybinės žemės plotas UAB Sveikatos centras ,,Energetikas“ statinių eksploatacijai Šventosios gyvenvietės detaliajame plane yra suformuotas dvigubai mažesnio ploto ir kitomis ribomis, todėl NŽT neturi teisės nepaisyti imperatyvių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų ir atleisti ieškovą nuo pareigos vykdyti privalomas valstybinės žemės nuomos procedūras.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog šioje byloje NŽT iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis dokumentas. NŽT iš esmės nesutikdama su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pagrindu išieškotojui išduotas vykdomasis raštas, padarytomis išvadomis, pateikia savo nuomonę dėl teismo padarytų išvadų turinio, teismo atlikto įrodymų vertinimo bei teisės normų taikymo. NŽT iš esmės siekia, kad šioje byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai, kurie nagrinėjo šalių ginčą iš esmės. Minėta, jog tarp suinteresuotų asmenų kilęs ginčas dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu NŽT nustatytų įpareigojimų ir teismo nustatyto termino įpareigojimui atlikti nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl NŽT atskirojo skundo argumentai, susiję su Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėta civiline byla Nr. 2-12-538/2018, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismui galutinai išsprendus ginčą, teismo sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas. Įstatymas bylos šalims nesuteikia teisės į pakartotinį bylos išnagrinėjimą.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti nuo paskirtos baudos. Aplinkybė, kad NŽT nėra pasyvi ir aktyviai siekia atlikti visus veiksmus, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas, negali būti pagrindas apskritai neskirti baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų sprendimo įvykdymo terminų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog NŽT atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą.
33. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos vienkartinės baudos už įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo kaip minėta NŽT įpareigota per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha valstybinės žemės plotą, konkrečiu atveju aktualus laikotarpis yra nuo 2020 m. gruodžio 20 d. (minėta, jog Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d.) iki 2021 m. vasario 25 d., t. y. iki antstolio surašyto sprendimo neįvykdymo akto. Atsižvelgiant į tai, atmesti kaip nepagrįsti NŽT argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto laikotarpio, už kurį paskirta vienkartinė bauda.
34. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 300 Eur dydžio bauda konkrečiu atveju yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinkanti bendruosius civilinio proceso principus bei leisianti pasiekti sankcijos skyrimo tikslus, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties šioje dalyje nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto papildomo termino įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą
35. NŽT ir UAB sveikatos centras „Energetikas“ teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas NŽT papildomą 2-jų mėnesių terminą sprendimo įvykdymui, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų bei pakeitė įsiteisėjusį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirųjų skundų argumentais sutinka.
36. Teismas yra saistomas ieškinio (pareiškimo) pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir nei ieškinio (pareiškimo) priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio (pareiškimo) elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai).
37. Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas teismo spręsti baudos paskyrimo klausimą NŽT vadovui už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucine dalimi ne tik išsprendė baudos paskyrimo klausimą, bet ir nutarė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos per du mėnesius įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir iš esmės pakeitė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą terminą, per kurį NŽT buvo įpareigota įvykdyti sprendimą. Klausimai dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnis) turi būti sprendžiami būtent toje byloje, kurioje ir buvo priimtas sprendimas (šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019), todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo teisinio pagrindo spręsti minėtų klausimų.
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas nutarė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos per du mėnesius įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019, naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų
39. NŽT taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš NŽT buvo priteistos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos UAB sveikatos centrui „Energetikas“. Teigia, jog pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant antstolio pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu UAB sveikatos centras „Energetikas“ teigia, jog UAB sveikatos centro „Energetikas“ ir NŽT interesai nėra tapatūs, todėl UAB sveikatos centras „Energetikas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai buvo priteistos iš NŽT (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
40. CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog CPK numatytais atvejais antstolis ar kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso.
41. CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, jog nagrinėjant pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
42. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo procese pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo. Antstolio prašymas šioje byloje buvo pareikštas CPK VI dalies LVII skyriaus, reglamentuojančio vykdymo procesą, CPK 771 straipsnio tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir / ar paskirstymo tokio pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, kurio CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, jog, nagrinėjant pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog galimybės spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo įstatymų leidėjas nesusiejo su UAB sveikatos centro „Energetikas“ nurodomu šių klausimų pobūdžiu (procesinės ar materialinės kilmės), nes vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nagrinėjant visus CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus (CPK 593 straipsnio 5 dalis).
43. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog, tenkindamas suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 593 straipsnio 5 dalį, pagal kurią vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, pareiškus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pareiškimus, todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš NŽT priteisė UAB sveikatos centrui „Energetikas“ 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – suinteresuoto asmens UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas apeliacine tvarka yra proceso, prasidėjusio dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyto pareiškimo nagrinėjimo, tąsa. Dėl šios priežasties CPK 593 straipsnio 5 dalies norma, kad vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareiškimų nagrinėjimo, neatlyginamos, taip pat taikytina ir apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, UAB sveikatos centro „Energetikas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria nutarta įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos per du mėnesius įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria iš skolininkės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens UAB sveikatos centro „Energetikas“ naudai ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens UAB sveikatos centro „Energetikas“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Rūta Burdulienė