PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

 viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Rokauta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-585-918/2020 pagal ieškovės UAB ,,Rokauta“ ieškinį atsakovei UAB „Magneta ir transportas“ dėl negautų pajamų priteisimo,

Teismas 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Rokauta“ ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 513 Eur negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovės vairuotojas E. L. transporto priemonių junginiu – vilkiku MB ACROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas) su puspriekabe Lamberet SR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė krovinį į Rusiją. 2018 m. gruodžio 17 d. apie 7 val. ryto sustojusį poilsiui Baltarusijos Šumilino rajono (duomenys neskelbtini) teritorijoje prie degalinės Nr. 76 esančioje stovėjimo aikštelėje vairuotoją pažadino atsakovės vairuotojas V. S., pranešdamas apie ieškovės vilkiko ir puspriekabės užsidegimą. Abu vairuotojai gaisrą užgesino. Ieškovė gavo draudiko pranešimą, kad vilkiko prastovos nebus atlyginamos, jas turi atlyginti gaisro kaltininkas.

3.        Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama apmokėti 400 negautų pajamų už vilkiko 4 parų prastovas dėl jo remonto. Atsakovės vairuotojo kaltė dėl gaisro, taip pat jo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys dėl nuostolių konstatuoti Baltarusijos Šumilino rajono VRS nutarimu atsisakyti kelti baudžiamąją bylą. Vilkiko remonto laikotarpiu įmonėje kitų vilkikų ir puspriekabių, parengtų krovinių pervežimui, nebuvo, pagal krovinių užsakymas ir krovinių pasiūlos platformų internete duomenis nurodytu laikotarpiu buvo krovinių pasiūla. Ieškovė patyrė nuostolius – 513,68 Eur negautas pajamas, pasireiškiančias negautu pelnu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas iš ieškovės priteisė atsakovei 773,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 17,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

5.       Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 7 val. Baltarusijos Šumilino rajono (duomenys neskelbtini) teritorijoje prie degalinės Nr. 76 esančioje stovėjimo aikštelėje kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas ieškovės vilkikas.

6.       Teismas pripažino, kad 2018 m. gruodžio 29 d. Šumilino rajono vidaus reikalų skyriaus kriminalinio poskyrio vyresniojo operatyvinio įgaliotinio milicijos kapitono surašytas ir šio skyriaus viršininko 1-ojo pavaduotojo milicijos papulkininkio patvirtintas nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkto reikalavimų ir prejudicinės galios neturi, laikomas paprastu rašytiniu įrodymu ir vertinamas kartu su kitais įrodymais. Nesutiko su ieškove, kad jos parengtos pažymos, įskaitant 2019 m. kovo 28 d. buhalterinę pažymą ir ataskaitas, gali būti prilyginamos oficialiems rašytiniams įrodymams, vertino jas kaip paprastus rašytinius įrodymus.

7.       Teismas pripažino, jog byloje įrodyta, kad gaisras kilo dėl atsakovės darbuotojo V. S. neatsargaus elgesio su ugnimi – atsakovės vilkike vairuotojui neatsargiai naudojantis dujine virykle ir užsidegusį rankšluostį išmetus į lauką, kur stovėjo ieškovės vilkikas. Nustatė, kad dėl kilusio gaisro vilkikas buvo apgadintas, nuo 2018 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. sausio 2 d. buvo remontuojamas.

8.       Teismas vadovavosi materialinės teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, pažymėjo, kad ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Pripažino, kad gaisras kilo V. S., atsakovės darbuotojui, įvykio metu atlikusiam savo darbines pareigas, neatsargiai elgiantis su atvira ugnimi. V. S. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, todėl kilo gaisras, apgadinęs ieškovei priklausantį turtą. Pažymėjo, kad atsakovė įstatyme numatytos kaltės prezumpcijos nebandė paneigti.

9.       Teismas pripažino, kad ieškovės pasirinktas negautų pajamų skaičiavimo būdas, išvedant pajamų, gautų per paskutinius tris su puse mėnesius iki įvykio ir nuo jų atskaičius darbo užmokesčio, technikos nusidėvėjimo, komandiruočių, kuro įsigijimo ir kitas sąnaudas, aritmetinį vidurkį, savaime neįrodo aplinkybės ieškovę patyrus 513 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

10.        Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė  duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė dėl remontuojamo vilkiko negalėjo vykdyti realiai sudarytų vežimo sutarčių ir dėl to jai atsiradusias pasekmes ar kad turėjo realiai galimybę sudaryti naujas vežimo sutartis, tačiau to negalėjo padaryti būtent dėl remontuojamo vilkiko.

11.        Iš ieškovės sudarytų lentelių teismas nustatė, kad vilkikas ir ankstesniais mėnesiais dalį mėnesio dienų nebūdavo išvykęs į reisą (tai galėjo būti tiek dėl būtinybės vilkiko vairuotojui užtikrinti poilsio laiką, tiek dėl to, kad tam tikru laikotarpiu nebuvo užsakymų). Pažymėjo ir tai, kad ieškovės pateiktoje suvestinėje už 2018 m. gruodžio mėnesį yra nurodoma, jog kompensacijos už prastovą reikalaujama už reisą, turėjusį vykti nuo 2018 m. gruodžio 15 d. (30 b. l.), o gaisras įvyko 2018 m. gruodžio 17 d. ieškovės vilkikui jau būnant reise. Vertino E. L. parodymus, jog po gaisro jis tęsė reisą ir krovinį vežė į Rusijos Federaciją, iš kur grįžo į Lietuvą. Pripažino, kad ieškovės vilkikas į reisą, turėjusį būti nuo 2018 m. gruodžio 15 d., buvo išvykęs, užsakymą įvykdė ir gavo pajamas. Pažymėjo, kad vilkiko vairuotojas E. L. nepatvirtino aplinkybių apie tai, jog, jei nebūtų kilusio gaisro, būtų buvę planuota šiuo vilkiku iš karto vykdyti kitą vežimą, o nurodė, kad jam apie iš anksto suplanuotus ir dėl atliekamo remonto negalimus atlikti reisus nėra žinoma.

12.       Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas negalėjo daryti išvados apie ieškovės pagrįstą lūkestį tikėtis konkretaus pelno gavimo dėl remontuojamo vilkiko. Nurodė, kad anksčiau vykdytų sutarčių (pajamų ir sąnaudų) suvestinės ar PVM sąskaitų – faktūrų bei vilkiko kelionės lapų kopijos galėtų patvirtinti anksčiau įvykusius sandorius, jų apimtis. Šie duomenys, ieškovei neįrodžius, jog buvo užtikrintas nurodyto dydžio pajamų gavimas laikotarpiu, kai vilkikas buvo remontuojamas, nepakankami prašomą nuostolių atlyginimą pripažinti realiomis negautomis pajamomis. Nesant duomenų apie realias sudarytas ir negalėtas įvykdyti sutartis ar realius užsakymus pervežimui už tam tikrą kainą, teismas sprendė, kad ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl konkrečių pajamų gavimo ateityje, todėl prašomos priteisti negautos pajamos laikytinos hipotetinėmis, o ne realiomis. 

13.       Pažymėjo, kad nepateikti įrodymai ir apie tai, jog visas laikas, praleistas remonto dirbtuvėse buvo pagrįstas ir būtinas (vertinant, kad ieškovė vilkiką remontavo savo remonto dirbtuvėse, nėra duomenų, kad jo nebuvo galima suremontuoti per trumpesnį laiką, juolab kad vilkiko apgadinimai dėl gaisro nebuvo itin dideli, vilkiko techninė būklė leido jam po gaisro pabaigti užsakymą) ir ankstesniais laikotarpiais vilkikas į reisą būdavo išvykęs su tam tikromis kelių dienų pertraukomis.

14.       Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad jos prašoma priteisti suma kvalifikuotina kaip negautos pajamos, taip pat neįrodė, kad yra priežastis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės hipotetinių negautų pajamų. Ieškinį atmetęs kaip neįrodytą, teismas iš ieškovės priteisė atsakovei 773,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (114-120 b.l.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vertino, kad išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, yra pagrįstos ir būtinos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Rokauta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti naujus įrodymus – 2019-07-02 Krovinių pervežimo užsakymą. Taip pat pateikia viešoje internetinėje erdvėje cargo.lt 2020-03-02 skelbtų pasiūlymų vežti krovinį puspriekabe - šaldytuvu Europoje suvestinę.

16.       Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi ieškovė pateikė reikalingus įrodymus dėl negautų pajamų, jie atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, jog turi būti nustatytos realios asmens galimybės konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajams, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų. Buhalterinė pažyma, vilkiko kelionės lapai, buhalteriniai dokumentai patvirtina įmonės gautas pajamas bei turėtas išlaidas ir negautą pelną. Pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, įrodo įmonės infostruktūra: įmonė įkurta 1993 m., dirba 5 vadybininkai, 58 vairuotojai, 45 vilkikai, 14 puspriekabių-šaldytuvų. Ieškovė turi realias galimybes gauti konkrečias pajamas. Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovas nurodė konkrečius krovinių pasiūlos platformų internetinius adresus, kuriuose skelbiami išankstiniai pasiūlymai tarptautiniams krovinių pervežimams, tačiau teismas jų nepasižiūrėjo bei nevertino kaip realių užsakymų pervežimui. Platformose negalima atstatyti archyvinių 2018 m. gruodžio - 2019 m. sausio duomenų, tačiau pateikiamos cargo.lt duomenų suvestinės įrodo, jog eilinę darbo dieną ieškovės dažniausiai važiuojamais su šaldytuvais maršrutais yra 277 pasiūlymai pervežti krovinius, kas paneigia teismo išvadą apie užsakymų pervežimams neįrodymą, nes krovinių pasiūla per paskutiniuosius 10 m. yra ypač gausi. Be remontuojamo vilkiko ir šaldytuvo, kiti 13 junginių  dirbo ritmingai be prastovų.

17.       Nurodo, kad vežėjai pervežimus gali planuoti tik realiai veikiančiam sąstatui gavę užsakymus iš nuolatinių klientų (įprastai žodžiu), siuntėjų, ekspeditorių – elektroniniu paštu, raštu ar matydami pasiūlymus krovinių biržose ar internetinėse platformose. Tik įsitikinę, kad nėra jokių kliūčių, vežėjai priima užsakymą konkrečiam pervežimui ir informuoja užsakovą, savo vairuotojus, tarnybas, nes, pasiūlymus bei pasirašius vienkartinius užsakymus pervežimui, atsiranda sutartinė vežėjo atsakomybė už transporto priemonės nepateikimą, pavėlavimą ir pan. (numatytos piniginės sankcijos, pvz.: 2019-07-02 užsakymas). Tai paneigia teismo motyvus dėl reiso planavimo nebuvimo. Šio įrodymo teismas nepriėmė, nors jis patvirtintų 100 Eur prastovos įvertinimą.

18.       Pažymi, kad ieškinys negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Žalos dydį gali nustatyti teismas. Taip pat teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, o ne atmesti ieškinį kaip neįrodytą. Mano, kad sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neobjektyviai, pažeisdamas tikimybių pusiausvyros principą bei įrodymų vertinimo taisykles.

19.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Magneta ir transportas“ prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 423,50 Eur. Nurodo, kad teismo sprendimas pagrįstas, atitinka teismų praktiką, atsakovė sutinka su teismo išvadomis. Teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teisę į negautų pajamų atlyginimą bei jų konkretų dydį, įrodymų, kad buvo sudarytos sutartys dėl krovinių pervežimo, kad užsakymai buvo atšaukti ar buvo atsisakyta sudaryti naujas sutartis, ir kad tai vyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y., kad galimybės vykdyti sutartis pasitelkus kitus vairuotojus, kitas transporto priemones, nebuvo. Teisme ieškovė nurodė, kad jokių sutarčių dėl pervežimo pateikti negali. Tokiu būdų ieškovė neįrodė, kad dėl transporto priemonės remonto, prastovos negavo pajamų. Ieškovė rėmėsi hipotetine prielaida, kad tuo metu galėjo dirbti, todėl sistemoje galėjo gauti užsakymų.

20.       Pažymi, kad vilkiko vairuotojas E. L., apklausiamas 2020-01-16 posėdžio metu, nurodė, jog jis atostogavo. Nuo 2018-12-23 iki 2019-01-02 buvo Kalėdinis - Naujųjų Metų švenčių laikotarpis. Po gaisro 2018-12-17 vilkikas tęsė reisą ir krovinį vežė į Rusijos Federaciją, iš kur grįžo į Lietuvą. Vilkikas į reisą, turėjusį būti nuo 2018-12-15, buvo išvykęs, užsakymą įvykdė ir gavo pajamas.

21.       Sutinka su teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė, kad jos prašoma priteisti suma kvalifikuotina kaip negautos pajamos, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų ir ieškovės hipotetinių negautų pajamų.

22.       Nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, kadangi prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai nėra susiję su šios bylos dalyku. 2019-07-02 Krovinio pervežimo užsakymo Nr. M-187/27/19 pirmosios instancijos teismas neprijungė, nes jis nėra susijęs su šia byla. Ant užsakymo yra nurodyta ne atsakovė, o kita įmonė - (duomenys neskelbtini), skiriasi šių įmonių juridinio asmens registracijos kodai, todėl šis įrodymas negali būti prijungtas prie bylos ir jokios įrodomosios reikšmės ginče neturi.

23.        2020-03-02 skelbtų pasiūlymų vežti krovinį puspriekabe-šaldytuvu Europoje, suvestinė, Cargo.lt nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku. Suvestinėje nurodytas laikotarpis yra 2020-03-02, o prašomos negautos pajamos už vilkiko prastovas laikotarpiu nuo 2018-12-23 iki 2019-01-02. Suvestinė neįrodo vežimo užsakymo fakto laikotarpiu nuo 2018-12-23 iki 2019-01-02.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 

25.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl 513 Eur negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26.       Apeliantė su skundu pateikė naujus įrodymus – 2019-07-02 Krovinių pervežimo užsakymą bei viešoje internetinėje erdvėje cargo.lt 2020-03-02 skelbtų pasiūlymų vežti krovinį puspriekabe - šaldytuvu Europoje suvestinę.

27.       CPK

28.        Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą 2019-07-02 Krovinių pervežimo užsakymą, nes jis nėra susijęs su šia byla. Pažymėtina, kad užsakymas sudarytas ne su atsakove, o su kita įmone - (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad šis įrodymas jokios įrodomosios reikšmės ginče neturi. Taip pat apeliantės pateikta suvestinė dėl pasiūlymų vežti krovinį puspriekabe - šaldytuvu Europoje, atspindinti 2020-03-02 situaciją, negali patvirtinti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018-12-23 iki 2019-01-02 ieškovės turėjo realių pasiūlymų vežti krovinius. Kadangi naujai teikiami įrodymai neturi esminės reikšmės bylos baigčiai, juo priimti atsisakoma.

29.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 7 val. Baltarusijos Šumilino rajono (duomenys neskelbtini) teritorijoje prie degalinės Nr. 76 esančioje stovėjimo aikštelėje kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas ieškovės vilkikas MB Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gaisras kilo dėl atsakovės darbuotojo V. S. neatsargaus elgesio su ugnimi – atsakovės vilkike vairuotojui neatsargiai naudojantis dujine virykle ir užsidegusį rankšluostį išmetus į lauką, kur stovėjo ieškovės vilkikas. Dėl kilusio gaisro vilkikas buvo apgadintas ir vėliau buvo remontuojamas nuo 2018 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. sausio 2 d.

30.       Ieškovė  su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigdama, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ieškovė pateikė reikalingus įrodymus dėl negautų pajamų.

31.       Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis)

32.       Pagal CK

33.        Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013).

34.        Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Byloje buvo reikalinga vertinti ieškovės pagrįstus lūkesčius ir realias galimybes gauti pajamų bei nustatyti jų dydį. 

35.       Apeliantė nurodo, kad buhalterinė pažyma, vilkiko kelionės lapai, buhalteriniai dokumentai patvirtina įmonės gautas pajamas bei turėtas išlaidas ir negautą pelną, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, įrodo įmonės infostruktūra. Todėl pagal ieškovę  ji turėjo realias galimybes gauti konkrečias pajamas. 

36.       Apeliantė teikė buhalterinę pažymą, kurioje apskaičiuojant paskutinių mėnesių vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienos dienos pelną vadovavosi ataskaitomis už 2018 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius bei sprendė, kad atlygintinas negautas grynasis pelnas sudaro 513,68 Eur.

37.       Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, tokia ieškovės iniciatyva parengta buhalterinė pažyma neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kartu su visais kitais įrodymais, be to, pastebėtina, kad suvestinėje už 2018 m. gruodžio mėnesį neteisingai nurodoma bendra reisų trukmė, nevertinama, jog nuo 2018-12-15 reisas (suvestinėje nurodoma, kad už jį reikalaujama prastovos) faktiškai buvo įvykdytas.

38.       Liudytoju apklaustas vilkiko vairuotojas E. L. teisme paaiškino, kad iš reiso grįžo į Lietuvą 2018 m. gruodžio 20 d. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad gaisras, kurio metu apgadintas ieškovo vilkikas, įvyko 2018 m. gruodžio 17 d., ieškovo vilkikui jau būnant reise, po to vairuotojas tęsė reisą ir krovinį nuvežė į Rusijos Federaciją, iš kur grįžo į Lietuvą. Kadangi ieškovės vilkikas į reisą, turėjusį būti nuo 2018 m. gruodžio 15 d., buvo išvykęs, užsakymą įvykdė ir gavo pajamas, tiek 2018 metų gruodžio mėnesio suvestinė, tiek ieškovės parengta buhalterinė pažyma negali būti vertinamos kaip abejones nekeliantis įrodymas pagrįsti negautų pajamų dydį.

39.        Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negautų pajamų skaičiavimo būdas, išvedant pajamų, gautų per paskutinius tris su puse mėnesius iki įvykio ir nuo jų atskaičius darbo užmokesčio, technikos nusidėvėjimo, komandiruočių, kuro įsigijimo ir kitas sąnaudas, aritmetinį vidurkį, savaime neįrodo aplinkybės ieškovę patyrus 513 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

40.       Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kad dėl remontuojamo vilkiko negalėjo vykdyti realiai sudarytų ar norėtų sudaryti  krovinių vežimo sutarčių, ar kad turėjo realiai galimybę sudaryti naujas vežimo sutartis, tačiau to negalėjo padaryti būtent dėl remontuojamo vilkiko. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teigė, kad nuolatos yra vykdomi pastovių klientų užsakymai pagal sudarytas sutartis ir tik nesant šių klientų užsakymų tikrinama įvairiuose platformose, internetiniuose puslapiuose, kokie siūlomi krovinių pervežimai. Atstovas nurodė, kad tuo metu, kai apgadintas vilkikas buvo remontuojamas, nuolatinių klientų užsakymai buvo vykdomi kitų transporto priemonių, tačiau remonto metu šis vilkikas negalėjo vežti krovinių bei uždirbti ieškovei pelno.

41.       Pastebėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kokiomis apimtimis buvo vykdomi krovinių pervežimai su kitomis ieškovės transporto priemonėmis šventiniu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. sausio 2 d., ieškovė apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad kiti vilkikai dirbo ritmingai be prastovų.

42.        Ieškovė neįrodė, jog ginčo laikotarpiu turėjo tiek užsakymų, kad išnaudotų ir automobilius, kurie nebuvo remontuojami, kad vėluotų vykdyti užsakymus nuolatiniams klientams. Pastebėtina, kad ieškovės atstovas pripažino, jog iš karto po Naujųjų Metų užsakymų būna mažai, nebent į Rusiją, todėl tikėtina, jog dalis vilkikų jau galėjo būti įvykdę užsakymus ir grįžę į Lietuvą. Visuotinai žinoma, kad didžiausias dovanų pirkimo laikotarpis trunka iki Kalėdų. Vertinant, kad remontuotas automobilis buvo naudojamas pervežant tarptautinius krovinius, o tokių reisų trukmė yra gerokai ilgesnė, tikėtina, kad ieškovė vilkiką remontavo tuo laikotarpiu, kada suplanuotiems užsakymams įvykdyti užteko ir kitų transporto priemonių.

43.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, jog konkretūs užsakymai priimami tik įvertinus savo turimas galimybes užsakymus realiai įvykdyti, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad ieškovė būtų gavusi užklausas iš klientų dėl krovinių pervežimų elektroniniu paštu, siūlymų sudaryti vežimo sutartis ir nebūtų galėjusi daugiau išsakymų priimti dėl remontuojamo vilkiko.

44.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog ir ankstesniais mėnesiais vilkikas nebūdavo reisuose nuolatos (pvz. rugsėjo mėnesį reiso trukmė 23 dienos (nepateikti duomenys dėl rugpjūčio reisų trukmės), spalį – 26 dienos, lapkritį – 27 dienos, gruodžio mėnesį į pirmą reisą išvažiuota gruodžio 2 d.).

45.        Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad remonto laikotarpiu ieškovės vairuotojas, kuris nuolatos vykdo pervežimus su vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atostogavo (kas jo teigimu, užfiksuota tabelyje), todėl taip pat išlieka abejonių, ar šios darbuotojo atostogos nebuvo suplanuotos iš anksto, atitinkamai, ar kiti ieškovės darbuotojai (jeigu tikėti ieškovės teiginiu, jog visi junginiai dirbo be prastovų) būtų galėję atlikti pervežimus su remontuotu vilkiku. Nors liudytojas E. L. teisme paaiškino, kad iš anksto neplanavo Kalėdų švęsti namie, atostogavo, nes buvo remontuojamas vilkikas, pažymėtina, jog šis liudytojas dirba pas ieškovę, suinteresuotą bylos baigtimi, ir jo teikiami parodymai vertintini atsargiai. Ieškovė į bylą nėra pateikusi duomenų, leidžiančių spręsti, jog darbuotojas išleistas atostogų būtent dėl būtinybės remontuoti vilkiką.

46.       Nesant duomenų apie realiai sudarytas ir negalėtas įvykdyti sutartis ar realius užsakymus pervežimui už tam tikrą kainą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl konkrečių pajamų gavimo ateityje, o prašomos priteisti negautos pajamos laikytinos hipotetinėmis, o ne realiomis. Nors ieškovė teikė sąskaitas dėl įvykdytų užsakymų, tačiau šie duomenys patvirtina tik tai, kad praeityje buvo vykdomi krovinių pervežimai. Vien tik deklaratyvūs ieškovės teiginiai, jog kasdien įvairiose platformose yra teikiami pasiūlymai pervežti krovinius, nepatvirtina, jog ieškovė  jos nurodytu laikotarpiu būtų sudariusi konkrečius sandorius dėl krovinių pervežimo.

47.       Nustatyta, kad vilkikas iš reiso, kurio metu kilo gaisras, sugrįžo į Lietuvą, prieš tai dar nuvežęs krovinį į Rusiją iš Baltarusijos, kas leidžia spręsti, jog vilkikas ir po apgadinimo galėjo būti eksploatuojamas ir dalyvauti eisme. Liudytojas E. L. teisme paaiškino, kad vilkikas buvo kelias valandas remontuojamas po gaisro Baltarusijos servise kad galėtų važiuoti toliau. Todėl manytina, kad ieškovė, žinodama, jog po Naujų Metų sumažės užsakymų, turėjo galimybę iki tol vežti krovinius ir jį remontuoti pasibaigus pirkimų bumui.

48.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

49.       Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovės priteistos atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 423,50 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš ieškovės UAB „Rokauta“, į. k. 173106322, atsakovės UAB „Magneta ir transportas“, į.k. 303073921, naudai 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                               Laimutė Sankauskaitė