Civilinė byla Nr. eB2-1409-910/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01743-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,
dalyvaujant pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gohaus LT“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto lyderiai“ įgaliotam atstovui R. J., advokatei B. K., pareiškėjų R. Š. ir L. S. atstovei advokatei M. B., suinteresuoto asmens A. M. atstovui advokatui A. P., suinteresuotam asmeniui M. A., jo atstovui advokatui M. V., suinteresuotų asmenų S. Č. ir A. Č. atstovui advokatui A. B.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gohaus LT“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto lyderiai“ ir L. S., R. Š. pareiškimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gohaus LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje suinteresuoti asmenys A. M., M. A., S. Č., A. Č..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjai prašo UAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą – dėl apgaulingai ir (ar) netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos bei dėl to nesant galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatyto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) arba kitų mokesčių vengimo, be to, pagal 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą – dėl pažeisto CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, kai nebuvo vykdomas įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo ir įmonės darbuotojams ilgiau kaip tris mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
2. Pareiškėjos BUAB „Gohaus LT“ nemokumo administratorė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d., iškėlė UAB „Gohaus LT“ bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto lyderiai“; įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų perduoti paskirtai nemokumo administratorei įmonės valdomą ar naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su įmonės veikla. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Gohaus LT“ vadovai buvo: nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. ir nuo 2018 m. spalio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo – M. A., nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – A. M.. UAB „Gohaus LT“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti tik už 2017 metus; iš jų matyti, kad įmonės turto vertė – 469 819 Eur (pagrindinė turto dalis – 456 698 Eur – buvo trumpalaikis turtas: 386 967 Eur atsargos, 69 629 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 102 Eur pinigai ir piniginiai ekvivalentai); per vienerius metus mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 358 560 Eur. Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Gohaus LT“ vadovas M. A. 2020 m. sausio 21 d. pateikė prašymą nustatyti naują terminą atsiliepimui ir įstatyme nurodytiems dokumentams pateikti bei atidėti teismo posėdį. Teismas, patenkinęs įmonės vadovo prašymą, atidėjo bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą ir įpareigojo vadovą pateikti 2020 m. vasario 22 d. nutartyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne teismo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą. Tačiau teismo įpareigojimų buvęs įmonės vadovas, nors pats prašė nustatyti papildomą terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti, neįvykdė. Patenkinęs nemokumo administratorės prašymą, bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi buvusiam BUAB „Gohaus LT“ vadovui M. A. paskyrė 500 Eur dydžio baudą už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą. Nemokumo administratorės teigimu, pareiškimo BUAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinimu tyčiniu padavimo dieną (2020 m. gruodžio 11 d.) buvęs įmonės vadovas nemokumo administratorei perdavė dalį nesusistemintų dokumentų, iš kurių neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, mokėjimų ir kurie neatspindi įmonės buhalterinės apskaitos duomenų.
3. Pareiškime nurodyta, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog BUAB „Gohaus LT“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, ir dėl to negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nors įmonės bankroto byla iškelta tik 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, tačiau nuo 2017 metų nebuvo vykdoma įstatymo nustatyta pareiga teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus (tokie dokumentai nepateikti už 2018 metus), be to, bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjusiam teismui nebuvo pateikti 2020 m. vasario 22 d. nutartyje įvardyti finansinės apskaitos duomenys. Iš nemokumo administratorei perduotos dokumentų dalies matyti, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma naudojantis buhalterine programa RIVILĖ, tai leidžia teigti, jog atitinkamų dokumentų pateikimas tiek Juridinių asmenų registrui, tiek nemokumo administratorei ir teismui nėra sudėtingas ir reikalaujantis daug darbo bei laiko sąnaudų, todėl buvusio UAB „Gohaus LT“ vadovo veiksmai, nepateikiat įstatymo nustatytų ir teismo reikalautų dokumentų, vertintini kaip sąmoningas vengimas pateikti duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės veiklą, sudarytus sandorius ir finansinę padėtį iki bankroto bylos iškėlimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 19 d. patikrinimo akte konstatuota, kad dėl buhalterinės apskaitos dokumentų dalies, suvestinių ir jų registrų trūkumų negalima nustatyti UAB „Gohaus LT“ turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Trūkstant buhalterinės apskaitos duomenų ir buvusiam vadovui neperdavus įmonės buhalterinės apskaitos programos, sudėtinga nustatyti, ar buvusio vadovo išgryninti ir sau persivesti pinigai buvo panaudoti UAB „Gohaus LT“ veiklai vykdyti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas požymis, teikiantis pagrindą UAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
4. Pareiškėja taip pat nurodė, kad iš teismui su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateiktų duomenų matyti, jog BUAB „Gohaus LT“ finansinė padėtis buvo bloga jau 2017 metų pabaigoje. 2018 metais įmonės atžvilgiu pradėta 16 vykdomųjų bylų dėl priverstinio skolų išieškojimo, o 2019 metais išieškojimai buvo vykdomi jau 39 vykdomosiose bylose. Nors įmonė faktiškai buvo nemoki, tačiau tuomečiai vadovai nevykdė įstatyme nustatytos pareigos ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Iš Darbo ginčų komisijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus UAB „Gohaus LT“ darbuotojų prašymus dėl nesumokėto darbo užmokesčio, matyti, kad įmonė jau nuo 2018 m. liepos mėnesio nemokėjo savo darbuotojams darbo užmokesčio, šis nebuvo sumokėtas daugiau nei už 3 mėnesius. Iš kreditorės UAB „Eugvita ir Ko“ pateiktų bankroto byloje duomenų matyti, jog su šia kreditore statybos rangos sutartys buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. kovo 22 d.; per šį laikotarpį UAB „Eugvita ir Ko“ atliko darbų už 132 275,11 Eur, iš jų – 93 427,16 Eur jai buvo sumokėta, nepaisant to, kad UAB „Gohaus LT“ jau buvo nemoki ir turėjo kitų pradelstų įsipareigojimų, nemokėjo darbo užmokesčio savo darbuotojams, t. y. atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gohaus LT“ atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą ir nebuvo vykdoma įstatymų nustatyta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, preziumuojama, jog UAB „Gohaus LT“ bankrotas yra tyčinis.
5. Pareiškėjai L. S. ir R. Š. pareiškime nurodė, kad UAB „Gohaus LT“ ir pareiškėja L. S. 2017 m. gruodžio 30 d. sudarė Bendros veiklos sutartį, kurią vykdydama pareiškėja 2018 m. sausio 3 d. pervedė 12 000 Eur, tačiau įmonė, gavusi pinigus, nevykdė jokių savo sutartinių įsipareigojimų, neatliko jokių veiksmų pagal sutartį ir negrąžino gautų pinigų. Tą pačią dieną, kai pareiškėja pervedė pinigus, M. A. iš įmonės sąskaitos šių lėšų dalį pasiėmė grynaisiais. Iš įmonės sąskaitos matyti, kad per 2018 metus M. A. į asmeninę sąskaitą pervedė 82 400 Eur.
6. Atsiliepime į nemokumo administratorės pareiškimą suinteresuoti asmenys S. Č. ir A. Č. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo BUAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir iš suinteresuotų asmenų M. A. ir A. M. priteisti suinteresuotam asmeniui S. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Suinteresuoti asmenys, pritardami nemokumo administratorės pareiškime išdėstytiems argumentams, papildomai nurodė, kad su UAB „Gohaus LT“, atstovaujama pagal įgaliojimą veikiančio M. A., 2018 m. birželio 27 d. sudarė Preliminariąją būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PR18-06/2, kuria UAB „Gohaus LT“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 6 mėnesius, t. y. iki 2018 m. gruodžio 29 d., tačiau ne vėliau kaip per 60 dienų nuo statybos leidimo gavimo dienos, pastatyti ir parduoti suinteresuotiems asmenims gyvenamąjį namą 85 proc. baigtumu, o suinteresuoti asmenys – nupirkti namą už sulygtą 130 000 Eur kainą. Sudarę preliminariąją sutartį, suinteresuoti asmenys pervedė UAB „Gohaus LT“ 19 500 Eur avansą. Pasak suinteresuotų asmenų, vėliau paaiškėjo, kad UAB „Gohaus LT“ atstovai M. A. ir tuometė įmonės vadovė A. M. juos apgaudinėjo: nors tikino, jog dokumentai namo statybai yra tvarkomi ir statyba bus pradėta jau 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau statybos darbai taip ir nebuvo pradėti, teisinantis vis atsirandančiomis naujomis aplinkybėmis (įvairių institucijų ar architektų neveiklumu ir pan.). Suinteresuoti asmenys išsiaiškino, kad darbai ir negalėjo prasidėti, nes nebuvo išduotas statybos leidimas, už neteisėtą statybą be statybą leidžiančio dokumento UAB „Gohaus LT“ vadovai buvo nubausti administracine tvarka. Svarbu tai, kad UAB „Gohaus LT“ atstovas M. A., sudarydamas su suinteresuotais asmenimis sutartį, deklaravo, jog su kitais klientais yra sudaryta apie 40 sutarčių, taip apgaulės būdu sukurdamas rimtos ir sėkmingos įmonės įspūdį. UAB „Gohaus LT“ vadovu nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. paskirtas M. A., kurio vadovaujamos įmonės analogišku būdu vilioja iš privačių asmenų pinigus už neva pastatytus namus, tyčia nevykdo savo įsipareigojimų ir su pinigus sumokėjusiais asmenimis atsiskaito tik šiems pateikus teismui pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz., civilinės bylos Nr. B2-3986-467/2015; Nr. eB2-6241-866/2015). UAB „Gohaus LT“ nurodytų civilinių bylų iškėlimo metu jau turėjo ne vieną teisminį ginčą dėl neįvykdytų sandorių su kitais fiziniais asmenimis. Tai, kad UAB „Gohaus LT“ atstovai galbūt sukčiavo suinteresuotų asmenų atžvilgiu, nutylėdami esmines aplinkybes, piktnaudžiaudami jų pasitikėjimu, patvirtina ir faktas, jog po sutarties sudarymo įmonėje dirbo tik du darbuotojai (direktorius ir buhalteris), kiti buvo priimti tik įspūdžiui, kad vykdomas projektas, sudaryti. Aplinkybę, kad UAB „Gohaus LT“ nuslėpė, jog prieš tai su kitais asmenimis jau buvo sudariusi sutartis dėl galbūt to paties gyvenamojo namo statybos ir kuriems taip pat nevykdė įsipareigojimų bei namo nepastatė, patvirtina ir 2018 m. lapkričio 8 d. straipsnis www.diena.lt . Suinteresuotų asmenų teigimu, iš faktinių duomenų matyti, kad UAB „Gohaus LT“ vadovų ir galbūt akcininkės veiksmai, įmonės vardu renkant pinigus iš fizinių asmenų, neketinant už juos vykdyti realios veiklos, įmonei nuo 2017 metų esant faktiškai nemokiai, didinant įmonės skolas ir nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, tiesiogiai pažeidė suinteresuotų asmenų kaip kreditorių teises ir interesus, nes jie ne tik neteko galimybės įsigyti pastatytą namą, bet ir negali susigrąžinti avanso. Atsižvelgus į įsiskolinimų mastą, jeigu UAB „Gohaus LT“ negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų lėmė blogas įmonės valdymas (sutarčių su potencialiais pirkėjais sudarymas, neturint reikiamo finansavimo ar tikintis įsipareigojimus pirmiesiems pirkėjams padengti vėlesnių pirkėjų sąskaita), tai atitinka tyčinio bankroto apibrėžtį: tyčiniu bankrotu pripažįstama veika, jeigu nustatoma, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalis).
8. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimuose į pareiškėjų pareiškimus nurodė, kad su pareiškimais nesutinka.
9. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad UAB „Gohaus LT“ vadovės pareigas ėjo nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., ir šiuo vadovavimo laikotarpiu įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Finansinės ataskaitos už 2018 metus Juridinių asmenų registrui turėjo būti pateiktos iki 2019 m. gegužės 31 d., tuo tarpu ji iš įmonės vadovės pareigų pasitraukė 2018 m. rugsėjo 26 d., t. y. nesibaigus finansiniams metams, todėl nėra atsakinga už 2018 metų finansinių ataskaitų nepateikimą. Baigusi eiti UAB „Gohaus LT“ vadovės pareigas, visus dokumentus perdavė naujajam vadovui M. A.. Bankroto byla iškelta praėjus daugiau kaip metams, kai ji nustoto eiti UAB „Gohaus LT“ vadovės pareigas. UAB „Gohaus LT“ ir UAB „Eugvita ir Ko“ buvo sudariusios daug statybos rangos sutarčių: 2018 m. lapkričio 15 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 20 d., 2019 m. kovo 22 d. Visos jos sudarytos, nurodyti atsiskaitymai, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, vykdyti suinteresuotam asmeniui jau neinant UAB „Gohaus LT“ vadovės pareigų, todėl ji neatsakinga už aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.
10. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėjų pozicija, jog UAB „Gohaus LT“ jau 2017 metais buvo nemoki, yra nepagrįsta. Prieš tapdama įmonės vadove, A. M. susipažino su paskutiniųjų metų (2016 metų) finansinių ataskaitų rinkiniu, įmonės padėtis buvo gera: nebuvo ilgalaikių įsipareigojimų, trumpalaikių įsipareigojimų suma – tik 24 Eur, įmonė turėjo turto – 2 772 Eur piniginių lėšų; 2016 metus įmonė baigė pelningai, uždirbusi 9 717 Eur grynojo pelno. Taip pat ji susipažino su tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sudarytu 2017 m. lapkričio 30 d., ir iš šių dokumentų buvo matyti, kad UAB „Gohaus LT“ 2017 m. lapkričio 30 d. turėjo 13 800 Eur grynojo pelno. Remiantis 2017 metų finansinių ataskaitų rinkiniu, šiuos metus įmonė taip pat baigė pelningai, gavusi 3 134 Eur grynojo pelno, 2017 metų pabaigoje įmonė turėjo turto, kurio vertė – 456 698 Eur. Suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu UAB „Gohaus LT“ įregistruota PVM mokėtoja (2017 m. gruodžio 11 d.), 2018 m. sausio 22 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 70-0000487 su kredito unija „Saulėgrąža“ dėl 150 000 Eur ilgalaikio kredito (iki 2021 m. sausio 22 d.), buvo vykdomi projektavimo darbai, gaunami statybos leidimai, vykdomos statybos. Akivaizdu, kad kredito įstaiga nebūtų suteikusi ilgalaikio kredito, jeigu įmonė tuo metu būtų buvusi nemoki.
11. Dėl lėšų išmokėjimo M. A. suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis buvo įmonės darbuotojas, atsakingas už komercinę veiklą (klientų paiešką, sutarčių su jais sudarymą, statybos projektų įgyvendinimą). Jam buvo suteikti įgaliojimai įmonės vardu sudarinėti sutartis, pirkti įmonės veiklai reikalingas prekes ir paslaugas, atsiskaityti su įmonės klientais ir tiekėjais, dėl to jam buvo suteikta teisė disponuoti įmonės lėšomis. M. A., kaip atskaitingas asmuo, išiminėjo iš bendrovės sąskaitos grynuosius pinigus, juos saugojo ir naudojo įmonės veikloje, tai nebuvo uždrausta. A. M. vadovavimo laikotarpiu įmonės lėšos ir (ar) kitam turtui nebuvo pritaikyta jokių apribojimų. Be to, pareiškėjų pateikta informacija nėra tiksli – 11 000 Eur sumos išmokėjimas 2018 m. liepos 9 d. nurodytas du kartus.
12. Dėl 2017 m. gruodžio 30 d. bendros veiklos sutarties su pareiškėja L. S. vykdymo atsiliepime nurodyta, kad nuo sutarties sudarymo pradžios buvo intensyviai atliekami užsakyti darbai (išduotas įgaliojimas architektui, parengti projektiniai pasiūlymai, gautos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, gauti specialieji architektūriniai reikalavimai, parengtas statybos projektas, kt.).
13. Suinteresuotas asmuo M. A. atsiliepimuose į pareiškimus nurodė, kad su pareiškimais nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus.
14. Suinteresuoto asmens teigimu, iškėlus UAB „Gohaus LT“ bankroto bylą, jis nemokumo administratoriui perdavė įmonės dokumentus, ir tai patvirtina pridedami du perdavimo-priėmimo aktai. Jeigu nemokumo administratoriui buvo nepriimtina perdavimo forma, tai jis galėjo atsisakyti juos priimti arba priimti, padarydamas aktuose atitinkamus įrašus. UAB „Gohaus LT“ buhalterinę apskaitą iki 2019 m. vasario mėnesio tvarkė buhalterė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Visas VMI ir SODR‘ai teiktas ataskaitas nemokumo administratorius turi galimybę gauti iš Mano VMI ir SODR‘os paskyrų. Nei UAB „Gohaus LT“, nei atsakingi asmenys nėra nei administracine, nei baudžiamąja tvarka bausti už netinkamą apskaitos tvarkymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Nagrinėjamu atveju teismas yra patvirtinęs kreditorių finansinius reikalavimus, kurių nemokumo administratorius neginčijo, taigi akivaizdu, kad jam nekilo problemų, nustatant UAB „Gohaus LT“ įsipareigojimus. Nemokumo administratorius tiesiog vengia atlikti savo pareigas ir nepagrįstai siekia atsakomybę perkelti buvusiems įmonės vadovams. Dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo atsiliepime pažymėta tai, kad pagal aktualią teismų praktiką atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nesiekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 metų kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Nagrinėjamu atveju UAB „Gohaus LT“ ir UAB „Eugvita ir Ko“ buvo sudariusios daug statybos rangos sutarčių (2018 m. lapkričio 15 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 20 d., 2019 m. kovo 22 d.). Tai rodo, kad UAB „Gohaus LT“ aktyviai vykdė veiklą ir siekė įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams – nekilnojamojo turto pirkėjams, sudariusiems su įmone preliminariąsias sutartis. Nutartyje dėl UAB „Gohaus LT“ bankroto bylos iškėlimo nurodytas įmonės turimas nekilnojamasis turtas, tarp jo – ir statiniai, nemokumo administratoriui perduota visa projektinė dokumentacija, patvirtinanti statybos darbų eigą. Statybų nutraukimas ankstesniame etape būtų mažinęs turto vertę bei dar labiau išauginęs įsipareigojimus kreditoriams. Dėl to suinteresuoto asmens pastangos maksimaliai tęsti darbus negali būti laikomos tyčiniais veiksmais, reiškiančiais siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto.
15. Dėl pareiškėjų L. S. ir R. Š. pareiškime nurodytų aplinkybių, kad per 2018 metus M. A. buvo išmokėta 82 400 Eur, suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog A. M. vadovavimo UAB „Gohaus LT“ laikotarpiu jis buvo atsakingas už ūkinę komercinę veiklą, turėjo įgaliojimą įmonės vardu sudarinėti sandorius, disponuoti įmonės lėšomis, rūpintis kitais reikalais. Suinteresuotas asmuo įmonės vardu pirkdavo prekes ir paslaugas, atlikdavo mokėjimus, naudojosi įmonės banko kortele. Per 2018 metus suinteresuotam asmeniui buvo išmokėta 82 400 Eur, iš jų – 3 000 Eur yra darbo užmokestis, o likusieji 79 400 Eur išleisti UAB „Gohaus LT“ veiklos vykdymo išlaidoms dengti. Nurodytais pinigais buvo atsiskaitoma už įmonės perkamas prekes ir paslaugas, kompensuojamos iš asmeninių lėšų įmonės vardu padarytos išlaidos. Atskirais atvejais išlaidos, kurias suinteresuotas asmuo patyrė įmonės reikmėms, jos prašymu buvo grąžinamos ir į L. A. banko sąskaitą. Pasak suinteresuoto asmens, jis savo reikmėms yra išsaugojęs dokumentų, pagrindžiančių jo vykdytus mokėjimus 2018 metais, kopijas: 1) 2018 m. sausio 2 d. sumokėjo 10 000 Eur UAB „Everlux Finance“ už žemės sklypą; 2) 2018 m. vasario 7 d. sumokėjo 5 000 Eur UAB „Everlux Finance“ už žemės sklypą; 3) 2018 m. kovo 8 d. sumokėjo 5 000 Eur UAB „Everlux Finance“ už žemės sklypą; 4) 2018 m. kovo 13 d. sumokėjo 5 000 Eur UAB „Everlux Finance“ už žemės sklypą; 5) 2018 m. kovo 19 d. sumokėjo 1 046 Eur UAB „Ametus“ pagal sąskaitą-faktūrą AME Nr. 00453; 6) 2018 m. balandžio 6 d. sumokėjo 7 000 Eur UAB „Everlux Finance“ už žemės sklypą; 7) 2018 m. balandžio 24 d. sumokėjo 1 150,95 Eur UAB „Ametus“ pagal sąskaitą-faktūrą AME Nr. 00453; 8) 2018 m. gegužės 14 d. sumokėjo 6 500 Eur UAB „Everlux Finance“ už žemės sklypą; 9) 2018 m. gegužės 29 d. 3 500 Eur E. L. už medžio plokštes; 10) 2018 m. liepos 26 d. sumokėjo 220 Eur UAB „Tvora“ pagal sąskaitą-faktūrą TVO Nr. 00008340; iš viso sumokėta – 44 416,95 Eur. Be to, suinteresuotas asmuo 2018 m. rugsėjo 17 d. asmeniškai sumokėjo už UAB „Gohaus LT“ 1 200 Eur palūkanų kredito unijai „Saulėgrąža“. UAB „Gohaus LT“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2018 metais į įmonės sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai per bankomatus, t. y. esant poreikiui, suinteresuotas asmuo įnešdavo į įmonės sąskaitą asmeninius grynuosius pinigus (iš viso įnešta 48 290 Eur), kurie jam buvo kompensuojami išmokomis iš pareiškėjų nurodytos banko sąskaitos. Suinteresuoto asmens teigimu, jis išsaugojo dokumentus, patvirtinančius jo atliktus mokėjimus UAB „Gohaus LT“ reikmėms 2019 metais, iš viso sumokėta 9 155 Eur. Pagal suinteresuoto asmens turimas dokumentų kopijas jis grynaisiais pinigais atliko mokėjimų UAB „Gohaus LT“ vardu ir įnešė asmeninių lėšų į įmonės sąskaitą iš viso 103 062,01 Eur. Ši suma gerokai viršija pareiškėjų nurodytą suinteresuotam asmeniui išmokėtą 82 400 Eur sumą, taip pat L. A. pavedimu išmokėtą lėšų sumą. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad buvo surenkami pirkėjų pinigai, o darbai – nevykdomi. UAB „Gohaus LT“ turėjo nuosavybės teise įsigijusi žemės sklypus, vykdė projektavimo darbus, Infostatybos duomenimis, buvo gauti 9 statybos leidimais. Dėl to pareiškėjų argumentai dėl UAB „Gohaus LT“ tyčinio bankroto požymių yra nepagrįsti.
16. Teismo posėdyje pareiškėjos BUAB „Gohaus LT“ nemokumo administratorės atstovas nurodė, kad nepalaiko pareiškimo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes bylos nagrinėjimo metu buvęs vadovas perdavė buhalterinės apskaitos programą, likusius kitus įmonės dokumentus, iš kurių galima nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį struktūrą. Pasak nemokumo administratorės įgalioto atstovo, nors BUAB „Gohaus LT“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma chaotiškai, tačiau nenustatyta požymių, jog būtų siekta privesti įmonę prie bankroto tyčia ar sąmoningai bloginta jau nemokios įmonės padėtis. Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą prašė spręsti teismo nuožiūra, kartu pažymėdamas, kad aplinkybė, jog, BUAB „Gohaus LT“ nuo 2018 m. gruodžio 31 d. faktiškai esant nemokia, vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nepatvirtina tyčinio bankroto požymio, nes iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo bendraujama ir bendradarbiaujama su kreditoriais, tariamasi dėl turto pardavimo, siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją.
17. Teismo posėdyje pareiškėjų L. S. ir R. Š. atstovė advokatė M. B. nurodė, kad palaiko pareiškimą ir BUAB „Gohaus LT“ bankrotą prašo pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes VMI patiktinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Pareiškėjų atstovės teigimu, įmonei esant nemokiai, BUAB „Gohaus LT“ nevykdė sudarytų sutarčių, toliau sudarinėjo naujas sutartis, rinkdama iš žmonių pinigus, kurių, nutraukus sutartis, negali grąžinti.
18. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens A. M. atstovas advokatas, remdamasis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, prašė pareiškimą atmesti.
19. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo M. A. paaiškino, kad, UAB „Gohaus LT“ vykdant veiklą, buvo sukurtas toks projektas, jog buvo galima greitai pastatyti namus (iš surenkamų konstrukcijų), pradedant statybą (konstrukcijų surinkimą) dar iki statybos leidimo gavimo. UAB „Eugvita ir Ko“ buvo pagrindinis rangovas. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, bet, prasidėjus finansiniams sunkumams, be to, pasikeitus buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, atsirado trūkumų. Pasak suinteresuoto asmens, kilus problemoms, buvo nuspręsta parduoti nelikvidžius objektus, grąžinti kreditoriams jų sumokėtas sumas, o veiklą tęsti statant likvidžius objektus. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes 2019 metais sudarė taikos sutartis su keliais kreditoriais ir tikėjosi atkurti įmonės veiklą bei grąžinti skolas. Iškėlus įmonei bankroto bylą, nemokumo administratorei laiku neperdavė visų dokumentų, nes reikėjo laiko visiems jiems surinkti.
20. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens M. A. atstovas advokatas nurodė, kad nėra pagrindo BUAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir teismo proceso metu pateiktų įrodymų.
21. Suinteresuoti asmenys S. Č., A. Č. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo BUAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Pareiškimai dėl BUAB „Gohaus LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintini
22. UAB „Gohaus LT“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Caelum Ventus“) įsteigta 2012 m. rugsėjo 20 d., Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. rugsėjo 22 d.
23. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi iškelta UAB „Gohaus LT“ bankroto byla pagal vieno iš įmonės kreditorių – „Eugvita ir Ko“ – 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškimą. Įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto lyderiai“. Įgaliojimų netekę įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų perduoti paskirtai nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (civilinė byla Nr. eB2-694-910/2021). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d., Lietuvos apeliaciniam teismui ją palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-688-450/2021).
24. 2020 m. birželio 10 d. nutartimi buvusiam BUAB „Gohaus LT“ vadovui M. A. paskirta 500 Eur bauda už įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei per nustatytą terminą įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą. Kartu išaiškinta, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus.
25. 2020 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2021 m. sausio 4 d., 2021 m. sausio 26 d. nutartimis.
26. 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Gohaus LT“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 15 d., Lietuvos apeliaciniam teismui ją palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-1879-553/2020).
27. Nemokumo administratorė UAB „Bankroto lyderiai“ 2020 m. gruodžio 11 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama BUAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodydama, kad: 1) nemokumo administratorei perduota tik dalis nesusistemintų dokumentų, iš kurių nėra galimybės pilnai nustatyti įmonės veiklos, mokėjimų dokumentai neatspindi įmonės buhalterinės apskaitos duomenų; 2) iš teismui su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Gohaus LT“ padėtis buvo bloga jau 2017 metų pabaigoje, 2018 metais įmonės atžvilgiu padėti išieškojimai 16 vykdomųjų bylų, o 2019 metais – 39 vykdomosiose bylose; nors įmonė buvo nemoki, tačiau tuomečiai jos vadovai nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą; darbuotojams nuo 2018 m. liepos mėnesio nebuvo mokamas darbo užmokestis, tačiau UAB „Gohaus LT“, pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. kovo 22 d. sumokėjo kreditorei UAB „Eugvita ir ko“ už atliktus darbus.
28. BUAB „Gohaus LT“ kreditoriai L. S. ir R. Š. 2021 m. vasario 17 d. taip pat pateikė pareiškimą, prašydami įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, remdamiesi tuo, kad jau 2017 metais UAB „Gohaus LT“ tapo nemoki, tačiau įmonės valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau tęsė veiklą, prisiėmė naujus įsipareigojimus, kurių objektyviai negalėjo įvykdyti, ir sutartis sudariusiems asmenims negrąžino jų iš anksto sumokėtų lėšų. Pareiškėjai pažymėjo, kad iš BUAB „Gohaus LT“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2018 metais įmonės vadovas M. A. grynais ar pavedimu į asmeninę sąskaitą gavo iš viso 82 400 Eur įmonės lėšų, tačiau, kadangi nemokumo administratorei neperduoti visi finansiniai dokumentai, negalima nustatyti šių iš kreditorių gautų pinigų panaudojimo pagrįstumo.
29. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Gohaus LT“ vadovai buvo: nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. – M. A., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. – A. M., nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo vėl – M. A..
30. UAB „Gohaus LT“ bankroto bylą 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškimu inicijavo vienas iš įmonės kreditorių – UAB „Eugvita ir Ko“.
Dėl nagrinėjamu atveju įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu taikytino teisinio reglamentavimo ir tyčinio bankroto pagrindų
31. Pareiškėjai, prašydami BUAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu, rėmėsi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ nuostatomis (ĮBĮ 20 straipsnis). Tuo tarpu suinteresuoti asmenys M. A., A. Č. ir S. Č. – nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio JANĮ normomis (JANĮ 70 straipsnis).
32. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).
33. Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas, taip pat ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Taigi sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai).
34. Nagrinėjamu atveju pareiškimai BUAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiami šios įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu) 2017-2019 metų laikotarpiu, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Esant tokioms aplinkybėms, dėl BUAB „Gohaus LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstina pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ materialiojo pobūdžio teisės normas.
35. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
36. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas. Šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).
37. Kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
38. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
39. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
40. Vadovaujantis nagrinėjamam atvejui aktualiu teisiniu reglamentavimu, tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalyse.
41. BUAB „Gohaus LT“ nemokumo administratorė prašė įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu dviem pagrindais: dėl apgaulingai ir (ar) netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos bei dėl to nesant galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas); dėl pažeisto CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, kai nebuvo vykdomas įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo ir įmonės darbuotojams ilgiau kaip tris mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Suinteresuoti asmenys A. Č. ir S. Č. papildomai nurodė, kad BUAB „Gohaus LT“ bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu ir dėl buvusių įmonės vadovų netinkamai vykdytų įmonės valdymo pareigų, konkrečiai – įmonei nuo 2017 metrų esant faktiškai nemokiai, jie neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, o toliau didino skolas, prisiimdami naujus įsipareigojimus, kurių negalėjo įvykdyti (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojusiame ĮBĮ nebuvo numatytas įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ nuostatas, neturi nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 37 punktas).
Dėl BUAB „Gohaus LT“ faktinio nemokumo momento
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes tiek ĮBĮ, tiek JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle.
44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas įmonės nemokumas nustatomas vertinant jos pradelstų įsipareigojimų santykį su puse į balansą įrašyto turto vertės, tuo tarpu pagal JANĮ nuostatas – visų įmonės įsipareigojimų (ne tik pradelstų) santykį su į balansą įrašyto turto verte. Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios įmonės nemokumo nustatymo kriterijus, yra materialiosios teisės normos, nustatant konkrečios įmonės tapimo nemokia momentą, turi būti remiamasi teisės normomis, kurios galiojo tuo metu, kai įmonė tapo faktiškai nemoki.
45. BUAB „Gohaus LT“ nemokumo administratorė pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga jau 2017 metų pabaigoje, 2018 metais pradėti priverstiniai skolų išieškojimai 16 vykdomųjų bylų, 2019 metais išieškojimai buvo vykdomi jau 39 vykdomosiose bylose. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų dalies, vienintelis dokumentas, iš kurios galima spręsti apie UAB „Gohaus LT“ nemokumo momentą – 2017 metų balansas; iš šio matyti, jog 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 469 818 Eur vertės turto, o įsipareigojimų – 358 560 Eur, o tai reiškia, jog 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.
46. Suinteresuoti asmenys A. Č. ir S. Č. nurodė, kad UAB „Gohaus LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu bylą nagrinėjantis teismas turėtų vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-688-450/2020, kurioje konstatuota, kad UAB „Gohaus LT“ dar 2017 metais buvo nemoki, t. y. jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, apie tai bendrovės vadovas ir kiti atsakingi asmenys vėliausiai turėjo sužinoti 2018 metų pradžioje, kai buvo rengiami finansinės atskaitomybės dokumentai.
47. Teismas pažymi, kad nei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartyje, kuria iškelta UAB „Gohaus LT“ bankroto byla, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bankroto bylą, nustatytos aplinkybės, susijusios su galimu įmonės faktinio nemokumo momentu, neturi prejudicinės galios, sprendžiant BUAB „Gohaus LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje buvo vertinti tik tie UAB „Gohaus LT“ veiklos dokumentai, kurie buvo pateikti su kreditorės UAB „Eugvita ir Ko“, inicijavusios bankroto bylos iškėlimą, pareiškimu, taip pat Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus, nes 2018, 2019 metais įmonės vykdytos veiklos dokumentų įmonės valdymo organai Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikę, taip pat nepateikė bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendusiam teismui. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutarties 18 punkte pažymėjo, kad byloje nėra galimybės nustatyti realaus įmonės turto ir įsipareigojimų santykio bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
48. Po bankroto bylos iškėlimo, jau vykstant teismo procesui dėl UAB „Gohaus LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, buvęs įmonės vadovas 2021 m. gegužės 20 d. nemokumo administratorei perdavė UAB „Gohaus LT“ buhalterinės apskaitos programą, likusius buhalterinės apskaitos, kitus įmonės veiklos dokumentus (sklypų įsigijimo sutartis, preliminariąsias sutartis, rangos sutartis, bendrąsias 2017-2019 metų sutartis, kt.), kurių analizė gali teikti pagrindą daryti kitokią išvadą dėl įmonės faktinio nemokumo momento, nei nustatytas bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
49. Pažymėtina tai, kad paskutiniame UAB „Gohaus LT“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktame balanse už 2017 metus nurodyta, jog įmonės turto vertė – 469 818 Eur (iš jo: 13 120 Eur vertės ilgalaikio turto, 456 698 Eur trumpalaikio (386 967 Eur vertės atsargos, 69 629 Eur – per 2017 metus gautinos sumos, 102 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai); per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 358 560 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyta 358 560 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma negali būti laikoma pradelsta 2017 m. gruodžio 31 d., nes tai – per 2018 metus mokėtinos sumos. Be to, prievolės šalys gali sutarti dėl įsipareigojimų vykdymo terminų atidėjimo, pratęsimo, taip pat dėl atleidimo nuo įsipareigojimų vykdymo.
50. Pagal suinteresuoto asmens A. M. pateiktus į bylą tarpinių finansinių ataskaitų duomenis 2017 m. lapkričio 30 d., kai ji perėmė vadovavimą UAB „Gohaus LT“ iš ankstesnio vadovo, įmonė turėjo 233 000 Eur ilgalaikio ir 143 400,86 Eur trumpalaikio (184 011,86 Eur – 40 611 Eur per vienerius metus gautinos sumos, kurios, nesant duomenų apie realias galimybes jas gauti, neįskaitytinos į tuo metu turėjo UAB „Gohaus LT“ turto sudėtį); nors per vienerius metus (per 2018 metus) mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma – 295 807,08 Eur, tačiau jos nėra pagrindo vertinti kaip pradelstų įsipareigojimų, nes, minėta, prievolės šalys gali sutarti dėl įsipareigojimų vykdymo terminų atidėjimo, pratęsimo, taip pat dėl atleidimo nuo įsipareigojimų vykdymo); 2017 m. lapkričio 30 d. duomenimis, įmonės grynasis pelnas – 13 080 Eur. Pagal 2017 metų finansinės atskaitomybės duomenis šiuos finansinius metus UAB „Gohaus LT“ baigė turėdama 3 134 Eur grynojo pelno.
51. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2018 m. sausio 22 d. UAB „Gohaus LT“ sudarė kredito sutartį su kredito unija „Saulėgrąža“, iš kurios gavo 150 000 Eur kreditą iki 2021 m. sausio 22 d. Manytina, kad kredito unija, suteikdama įmonei kreditą, vertino jos tuometę finansinę padėtį ir nenustatė kredito gavėjos faktinio nemokumo.
52. Aptartų duomenų analizė neteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Gohaus LT“ jau 2017 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
53. Gavusi kredito unijos „Saulėgrąža“ 2018 m. sausio 22 d. suteiktą 150 000 Eur kreditą, UAB „Gohaus LT“ 2018 metais vykdė veiklą: pirko žemės sklypus surenkamiems gyvenamiesiems namams statyti; su UAB „Eugvita ir Ko“ 2018 m. lapkričio 15 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2018.11/15 dėl šešių namų stogų įrengimo darbų (duomenys neskelbtini); atliko tam tikrus veiksmus su suinteresuotu asmeniu L. S. sudarytai sutarčiai dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos įvykdyti (suinteresuoto asmens A. M. su 2021 m. kovo 12 d. atsiliepimu pateikti dokumentai); 2018 m. birželio 8 d. gautas leidimas statyti naują statinį (duomenys neskelbtini); 2018 m. birželio 8 d. gautas leidimas statyti naują statinį (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugsėjo 6 d. gautas leidimas statyti naują statinį (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugsėjo 12 d. gautas leidimas statyti naują statinį (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugsėjo 21 d. gautas leidimas statyti naują statinį (duomenys neskelbtini).
54. Bylos duomenimis, UAB „Gohaus LT“ finansinė padėtis ėmė sparčiai blogėti 2018 metų antroje pusėje: nuo 2018 m. liepos mėnesio nebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams (tai nurodyta UAB „Gohaus LT“ administratorės 2018 m. lapkričio mėnesio prašyme, projektų vadovo 2019 m. vasario 15 d. prašyme, pateiktuose Darbo ginčų komisijai); ėmė mažėti darbuotojų skaičius (rekvizitai.lt duomenimis, 2018 m. liepos 17 d. įmonėje buvo 12 darbuotojų, 2018 m. gruodžio 8 d. – 6, 2019 m. kovo 23 d. – 4 darbuotojai); 2018 m. antroje pusėje potencialūs pirkėjai ėmė nutraukinėti sudarytas preliminariąsias sutartis, inicijavo teismo procesus, reikalaudami sumokėtų avansų, buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės; 2018 metais užvesta 16 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo, o 2019 metais – 39 vykdomosios bylos – tai rodo, jog 2019 metais įmonės finansinė padėtis ne tik negerėjo, bet dar labiau komplikavosi. Teismo proceso metu į bylą nepateikta duomenų, kad per 2018 metus UAB „Gohaus LT“ įvykdė 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus 295 807,08 Eur dydžio įsipareigojimus arba kad šių įsipareigojimų vykdymo terminai buvo atidėti, pratęsti. Be to, per 2018 metus galėjo atsirasti naujų trumpalaikių įsipareigojimų, kurių terminai suėjo tais pačiais 2018 metais.
55. Suinteresuotas asmuo M. A., vadovavęs UAB „Gohaus LT“ nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., nepateikė į bylą duomenų apie įmonės turtą, įsipareigojimus 2018 m. gruodžio 31 d.
56. Nemokumo administratorė, išanalizavusi 2021 m. gegužės 20 d. jai perduotus BUAB „Gohaus LT“ dokumentus, 2021 m. birželio 7 d. rašte teismui nurodė, kad iš buhalterinės apskaitos programos duomenų darytina išvada, jog UAB „Gohaus LT“ buvo nemoki nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Suinteresuotas asmuo M. A., vadovavęs UAB „Gohaus LT“ nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo, nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių nemokumo administratorės išvadą (CPK 178 straipsnis).
57. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos, taip pat UAB „Gohaus LT“ bankroto bylos Nr. eB2-694-910/2021 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) visumą, pripažįsta pagrįsta nemokumo administratorės poziciją, kad UAB „Gohaus LT“ 2018 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki, bylos duomenys leidžia teigti, jog pradelstų skolų suma jau viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio
58. Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
59. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė: įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnį, nurodyta, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jeigu finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
61. Nagrinėjamu atveju, nors UAB „Gohaus LT“ 2018 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki, tuometis įmonės vadovas M. A. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės bankroto bylos iškėlimą inicijavo vienas iš įmonės kreditorių – UAB „Eugvita ir Ko“ – 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškimu.
62. Pagal kasacinio teismo praktiką įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu. Tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
63. UAB „Gohaus LT“ bankroto bylos Nr. eB2-694-910/2021 duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2019 metais UAB „Gohaus LT“ toliau vykdė veiklą: su UAB „Eugvita ir Ko“, be 2018 m. lapkričio 15 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 2018.11/15 dėl šešių namų stogų įrengimo darbų (duomenys neskelbtini)), 2019 m. kovo 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2019.03/1 dėl namo statybos darbų ((duomenys neskelbtini)), 2019 m. kovo 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 201903/2 dėl namo statybos darbų ((duomenys neskelbtini)), 2019 m. kovo 20 d. statybos subrangos sutartį Nr. 2019/03/20 dėl perdangos klojinių demontavimo su konstrukcijų išvalymu darbų ((duomenys neskelbtini)), 2019 m. kovo 22 d. statybos subrangos sutartį Nr. 2019/03/22 dėl laikino privažiavimo kelio įrengimo darbų ((duomenys neskelbtini)). Nurodytų rangos sutarčių pagrindu UAB „Eugvita ir Ko“ atliko, o UAB „Gohaus LT“ priėmė darbų už 162 275,11 Eur sumą, tačiau UAB „Gohaus LT“ atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo 93 427,16 Eur, likdama skolinga 68 847,95 Eur (2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintas UAB „Eugvita ir Ko“ finansinis reikalavimas).
64. Duodamas paaiškinimus 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje, suinteresuotas asmuo M. A. paaiškino, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes tikėjosi parduoti nelikvidžius objektus, atsiskaityti su kreditorių dalimi ir, sudarius taikos sutartis su tam tikrais kreditoriais, užbaigti likvidžius objektus, juos parduoti bei stabilizuoti įmonės veiklą. Pasak suinteresuoto asmens, įmonės veikla komplikavosi dėl to, kad nepavyko laiku gauti statybos leidimų; susikooperavę kreditoriai ėmė vienu metu nutraukinėti sutartis, buvo areštuotas įmonės turtas, tai itin apsunkino veiklą.
65. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2019 metais UAB „Gohaus LT“ gavo 2019 m. rugpjūčio 27 d. leidimą statyti naują statinį (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 3 d. – leidimą statyti naują statinį (duomenys neskelbtini); 2020 m. sausio 20 d. – leidimą statyti naują statinį (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 5 d. – leidimą statyti naują statinį (duomenys neskelbtini).
66. Duodamas paaiškinimus 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje, nemokumo administratorius nurodė, kad, nors suinteresuotas asmuo M. A. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau, nemokumo administratoriaus nuomone, tai nepatvirtina tyčinio bankroto požymio, nes nenustatyta, jog, nevykdydamas šios pareigos, įmonės vadovas sąmoningai siekė privesti įmonę prie bankroto; iki pat bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo bendravo su kreditoriais, siekė su jais susitarti, kad galėtų išspręsti susiklosčiusią situaciją.
67. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, jog, UAB „Gohaus LT“ nuo 2018 m. gruodžio 31 d. faktiškai esant nemokia, bankroto byla laiku neinicijuota sąmoningai, t. y. įmonės vadovui aiškiai suvokiant (ar toje situacijoje turint suvokti), kad įmonė yra nemoki ir nėra galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto. Taip pat nenustatyta pagrindo vertinti, kad, įmonei esant nemokiai, sąmoningai ir kryptingai buvo atliekami veiksmai, siekiant esmingai pabloginti jau faktiškai nemokios įmonės padėtį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
68. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad UAB „Gohaus LT“ paskutinio vadovo veiksmai (neveikimas), vertinant juos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos aspektu, gali suponuoti pagrindą reikalauti jo civilinės atsakomybės pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, tačiau nesudaro pagrindo kvalifikuoti juos kaip tyčinio bankroto požymį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nemokumo administratorė yra inicijavusi civilinę bylą Nr. e2-1373-794/2021, kurioje pareikštu ieškiniu iš buvusio UAB „Gohaus LT“ vadovo reikalaujama žalos, grindžiamos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, atlyginimo.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio
69. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba nesutvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujam buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
70. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį, nurodyta, kad šio požymio specifika pasireiškia tuo, jog dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio
2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-510-915/2018).
72. Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
73. Teismų praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, jog netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018).
74. Nagrinėjamu atveju BUAB „Gohaus LT“ nemokumo administratorė, teikdama pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, rėmėsi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu, nes buvęs įmonės vadovas buvo perdavęs tik dalį nesusistemintų dokumentų, iš kurių nebuvo įmanoma nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Bylos nagrinėjimo metu (2021 m. gegužės 20 d.) suinteresuotas asmuo nemokumo administratorei perdavė BUAB „Gohaus LT“ buhalterinės apskaitos programą, likusius įmonės dokumentus (preliminariąsias sutartis, sklypų įsigijimo sutartis, rangos sutartis, bendrąsias 2017-2019 metais sudarytas sutartis, turto ir įsipareigojimų atskaitas, sąskaitas-faktūras, mokėjimo kvitus, darbo laiko apskaitos dokumentus, atlyginimų žiniaraščius, antstolių dokumentus, kadastro bylas, projektinę dokumentaciją).
75. Atsakydamas į teismo klausimą, kodėl dokumentai nebuvo perduoti nustatytais terminais ir jų perdavimas užtruko taip ilgai, suinteresuotas asmuo 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje paaiškino, kad keitėsi buhalterės, reikėjo laiko visiems dokumentams surinkti. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. kovo 18 d. , 2019 m. kovo 12 d. UAB „Gohaus LT“ vyko buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų kaita – tai pažymėta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 19 d. patikrinimo akte Nr. (21.222MR) FR0680-47.
76. BUAB „Gohaus LT“ nemokumo administratorė, susipažinusi su 2021 m. gegužės 20 d. perduota buhalterinės apskaitos programa ir kitais įmonės dokumentais, 2021 m. birželio 7 d. rašte teismui nurodė, neliko pagrindo remtis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu. Tokią poziciją pakartojo nemokumo administratorės įgaliotas atstovas 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje.
77. Tačiau pareiškėjų R. Š. ir L. S. advokatė pabrėžė, kad visgi yra pagrindas BUAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą požymį, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 19 d. patikrinimo akte Nr. (21.222MR) FR0680-47 konstatuota, jog įmonė nepateikė dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, suvestinių jų registrų, todėl nebuvo galima nustatyti įmonės turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros; be to įmonės apskaitoje neapskaityti 2019 metų nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai, nuo kurių neapskaičiuotas, nedeklaruotas ir nesumokėtas PVM. Advokatės teigimu, taip yra nustatytas PVM mokėjimo vengimas.
78. Pažymėtina tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 19 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222MR) FR0680-47 parengtas buvusiam UAB „Gohaus LT“ vadovui dar neperdavus visų įmonės dokumentų. Dėl to šiame akte padaryta išvada, kad negalima nustatyti įmonės turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą. Jau nurodyta, kad nemokumo administratorė, susipažinusi su jai 2021 m. gegužės 20 d. perduotais UAB „Gohaus LT“ buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, nurodė teismui, kad iš gautų dokumentų galima nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, struktūrą. Teismas, įvertinęs perduotų dokumentų pobūdį, neturi pagrindo nesutikti su tokia nemokumo administratorės pozicija. Nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų vertinimą, kad pavėluotu UAB „Gohaus LT“ buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų perdavimu nemokumo administratorei buvo siekta nuslėpti tikrąsias nemokumo priežastis, kurias patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai.
79. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 19 d. patikrinimo akte Nr. (21.222MR) FR0680-47arba) nustatyta, kad UAB „Gohaus LT“ neapskaitė 2019 metų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių, dėl kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM, taip pat nustatyta kitų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimų: neapskaičiuota ir nesumokėta 22 116 Eur PVM nuo prievolių, po išregistravimo iš PVM mokėtojų, neapskaičiuota 15 186 Eure pardavimo PVM nuo pajamų, gautų už parduotą naują nekilnojamąjį turtą, neapskaičiuota 12 062 Eur pardavimo PVM nuo žemės sklypų, skirtų statyboms, pardavimo pajamų, neapskaičiuota ir nedeklaruota 17 676 Eur pardavimo pajamų už atliktus statybos darbus ir parduotas statybines medžiagas, neapskaičiuota ir nedeklaruota 422 Eur pardavimo PVM už įsigytą medieną, 16 330 Eur pardavimo PVM už įsigytus statybos darbus. Dėl nustatytų pažeidimų UAB „Gohaus LT“ papildomai apskaičiuota mokėti 59 033 Eur PVM suma. Tai yra mokesčių skaičiavimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie teiktų teismui pagrindą vertinti, kad dėl nurodytų mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo pažeidimų negalima nustatyti UAB „Gohaus LT“ komercinės ūkinės veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2017 metų iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nemokumo administratorės įgaliotas atstovas 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje patvirtino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 19 d. patikrinimo akte Nr. (21.222MR) FR0680-47 nustatyti PVM mokėjimo pažeidimai nėra kliūtis nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimų dydį, struktūrą, tai galima padaryti iš buvusio vadovo nemokumo administratorei perduotų UAB „Gohaus LT“ veiklos dokumentų. Išanalizavęs bylos duomenis, teismas nenustatė aplinkybių, kurios suponuotų vertinimą, kad VMI patikrinimo akte nustatyti PVM mokėjimo pažeidimai susiję su sąmoningu siekiu nuslėpti tikrąją įmonės ūkinės komercinės veiklos padėtį (ši gali būti nustatyta iš įmonės sudarytų sutarčių, buhalterinės apskaitos duomenų, patvirtinančių piniginių lėšų apyvartą) ir privesti įmonę prie bankroto.
80. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad nenustatyta pakankamo pagrindo konstatuoti esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos
81. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą ir nebuvo vykdomas įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip tris mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
82. Nagrinėjamu atveju ši įstatyme įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija grindžiama tuo, kad nuo 2018 m. liepos mėnesio UAB „Gohaus LT“ darbuotojams ilgiau kaip tris mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis, tuo tarpu buvo vykdomi atsiskaitymai su rangove UAB „Eugvita ir Ko“, kuri laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. kovo 22 d. atliko darbų už 132 275,11 Eur, o 93 427,16 Eur suma jai buvo sumokėta.
83. Bylos duomenimis, nuo 2018 m. liepos mėnesio UAB „Gohaus LT“ darbuotojams iš tiesų nebuvo mokamas darbo užmokestis, šis nebuvo mokamas ilgiau kaip tris mėnesius. Dėl to darbuotojai 2018 metų lapkričio - 2019 m. vasario mėnesiais kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančias ikiteismines institucijas. Kartu pažymėtina tai, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog UAB „Eugvita ir Ko“ buvo pagrindinė rangovė, vykdžiusi statybos darbus UAB „Gohaus LT“ užsakymu. Būtent šios rangovės atliekamų darbų pagrindu UAB „Gohaus LT“ tikėjosi stabilizuoti įmonės veiklą, atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su nurodyta kreditore nebuvo atsiskaitoma visiškai, dėl susikaupusios skolos UAB „Eugvita ir Ko“ 2019 m. gruodžio 2 d. inicijavo bankroto bylos iškėlimą UAB „Gohaus LT“. Nemokumo administratorė teismo proceso metu nepateikė į bylą duomenų, kad, be UAB „Eugvita ir Ko“, buvo ir kitų kreditorių, su kuriais UAB „Gohaus LT“ atsiskaitinėjo pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.
84. Teismo vertinimu, dalinis atsiskaitymas su rangove UAB „Eugvita ir Ko“, nuo kurios priklausė UAB „Gohaus LT“ vykdomos veiklos stabilizavimas, galėjęs užtikrinti ir atsiskaitymą su įmonės kreditoriais, tarp jų – darbuotojais, nagrinėjamu atveju nepatvirtina pagrindo UAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nes nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, jog, iš dalies atsiskaitant su rangove UAB „Eugvita ir Ko“, taip jai buvo teikiamas prioritetas, sąmoningai siekiant sumažinti arba panaikinti kitų kreditorių galimybes atgauti skolas, taip pat aplinkybių, rodančių kryptingą siekį bloginti faktiškai nemokios įmonės finansinę padėtį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
85. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pakankamą pagrindą spręsti, jog buvęs UAB „Gohaus LT“ vadovas – suinteresuotas asmuo M. A. – paneigė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją. Nenustatyta pakankamo pagrindo UAB „Gohaus LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl kitų pareiškėjų argumentų
86. Pareiškėjai L. S. ir R. Š., be kita ko, rėmėsi tuo, kad per 2018 metus M. A. buvo išmokėta 82 400 Eur įmonės lėšų, kurių panaudojimas – neaiškus.
87. Teismo proceso metu suinteresuotas asmuo su 2021 m. balandžio 1 d. atsiliepimu pateikė paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kaip buvo panaudotos jo iš UAB „Gohaus LT“ gautos lėšos. Įvertinusi suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus, pareiškėjų advokatė 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad nepalaiko argumentų dėl 82 400 Eur lėšų nepagrįsto naudojimo.
88. Pareiškėjų L. S. ir R. Š. advokatė taip pat pažymėjo, kad nemokumo administratorė nepateikė UAB „Gohaus LT“ veiklos laikotarpiu sudarytų sandorių vertinimo; nustačius, kad buvo sudarytų nuostolingų sandorių, taip pat būtų pagrindas spręsti dėl tyčinio UAB „Gohaus LT“ bankroto.
89. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Gohaus LT“ bankrotą buvo prašoma pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 3 dalies 2 punkte įtvirtintus požymius. Jeigu UAB „Gohaus LT“ nemokumo administratorė, patikrinusi iš buvusio vadovo 2021 m. gegužės 20 d. gautus visus įmonės dokumentus, nustatytų nuostolingų, ekonomiškai nenaudingų sandorių, atitinkančių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, nagrinėjamoje byloje priimtas procesinis sprendimas nebus teisinė kliūtis teikti naują pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kitais, nei išnagrinėtoje byloje, pagrindais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020 20 punktas; 2021 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e-930-881/2021 45 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
n u t a r i a:
atmesti pareiškimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gohaus LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Ši nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Laima Ribokaitė