Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-04][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-365-516-2018].docx
Bylos nr.: e2A-365-516/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Užupio statyba" 302464874 atsakovas
"Šiltas namas" 220618020 Ieškovas
VALSTYBINĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJA 288600210 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
dėl projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos
CIVILINIS PROCESAS
Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga
Įrodymai ir įrodinėjimas
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Prievolių teisė
Bylos dėl rangos
Įrodymų vertinimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Ranga

Civilinė byla Nr. e2A-365-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38061-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.4.; 3.2.4.11.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Užupio statybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1874-603/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiltas namas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Užupio statybai dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiltas namas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB Užupio statybos 36 202,50 Eur skolos, 11 439,99 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. sausio 14 d. ieškovė su atsakove pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. SN-140114-004 (toliau – ir Projektavimo sutartis), pagal kurios 3.1 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti 36 202,50 Eur sutarties kainą už parengtą darbo projektą. UAB „Šiltas namas“ tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus visa apimtimi, todėl atsakovei buvo pateikta 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SN15 120. Pateikta PVM sąskaita faktūra kartu su atliktų darbų aktu bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma 2015 m. gegužės 6 d. buvo priimta bei patvirtinta direktoriaus J. D. parašu, jokių pastabų dėl atliktų darbų pateikta nebuvo, todėl atsakovei kilo pareiga be jokio kvestionavimo sumokėti sutarties kainą už atliktus bei priimtus darbus. Ieškovė paaiškino, kad per PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą terminą, t. y. iki 2015 m. gegužės 26 d., 36 202,50 Eur skola nebuvo sumokėta. Atsakovė 2015 m. spalio 12 d. raštiškai buvo informuota apie pareigą atsiskaityti, suteikiant jai galimybę visą skolą sumokėti ieškovei geranoriškai – nereikalaujant delspinigių bei nesikreipiant į teismą. Atsakovė į šį geranorišką ieškovės prašymą nesureagavo.
  3. Ieškovė pažymėjo, kad atskiros darbo projekto dalys buvo nuolat sistemingai teikiamos darbų vykdymo metu, todėl atsakovė visų darbų vykdymo metu turėjo darbo projekto brėžinius ir jais naudojosi, nes pagal teisės aktų reikalavimus darbo projektas atsakovei vykdant darbus objekte buvo privalomas. Galutinis darbo projektas, nepaisant to, kad darbų eigoje darbo projektas atskiromis dalimis buvo nuolat perduodamas, pakartotinai buvo perduotas ir 2015 m. gegužės 6 d., o vėliau dar kartą, pagal atsakovės pageidavimus pakoregavus tam tikras projekto dalis, (priešdūminės sistemos automatikos dalis, sklypo plano dalis, vandentiekio ir nuotėkų šalinimo dalis) ir 2015 m. birželio 12 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės ieškovei 36 202,50 Eur skolos, 11 439,99 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 931 Eur žyminio mokesčio bei 1 269,61 Eur atstovavimo išlaidų.                  
  2. Teismas nustatė, kad šalys (ieškovė – 2015 m. gegužės 4 d., o atsakovė – 2015 m. gegužės 6 d.) pasirašė Atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, jog vykdytojas atliko ir perdavė, o užsakovas priėmė lentelėje nurodytus sutarties darbus – darbo projekto (darbo brėžinių) ,,Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas“, vadovaujantis techniniu projektu Nr. Sn-07-100-TP, parengimą, ir šiame akte pažymėta, kad užsakovas patvirtina, jog neturi pretenzijų dėl atlikto sutartinio darbo kokybės.
  3. Teismas sutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kad atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, iš esmės nenurodė jokių pastabų ir (ar) esminių ieškovės atlikto darbo trūkumų, todėl, teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog atsakovė privalėjo iki 2015 m. gegužės 26 d. sumokėti ieškovei 36 202,50 Eur skolą už atliktus darbus.
  4. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė niekada neparengė ir neperdavė darbo projekto, visiškai nepagrįsti. Teismo vertinimu, nebuvo paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad darbo projektas atskiromis dalimis buvo nuolat perduodamas darbų eigoje, be to, pakartotinai buvo perduotas 2015 m. gegužės 6 d., ir vėliau dar kartą, pagal atsakovės pageidavimus pakoregavus tam tikras projekto dalis, 2015 m. birželio 12 d. Teismas akcentavo, kad pagal STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“ 18.2 punkto nuostatas bei STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 6.3 bei 11.1 punktų nuostatas darbo projektas, atsakovei vykdant darbus objekte, buvo privalomas ir jokių statybos darbų ji nebūtų galėjusi atlikti be jo. Teismas pažymėjo, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas būtent pagal darbo projektą tikrino, ar vykdomi darbai atitinka jame nurodytus sprendinius, o laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki kovo 31 d. statybvietę patikrino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, kurios 2014 m. kovo 31 d. patikrinimo akte buvo konstatuota, kad darbai vykdomi pagal darbo projektą ir pažeidimų šioje srityje nėra. Teismas atkreipė dėmesį ir į liudytojos K. K., statybos inspektorės, atlikusios atsakovės statybos darbų patikrinimą 2014 m., parodymus, kad patikrinimo metu buvo darbo projektas, gal ir ne visa apimtimi, tačiau patikrinimo metu pastabų neturėjo. Liudytojas M. M., (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojas, inžinierius statybai, užsakovo atstovas, taip pat nurodė, kad kompiuteryje turi elektroninį darbo projekto variantą, darbo projektas buvo perduodamas dalimis ir jis buvo nuolat pildomas bei tikslinamas pagal darbų eigą, o savivaldybėje vykusių susirinkimų protokoluose nėra minima dėl darbo projekto nebuvimo. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovės parengtas darbo projektas buvo pateiktas rangovei, patvirtina tiek į bylą pateikti statybos darbų žurnalo išrašai, tiek ieškovės pateikti brėžiniai iš skirtingų darbo projekto dalių su atsakovės statybos darbų vadovo parašais, be to, pati UAB Užupio statyba savivaldybei darbo projektą taip pat perdavinėjo dalimis bei už darbo projektą su savivaldybe visiškai atsiskaityta.
  5. Teismas nurodė, kad nors atsakovės teigimu, J. D. niekada nebuvo asmuo, kuris turėjo įgaliojimus atstovauti įmonę ir priimti jam perduotus darbus, pasirašant darbų priėmimo–perdavimo akte, teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodyto asmens veikimą atsakovės vardu. Atsižvelgiant į tai, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė perdavė pagal rangos sutartį atliktus darbus neįgaliotam asmeniui, todėl atsakovės nurodytas pagrindas – netinkamas atstovavimas, priimant darbus, nėra kliūtis ieškiniui patenkinti.
  6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės papildomai 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Atsakovė UAB Užupio statyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas netinkamai nustatė sutartą ir privalomą galutinio darbo perdavimo dieną. Pagal 2013 m. gruodžio 23 d. rangos sutarties 19.1 punktą esamo darbo projekto korektūrą ieškovė turėjo atlikti ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo. Taigi, pakoreguoto darbo projekto galutinė perdavimo diena yra 2014 m. vasario 21 d. Byloje duomenų, kad ieškovė atliko projekto koregavimą per 60 dienų ir perdavė apeliantei (duomenys neskelbtini) kultūros centro „Draugystė“ darbo projekto 16 segtuvų 3 egzempliorius (48 vnt.) ir 1 egzempliorių PDF formatu elektroninėje formoje, nėra. Ištyrus neskaitmenizuotą darbo projektą matyti, kad didžioji dalis brėžinių yra su 2015  metų data, 0 laidos, o tai reiškia, jog tai yra pirmas ir vienintelis brėžinys, taigi ieškovė 2014 m. neteikė darbų atlikimo ir perdavimo akto apeliantei ir neišrašė sąskaitos. Kad darbo projekto nebuvo teismo posėdžio metu parodė buvęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius V. A. B., O. Š., V. K., J. D., M. M.. Tai patvirtina ir apeliantės raštai ieškovei dėl delspinigių apskaičiavimo už pakoreguoto darbo projekto neperdavimą, tačiau šių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų teismas nevertino.
    2. Teismo išvada, kad ieškovė vėliau dar kartą, pagal atsakovės pageidavimus pakoregavusi tam tikras projekto dalis, projektą perdavė 2015 m. birželio 12 d. prieštarauja bylos medžiagai. Atsakovės direktorė L. L. paaiškino, kad 2015 m. jokio pageidavimo dėl priešdūminės sistemos automatikos dalies, sklypo plano dalies ir vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies koregavimo neprašė. Tokio apeliantės pageidavimo ieškovė nepateikė. Taip pat nepateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės užsakymo koreguoti darbo projektą. Iš statybos darbų žurnalo matyti, kad jokių priešdūminės automatikos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbų atsakovė po 2015 m. vasario 10 d. neatliko. Pagal rangos sutartį apeliantė keisti užsakovo patvirtintus projektinius sprendimus galėjo tik gavusi išankstinį raštišką užsakovo sutikimą. Ieškovė tokio savivaldybės išankstinio sutikimo nepateikė, taigi, tokių papildomų projekto koregavimų apeliantė neprivalėjo atlikti, neatliko ir neužsakė pas ieškovę.
    3. Techninės priežiūros vadovas A. K. yra ieškovės darbuotojas, kuriam algą moka ieškovės direktorius R. G., techninio prižiūrėtojo parodymai prieštarauja (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buvusio direktoriaus, L. L., J. D., V. K., O. Š. parodymams. Teismas neįvertino ieškovės 2015 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitos faktūros, išrašytos (duomenys neskelbtini) savivaldybei, kurioje ieškovė pripažino, kad darbai vyksta pagal techninį projektą, taip pat ieškovės 2015 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybei pateiktą atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti darbai „techninis projektas SN-07-100-TP projekto vykdymo priežiūra“. Teismo išvada, kad nepaneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės neva darbų eigoje darbo projektas atskiromis dalimis buvo nuolat perduodamas, prieštarauja ieškovės direktoriaus R. G. 2017 m. birželio 8 d. parodymams.
    4. Ieškovė nei su ieškiniu, nei dubliku koreguoto darbo projekto nepateikė. Segtuvus su darbo projektu ji pateikė teismui bylos nagrinėjimo pabaigoje, apeliantei pasiruošus sakyti baigiamąją kalbą. Teismo išvada, kad atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose nenurodė jokių pastabų ir (ar) esminių trūkumų, prieštarauja bylos medžiagai, ieškovės darbuotojo A. P., buvusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus V. A. B., L. L., O. Š., V. K., J. D. ir M. M. parodymams. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos 2014 m. kovo 31 d. patikrinimo akte nėra jokių įrašų, kad buvo patikrintas koreguotas darbo projektas. Popieriniame ieškovės pateiktame darbo projekte žymių, kad inspekcija jį patikrino, nėra.
  2. Ieškovė UAB „Šiltas namas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo ir pagrįsto argumento, kad darbo projektas jai nebuvo perduotas ir jog atsakovei neatsirado pareiga už jį sumokėti ieškovei. Rangos sutarties vykdymo metu už statybos darbų žurnalo pildymą buvo atsakinga pati apeliantė. Statybos darbų žurnale 2014 m. vasario 12 d. yra įregistruota 13 darbo projekto dalių, sudarančių darbo projektą, 2014 m. vasario 24 d. įregistruota dar viena darbo projekto dalis, t. y. ieškovė jas paruošė ir perdavė, o atsakovė jas priėmė ir jie buvo įregistruoti kaip projektinė dokumentacija, kurios pagrindu toliau buvo vykdomi darbai objekte. Statybų inspekcija savo 2014 m. kovo 31 d. patikrinimo akte konstatavo, kad darbai vykdomai pagal darbo projektą ir pažeidimų šioje srityje nėra. Jeigu darbo projekto nebūtų buvę, kaip bando nepagrįstai teigti atsakovė, tai būtų laikoma ypatingai grubiu pažeidimu ir rangovei būtų surašytas privalomasis nurodydamas sustabdyti darbus iki darbo projekto gavimo.
    2. 2015 m. gegužės 4 d. sudarytas atliktų darbų aktas, kurį pasirašė ieškovė bei atsakovė, ir kuriame aiškiai patvirtinama, kad ieškovė atliko ir perdavė, o atsakovė priėmė Projektavimo sutarties darbus, taigi ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus. Taip pat akto pabaigoje nurodyta, kad UAB Užupio statyba neturi pretenzijų dėl atlikto sutartinio darbo. Tiek 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra, tiek atliktų darbų ir išlaidų pažyma, patvirtinančios darbo projekto perdavimą ir pareigą už jį sumokėti, pasirašytos atsakovės. Aplinkybę, kad atsakovė sąmoningai priėmė darbus, nepareiškė jokių pastabų ir jokio jos apeliaciniame skunde ar bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nurodomo suklydimo ar, juo labiau, darbo projekto neperdavimo fakto, patvirtina tai, jog atsakovei šie dokumentai pasirašyti buvo pateikti 2015 m. gegužės 4 d., atsakovė juos dvi dienas tikrino ir vertino ir juos priėmė po dviejų dienų.
    3. Darbo projekto brėžiniuose yra atsakovės ir jos jungtinės veiklos partnerių pagal Rangos sutartį paskirtų statybos darbų vadovų parašai, kad darbai atlikti būtent pagal darbo projektą. Triplike pati atsakovė pripažįsta faktą, kad gavo visą darbo projektą, išskyrus technologinę dalį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog technologinės dalies pagal Projektavimo sutartį ieškovė ir neįsipareigojo parengti, nes ji nenurodyta 1.2. punkte, kuriame įsipareigojama parengti tik konkrečias kitas 16 dalių, kurias visas ieškovė perdavė atsakovės direktorei. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad už menamą netinkamą Projektavimo sutarties vykdymą 2015 m. liepos 7 d., t. y. jau po visų darbo projekto dokumentų priėmimo, pateikė pretenziją dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. Taigi, atsakovė pati akivaizdžiai pripažįsta, kad vėliausiai 2015 m. gegužės 6 d. gavo darbo projektą, nes nuo 2015 m. gegužės 7 d. jau nebegali skaičiuoti delspinigių ir jų neskaičiuoja net pagal savo išgalvotą versiją. Ieškovės paruoštas ir atsakovei perduotas darbo projektas buvo panaudotas pripažįstant atsakovės atliktus darbus tinkamais naudoti 2015 m. spalio 30 d. statybos užbaigimo aktu, kurio 6.2. punkte aiškiai nurodoma, jog objektas priduodamas pagal UAB „Šiltas namas“ paruoštą darbo projektą. Dėl šios priežasties yra akivaizdžiai nepagrįstas argumentas, kad neva dėl termino praleidimo atsakovei darbo projektas prarado prasmę, nes be jo atsakovė nebūtų nei pridavusi savo rangos darbų, nei gavusi pinigų už savo darbus. (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2016 m. kovo 31 d. raštas patvirtina, kad atsakovė, gavusi darbo projektą iš ieškovės, jį perdavinėdavo savivaldybei dalimis 2014 ir 2015 metais.
    4. (duomenys neskelbtini) savivaldybės samdytas techninio prižiūrėtojo pareigas ėjęs A. K. abiejuose teismo posėdžiuose aiškiai patvirtino, kad atsakovė ir kiti jos partneriai dirbo pagal darbo projektą. Tą patį patvirtino ir savivaldybės samdytas projekto vykdymo priežiūros vadovas A. P.. Apie darbų vykdymą pagal UAB „Šiltas namas“ darbo projektą patvirtino ir statybų inspektorė K. K. bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Rangos sutarties vykdymo priežiūrai paskirtas atstovas M. M..
    5. Pagal Projektavimo sutarties 6.34. ir 5.1. punktus pastabas dėl projekto atsakovė galėjo pareikšti vėliausiai per penkias darbo dienas nuo dokumentų jai pateikimo, bet ne vėliau kaip iki darbų akto pasirašymo. Atsakovė per šį terminą dėl atliktų ir priimtų darbų pretenzijų nepareiškė, todėl jai atsirado pareiga atsiskaityti pagal sutartį ir suėjus šiam terminui bylos metu ir apeliaciniame skunde reiškiamos susigalvotos ir nepagrįstos pretenzijos yra pavėluotos, neleistinos ir atmestinos.
    6. Visi atsakovės argumentai, kildinami iš Rangos sutartyje numatytų terminų ar atsakovės Rangos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų savivaldybei, neturi jokios įtakos ieškovei, nes UAB „Šiltas namas“ nebuvo Rangos sutarties šalimi ir jos nepasirašė, ieškovė nebuvo atsakovės partnerė vykdant Rangos sutartį. Todėl atsakovės argumentai, kuriais menamus ieškovės pažeidimus atsakovė bando įrodinėti Rangos sutartyje nustatytais tik atsakovei taikomais terminais, neturi jokio ryšio su šia byla ir negali pagrįsti jokių menamų pažeidimų pagal visiškai kitą tarp kitų šalių sudarytą Projektavimo sutartį. Jeigu atsakovė nesugebėjo suderinti terminų Rangos sutartyje ir Projektavimo sutartyje, tai yra tik atsakovės rizika ir jos atsakomybė.
    7. Pagal Projektavimo sutartį darbo projektą ieškovė turi perduoti tik atsakovei, o pati atsakovė jį privalo perduoti savivaldybei pagal Rangos sutartį, todėl buvusio savivaldybės direktoriaus liudijimas, kad neva tai savivaldybei projektas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo neperduotas, gali įrodyti nebent tik tai, jog atsakovė, gavusi iš ieškovės darbo projektą, jo neperdavė savivaldybei iki nurodytos datos, tačiau už darbo projekto perdavimą savivaldybei ieškovė niekada nebuvo atsakinga. Beje, toks buvusio savivaldybės direktoriaus liudijimas akivaizdžiai prieštarauja savivaldybės patvirtinimams, kad atsakovė iš ieškovės gautą darbo projektą savivaldybei perdavinėjo dalimis ir 2014, ir 2015 metais ir visą perdavė iki 2015 m. rugpjūčio 31 d..
    8. Nuo 2014 m. pradžios darbų vykdymo metu buvo daromi pirminių 2014 m. vasarį atsakovei perduotų ir statybos žurnaluose įregistruotų darbo projekto kai kurių brėžinių neesminiai papildymai, todėl baiginėjant darbus ieškovė paruošė visų projekto dalių galutines bylas su tiksliausiais brėžiniais ir todėl ant šių dokumentų buvo nurodyta 2015 metų data. Jeigu papildymai ar detalizacija mazgų neesminė ir nekeičia techninio projekto sprendinių, nėra būtina išleisti naują darbo projekto ar jos dalies laidą, todėl teisėtai ir teisingai visame darbo projekte nurodyta 0 (pirminė) laida, nes daromi projekto papildymai buvo neesminiai ir 2015 metais nereikėjo išleisti naujos laidos.
    9. Projektavimo sutartyje šalys susitarė, kad darbo projektas rengiamas dalimis, ieškovė projekto dalis parengia per 30 dienų terminą nuo atsakovės rašytinio pareikalavimo ir nuo reikalingos informacijos projektui paruošti pateikimo dienos, todėl ieškovė niekada nepažeidė jokio termino pagal Projektavimo sutartį. Atsakovės darbuotojai stokojo reikiamos kvalifikacijos, nepateikdavo arba iš savo vadovybės neturėdavo reikalingos informacijos apie medžiagas, jų sertifikatus, nepateikdavo informacijos apie mechanizmus, todėl ieškovei dėl atsakovės nepakankamo pasiruošimo ir kompetencijos trūkumo buvo sunku ruošti darbo projektą ir didžiąją dalį darbų už atsakovę atliko pati ieškovė, nes informaciją susirinkdavo iš kitų asmenų, pavyzdžiui, iš techninio prižiūrėtojo ar savivaldybės atstovų.
    10. Ieškovė niekada nesutiko su tuo, kad jai pagal Projektavimo sutartį buvo pagrindas skaičiuoti delspinigius ir nurodytos atsakovės 2017 m. liepos 7 d. pretenzijos nepatvirtino. Be to, atsakovės delspinigių skaičiavimas už 445 dienas nuo 2014 m. vasario 15 d. yra visiškai nepagrįstas, nes sutartyje ši data nėra nurodyta kaip projekto parengimo paskutinė diena ir ieškovė niekada nebuvo įsipareigojusi darbo projektą paruošti iki šios datos.
    11. Atsakovė iš pradžių teigė, kad fiziškai negavo jokio darbo projekto. Po to, kai su dubliku buvo pateikti įrodymai, kad darbo projektas perduotas atsakovei, ji ėmė įrodinėti, jog darbo projektą priėmė neva tai neįgaliotas asmuo J. D.. Kai su tripliku buvo pateikti įrodymai, įrodantys J. D. sąsajumą su atsakove ir faktą, kad 2015 m. birželio 12 d. projektas perduotas ir atsakovės direktorei, apeliantė sugalvojo dar vieną priežastį – kad darbo projektas netinkamas ir neva atsakovė jį priėmė dėl kažkokio spaudimo. Toks pozicijos keitimas įrodo atsakovės nesąžiningumą, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės nepagrįstą vengimą ir vilkinimą atsiskaityti su ieškove įrodo ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-29803-432/2016, kurioje tarp tų pačių šalių taip pat vyko ginčas dėl neatsiskaitymo už ieškovės atsakovei įvykdytus projektavimo darbus ir kuriame atsakovė naudojo analogiškus argumentus, kad projektavimo darbai nebuvo atlikti, pasirašė neįgaliotas asmuo, tačiau teismas pripažino atsakovės pasirinktą gynybinę poziciją ir jos veiksmus nepagrįstais. Teismo sprendimas įsiteisėjo, o tai įrodo sistemingą ir nesąžiningą atsakovės bandymą vengti atsiskaitymo su ieškove už atliktus, atsakovei perduotus ir priimtus projektavimo darbus.
    12. Apeliaciniame skunde atsakovė sugeba pacituoti liudytojų parodymus, tačiau vėliau iš liudytojų parodymų padaro išvadas, kurių tie parodymai nepatvirtina. Turi būti išklausytas visas liudytojo liudijimas ir remiamasi liudytojų parodymų visuma, o ne iš konteksto atsakovės panaudotomis citatomis, kurios net ir tokiu atveju neįrodo tų aplinkybių, kurias atsakovė skunde bando įrodinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB Užupio statybos apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė UAB Užupio statyba 2015 m. gegužės 6 d. pasirašė Atliktų darbų aktą, juo patvirtindama, jog ieškovė UAB „Šiltas namas“ atliko ir perdavė, o užsakovė UAB Užupio statyba priėmė sutartinius darbus – darbo projekto parengimą, bei akte nenurodydama jokių pretenzijų darbų vykdytojui, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismo vertinimu, patvirtinančius, kad darbo projektas buvo perduodamas dalimis vykdomų darbų eigoje, o pakartotinai galutinis jo variantas buvo perduotas 2015 m. gegužės 6 d. bei, su tam tikromis korekcijomis – dar kartą 2015 m. birželio 12 d., konstatavo, jog atsakovė UAB Užupio statyba privalėjo iki 2015 m. gegužės 26 d. sumokėti ieškovei UAB „Šiltas namas“ sutartą 36 202,50 Eur sumą už pastarosios atliktus darbus.
  3. Apeliantė UAB Užupio statyba, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, be kita ko aplinkybę dėl sutarto ir privalomo galutinio darbo projekto perdavimo termino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
  5. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).
  6. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
  7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis pavirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą, pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinio pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).
  8. Bylos šalių pasirašytoje 2014 m. sausio 14 d. Projektavimo sutartyje, pagal kurios 1.2 punktą ieškovė įsipareigojo vykdyti darbo projekto (darbo brėžinių) parengimą, o atsakovė atsiskaityti su vykdytoju (ieškove) už sutartinį darbą ar jo dalis, apmokėdama sutartinę kainą po užbaigto sutartinio darbo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo per 20 kalendorinių dienų, šalys 5.1 punkte įtvirtino, kad šalys susitaria, jog sutartinis darbas yra atliktas, kai abi šalys tai patvirtina atlikto sutartinio darbo perdavimo–priėmimo aktu. Užsakovei nepatvirtinus sutartinio darbo perdavimo–priėmimo akto 5 darbo dienų laikotarpyje ir raštu nepateikus pretenzijų dėl atliktų darbų ar pateikus pretenzijas, kurios yra teisiškai nepagrįstos, atlikimo aktas bus laikomas patvirtintu ir užsakovė privalės apmokėti pagal šios sutarties apmokėjimo sąlygas.
  9. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovė nenuginčijo, kad atsakovės atstovas J. D. 2015 m. gegužės 6 d. pasirašė tiek ieškovės 2015 m. gegužės 4 d. išrašytą sąskaitą faktūrą už bendrą 36 202,50 Eur sumą (už darbo projekto parengimą), tiek 2015 m. gegužės 4 d. Atliktų darbų aktą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai šalių konstatuota ir jų parašais patvirtinta, jog vykdytojas (ieškovė) atliko ir perdavė, o užsakovas (atsakovė) priėmė darbo projektą, ir užsakovas (atsakovė) neturi pretenzijų dėl atlikto sutartino darbo kokybės. Minėtame Atliktų darbų akte, o taip pat tos pačios datos šalių pasirašytoje Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje nėra ir jokių atsakovės išlygų, pastabų, komentarų dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo ar pan. Taigi, kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovei, remiantis Projektavimo sutarties sąlygomis, atsirado pareiga iki 2015 m. gegužės 26 d. (t. y. per 20 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo) sumokėti ieškovei sulygtą projektavimo darbų kainą.
  10. Nesutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad galutinė pakoreguoto darbo projekto perdavimo diena buvo 2014 m. vasario 21 d., todėl ieškovė, neva pirmą kartą perdavusi (duomenys neskelbtini) kultūros centro „Draugystė“ darbo projektą tik 2015 metais, pažeidė sutartį, be to, prievolės 2015 metais įvykdymas atsakovei apskritai prarado reikšmę, nes darbus jai teko atlikti tik pagal techninį projektą, todėl ji neturi pareigos sumokėti ieškovei.
  11. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, faktiškai šalys sutarė dėl projektavimo darbų atlikimo dalimis statybos darbų eigoje, nes pagal Projektavimo sutarties 4.2 punktą vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo detalizuoti konkrečius techninio projekto sprendinius (detales) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užsakovo (atsakovės) pagal sutarties 6.3.2 punktą pateikto reikalavimo (t. y. reikalavimo pateikiamo kartu su visų turimų dokumentų, reikalingų darbui atlikti, ir pan. suteikimu); o kai prašomi detalizuoti sprendiniai apima daugiau nei 10 detalių arba jame atvaizduojami kitų dalių sprendiniai – per pagrįstai tam reikalingus ir su užsakovu suderintus terminus, bet nė vėliau kaip 1 mėn. nuo užsakovo (atsakovės) pagal sutarties 6.3.2. punktą pateikto reikalavimo. Joks galutinis darbo projekto perdavimo terminas (jokia konkreti data) Projektavimo sutartyje nenustatyta.
  12. Pažymėtina, kad ieškovės pasirašytoje Projektavimo sutartyje, kuria ji įsipareigojo atsakovei parengti (duomenys neskelbtini) kultūros centro „Draugystė“ rekonstrukcijos darbo projektą, taip pat nėra jokių nuorodų į atsakovės ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės pasirašytą 2013 m. gruodžio 23 d. rangos sutartį, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai, remdamasi rangos sutarties, kurios šalimi ieškovė nėra, 19.1 punkte nurodytu terminu, traktuoja, kad galutiniu Projektavimo sutartimi ieškovės prisiimtų įsipareigojimų atlikimo terminu laikytina 2014 m. vasario 21 d. data. Viena vertus, būtent atsakovei tenka neigiamų padarinių rizika, jeigu ji nesuderino rangos sutartimi jos pačios prisiimtų įsipareigojimų terminus su Projektavimo sutartyje sulygtais su ieškove terminais. Kita vertus, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų (raštų, pretenzijų ar pan.), kad 2014 metais bent kartą kreipėsi į ieškovę dėl neva esančio vėlavimo pateikti galutinį darbo projektą iki 2014 m. vasario 21 d., todėl, įvertinus pirmiau nurodytas Projektavimo sutarties sąlygas, manytina, kad pati atsakovė tuo metu nelaikė, jog ieškovė privalo pateikti galutinį darbo projektą iki 2014 m. vasario 21 d.
  13. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė visiškai nepagrįstai teigia ir tai, kad byloje esantys įrodymai neva patvirtina, jog ieškovės parengtas darbo projektas pirmą kartą buvo perduotas tik 2015 metais, o 2014 metais statybos darbai dėl ieškovės netinkamo prievolės vykdymo vyko tik pagal techninį projektą. Priešingai nei interpretuoja atsakovė, byloje esančių įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad labiau tikėtina būtent ieškovės dėstoma įvykių versija, jog darbo projektas dalimis buvo teikiamas nuo pat 2014 m. vasario mėnesio, darbų eigoje pagal rangovės pageidavimus buvo tikslinamas bei pildomas ir galutinis jo variantas atsakovei perduotas 2015 m gegužės mėnesį, kai atsakovė UAB Užupio statyba, kaip minėta, be išlygų, pretenzijų ir pastabų pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą.
  14. Visų pirma, kaip teisingai akcentavo ieškovė ir skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.2 punkto bei STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.3 bei 11.1 punkto nuostatas darbo projektas, vykdant statybos darbus objekte, yra privalomas, taigi, jokie statybos darbai pagal techninį projektą vykti negali ir, nesant darbo projekto, privalo būti stabdomi. Šį privalomą reikalavimą (vykdyti darbus tik esant darbo projektui) patvirtino ir 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Statybos inspekcija) statybos inspektorė K. K., kuri laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 31 d. atliko statybvietės patikrinimą, kurio metu, kaip ji paliudijo, be kita ko buvo tikrinama techninė dokumentacija. Minėta liudytoja paaiškino, kad darbo projektas tikrai buvo ir 2014 metais, ne visa apimtimi, tačiau tiems darbams, kurie tuo metu buvo atliekami, reikalingos dalys tikrai buvo ir jokių pastabų darbo projektui inspektorė neturėjo, kas ir atsispindėjo Statybos inspekcijos 2014 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. SPA-504. Priešingu atveju, kaip nurodė liudytoja, būtų stabdomi darbai ir surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymėtina, kad inspektorė, atsakydama į šalių užduodamus klausimus, taip pat paaiškino, kad 2014 m. kovo 31 d akte nurodytas 2.6 punktas reiškia, jog buvo patikrintas tiek techninis, teik darbo projektas, jiems pastabų neturėta, taigi, atsakovė UAB Užupio statyba savo skunde nepagrįstai apeliuoja į tai, kad patikrinimo akte nėra konkrečių įrašų, jog Statybos inspekcijos buvo patikrintas koreguotas darbo projektas.
  15. Aplinkybę, kad darbo projekto dalys buvo teikiamos atsakovei dar 2014 metais (o ne tik 2015 metais, kaip siekia įrodyti atsakovė) patvirtina ir statybos žurnalų, už kurių pildymą atsako būtent rangovas, o ne projektuotojas, turinys. Antai, statybos darbų žurnale Nr. 10 yra 2014 m. vasario 12 d. įrašai apie darbo projekto 13 dalių pateikimą. Įrašai patvirtinti statybos vadovo parašu. Statybos darbų žurnale Nr. 11 yra įrašas, datuotas 2014 m. vasario 24 d., apie darbo projekto dalies pateikimą, tokie įrašai, datuoti 2014 m. vasario 12 d., dėl darbo projekto tam tikrų dalių pateikimo yra ir statybos žurnale Nr. 12, kuriame šiuos įrašus savo parašu patvirtino ne ieškovės darbuotojas, o pačios UAB Užupio statybos darbų vadovas V. K.. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, būtent V. K., o ne tik ieškovės darbuotojo, techninės priežiūros vadovo A. K., kurio parodymais apeliantė nepasitiki, parašai yra ir ieškovės į bylą pateikto darbo projekto originalo brėžiniuose, datuotuose 2014 metais (pavyzdžiui, darbo projekto konstrukcijų dalis).
  16. Nagrinėjant darbo projekto perdavimo eigos klausimą, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, išklausiusi 2016 m. lapkričio 22 d., 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. birželio 8 d. pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai iš esmės prieštaringi (neva dalis jų pagrindžia būtent apeliantės poziciją dėl darbo projekto 2014 metais apskritai nebuvimo ir darbų vykdymo pagal techninį projektą), bei nenustatė poreikio iš naujo apklausti šiuos asmenis, todėl atmeta atsakovės skunde išdėstytą prašymą bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
  17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės visi byloje apklausti liudytojai (išskyrus bylos baigtimi suinteresuotus J. D. ir atsakovės atstovę direktorę L. L.) pripažino darbo projekto (nors ir ne pilna sudėtimi) egzistavimą statybos darbų 2014 metais vykdymo metu, tik skirtingai vertino tų dalių kokybę, naudingumą darbų vykdymui, savo ruožtu atsakovės apeliaciniame skunde daromos išvados dėl neva jos poziciją byloje pagrindžiančių (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus V. A. B., O. Š., V. K. ir M. M. parodymų, paremtos atskirų, iš bendro liudytojų duotų parodymų turinio, visumos, ištraukų sakinių netinkama, klaidinančia interpretacija.
  18. Antai, M. M., (duomenys neskelbtini) savivaldybės inžinierius statybai, 2017 m. kovo 21 d. posėdyje paaiškino, kad be darbo projekto negalėjo būti net pradėti statybos darbai, todėl darbo projektas 2014 metais buvo, tačiau dar ne galutinės komplektacijos, nes, liudytojo teigimu, praktikoje iš anksto paruošti galutinį darbo projektą iš esmės neįmanoma, todėl darbo projektas pildomas ir tikslinimas statybų eigoje. Šis liudytojas pažymėjo, kad turi ir elektroninį darbo projekto variantą, nors ir neprisimena kada ir kas konkrečiai šią elektroninę versiją jam perdavė. M. M. taip pat atkreipė dėmesį, kad nei viename iš savivaldybės susirinkimų protokolų nėra užfiksuota kokia nors dalyvių pastaba dėl darbo projekto nebuvimo, be kita ko nėra žymų, jog UAB Užupio statybą tuo metu atstovavęs J. D. susirinkimų metu būtų kėlęs darbo projekto nebuvimo, nepateikimo laiku klausimą.
  19. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2011-2015 metais direktorius V. A. B., nors ir nurodė, kad viso galutinio darbo projekto savivaldybė nebuvo gavusi iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., vis dėlto taip pat pripažino, kad tam tikros darbo projekto dalys, atskiri mazgai statybų eigoje buvo teikiami. Vertinant šio liudytojo parodymus, akcentuotina, kad, kaip ir nurodė pats liudytojas, su ieškovės ir atsakovės pasirašytos Projektavimo sutarties sąlygomis jis nebuvo susipažinęs, o jokių įsipareigojimų pateikti darbo projektą tiesiogiai savivaldybei ieškovė neturėjo, taigi, ta aplinkybė, kad galimai galutinis darbo projekto variantas statytojai nebuvo pateiktas iki pat 2015 m. rugpjūčio 31 d., gali pagrįsti tik pačios atsakovės įsipareigojimų savivaldybei nevykdymą, tačiau niekaip neįrodo, jog projekto neparengė ir atsakovei neperdavė projektuoja (tuo labiau, kad, kaip minėta, perdavimo–priėmimo aktas bylos šalių pasirašytas dar 2015 m. gegužės 6 d.) ir niekaip nepaneigia ieškovės dėstomų argumentų dėl projekto dalių perdavimo 2014 metais. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus parodymai apie viso darbo projekto neperdavimą iki pat 2015 m. rugpjūčio 31 d. prieštarauja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės oficialiam 2016 m. spalio 31 d. raštui ir 2016 m. spalio 25 d. pažymai apie atsiskaitymą, kuriais savivaldybė patvirtino ne tik tai, kad ir pati atsakovė darbo projektą savivaldybei perdavinėjo dalimis nuo pat 2014 metų pradžios, bet ir tai, jog paskutinis perdavimas įvyko 2015 m. birželio 22 d. bei už darbo projektą su atsakove buvo visiškai atsiskaityta dar iki liudytojo minimos 2015 m. rugpjūčio 31 d. datos.
  20. Apie darbo projekto buvimą darbų eigos metu, tačiau, liudytojo vertinimu, neišbaigto, nepakankamai detalaus (liudytojo žodžiais rusų kalba – ?????) ir todėl reikalaujančio papildomų tikslinimų, susitarimų su užsakovu bei rangovu, patvirtino ir UAB „Vilstata“ projekto vadovas O. Š.. Iš esmės tą patį paaiškino ir V. K., nurodydamas, kad jau visas, atitinkantis visus reikalavimus darbo projektas atsirado statybos darbų pabaigoje. Tačiau, priešingai nei interpretuoja atsakovė, nė vieno iš liudytojų parodymai apie prieš trejus metus buvusius įvykius, vykstant (duomenys neskelbtini) kultūros centro „Draugystė“ rekonstrukcijai, neleidžia teigti, kad darbai buvo vykdomi išimtinai pagal techninį projektą, o UAB „Šiltas namas“ parengtas darbo projektas pirmą kartą projektuotojo (ieškovės) buvo perduotas tik 2015 metais.
  21. Pirmiau nurodytų išvadų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir atsakovės akcentuojami 2015 m. sausio 8 d. ir 2015 m. sausio 28 d. raštai, adresuoti ieškovei, kuriuose nurodoma, kad atsakovė dar negavo „tokio projekto (su įvertintais pakeitimais ir papildymais)“, bei 2015 m. kovo 31 d. raštas Nr. S03-16, kuriame ieškovė iki 2015 m. balandžio 15 d. įpareigojama pateikti techninės priežiūros atstovui darbo projektą „pilna sudėtimi“. Nurodytų raštų datos ir jų turinys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tik patvirtina ieškovės dėstomą versiją, kad darbo projektas iki 2015 metų buvo teikiamas, tačiau dalimis. Priešingo aiškinimo atveju visiškai nelogiška (ir atsakovė nepateikė jokių aiškių tokio elgesio paaiškinimų), kodėl UAB Užupio statyba neparašė nė vienos pretenzijos ieškovei dėl įsipareigojimų neva netinkamo vykdymo per visus 2014 metus (kai Projektavimo sutartis pasirašyta dar 2014 m. sausio 14 d.), ir kodėl raštuose kalbama apie „pilnos sudėties“ arba „su įvertintais papildymais ir pakeitimais“ projekto pateikimą, tačiau nėra reiškiama jokių pastabų dėl projekto visiško nepateikimo iki pat 2015 metų, atsakovės turėjimo dirbti be projekto, taigi esminio ieškovės prievolių pagal sutartį pažeidimo.
  22. Atsakovės pozicijos nepatvirtina ir ieškovės 2015 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybei išrašyta PVM sąskaita faktūra, taip pat 2015 m. gegužės 19 d. savivaldybei pateiktas atliktų darbų aktas. Pirmiau nurodytuose dokumentuose, susijusiuose su ieškovės savivaldybei teikiamomis objekto rekonstrukcijos projekto vykdymo priežiūros paslaugomis, ieškovė niekur nenurodė ir nepripažino, kad darbai vykdomi išimtinai pagal techninį projektą, o ta aplinkybė, jog dokumentuose minimas būtent techninio projekto, esančio pagrindu darbo projektui, numeris, teisėjų kolegijos įsitikinimu, savaime neleidžia konstatuoti, kad darbai buvo vykdomi be darbo projekto.
  23. Galiausiai, teisėjų kolegija pažymi, kad net jeigu atsakovė byloje pagrįstų, jog ieškovė pažeidė Projektavimo sutartyje nurodytus prievolės parengti darbo projektą terminus (kaip išdėstyta pirmiau, šios aplinkybės atsakovė neįrodė), tai savaime nesuteiktų atsakovei teisės apskritai atsisakyti mokėti už ieškovės parengtą darbo projektą. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo ir ko atsakovė neginčijo, 2015 m. spalio 30 d. buvo priimtas statybos užbaigimo aktas, kuriuo (duomenys neskelbtini) kultūros centro „Draugystė“ rekonstrukcijos darbai buvo sėkmingai užbaigti. Minėto akto 7.2 punkte nurodyta, kad komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, o 6.2 punkte esanti informacija patvirtina, jog vienas iš tokių privalomų pateikti komisijai dokumentų buvo būtent darbo projektas, kurį, akto duomenimis, parengė būtent UAB „Šiltas namas“. Taigi, be ieškovės parengto darbo projekto negalėjo būti priimtas užbaigtas statinys (statybos darbai), atsakovė nebūtų laikoma pridavusi rangos darbų ir negautų visiško atsiskaitymo už juos, todėl atsakovės argumentas, kad neva pavėluotas darbo projekto jai pateikimas (ieškovės prievolės įvykdymas) tariamai neteko atsakovei prasmės ir atsakovė nebeturi pareigos atsiskaityti su ieškove, akivaizdžiai nepagrįstas.
  24. Nagrinėjamo klausimo kontekste papildomai pažymėtina, kad įvertinus pirmiau nurodytas Projektavimo sutarties sąlygas (konkrečios galutinės projekto pateikimo datos nenustatymas), pirmiau aptartus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus bei, galiausiai, pačios atsakovės pozicijos bylos nagrinėjimo metu nenuoseklumą – iš pradžių atsakovė teigė, kad joks darbo projektas apskritai niekada jai nebuvo perduotas, vėliau, ieškovei pateikus tam tikrus darbo projekto perdavimo įrodymus, atsakovė nurodė, jog darbo projektas buvo priimtas neįgalioto asmens J. D., taip pat nurodė, jog neva žodžiu susitarė su ieškove dėl darbo projekto pateikimo jau kitą dieną po Projektavimo sutarties pasirašymo, nes, atsakovės teigimu, ieškovei reikėjo tik nedaug pakoreguoti jau turėtą, bankrutavusiai UAB „Kaišgarija“ rengtą darbo projektą, ir, galų gale, suformulavo poziciją, kad galutinis darbo projekto pateikimo terminas suėjo dar 2014 m. vasario 21 d., o projekto pateikimas 2015 metais nebeteko atsakovei prasmės – manytina, kad atsakovės 2015 m. liepos 7 d. raštas ieškovei dėl delspinigių apskaičiavimo už Projektavimo sutarties 4.2 punkto (darbų atlikimo terminai) pažeidimą, pateiktas praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po Atliktų darbų akto patvirtinimo be jokių išlygų ir pastabų dėl termino, yra tik atsakovės gynybinės pozicijos, nesąžiningo bandymo išvengti prievolės sumokėti ieškovei už atliktą darbą vengimo priemonė. Šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad nors pati apeliantė savo apeliaciniame skunde teigia, jog galutinis darbo projekto pateikimo terminas tariamai suėjo 2014 m. vasario 21 d., delspinigius pirmiau nurodytame 2015 m. liepos 7 d. rašte apskaičiavo nuo 2014 m. vasario 15 d., be to, nors civilinė byla prieš atsakovę prasidėjo tik 2015 m. lapkričio mėnesį, ieškovei pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš pradžių apskritai ginčijo ieškovės atliktų darbų priėmimą, inter alia remdamasi aplinkybe, kad darbai priimti atsakovei atstovauti neįgalioto asmens, vis dėlto dar 2015 m. liepos 7 d. rašte (iki civilinės bylos pradžios) delspinigius apskaičiavo būtent iki 2015 m. gegužės 6 d., t. y. datos, kai J. D. pasirašė ieškovės pateiktus Atliktų darbų aktą bei sąskaitą faktūrą.
  25. Visiškai nepagrįstas ir atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė segtuvus su ginčo darbo projektu pateikė teismui tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, apeliantei pasiruošus sakyti baigiamąją kalbą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darbo projekto popierinę versiją (16 tomų) ieškovė į bylą pateikė dar prieš 2016 m. lapkričio 22 d. posėdį, kurio metu šie įrodymai buvo priimti, t. y. ne tik atsakovei nesiruošiant sakyti baigiamųjų kalbų, kaip kad ji klaidingai teigia skunde, bet dar net nesant apklaustiems liudytojams. Kaip minėta pirmiau, liudytojai buvo apklausiami tiek 2016 m. lapkričio 22 d. posėdyje, tiek 2017 m. kovo 21 d. bei 2017 m. birželio 8 d. posėdžiuose. Taigi, akivaizdu, kad po darbo projekto popierinės versijos (16 tomų) į bylą pateikimo ginčo nagrinėjimas vyko dar daugiau nei pusę metų, todėl darbo projekto į bylą pateikimo laikas niekaip netrukdė atsakovei suformuluoti aiškius argumentus, nurodyti konkrečius darbo projekto esminius trūkumus, ir, tuo labiau, pirmiau nurodyta bylos eigos aplinkybė niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose iš esmės nenurodė jokių pastabų ir (ar) esminių darbo projekto trūkumų, teisingumo.
  26. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad teismo išvada, jog ieškovė po 2015 m. gegužės 6 d. dar kartą pagal atsakovės pageidavimus koregavo tam tikras projektas dalis, o galutinį (su korekcijomis, susijusiomis su priešdūminės sistemos automatikos dalimi, sklypo plano dalimi bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalimi) projekto variantą perdavė 2015 m. birželio 12 d., prieštarauja bylos medžiagai. Užbaigto sutartinio darbo apyraše Nr. SD15-2-244.1 prie 2015 m. birželio 12 d. datos, patvirtindama apyraše išvardintos dokumentacijos gavimą, pasirašė pati atsakovės atstovė L. L. ir jokių patikimų argumentų ir (ar) įrodymų, leidžiančių abejoti jos parašo autentiškumu atsakovės atstovė į bylą neteikė. Kita vertus, sulyginus užbaigto darbo apyrašą Nr. SD15-2-244., pasirašytą J. D. 2015 m. gegužės 6 d., su 2015 m. birželio 12 d. L. L. pasirašytu apyrašu Nr. SD15-2-244.1, matyti, kad apyrašuose minimų Atliktų darbų aktų bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų numeriai sutampa, taigi, ieškovė už korekcijų atlikimą jokių papildomų mokėtinų sumų atsakovei nepriskaičiavo ir naujų sąskaitų po 2015 m. gegužės 6 d. sąskaitos, pasirašytos J. D., neišrašė (šioje byloje reikalavimus priteisti iš atsakovės skolą ieškovė grindžia būtent 2015 m. gegužės 4 d. išrašyta, J. D. 2015 m. gegužės 6 d. pasirašyta, sąskaita), todėl atsakovės argumentas, kad jokios korekcijos nebuvo užsakomos ir ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog atsakovė arba statytoja užsakinėjo tam tikrų projektinių sprendinių keitimą, iš esmės neturi reikšmės bylos teisiniam rezultatui, tuo labiau, kad, kaip minėta, 2015 m. spalio 30 d. buvo priimtas statybos užbaigimo aktas, patvirtinęs UAB „Šiltas namas“ parengto projekto atitikimą nustatytiems reikalavimams ir darbų atlikimą pagal ieškovės parengtą darbo projektą.
  27. Remdamasi pirmiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą.
  28. Kadangi ieškovė iki bylos nagrinėjimo pradžios (CPK 98 straipsnis) nepateikė bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį bei faktą pagrindžiančių dokumentų, šios išlaidos ieškovei iš apeliantės, kurios skundas atmetamas, nepriteisiamos.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

             

Teisėjos                                                                                                               

Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

 

Rasa Gudžiūnienė

 

 

Danguolė Martinavičienė

 


Paminėta tekste:
  • e2-29803-432/2016
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-576/2013
  • 3K-3-404/2014
  • 3K-3-340/2011
  • 3K-3-84/2013
  • 3K-3-139/2010
  • 3K-3-177/2011
  • 3K-3-304/2008
  • 3K-3-101/2009
  • 3K-3-129/2008
  • 3K-3-439/2008
  • 3K-3-103/2014
  • CK
  • CK6 6.662 str. Atliktų darbų priėmimas
  • CPK 322 str. Apelianto teisė prašyti rašytinio proceso