Nuorašas

      Administracinė byla Nr. ATP-99-149/2014

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00462-2013-8

             Procesinio sprendimo kategorija 45;79.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK viršininko apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla T. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK  127 str., 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., nesant administracinio tesės pažeidimo sudėties,

n u s t a t ė :

T. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 21 d., 18.52 val., Dukstynos kaime, Ukmergės rajone, įvažiavime į Varkališkių kaimą nuo kelio Kaunas-Zarasai Daugpilis 71,41 km., vairuodamas automobilį PEUGEOT 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, sankryžoje sukdamas į dešinę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio bei pėsčiųjų tako pylimai. Apie eismo įvykį nepranešė policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Vyriausybės nustatyta tvarka atsisakė nuo blaivumo patikrinimo. T. A. inkriminuota, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 18, 133, 234 punktų reikalavimus. Šis protokolas su kita prie jo esančia medžiaga buvo perduotas į teismą dėl T. A. nubaudimo administracine tvarka pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d.

Ukmergės rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą T. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK  127 str., 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., nesant administracinio tesės pažeidimo sudėties. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad byloje išklausytas policijos pareigūnų pateiktas garso įrašas patvirtina, kad T. A. nuo pat pradžių neigė, jog vairavo transporto priemonę. Šiame įraše girdima, kad policijos pareigūnai šaukia ant T. A., ragina pastarąjį prisipažinti. Nors byloje apklausti policijos pareigūnas R. N. ir J. B. nurodė, kad T. A. važiuodamas pro įvykio vietą pasakė, kad būtų išvažiavęs, jei ne griovys, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog jis pripažino savo kaltę. Tiek posėdžio metu, tiek tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai R. N., M. M., J. B. nurodė, jog T. A. buvo stipriai neblaivus – kalbėjo nerišliai, kalbėdamas painiojosi, svirdinėjo į šonus. Tai, kad T. A. buvo neblaivus ir negalėjo paaiškinti tikslių įvykio aplinkybių, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog jis įvykdė jam inkriminuojamus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūno R. N. nurodytų aplinkybių, neva kaimynas A. S. jam nurodė, kad T. A. ieško žmogaus, kuris prisiimtų kaltę dėl įvykio, nepatvirtino posėdžio metu apklaustas A. S.. Jis paaiškino, jog kaltės dėl įvykio prisiimti T. A. jo neprašė. Be to, nurodė, kad automobilį „Peugeot 406“ naudoja T. A. žmona V. A.. Posėdžio metu apklausta V. A. paaiškino, kad įvykio dieną į namus negrįžo, nes buvo susipykusi su vyru, ji važinėja automobiliu „Peugeot 406“, tačiau kas automobilį vairavo įvykio metu nežino. Įvykio dieną automobilio raktelius buvo davusi A. S. sūnui. Vyras dažnai dalina kitiems jos naudojamą automobilį.

Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. A.. Nei tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 10-11, 12-14, 15, 16, 17-18), nei savo parodymuose teisme policijos pareigūnai nenurodė  aplinkybių, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Teismo vertinimu, policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės, jog T. A. bandė su jais tartis, nenurodė, kas vairavo transporto priemonę ir buvo nenuoseklus, yra tik prielaidos, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad T. A. tiriant įvykio aplinkybes buvo  neblaivus, dėl ko, galimai negalėjo rišliai paaiškinti aplinkybių.

Apylinkės teismo manymu, šioje byloje nėra įmanoma surinkti naujų įrodymų. Teismas konstatavo, kad automobilis priklauso T. A., nors dažniausiai juo naudojasi jo žmona, be to, žmonos automobiliu važinėjo ir kiti asmenys, konkrečiai liudytojas A. S., kuris tvarkė automobilio padangą. Teismo posėdžio metu liudytojas R. N. nurodė, kad T. A. už susitarimą siūlė „tris štukas“, nors išsamiame tarnybiniame pranešime R. N. tokio fakto nenurodo (b.l.12-14).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonės vairavimo faktas buvo nustatytas remiantis prielaidomis, o tai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo bylose galiojančiam nekaltumo prezumpcijos principui, todėl byloje iškilusias abejones dėl T. A. kaltės vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, bylos teiseną T. A. atžvilgiu pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Apeliaciniu skundu Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK viršininkas prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje – T. A. už pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. paskirti 170 Lt baudą, už pažeidimą numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., paskirti 3700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, už pažeidimą numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., paskirti 2700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Subendrinus nuobaudas paskirti galutinę 3700 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigiama, kad T. A. traukiant atsakomybėn, pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., buvo remtasi ne prielaidomis, o surinktais įrodymais, t. y. eilės policijos pareigūnų, susijusių su aptariamu eismo įvykiu bei prisidėjusių tiriant jo kilimo aplinkybes parodymais, kuriuose matyti neginčytini faktai, įrodantys T. A. kaltę. Pažymėjo, jog apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad T. A. iš kart po įvykio, neneigė savo kaltės, prisipažino dalyvavęs eismo įvykyje, o norėdamas išvengti atsakomybės, bandė tartis su pareigūnais, prašė eismo įvykį įforminti kito asmens vardu, o nepavykus susitarti su pareigūnais, savo kaltę pradėjo neigti, nurodydamas įvairias klaidinančias aplinkybes ir versijas, kurios padėtų jam išvengti administracinės atsakomybės. Teigiama, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų pareigūnų R. N., J. B. ir L. J. teisme duotais parodymai, kurie yra nuoseklūs ir nepriekaištingi, atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, vieni kitus papildo, todėl teismo turėjo būti laikytini patikimais, nes jais abejoti nebuvo teisinio pagrindo. taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais T. A. bei jo draugų S. G., E. J. ir S. D., kurie yra saistomi draugystės ryšiais ir suinteresuoti, kad T. A. išvengtų administracinės atsakomybės, parodymais.

2013-12-23 Vilniaus apygardos teisme gautas T. A. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime teigiama, kad teismas pagrįstai atmetė R. N., N. B., L. J., R. N., M. M., J. B. parodymus, kadangi jie paties įvykio nematė, visokiais būdais siekė išgauti patvirtinimą, kad būtent jis įvykio metu vairavo automobilį, tai patvirtina garo įrašas, kuriame girdima, kaip policijos pareigūnai šaukia ant jo ragindami prisipažinti. Taip pat teigia, kad jo nekaltumą taip pat patvirtina V. A., S. G., E. J. bei S. D. parodymai.    

              Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat tas, kas vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pagal KET 3 p. nurodytas sąvokas Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Kelių eismo taisyklių 231.1 punkte nustatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.

Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (Kelių eismo taisyklių 232 p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas.

Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino visų nustatytų bylos aplinkybių, įrodymų tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, įrodymus vertino atsietai nuo bendro konteksto, visiškai nemotyvuodamas, kodėl savo sprendimą grindžia naujai pateikta T. A. gynybine versija bei prieštaringais jo pusės liudytojų, kuriuos sieja artimi giminystės bei draugystės ryšiai, parodymais ir atmeta policijos pareigūnų parodymus, kurie yra išsamūs ir nepriekaištingi, papildo vienas kitą bei kartu su kitais ištirtais įrodymais patvirtina, kad būtent T. A. 2013 m. gegužės 21 d., 18.52 val., Dukstynos kaime, Ukmergės rajone, įvažiavime į Varkališkių kaimą nuo kelio Kaunas-Zarasai Daugpilis 71,41 km., vairuodamas automobilį PEUGEOT 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, sankryžoje sukdamas į dešinę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio bei pėsčiųjų tako pylimai. Apie eismo įvykį nepranešė policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, Vyriausybės nustatyta tvarka atsisakė nuo blaivumo patikrinimo.

Nors T. A. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2); eismo įvykio vietos schema (b.l. 6); Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 10-11); Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto R. N. tarnybiniu pranešimu (b.l. 12-14); Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniųjų patrulių R. N. ir M. M. tarnybiniais pranešimais (b.l. 15, 16) bei patrulio J. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 17-18); teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. N., J. B. ir L. J. parodymais; iš dalies paties T. A. bei jo žmonos V. A. bei A. S. parodymais; VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Ukmergės kelių tarnybos 2013-05-22 raštu (b.l. 19)  fotolentele (b.l. 23-27), kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog po to, kai buvo nustatytas, apvirtusio automobilio savininkas – T. A., – pastarasis ne kartą prašė susitarti, kad nebūtų forminamas eismo įvykis, o jei būtų forminamas, tai kito asmens vardu, siūlė atsilyginti, iš pradžių prašė R. N., girdint J. B. ir L. J., o vėliau – N. B.. T. A. tvirtino, kad automobilį vairavo jo žmona, paprašius žmonos telefono, paaiškino, kad jį paliko namuose. Po to, kai patrulio ekipažo pagalba buvo nuvežtas į namus ir atsivežė savo mobilaus ryšio telefoną, sutiko, kad pareigūnas paskambintų jo žmonai. N. B. surinkus telefono numerį, kuris T. A. telefone įvardintas „V“, niekas neatsiliepė. Po kelių sekundžių iš adresato „V“ į A. telefoną atėjo žinutė: „Oi aš tau padarysiu, užtenka meluoti, prisišykai, tai turėk“. Po šios žinutės T. A. ėmė kalbėti, kad reikia baigti šį reikalą, galima normaliai susitarti ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Apklausta teismo posėdyje T. A. žmona V. A. patvirtino, kad šią žinutę ji rašė tą dieną, kai sužinojo, kad sudaužyta mašina. Žinojo, kad jis geria, tą kartą ji namo negrįžo, nes buvo susipykusi su vyru. Tarnybiniame pranešime J. B. nurodė, kad T. A. jau buvo išvengęs administracinės atsakomybės panašioje situacijoje (b.l. 18). Apklaustas teismo posėdyje J. B. patvirtino, kad T. A. pasišaipė dėl praėjusio autoįvykio, kai, kaltę prisiėmus jo žmonai, buvo apgautas pareigūnas R. G. (b.l. 70). Apie tai, kad nuo pat pradžių T. A., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, bandė kurti įvairias gynybines versijas, taip pat bandė susisiekti su asmenimis, galinčiais jam padėti šioje situacijoje, patvirtina ir ta aplinkybė, kad po to, kai buvo nustatyta, jog  automobilio PEUGEOT 406 v/n (duomenys neskelbtini) savininkas – T. A.,­– policijos pareigūnui R. N. kalbantis su A. S., ir pastarajam paaiškinus, kad minėtą automobilį T. A. prašymu jie kartu su sūnumi parvairavo į sodų bendriją „Dykstynėlė“ Gatvės pav. 117 iš S. D. g., Ukmergėje, kur jį 2013-05-20 vakare paliko T. A., nes buvo neblaivus, į A. S. mobilų telefoną paskambinęs T. A. paprašė perduoti telefoną pareigūnui R. N.. Prisistatęs, T. A. paaiškino, kad automobilį vairavo jis ir paprašė pagalbos – eismo įvykį įforminti kito žmogaus vardu, o jis už tai neliks skolingas. Pareigūnas R. N. atsakė, kad apie tai negali būti jokios kalbos ir apie šį pokalbį informavo Ukmergės RPK KPP viršininką N. B., kuris pavedė surasti eismo įvykį padariusį ir pasišalinusį iš įvykio vietos T. A..

Tai, kad T. A. slapstėsi nuo policijos pareigūnų patvirtina ir tai, kad nuvykusiam į SB „Dukstynėlė“ Gatvės pav.117 vyr. patruliui M. M., durų niekas neatidarė, o aptvertoje teritorijoje lakstė palaidas didelis šuo. R. N. paskambinus A. S. ir paprašius pastarojo organizuoti susitikimą su T. A., A. S. netrukus perskambino ir pasakė, kad T. A. randasi pasislėpęs savo namuose ir sutinka su juo susitikti. Tam, kad T. A. neišsigąstų ir pasirodytų, buvo nuspręsta nevažiuoti tarnybiniu policijos automobiliu. Privažiavus prie T. A. namo ir kelis kartus paspaudus automobilio garsinį signalą, pro tvoros vartus išėjo T. A., tačiau, pamatęs iš automobilio išlipančius uniformuotus policijos pareigūnus, sutriko ir bandė grįžti atgal į namus, bet buvo sulaikytas (b.l. 12-13)

Važiuojant į Ukmergės RPK, T. A., girdint policijos pareigūnams L. J. ir J. B., siūlė susitarti, eismo įvykį forminti kito asmens vardu. Jiems važiuojant pro įvykio vietą pasakė: „vot tie kelininkai pridarė čia griovių kažkokių, jei jų čia nebūtų, tai aš būčiau apsisukęs ir laisvai išvažiavęs toliau“. Privažiavus prie Ukmergės RPK, T. A. paklausė, ar dėl šio reikalo neskambino buvęs jų kolega J. P..

Apklaustas teismo posėdyje L. J. taip pat parodė, kad, jiems parvežus T. A. namo, pastarasis skambino teisėjui, kuriam remontuoja butą, ir sakė: „papuoliau į bėdą“, bet tuomet jiedu nesusikalbėjo. Jis girdėjo jų pokalbį (b.l. 59).

Aukštesnės instancijos teismas atmeta apylinkės teismo argumentus, kad Ukmergės RPK darytas garso įrašas patvirtina, jog ant T. A. buvo šaukiama, jis verčiamas prisipažinti. Išklausius garso įrašą, konstatuotina, kad, priešingai, negu nurodoma skundžiamame nutarime, šaukia ir keikiasi pats T. A., o paaiškinimą rašantis pareigūnas ramiai jam aiškina, jog paaiškinime bus užfiksuota tik tai, ką nurodys pats T. A. (b.l. 57). Būtent tai ir užfiksuota Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK VPS PB patrulio J. B. surašytame paaiškinime (b.l.9). Dėl apylinkės teismo argumentų, jog teismo posėdžio metu liudytojas R. N. nurodė, kad T. A. už susitarimą siūlė „tris štukas“, nors išsamiame tarnybiniame pranešime R. N. tokio fakto nenurodo, pažymėtina, kad apylinkės teismas nevertino, jog teismo posėdyje pats T. A. prisipažino, jog tą vakarą, kai atvažiavo R. N. su dviem pareigūnais, jis sakė jiems, kad automobilio nevairavo, siūlė 1000 Lt, sakė, kad vairavo kitas žmogus, pinigus siūlė tam, kad atsikabintų, sakė jiems, kad pinigus duotų ir bus vairuotojas (b.l. 53), todėl šie apylinkės teismo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta apylinkės teismo argumentus, kad policijos pareigūno R. N. nurodytų aplinkybių, neva kaimynas A. S. jam nurodė, kad T. A. ieško žmogaus, kuris prisiimtų kaltę dėl įvykio, nepatvirtino posėdžio metu apklaustas A. S.. Pažymėtina, kad A. S. apylinkės teisme parodė, kad jis nepamena, ar T. A. prašė jo sūnaus prisiimti atsakomybę.

Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad nuo pat pradžių T. A., kurdamas įvairias prieštaringas gynybines versijas, bei bandydamas papirkti pareigūnus, siekė išvengti administracinės atsakomybės. Kad jo žmona šį kartą neprisiims atsakomybės, T. A. suprato iš jos parašytos žinutės „Oi aš tau padarysiu, užtenka meluoti, prisišykai, tai turėk“. Taip pat pažymėtina, jog apie jokį automobilio paskolinimą S. G. ir apie tai, kad būtent jis padarė autoįvykį, taip pat apie tai, kad 2013-05-21 iki 20 val. T. A. kartu su S. D. ir E. J. gėrė pas S. D. seserį nei 2013-05-21, nei 2013-05-24 duotuose T. A. paaiškinimuose nėra užfiksuota, nors iš S. G. 2013-09-06 vykusio teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis neva apie tai, kad padarė eismo įvykį T. A. pranešė dar 2013-05-22, tai yra jau kitą dieną po įvykio.

Tai, kad T. A. pavyko surasti asmenį, kuris prisiimtų atsakomybę dėl padaryto eismo įvykio, patvirtina ta aplinkybė, kad, praėjus beveik mėnesiui nuo eismo įvykio, 2013-06-12 Ukmergės rajono apylinkės teisme gautas T. A. atstovo advokato V. K. prašymas apklausti teisme liudytojais šiuos asmenis V. A., S. D., E. J., S. G., J. P. bei A. S..

2013-09-06 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. G. parodė, kad 2013-05-21 antradienį jis paskambino T. A. ir paprašė jo mašinos, atvežti stalui. Važiuodamas automobiliu PEUGEUT 406 v/n (duomenys neskelbtini), darė posūkį. Nukritus rankinei, siekė ją paimti, tačiau nesuvaldė automobilio ir padarė nedidelę avariją, apie kurią T. A. pranešė tik kitą dieną, nes bijojo nuo jo gauti į galvą (b.l. 56).

Apklaustas teismo posėdyje S. D., parodė, kad 2013-05-21 apie 18.00 val. buvo Ukmergėje, prie T. A. namų paliko jo darbinę mašiną ir su savo automobiliu nuvežė jį pas seserį, kur jie trise gėrė, niekas pasišalinęs nebuvo, apie 20-21 val. T. A. parvežė namo. Tai pat parodė, kad dieną prieš įvykį paskambinęs jam S. G. prašė T. A. telefono. Tuo metu jis buvo Molėtuose, davė T. A. šnekėti, G. lyg tai prašė mašinos (b.l. 55).

Kadangi S. D., E. J. ir S. G. su T. A. sieja artimi draugiški santykiai, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste jų parodymai vertintini, kaip siekis padėti T. A. išvengti administracinės atsakomybės, todėl aukštesnės instancijos teismas jais nesivadovaus.

Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. D., E. J. ir S. G. pasirašytinai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl galimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo šių asmenų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesisėmė veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai, neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti teisingai būtinų aplinkybių, nepagrįstai atmetė nuoseklius ir neprieštaringus policijos pareigūnų paaiškinimus bei jų parodymus, duotus apylinkės teismo posėdyje. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti T. A., ar kažkokiu būdu jam pakenkti, nenustatyta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu,  todėl jis naikintinas.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d. yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl, atsižvelgus į T. A. elgesį iki jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, jų darymo metu ir po jų padarymo, vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  nutartis Nr. N261-3042/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 5 p.

n u t a r ė :

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

T. A. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir paskirti jam:

pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;

pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio baudą;

pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirti galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teisėja              (parašas)                                                                                                      Leonarda Gurevičienė

Nuorašas tikras:

T. L. Gurevičienė