Civilinė byla Nr. 2KT-211-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04606-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjos D. M. patikslintu pareiškimu dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-701-372/2019 nagrinėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-701-372/2019, pagal pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolės E. R. veiksmų, nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad jokios bylos dėl antstolės E. R. veiksmų negali būti nagrinėjamos Šiaulių apygardos teisme. Pareiškėja nurodo antstolės E. R. ryšį su buvusiu ilgamečiu Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, teisėju P. R. B., kaip tėvo ar patėvio, bei mano, kad dėl viešų ir privačių interesų derinimo, tiesioginio ar netiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi kyla abejonių dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017).

Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Dainelienė prieš Lietuvą, paraiškos Nr. 23532/14).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas visais civilinę bylą Nr. 2S-701-372/2019 galinčiais nagrinėti teisėjais, o nušalinimas reiškiamas visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams dėl to, kad antstolės, dėl kurios veiksmų bus nagrinėjamas pareiškėjos atskirasis skundas, E. R., kaip nurodo pareiškėja, tėvas ar patėvis P. R. B. yra buvęs Šiaulių apygardos teismas teisėjas.

Pagal viešai prieinamus duomenis, Šiaulių apygardos teismo teisėjas P. R. B. atleistas iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui prieš 10 metų, t. y. 2009 m., o nuo šio laiko užsiima advokato teisine praktika.

Nagrinėjamu atveju aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Nors pareiškėja kelia abejones dėl Šiaulių apygardos teismo šališkumo ir suinteresuoto asmens (antstolės E. R.) tėvo ar patėvio (P. R. B.) galimos įtakos Šiaulių apygardos teisme net ir praėjus daugiau kaip dešimtmečiui po jo įgaliojimų šiame teisme pabaigos, tačiau nušalinimo pareiškime nenurodo jokių buvusio šio teismo teisėjo ir Šiaulių apygardos teisme dirbančių teisėjų ryšių, galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir kurie egzistuotų šiuo metu – nušalinimo pareiškimas grindžiamas išimtinai tik antstolės, dėl kurios veiksmų bus nagrinėjimas skundas apeliacine tvarka, tėvo ar patėvio anksčiau užimtų pareigų pagrindu. Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėja nenurodė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nurodytas antstolės ir buvusio Šiaulių apygardos teismo teisėjo ryšys, kaip tėvo ar patėvio, neturi esminės reikšmės procesinio sprendimo dėl šio teismo teisėjų nušalinimo rezultatui. 

Taigi, pareiškime nenurodomos jokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos išnagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme, ar aplinkybės, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu. Patenkinus nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl nurodytos aplinkybės, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas

n u t a r i a:

netenkinti pareiškėjos D. M. pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-701-372/2019 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai

einantis skyriaus pirmininko pareigas                                        Artūras Driukas