Baudžiamoji byla Nr. 2K-92-788/2016

Proceso Nr. 1-13-1-00590-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1;

1.1.10.1;

2.1.7.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

nuteistajam V. S. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Griežei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (dėl T. S. turto plėšimo) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. turto plėšimo) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Į šios bausmės laiką įskaitytos dvi laikinojo sulaikymo paros nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. sausio 16 d. bei kardomojo kalinimo laikas nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Nustatyta šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. balandžio 30 d.

Nukentėjusiųjų T. S. ir I. B. pareikšti civiliniai ieškiniai iš dalies patenkinti ir iš nuteistojo V. S. priteista nukentėjusiajai T. S. 120,19 Eur, nukentėjusiajai I. B. 211,42 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl V. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. turto plėšimo) ir priimtas naujas nuosprendis. V. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. turto plėšimo) išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo pažymių, ir ši bylos dalis jam nutraukta; panaikinta nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. S. nukentėjusiajai I. B. ir jos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. V. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl T. S. plėšimo) paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki vienerių metų dešimties mėnesių dvidešimt penkių dienų. Į šios bausmės laiką įskaitytos dvi laikino sulaikymo paros nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. sausio 16 d., taip pat kardomojo kalinimo laikas nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Nustatyta, kad V. S. yra visiškai atlikęs paskirtą vienerių metų dešimties mėnesių dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausmę ir nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta V. S. paleisti iš suėmimo.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimo, proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 11 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) namo, veikdamas grupe su V. K. (V. K. ), iš nugaros pribėgo prie nukentėjusiosios T. S. , apkabino ją rankomis, pargriovė ant žemės ir laikė gulinčią, o V. K. tuo metu atėmė iš jos 35 Lt vertės rankinę su joje buvusiais pinigais ir daiktais; bendra pagrobto turto vertė – 780 Lt (225,90 Eur).

V. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2012 m. gruodžio 12 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) namo, veikdamas grupe su V. K. , iš nugaros pribėgo prie nukentėjusiosios, ranka sudavė jai į kaklą, o V. K. tuo metu užsuko nukentėjusiajai ranką už nugaros, pastūmė ją į krūmus ir išplėšė jai iš rankos rankinę su joje buvusiais pinigais ir daiktais; bendra pagrobto turto vertė 1030 Lt (298,31 Eur). V. S. dėl šios nusikalstamos veikos apeliacinės instancijos teismo išteisintas.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimu: į V. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti dvi laikinojo sulaikymo paras nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. sausio 16 d. bei kardomojo kalinimo laiką nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Šios bausmės pradžią nustatyti skaičiuoti nuo nuteistojo V. S. sulaikymo vykdant nuosprendį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kasatorius nurodo, kad, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį dėl V. S. pripažinimo kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. turto plėšimo). Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas šališkai vertino nukentėjusiosios I. B., liudytojų ir kitus įrodymus, išimtinai rėmėsi tik V. S. parodymais, taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Nukentėjusioji I. B. parodė, jog būtent V. S. smogė jai pirmas iš nugaros į kaklą, o po to pasislėpęs už pastato stebėjo V. K. smurtinius veiksmus prieš ją. Ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu I. B. , liudytoja O. K. teigė, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo du asmenys, savo parodymų nekeitė. Nuteistieji V. K. ir V. S. taip pat neneigė ir neneigia, kad įvykio vietoje nusikaltimo metu buvo dviese. Kito pašalinio asmens, kuris su V. K. galėjo apiplėšti I. B. , nebuvo. V. K. baudžiamoji byla dėl I. B. apiplėšimo buvo išnagrinėta 2014 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes jis visiškai pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes ir patvirtino V. S. dalyvavimą vykdant I. B. apiplėšimą. Todėl, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. S. parodymus, kuriais jis neigė dalyvavęs I. B. apiplėšime, melagingais ir juos atmetė. Prokuroras teigia, kad V. K. duoti parodymai po jo nuteisimo, kuriais jis prisiėmė kaltę dėl I. B. apiplėšimo tik sau ir jau neigė V. S. dalyvavimą jos apiplėšime, – nenuoseklūs ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti skeptiškai. Prokuroras, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir neįvertino jų visumos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog V. S. nepadarė veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl I. B. apiplėšimo).

              Skunde taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 ir 61 straipsnio nuostatas ir dėl to V. S. (dėl T. S. plėšimo) buvo paskirta neteisinga, per švelni laisvės atėmimo bausmė. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą T. S. žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes žala buvo atlyginta tik po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, jog V. S. nusikaltimus padarė ne pirmą kartą, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą.

              Skunde pažymėta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 66 straipsnio nuostatas ir neteisingai įskaitė į V. S. bausmę kardomojo kalinimo laiką nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios klaidos netinkamai apskaičiavo V. S. bausmės trukmę ir skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad V. S. visiškai atliko jam paskirtą vienerių metų dešimties mėnesių dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausmę ir nuosprendžiui įsiteisėjus jį iš suėmimo paleido. Prokuroras nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog V. S. buvo suimtas nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Realus jo kalinimo laikas sudaro dešimt mėnesių dvidešimt šešias dienas, t. y. jis liko neatlikęs vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, ir nepagrįstai paleistas iš suėmimo, kaip atlikęs paskirtą bausmę.

Prokuroro kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo, kurio pagrindu V. S. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl I. B. turto plėšimo

Prokuroro kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. S. dėl nukentėjusiosios I. B. turto plėšimo, nesilaikė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), pagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas V. S. kaltumą dėl I. B. turto plėšimo pagrindė šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais: 1) nukentėjusiosios I. B. parodymais, pagal kuriuos ją apiplėšė du asmenis: vienas sudavė jai ir nubėgo už namo, buvusio už kelių dešimčių metrų, ir stebėjo tolesnius įvykius iš už kampo, o kitas vaikinas tuo metu išplėšė jai iš rankų rankinę ir pabėgo; 2) liudytojos I. K. (nukentėjusiosios dukters) parodymais, ką ji išgirdo iš motinos apie prieš ją padarytą nusikalstamą veiką; 3) nuteistojo V. K. parodymais, kuriais jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad I. B. apiplėšė kartu su V. S. , nors pastarasis jokių veiksmų prieš auką nepadarė; 4) kaltinamojo V. S. parodymų dalimi, kad šio plėšimo metu jis buvo kartu su V. K. , kuris, pamatęs nepažįstamą moterį, pastūmė ją į krūmus ir pabėgo, o kartu pabėgo ir pats V. S. . Iš nuosprendžio turinio matyti, kad buvo atsižvelgta ir į tai, kad dieną prieš šį įvykį V. S. kartu su V. K. labai panašiais veiksmais padarė nukentėjusiosios T. S. turto plėšimą. Šių aplinkybių visuma leido teismui kritiškai vertinti V. S. parodymus, kuriais jis neigė savo dalyvavimą I. B. apiplėšime.

Apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymus vertino kitaip nei pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų fizinio smurto panaudojimo faktui patvirtinti ir V. S. tyčiai nustatyti. Tačiau pažymėtina, kad šią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė neatlikęs įrodymų tyrimo ir neapklausęs nukentėjusiosios I. B., iš esmės pasiremdamas vien tik nuteistojo V. S. ir V. K. tvirtinimais apie tai, kad V. S. jokių veiksmų prieš auką nepadarė, o tik stebėjo, kaip plėšimą daro V. K. . Turint galvoje priešingus nukentėjusiosios tvirtinimus, taip pat faktą, kad dieną prieš tai V. S. kartu su V. K. padarė nukentėjusiosios T. S. turto plėšimą, tokia išvada vertintina kaip subjektyvi ir neatitinkanti įrodymų vertinimo išsamumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šis BPK pažeidimas laikytinas esminiu, t. y. sukliudžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Konstatuotina, kad jokio faktinio ir teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybės, taip pat keisti šią nuosprendžio dalį nebuvo. Ši apeliacinės instancijos teismo klaida taisytina paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas tiek dėl T. S. , tiek dėl I. B. turto plėšimo. Atitinkamai paliekama galioti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai I. B. priteisto turtinės žalos atlyginimo (211,42 Eur).

Dėl į bausmę įskaitytino kardomojo kalinimo laiko

Nagrinėjamojoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įskaitė į V. S. paskirtą bausmę neteisingai apskaičiuotą kardomojo kalinimo laiką – nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Iš tikrųjų suėmimas V. S. buvo paskirtas 2014 m. spalio 27 d. (t. 1, b. l. 110, 125-127), taigi į bausmę įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas yra nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Ši klaida taisytina keičiant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžius ir nurodant teisingą kardomojo kalinimo laiką.

Dėl V. S. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas paskyrė V. S. už T. S. turto plėšimą laisvės atėmimą ketveriems metams, o už I. B. turto plėšimą – laisvės atėmimą ketveriems metams ir penkiems mėnesiams. Šios bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs V. S. dėl I. B. turto plėšimo, už T. S. turto plėšimą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino iki vienerių metų dešimties mėnesių dvidešimt penkių dienų. Bausmės sumažinimas grindžiamas kitokiu (švelnesniu) V. S. asmenybės ir padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo vertinimu.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šia nutartimi konstatuodama, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas išteisinti V. S. dėl I. B. turto plėšimo nėra pagrįstas, vis dėlto sutinka su šio teismo išvadomis dėl V. S. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinimo ir neproporcingai griežto jo nubaudimo.

Nors V. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, o ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų užsienyje, byloje yra ir duomenų, švelninančių jo asmenybės vertinimą. Į dalį šių aplinkybių pagrįstai atsižvelgė apeliacinės instancijos teismas: nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo (t. 1, b. l. 142), besislapstydamas nuo teisėsaugos institucijų oficialiai dirbo Vokietijoje (t. 2, b. l. 130-136), finansiškai padėjo šeimai (t. 2, b. l. 138-139), šiuo metu turi mažametį vaiką, nukentėjusiajai T. S. padaryta žala atlyginta. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. kartu su V. K. padaryti nusikaltimai nepasižymėjo organizuotumu, buvo spontaniški. Padarytų plėšimų metu T. S. liko nesužalota, I. B. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. S. , nors ir buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų užsienyje, tačiau į teisėsaugos institucijas atvyko pats; šioje byloje buvo suimtas beveik vienuolika mėnesių; į laisvę paleistas dėl teismų padarytos klaidos neteisingai apskaičiuojant į bausmę įskaitytiną kardomojo kaltinimo laiką; išėjęs į laisvę įsidarbino (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 9 d. pažyma Nr. KA.PZ1-7055). Byloje yra Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pateikta V. S. charakteristika, kurioje nurodyta, jog suimtasis noriai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, netoleravo kriminalinės subkultūros apraiškų, buvo kultūringas, mandagus, taktiškas, palaikė ryšius su artimaisiais (t. 2, b. l. 140). Yra ir teigiamas V. S. kaimynų atsiliepimas apie jį (t. 2, b. l. 142-143).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. S. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra proporcingos ir nustatytos nesilaikant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis). Ši pirmosios instancijos padaryta klaida taisytina sumažinant V. S. už I. B. turto plėšimą paskirtą bausmę, šią bausmę subendrinant su apeliacinės instancijos teismo paskirta bausme už T. S. turto plėšimą ir nustatant jam galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šioje byloje bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį dėl V. S. išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. turto plėšimo) ir nukentėjusiosios I. B. civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu.

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl V. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. turto plėšimo) ir nukentėjusiajai I. B. turtinės žalos atlyginimo priteisimo su pakeitimais:

Sumažinti V. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. turto plėšimo) paskirtą bausmę iki laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl T. S. turto plėšimo) paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams; į šios bausmės laiką įskaityti dvi laikinojo sulaikymo paras nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. sausio 16 d. bei kardomojo kalinimo laiką nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, įpareigoti V. S. per tris mėnesius atlyginti turtinę žalą (211,42 Eur) nukentėjusiajai I. B. , taip pat tęsti darbą.

Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Eligijus Gladutis

                                                                                                                              Vladislovas Ranonis

Olegas Fedosiukas