Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00556-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 2 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo,
nustatė:
Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) Veiklos skyriaus viršininkės 2022-03-10 sprendimą (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Paaiškina, kad 2022-02-13 atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau ginčijamu sprendimu prašymas buvo netenkintas ir leidimas turėti (nešiotis) ginklus nebuvo išduotas. Nurodo ginčijamo sprendimo turinį ir mano, kad šis sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Skundžiamo nutarimo motyvai yra nepagrįsti. Pareiškėjas nevartoja narkotinių medžiagų nuolat ir neturi priklausomybės narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Aplinkybė, jog asmuo prisipažino vartojęs narkotikus, savaime neįrodo jo pavojingumo GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Šią aplinkybę sisteminis įstatymo aiškinimas - GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 12 punktas, nurodo, jog, pavyzdžiui, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą. Iš to seka, kad asmens pavojingumas turi būti siejamas ne su pačių narkotinių medžiagų pavartojimo faktu, bet aplinkybe, jog tokių medžiagų vartojimas skatina asmenį daryti teisės pažeidimus. Pareiškėjo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad Pareiškėjas pripažino, jog yra vartojęs minėtas narkotines medžiagas, niekaip nepaveikė jo elgesio ir nepadarė jo pavojingesniu sau bei aplinkai nei iki narkotinių medžiagų pabandymo. Pažymi, jog pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime savaime neįrodo asmens pavojingumo. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, ikiteisminis tyrimas dėl BK 253 straipsnio nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - baigtas pareiškėją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo pareiškėjui būtų galima taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad atlikus patikrinimą bei susipažinus su administracinių nusižengimų registre, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį esančia informacija, kita medžiaga bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nutarta neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, nes asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas per 5 metus padarė 16 administracinių pažeidimų, buvo įtariamas, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat buvo pateikti įtarimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes laiko, jog pareiškėjas savo veiksmais gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teigia, jog virš nurodyti duomenys apie asmenį yra pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens dabartiniu metu keliamą grėsmę Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p. prasme. Mano, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinant teisėtą ginklo leidimo siekiantiems asmenims išdavimą, tinkamai įgyvendino įstatymo nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas – nepagrįstas.
Skundas atmestinas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-03-10 sprendimo Nr. 22-IL-85-00072-e atsisakymo išduoti leidimą R. B. laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiaghos nustatyta, jog pareiškėjas pateikė atsakovui 2022-02-13 prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) ginčijamu sprendimu, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Ginčijamo sprendimo turinys bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. B. per pastaruosius 5 metus padarė 16 administracinių nusižengimų. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43122-21 R. B. buvo pateikti įtarimai pagal LR BK 259 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) ir pagal 253 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), tai yra ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43122-21 metu buvo gauta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tirti pateiktas, 2021-10-13 kratos metu R. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) rastas objektas yra pramoninės gamybos šaunamojo ginklo duslintuvas „CMM - 6 RIMFIRE“, kuris, vadovaujantis LR GŠKĮ, priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, kurių civilinė apyvarta draudžiama. Duslintuvas skirtas naudoti su 4,5 mm ir 5,6 mm kalibro šaunamaisiais ginklais (naudojamų šovinių tipas .17 HMR ir .22 LR). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43122-21 metu apklaustas įtariamuoju R. B. parodė, kad duslintuvą jis prieš metus laiko įsigijo ir parsisiuntė iš Norvegijos, kad teisės laikyti šį prietaisą jis neturi, nes nepriklauso Šaulių sąjungai. 2022-01-19 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43122-21 priimtas nutarimas nutraukti tyrimą dalyje nesant R. B. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str, 1 d., sudėties požymių, perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-43122-21 dalies kopiją su šaunamojo ginklo duslintuvu „CMM - 6 RIMFIRE“ policijos įstaigai spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 233 str. „Ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos pačios rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimas, laikymas ir naudojimas“ 1 d. „Ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos pačios rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimas, laikymas ir naudojimas“ padarytą nusižengimą numatyta bauda nuo 60 iki 100 eurų bauda bei privaloma skirti ginklų taikiklių ar kitų priedų konfiskavimą. Susipažinus su administracinių nusižengimų registre esančia informacija administracinio nusižengimo protokolas ar nutarimas R. B. atžvilgiu kol kas nesurašyti.
Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43122-21 pagal LR BK 259 str. 1 d. 2021-01-20 buvo nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 6 p., LR BK 40 str. 2 d. 2022-01-20 nutarimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43122-21 pagal LR BK 259 str. 1 d. R. B. buvo įtariamas, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o būtent iki 2021-10-13 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo automobilyje, laikė narkotinę medžiagą mitralganą, kurio kiekio nustatyti nebuvo galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinių pavyzdžių, 26,552 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 10 ml skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,028 g. psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43122-21 metu apklaustas įtariamuoju R. B. parodė, kad jis kartais parūko „žolės“, kad kratos metu pas jį rastą „žolę“ jis buvo pirkęs pusmetis iki kratos, buvo parūkęs „kokius 5 kartus“. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N-2324/2021(01) nurodoma, kad R. B., gim. (duomenys neskelbtini), šlapime, paimtame 2021-10-14 buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšies.
Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.
Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).
Pagal GŠKĮ 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1 dalies 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo gali kelti ar kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.
Nagrinėjamu atveju pagal Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas per paskutinius penkerius metus baustas 16 kartų už administracinius nusižengimus (pažeidimus),
Taip pat nustatyta, kad ikteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu nutrauktas iš dalies 2022-01-19, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-20 nutartimi pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tiek nuo Prokuratūros nutarimo, tiek nuo Teismo nutarties iki kreipimosi į atsakovą dėl leidimo ginklui laikyti (nešiotis ) nepraėjo nei mėnuo, o nuo paskutinio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (2021-04-28) praėjo tik nepilnai trys mėnesiai, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.
Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, o jau vien paminėtas faktai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Todėl atsakovo priimtas sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).
Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą ir daro išvadą, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.
Nepagrįsti skundo motyvai, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su ginklo laikymo reikalavimų pažeidimais, kadangi GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme vertinant asmens elgesį nėra nustatyta pareiga vertinti tik konkrečiai su šaunamųjų ginklų apyvarta, naudojimu susijusius teisės pažeidimus ir aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog priimtas Prokuratūros nutarimas, Teismo nutartis, susiję su narkotinėmis medžiagomis bei neteisėtu šaunamojo ginklo priedėlio laikymu. Minėtoje Įstatymo nuostatoje bendrai kalbama apie duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GŠKĮ 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad šis individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra nurodyti atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniai pagrindai, taip pat ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi.
Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Aušrelė Mažrimienė