Civilinė byla Nr. e2A-4-614/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28428-2018-4

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20     

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 9 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Justinai Papkovskai,

dalyvaujant apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ atstovui advokatui S. U., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Militeksas“ vadovui L. R., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Koriandras“ vadovei S. A., ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Militeksas“, uždarosios akcinės bendrovės „Koriandras“, uždarosios akcinės bendrovės „Gamlana“ ir V. J. atstovui advokatui A. B., ieškovo V. J. atstovui L. J., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “JUTA NT“ teisių perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lofto valdymas“ atstovui advokatui K. B., institucijos išvadai duoti byloje atstovei I. D.,

nesant ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „JUTA NT“, uždarajai akcinei bendrovei „Elbela“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Partnera LT“, nesant tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras ir uždarajai akcinei bendrovei „Grožio medicina“, 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „JUTA NT“, uždarosios akcinės bendrovės „Partnera LT“, uždarosios akcinės bendrovės „Militeksas“, uždarosios akcinės bendrovės „Gamlana“, uždarosios akcinės bendrovės „Elbela“, uždarosios akcinės bendrovės „Koriandras“, V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NOTO“ dėl teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimus, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Grožio medicina“, uždaroji akcinė bendrovė „Birželio projekto administratorius“, institucija byloje dalyvaujanti išvadai duoti – Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai galutinai sutikslinę savo ieškinį prašė teismo panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NOTO“ 2017 m. kovo 27 d. surašytą deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą; taip pat panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre pagal Valstybės įmonei (toliau - VĮ) Registrų centras pateiktą 2017 m. kovo 27 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą; taip pat įpareigoti atsakovę UAB „NOTO“ pašalinti pažeidimą – atlikti statybos (griovimo) darbus, kurie numatyti „Gamybinio pastato padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projekte“ ir yra privalomi pagal statybų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y.: nugriauti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), likusius stovėti priestatus; užpilti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliktas duobes, paviršių išlyginti bei sutankinti; pastogės aukštyje įrengti tinkamą išorės sieną ir sutvarkyti visą išorinę sieną, kuri prieš atsakovės UAB „NOTO“ vykdytus statybos (griovimo) darbus buvo vidinė gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siena (užtaisyti angas, išmuštas nišas, nudaužyti atšokusį tinką, suremontuoti suirusio mūro dalis); sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemą nuo gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir įrengti stogo karnizą arba parapetą ties nugriauta statinio dalimi; įrengti rūsio sienų, kurios dėl statybos / griovimo darbų tapo išorinėmis sienomis, vertikaliąją hidroizoliaciją ir drenažą; sutvirtinti mūro sienos dalis ties gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogu ir apskardinti ar kitaip apsaugoti sienų dalis nuo lietaus poveikio; įrengti norminius reikalavimus atitinkančius įėjimus į patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini), iš tos statinio pusės, kurioje atsakovė UAB „NOTO“ vykdė statybos (griovimo) darbus bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo šias esmines aplinkybes ir argumentus:

1.1.                      Ieškovai yra įsigiję ir savo ūkinėje – komercinėje veikloje naudoja patalpas, esančias gamybiniame pastate, kuriam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Gamybinis pastatas 2): (i) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „JUTA NT“ priklauso dalis (t.y. 40 304 / 65 983 dalys) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ELBELA“ priklauso dalis (t.y. 20 168 / 65 983 dalys) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Koriandras“ priklauso patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašo iš Nekilnojamojo turto registro kopija pridedama; (iv) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Partnera LT“ priklauso patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (v) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GAMLANA“ priklauso dalis (t.y. 36 212 / 39 405 dalys) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MILITEKSAS“ priklauso dalis (t. y. 64 465 / 77 488 dalys) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (vii) V. J. priklauso patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)3. Dalį patalpų Gamybiniame pastate valdė (ir tebevaldo) dar 2 subjektai – UAB „NOTO“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grožio Medicina“; 

1.2.                      UAB „NOTO“ ir UAB „Grožio Medicina“ įsigiję patalpas Gamybiniame pastate iš karto deklaravo siekį griauti dalį Gamybinio pastato bei toje teritorijoje vystyti naujų daugiabučių kvartalą, teritorijoje yra vystomas B23 butų projektas Naujamiestyje. Po Gamybinio pastato patalpų savininkų derybų, ieškovai, atsakovė ir UAB „Grožio Medicina“ 2015 m. vasarą susitarė, kad ieškovai neprieštaraus Gamybinio pastato dalies nugriovimui. Šalių susitarimas buvo įformintas 2015 m. birželio 12 d. sutartimi (toliau – Sutartis). Atsakovė šia Sutartimi kitų patalpų savininkų atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su planuotos Gamybinio pastato dalies griovimu (jo sklandžiu procesu). Atsakovė inter alia įsipareigojo po Gamybinio pastato dalių nugriovimo atstatyti konstrukcijas (Sutarties 2.2 p.). Preliminarus numatytų darbų sąrašas buvo įtvirtintas Sutarties Priede Nr. 7 „Preliminarus darbų sąrašas, atliekamas nugriovus pastato dalis“;

1.3.                      atsakovė, įvykdžiusi statinio dalių griovimo darbus, įsipareigojo užsandarinti atviras pastatų angas, atstatyti stogo konstrukciją, jei dalis stogo yra griaunama, užsandarinti pastatų angas rūsiuose. Atsakovė taip pat įsipareigojo užtikrinti kitų patalpų savininkų galimybę nepertraukiamai eksploatuoti patalpas pagal tokią paskirtį, kokia yra Sutarties sudarymo metu (Sutarties 2.6 p.). Vykdydama statybos (griovimo) darbus ir laikydamasi Sutarties nuostatų, atsakovė privalėjo nebloginti statinio būklės (įskaitant patalpų naudojimo sąlygų) ir atlikti Sutartyje numatytus darbus; 

1.4.                      atsakovė Pastato dalies griovimo darbus pradėjo 2015 m. rudenį, dalies Gamybinio pastato konstrukcijų buvo nugriauta jau 2016 m. pavasarį (antstolio M. D. 2016 m. kovo 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Atsakovė Gamybinio pastato dalies statybos (griovimo) darbus užbaigė, surašydama 2017 m. kovo 27 d. deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1. Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) buvo įregistruotas naujas daiktas, gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir šis turtinis vienetas yra atidalinta Gamybinio pastato dalis, likusi po griovimo darbų (nenugriauta Gamybinio pastato dalis), kartu NTR buvo įregistruota ir nauja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (2016 m. rugsėjo 20 d.); 

1.5.                      nugriovusi dalį Gamybinio pastato konstrukcijų, atsakovė visų statybos darbų neužbaigė, nors tą nesąžiningai ir neteisėtai deklaravo, todėl ilgą laiką ir iki šiol daromas itin neigiamas poveikis Gamybinio pastato būklei - rūsyje ir pirmajame aukšte esančios ieškovams priklausančios patalpos ne kartą po smarkesnio lietaus buvo užlietos (krituliams susikaupus paliktose duobėse prasiskverbus pro statinio sienas);

1.6.                      buvo kreiptasi į statybų srities specialistą (ekspertą) S. M., turintį teismo eksperto kvalifikaciją, su prašymu atlikti ekspertinį tyrimą ir ekspertas nurodė, kad griovimo darbai neužbaigti, pastato būklė pablogėjo, Deklaracija yra su trūkumais, būtina atlikti papildomus darbus. Dar kartą apžiūrėjęs pastatą ekspertas papildomai nustatė pastato būklės pablogėjimo požymius, patikslino darbų pobūdį (poreikį).

2.       Atsakovė UAB „NOTO“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su patikslintame ieškinyje keliamais reikalavimais nesutinka. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovė negalėjo įvykdyti dėl ieškovų kaltės. Sutarties priede įvardijami darbai yra sąlyginiai, nurodant „jeigu reikalinga“;

2.2.                      darbus turi atlikti ieškovai ir kiti bendraturčiai savo lėšomis; 

2.3.                      Projekte nebuvo numatyti ieškovų vardijami darbai: nugriauti tris patalpas, į kurias nepatenka ieškovų įvardintas priestatas. Be to, patys ieškovai neiškėlė jiems priklausančios katilinės, todėl negalimas priestato griovimas; 

2.4.                      norint griauti priestatus, reikia atlikti kadastrinius matavimus, parengti griovimo projektą, gauti leidimą griovimui, ieškovai neįleidžia į patalpas atsakovės; 

2.5.                      ieškovų reikalaujami darbai - duobių užkasimas ir paviršiaus išlyginimas atlikti nėra racionalu, nes atliekant kito etapo griovimo darbus, kasimo darbai bus vykdomi iš naujo;

2.6.                      Specialisto išvadoje pateiktos klaidingos išvados, todėl darbai buvo tikslinami;

2.7.                      apsaugos nuo lietaus darbai yra atlikti, todėl ieškinyje reikalaujami darbai dėl sutvirtinimo, apskardinimo dubliuoja lietaus nuvedimo sistemos, karnizo ar parapeto įvedimo darbus;

2.8.                      prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl deklaracijos panaikinimo.

3.               Trečiasis asmuo UAB „Birželio projekto administratorius“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad įsigydamas patalpas jis neperėmė atsakovės įsipareigojimų ieškovams. Patalpos yra įgytos siekiant atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbus. Nors trečiasis asmuo siūlė savo lėšomis atlikti kai kuriuos pastato bendros būklės pagerinimo darbus, ieškovai pasiūlymus kategoriškai atmetė. Pastebi, jog ieškovai prašo panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kad galėtų atlikti ieškovų pageidaujami darbai, tačiau visi statybos užbaigimo deklaracijai užpildyti reikalingi darbai yra atlikti. Jei būtų nustatyti darbų trūkumai, jie turėtų būti šalinami, o ne naikinama deklaracija apie statybos darbų užbaigimą. Galimai yra praleista ieškinio senatis, nes deklaracija apie statinio statybos užbaigimą surašyta 2017 m. kovo 27 d., o ieškovų ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo 13 d.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Grožio medicina“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškovų ieškiniu. Nurodo šias esmines aplinkybes ir argumentus:

4.1.                      2017 m. kovo 27 d. buvo surašyta Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, patvirtinanti, kad Pastato padalijimo į keturis pastatus tris jų nugriaunant paprastojo remonto statybos darbai yra užbaigti. Šios Deklaracijos pagrindu buvo išregistruoti trys pastatai ir įregistruoti liekančios (negriaunamos) Pastato dalies atnaujinti kadastro duomenys – Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate yra įregistruotos, tame tarpe, ir trečiojo asmens valdomos patalpos; 

4.2.                      remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, Deklaraciją turėjo teisę surašyti statytojas, Deklaracija buvo surašyta pagal 2017 m. vasario 13 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LGS-01-170230-00003, kuris numatė paprastojo remonto darbus. Techniniame projekte gali būti numatyti kelių rūšių statybos darbai. Dar iki naujojo statybą leidžiančio dokumento gavimo, galiojančio 2016 m. vasario 8 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-160208-00152 pagrindu buvo atlikti Pastato dalių griovimo darbai. Darbų eigoje gali būti keičiamas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, todėl statybos užbaigimo procedūros turi būti įforminamos pagal paskutiniojo techninio projekto sprendinius ir statybą leidžiantį dokumentą. Todėl Deklaraciją turėjo būti surašyta statytojo ir ne tvirtinama VTPSI. Deklaracija surašyta ir įregistruota teisėtai; 

4.3.                      Deklaracijos pagrindu įregistruoto pastato (liekanti pastato dalis), paprastojo remonto darbų atlikimas įformintas teisėtai, statybos darbai atlikti nenukrypstant nuo esminių techninio projekto sprendinių, taikant kaip analogiją Reglamento 79 p., statytojas turėjo teisę surašyti Deklaraciją ir pateikti VĮ „Registrų centras“ liekančios pastato dalies įregistravimui; 

4.4.                      iškastų duobių neužkasimas ir kitų ieškinyje nurodytų darbų neatlikimas, jei tokios aplinkybės bus nustatytos, nėra esminiai pažeidimai, kadangi juos atsakovė gali atlikti (užbaigti atlikti) negaunant naujo statybą leidžiančio dokumento. Tokie neatlikti ar ne pilnai atlikti darbai, ar darbai, atlikti su trūkumais, kaip tai nurodyta ieškinyje, nesudaro pagrindo pripažinti Deklaraciją negaliojančia;

4.5.                      nurodydami, jog kadastrinių matavimų byla neatitinka fakto, ieškovai turėjo pasikviesti matininką tokiems duomenims patikrinti, tai nebuvo padaryta; 

4.6.                      praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl deklaracijos apskundimo; 

4.7.                      dėl reikalaujamų statybos darbų reiškiami iš esmės vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai: panaikino atsakovės UAB „NOTO“ 2017 m. kovo 27 d. surašytą deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą; panaikino nekilnojamojo daikto – pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pagal Valstybės įmonei Registrų centras pateiktą 2017 m. kovo 27 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą; įpareigojo atsakovę UAB „NOTO“ pašalinti pažeidimą – atlikti statybos (griovimo) darbus, kurie numatyti „Gamybinio pastato padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projekte” ir yra privalomi pagal statybų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y.: 1) nugriauti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), likusius stovėti priestatus; 2) užpilti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliktas duobes, paviršių išlyginti bei sutankinti; 3) pastogės aukštyje įrengti tinkamą išorės sieną ir sutvarkyti visą išorinę sieną, kuri prieš atsakovės UAB „NOTO“ vykdytus statybos (griovimo) darbus buvo vidinė gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siena (užtaisyti angas, išmuštas nišas, nudaužyti atšokusį tinką, suremontuoti suirusio mūro dalis); 4) sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemą nuo gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir įrengti stogo karnizą arba parapetą ties nugriauta statinio dalimi; įrengti rūsio sienų, kurios dėl statybos (griovimo) darbų tapo išorinėmis sienomis, vertikaliąją hidroizoliaciją ir drenažą; 5) sutvirtinti mūro sienos dalis ties gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogu ir apskardinti ar kitaip apsaugoti sienų dalis nuo lietaus poveikio; 6) įrengti norminius reikalavimus atitinkančius įėjimus į patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini), iš tos statinio pusės, kurioje atsakovė UAB „NOTO“ vykdė statybos (griovimo) darbus; priteisė iš atsakovės UAB „NOTO“ ieškovams UAB „Juta NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „Militeksas“, UAB „Gamlana“, UAB „Elbela“, UAB „Koriandras“, V. J. po 40,77 Eur išlaidų kiekvienam; priteisti iš atsakovės UAB „NOTO“ ieškovui V. J. (klaidingai nurodyta – V.) 1 580,06 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „NOTO“ ieškovėms UAB „Juta NT“ ir UAB „Elbela“ po 272,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų kiekvienam; priteisė iš atsakovės UAB „NOTO“ ieškovei UAB „Partnera LT“ 544,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „NOTO“ solidariai ieškovėms UAB „Juta NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „Militeksas“, UAB „Gamlana“, UAB „Elbela“, UAB „Koriandras“ bendrą 1 903,31 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumą; priteisė iš atsakovės UAB „NOTO“ valstybei 14,15 Eur pašto išlaidų.

6.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilines bylas dėl teisinės registracijos panaikinimo, yra išaiškinęs, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta avilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas; teisine registracija tik įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Tuo atveju, jei statinio, dėl kurio išregistravimo vyksta ginčas, vietoje stovi naujas statinys ar jo dalis (pvz., nauji pamatai), teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, ar šis statinys (jo dalis) yra būtent tas pats statinys (jo dalis), dėl kurio išregistravimo kilo ginčas. Statinys laikomas tapačiu ir tais atvejais, jei jis rekonstruotas (rekonstruojamas) arba kapitaliai suremontuotas (remontuojamas), todėl, nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti statinio išnykimo fakto. Todėl neatsiranda pagrindas išregistruoti statinio ir daiktinių teisių į jį. Ir atvirkščiai - nustačius, kad statinys yra naujo statinio statybos rezultatas arba dalinis rezultatas (nebaigta statyba), ankstesnis statinys laikytinas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas.

7.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 28 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad teisę kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

8.       Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534 nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2, 841.2.2, 841.2.2.3 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienas iš dokumentų, kurie turi būti pateikiami kadastro tvarkytojui siekiant įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020).

9.       Deklaracijos apie statybos užbaigimą įforminimas ir, jos pateikimas kartu su kitais dokumentais Nekilnojamojo turto registre atliekamas siekiant išviešinti statinį ir statytojo nuosavybės teisę į jį, įgytą statybos (daikto pagaminimo) pagrindu. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, Deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-26-701/2018).

10.       Teismas nustatė, kad deklaracija atsakovės buvo sudaryta 2017 m. kovo 27 d., VĮ Registrų centre užregistruota 2018 m. balandžio 24 d., o ieškovų ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo mėn., todėl ieškovai senaties termino ginčyti deklaraciją nepraleido.

11.       Iš deklaracijos apie statybos užbaigimą nustatęs, kad pastato bendras plotas viršija 2000 m2, teismas pripažino, kad šios negyvenamosios patalpos atitinka ypatingojo statinio požymius. Įvertinęs šalių 2015 m. birželio 12 d. sudarytos sutarties turinį, teismas sprendė, kad buvo tartasi ne dėl paprastojo remonto darbų, t. y. atsakovė įsipareigojo atlikti mažiausiai kapitalinį remontą arba rekonstrukciją. Rekonstravus ypatingąjį statinį (ar atlikus jo kapitalinį remontą) deklaracija privalėjo būti patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Teismas padarė išvadą, jog leidimas atlikti griovimo darbus atsakovės buvo gautas, tačiau statybos darbų pabaiga nebuvo tinkamai įforminta. Atsižvelgdamas į tai, kad statybos darbų pabaiga įforminta netinkamai - deklaracija sudaryta tik statytojo ir nepatvirtinta valstybės įgaliotos institucijos, teismas sprendė, kad tokia statybos darbų pabaigos deklaracija negali sukelti teisinių pasekmių, todėl naikintina pagal SĮ 28 straipsnio 6 dalies 3 punktą, panaikintos deklaracijos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys keistini, t. y. naikintina nekilnojamojo daikto – pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinė registracija.

12.       Pasisakydamas dėl ieškovų reikalavimo atlikti statybos darbus, teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį, statytojas neįsipareigojo savo lėšomis rekonstruoti ir (ar) remontuoti bendrasavininkų patalpų, išskyrus atvejus, jei tokios patalpos pažeidžiamos (3.3 punktas). Sutarties 3.3 punkte numatyta atsakovės pareiga atlikti pastato dalies rekonstravimo darbus, įskaitant, bet neapsiribojant Pastato dalies antro ir trečio aukšto konstrukcijų stiprinimą, kitų sprendinių pagal parengtą projektą įgyvendinimą savo sąskaita. Šalių sudarytos sutarties 3.7 punkte numatyta, kad darbai, susiję su Pastato dalies griovimu ir (ar) rekonstrukcija atliekami statytojo, t. y. atsakovės lėšomis. Pagal sutarties priedą Nr. 7 atsakovė įsipareigojo atstatyti pastato konstrukcijas, kurios tiesiogiai įtakojamos griovimo darbų: užsandarinti atviras pastatų angas, nugriovus pastato korpusus ar patalpas; jei reikalinga – sutvirtinti patalpų konstrukcijas; jei stogo dalis yra griaunama – atstatyti stogo konstrukcijas ir jas užsandarinti; užsandarinti pastatų angas rūsiuose, jei griovimo darbais jos atveriamos; atlikti kitus darbus, numatytus griovimo darbų apraše. Susitarta, jog langai į kiemo pusę galės būti įrengiami patalpų savininkų lėšomis. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad dalis statybos darbų nebuvo tinkamai atlikti: nugriautų korpusų vietose likę frontonų plokštumos užtaisytos tam tikslui nepritaikytomis medžiagomis; netinkamai apskardinti sienos ir stogo sandūros elementai po griovimo darbų; po griovimo darbų nesutvirtintos mūro konstrukcijos, po griovimo darbų neužkastos iškasos, duobės.

13.       Teismas sprendė, kad ieškovai įrodė, jog atsakovė ne visus statybos darbus organizavo tinkamai, šie darbai numatyti arba sutarties priede ar laikytini išplaukiančiais ir statytojo (atsakovės) pareigos dėl pastato griovimo ir atstatymo darbų, todėl ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovė įpareigotina atlikti patikslintame ieškinyje nurodomus statybos darbus.

14.       Ieškovų ieškinį patenkinęs visiškai, iš atsakovės ieškovų naudai teismas priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Atsakovė UAB „NOTO“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-124-294/2021 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo šiuos esminius argumentus:

15.1.                      teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir tokiu būdu priėmė neteisingą sprendimą, kuris yra naikintinas bei turi būti priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas;  

15.2.                      teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad pagal parengtą techninį projektą buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) atlikti paprastojo remonto darbus, todėl padarė klaidingas išvadas, kad apeliantė rekonstravo ar atliko Gamybinio pastato kapitalinio remonto darbus ir dėl to jos surašyta deklaracija privalėjo būti patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI, Inspekcija). Pačiame SLD aiškiai nurodyta, kad pagal parengtą projektą yra leidžiama atlikti Gamybinio pastato paprastąjį remontą. SLD buvo išduotas pagal techninį projektą, kuriame nurodyti visi planuojami atlikti darbai, jų eiliškumas, technologija, pateikti visi teisės aktuose įtvirtinti būtini dokumentai. Apeliantei išduotas SLD nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantis, todėl teigti, jog jame pateikiama informacija yra klaidinga nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apeliantė visus darbus atliko taip kaip numatyta techniniame projekte bei SLD ribose, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Aplinkybių, jog apeliantė nukrypo nuo tuo techninio projekto bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta;

15.3.                      teismas netinkamai taikė ginčo metu aktualų teisinį reglamentavimą, dėl ko padarė klaidingas išvadas bei priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Pareigą surašyti deklaraciją ir ją pateikti tvirtinti VTPSI Deklaracijos surašymo metu apibrėžė SĮ bei Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - Reglamentas). SĮ 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti atvejai, kada statytojo deklaracija privalo būti pateikta tvirtinti VTPSI, o 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti atvejai, kada deklaracija surašoma ir pasirašoma tik statytojo, neteikiant VTPSI jos tvirtinti: tais atvejais, kai atliekamas paprastasis remontas, deklaraciją surašo pats statytojas ir ją teikia VĮ Registrų centras, deklaracijos pateikimas VTPSI tvirtinimui nėra būtinas. Teismas padarė akivaizdžią fakto ir teisės taikymo klaidą, kai ignoruodamas išduotą SLD bei atliktus paprastojo remonto darbus konstatavo, kad Deklaracija turėjo būti teikiama ne pagal SĮ 28 straipsnio 4 dalį, o pagal to paties straipsnio 2 ir / arba 3 dalį, kadangi apeliantė atliko paprastojo remonto darbus, tai patvirtina išduotas LSD bei techninis projektas;

15.4.                      Pastatas apeliantei vykdant paprastojo remonto darbus pagal SLD nebuvo sukurtas, pastatas buvo pastatytas žymiai anksčiau, tai reiškia, kad panaikinęs Pastato teisinę registraciją tuo pagrindu, kad panaikinta Deklaracija, teismas sukūrė teisinį vakuumą - nors Pastatas buvo pastatytas 1961 metais ir toliau yra naudojamas, jo teisinė registracija Skundžiamu sprendimu yra panaikinta. Tai sukuria neigiamas teisines pasekmes visiems proceso dalyviams ir apriboja galimybes savininkams naudotis fiziškai esančiu statiniu. Teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria panaikinta Pastato teisinė registracija, yra naikintina, nes Deklaracijos panaikinimas nėra susijęs su Pastato sukūrimu ir jo bendraturčių galimybe naudotis Pastatu. Panaikindamas Pastato teisinę registraciją teismas iš esmės pažeidė visų bendraturčių teises, nes išregistravus Pastatą galimybės disponuoti šiuo turtu yra apribotos, turto sukūrimas niekaip nėra susijęs su apeliantės atliktais paprastojo remonto darbais bei Deklaracijos surašymu;

15.5.                      įpareigodamas apeliantę atlikti papildomus statybos darbus, teismas netinkamai aiškino šalių Sutarties nuostatas, kadangi įpareigojo apeliantę atlikti darbus, kurių pagal Sutarties nuostatas ji neprivalėjo atlikti. 2015 m. birželio 12 d. Sutartimi šalys susitarė, kad apeliantė atliks dalies Gamybinio pastato griovimo darbus bei atliks kitus paprastojo remonto darbus, apibrėžtus Sutartyje. Sistemiškai vertinant šalių Sutartimi pasiektą susitarimą bei veiksmus po Sutarties pasirašymo, akivaizdu, kad apeliantė visus savo įsipareigojimus pagal Sutartį pilnai įvykdė. Ieškovai siekia pagerinti jiems priklausančias patalpas apeliantės sąskaita. Sudarydami sutartį ieškovai Sutarties preambulėje patvirtino, kad bendrasavininkai neturės jokio intereso naudotis Pastatu ir Žemės sklypu iš kiemo pusės (nevykdys jokios veiklos iš kiemo pusės, nebus reikalingi praėjimai/ pravažiavimai tam, kad galėtų naudotis savo nuosavybės teise valdomomis Patalpomis) ir pakartotinai šią sąlygą įtraukė į Sutarties 2.6. punktą. Ieškiniu ieškovai reikalauja, kad apeliantė savo sąskaita įrengtų įėjimus į ieškovams priklausančias patalpas iš tos statinio pusės, kurioje apeliantas vykdė statybos (griovimo) darbus. Toks ieškovų elgesys laikytinas nesąžiningu ir pažeidžiančiu šalių įsipareigojimus pagal Sutartį. Pažodinis Sutarties tekstas patvirtina, kad apeliantė neturi pareigos įrengti jokių papildomų įėjimų į ieškovams priklausančias patalpas. Jei toks poreikis iškilo, tai įėjimus ieškovai turi įsirengti savo sąskaitą. Teismas neatsižvelgė į šalių tarpusavio sudarytą Sutartį ir ja prisiimtus šalių įsipareigojimus, įpareigojo apeliantę atlikti darbus, kurių ji neįsipareigojo pagal Sutartį atlikti, tokiu būdu teismas pažeidė CK įtvirtintas bei kasacinės instancijos teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles;

15.6.                      teismas nepagrįstai plečiamai aiškino apeliantės įsipareigojimus pagal Sutartį ir tokiu būdu apeliantei nepagrįstai perkėlė pareigą pagerinti ieškovams priklausančias patalpas bei bendrojo naudojimo patalpas, Pastato konstrukcijas. Sutartimi apeliantė įsipareigojo (i) užsandarinti atviras pastato angas, (ii) jeigu reikalinga sutvirtinti patalpų konstrukcijas, (iii) užstatyti stogo konstrukcijas ir jas užsandarinti, (iv) užsandarinti pastatų angas rūsiuose. Papildomų įsipareigojimų apeliantė neprisiėmė ir neįsipareigojo nei užkasti duobes, nei hidroizoliuoti sienas, nei sutvarkyti lietaus nuvedimą, nei apšiltinti Pastato sienas. Vertindamas apeliantės įsipareigojimus pagal Sutartį, teismas užėjo už susitarimo ribų;

15.7.                      įrodymai byloje – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, eksperto S. S. 2019 m. liepos 12 d. ekspertizės aktas Nr. 19-07/01 ir Pastato apžiūra išvažiuojamojo posėdžio metu patvirtina, kad apeliantė visus savo įsipareigojimus pagal Sutartį yra pilnai įvykdžiusi. Byloje nėra nustatyta, kad Pastato dalyje, kurioje buvo vykdomi darbai, būtų paliktos atviros neužsandarintos pastato angos, tiek rūsio dalyje, tiek pastogėje visos buvusios angos yra užsandarintos arba mūro siena arba kitomis medžiagomis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad būtų būtinybė sutvirtinti patalpų konstrukcijas. Ieškinyje keliami reikalavimai daugiau yra susiję su kosmetiniu remontu, o ne su konstrukcijų tvirtinimu. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad stogas yra uždengtas, angos užsandarintos, taip pat nėra nustatyta, kad paliktos atviros neužsandarintos rūsio angos (rūsyje buvę praėjimai yra užsandarinti įrengus naują mūro sieną). Apeliantė laikėsi susitarimo ir atliko visus darbus, kaip numatyta Sutartyje. Dirbtinai išplėsdamas apeliantės įsipareigojimus prieš ieškovus, teismas netinkamai taikė teisės aktus, neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą sprendimą;

15.8.                      teismas ieškovams turėjo priteisti procentaliai mažesnę bylinėjimosi išlaidų dalį, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikslintu ieškiniu ieškovai modifikavo ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą (atlikti statybos darbus), patikslintu ieškiniu suformuluoto reikalavimo sudėtyje nebeliko statinio išorinės sienos apšiltinimo reikalavimo, dėl to ieškovų naudai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos.

16.       Ieškovai UAB „Militeksas“, UAB „Gamlana“, UAB „Koriandras“ ir V. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Nepagrįsti apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad statytojas (atsakovė) turėjo teisę statybos užbaigimo procedūrą vykdyti SĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą), nes statybą leidžiantis dokumentas ir atliktų statybos darbų pobūdis leido taikyti minėtą teisės normą. Statybų srities ekspertas prof. dr. S. M. nustatė, kad Projekto sprendiniai apėmė kelių statybos rūšių darbus: pirma -trijų pastatų nugriovimą, antra - likusios nenugriautos Gamybinio pastato dalies paprastąjį remontą. Teismo ekspertizę byloje atlikęs teismo ekspertas doc. dr. S. S. apskritai nenustatė, kokių paprastojo remonto darbų vykdymas buvo numatytas Projekte, nepaisant to, kad jis buvo užvadintas „Gamybinio pastato padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projektu“. Iš Projekto turinio matyti, kad jo esmė buvo būtent griovimo, o ne paprastojo remonto darbų vykdymas. Atsakovė bylos metu negalėjo įvardinti, kokių paprastojo remonto darbų vykdymą iš tiesų apėmė Projekto sprendiniai, tokio pobūdžio duomenys nėra nurodomi ir apeliaciniame skunde;

16.2.                      atsakovė, remdamasi formaliu Projektui suteiktu pavadinimu, sąmoningai bando iškreipti projektinėje dokumentacijoje numatytų statybos darbų pobūdį, neigiant akivaizdų faktą, jog pagal Projektą ir jo pagrindu išduotą statybą leidžiantį dokumentą buvo vykdomi griovimo darbai. Apeliantės teiginius, susijusius su statybos darbų pobūdžiu (rūšimi), paneigia ir vieši „INFOSTATYBA“ duomenys – statybą leidžiantis dokumentas (Leidimas griauti) pagal savo tipą yra priskirtas leidimui nugriauti statinį (-ius). Jei apeliantas iš tiesų būtų vykdęs tik paprastojo remonto darbus, jam apskritai nebūtų reikėję gauti statybą leidžiančio dokumento (SĮ 27 straipsnis). Faktas, kad atsakovė kreipėsi į įgaliotą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir toks dokumentas jai buvo išduotas, įrodo, jog atsakovė Leidimo griauti pagrindu ketino vykdyti ir vykdė ne tik paprastojo remonto darbus;

16.3.                      dėstydamas faktines aplinkybes atsakovė nurodo, kad Gamybinio pastato dalies griovimo darbus ji vykdė (pradėjo vykdyti) pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 8 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-160208-00152. Apeliantės teigimu, vėliau atsirado poreikis keisti projekto sprendinius numatant kitą statybos būdą, todėl buvo išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas (Leidimas griauti), tačiau atsakovė niekaip nepaaiškina, kokie konkrečiai projektinės dokumentacijos sprendiniai buvo keičiami. Atsakovės akcentuojamas rašytinis pritarimas apskritai buvo panaikintas, išdavus Leidimą griauti;

16.4.                      apeliantė taip pat nurodo, kad VTPSI 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo išdavusi pažymą apie statinio (Gamybinio pastato) nugriovimą Nr. ACDC-100-160928-00021, tačiau tuo pačiu yra pripažįstama, kad minima pažyma buvo panaikinta. Jau po šio įvykio atsakovė VĮ „Registrų centras“ pateikė Deklaraciją, kuria faktiškai buvo įformintas tik paprastojo remonto darbų užbaigimas. Tokiu būdu Gamybinio pastato griovimo darbų užbaigimo procedūra, kuri yra privaloma, apskritai nebuvo / nėra atlikta (nėra jokio galiojančio statybos užbaigimo akto). Atsakovė, galimai klastodama Deklaracijos duomenis (ją surašydama atgaline data – VĮ „Registrų centras“ Deklaracija buvo pateikta 2018 m. balandžio mėn.), nepaisant to, kad jos surašymo data nurodoma 2017 m. kovo 27 d.), siekė išvengti pareigos įforminti statybos (griovimo) darbų užbaigimą. Apeliantė šią aplinkybę sąmoningai nutyli;

16.5.                      teismas pagrįstai sprendė, jog statybą leidžiantis dokumentas (Leidimas griauti) iš tiesų apėmė kitokio pobūdžio statybos darbus – ne paprastąjį remontą (arba ne vien tik paprastąjį remontą), todėl statybos (griovimo) darbų užbaigimo procedūrai nebuvo pagrindo taikyti SĮ 28 straipsnio 4 dalyje reglamentuotos tvarkos. Kadangi Gamybinio pastato dalies griovimui statybą leidžiantis dokumentas buvo būtinas, pastatas yra priskiriamas ypatingų statinių grupei (kategorijai), statybos (griovimo) darbų užbaigimas turėjo būti vykdomas tokia procedūra, kurios metu statytojas surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ji yra tvirtinama bei registruojama VTPSI arba VTPSI sudaryta komisija išduoda statybos užbaigimo aktą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1, 2, 3 dalys, STR: 1.05.01:20173 V skyriaus 2 ir 4 skirsniai). Visais atvejais, pagal atsakovės vykdytų statybos (griovimo) darbų pobūdį, įgyvendinant statybos darbų užbaigimo procedūrą šiame procese privalėjo dalyvauti VTPSI pareigūnai. Atsakovė minėtų reikalavimų nesilaikė, Deklaracijos niekada nebuvo pateikusi VTPSI, taip pat nesikreipė į šią instituciją dėl statybos užbaigimo akto išdavimo. Deklaracija dėl šių priežasčių yra neteisėta - parengta ir surašyta nesilaikant privalomos procedūros, tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas;

16.6.                      atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi statybos (griovimo) darbų, kurie numatyti Projekte ir yra privalomi pagal taikytinų statybų veiklą reglamentuojančių aktų nuostatas. Dėl šių aplinkybių yra pasisakę statybų srities teismo ekspertai - tiek prof. dr. S. M., tiek doc. dr. S. S.. Atsakovė minėtų statybos srities teismo ekspertų išvadų neginčija (nekvestionuoja). Pagal Projektą buvo numatyta atidalinti Gamybinio pastato dalis bei tris jų nugriauti. Griaunami pastatai yra pavaizduoti Projekto brėžinyje „Formuojamų pastatų schema“ (brėžinio žymuo – 16002-TP-SO.B-02), kuriame nurodyta, jog griaunami pastatai turi būti nugriauti visiškai. Brėžinyje nurodomos griauti Gamybinio pastato dalys faktiškai apima ir šiai dienai likusius nenugriautus priestatus, taigi atsakovė nėra įvykdžiusi (užbaigusi) statybos darbų pagal Projektą. Projekto ir jo sprendinių esmė yra aprašoma ir paaiškinama bendrajame projekto aiškinamajame rašte (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 6.1 p 4 .), aiškinamojo rašto dalyje „Pastatų konstrukcijų ardymo darbai“ yra aprašyta ir nurodyta, kad pabaigus pamatų ardymą, duobės ir tranšėjos užpilamos vietiniu arba atvežtu gruntu, kuris išlyginamas ir gerai sutankinamas (prof. dr. S. M. 2018 m. rugsėjo 5 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 18-28). Byloje esantys įrodymai (antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, prof. dr. S. M. ekspertinio tyrimo aktai, doc. dr. S. S. ekspertizės aktas) patvirtina, kad pastato iki šiol yra paliktos iškastos duobės, dėl ko yra daromas neigiamas poveikis statinio konstrukcijoms ir jų būklei. Projekto aiškinamojo rašto dalyje „Trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimai“ yra nurodyta, jog Statinys turi būti griaunamas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad griovimo darbų metu trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: statinių esamos būklės nepabloginimas; galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves; galimybė naudotis inžineriniais tinklais (žr. prof. dr. S. M. 2018 m. rugsėjo 5 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 18-28 ekspertinio tyrimo aktą, 2019 m. kovo 14 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 19-17). Šios Projekto aiškinamojo rašto nuostatos yra perkeltos iš taikytino teisinio reguliavimo (SĮ 6 straipsnio 4 dalis);

16.7.                      teismo ekspertas doc. dr. S. S. nustatė, jog Projekto aiškinamajame rašte buvo numatyta, kad prieš darbų vykdymo pradžią turi būti parengtas technologinis darbų vykdymo projektas (doc. dr. S. S. 2019 m. liepos 12 d. ekspertizės akto 18 psl.), šis dokumentas nebuvo parengtas. Projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad rengiant technologinį darbų vykdymo projektą privalėjo būti įvertinti liekančių pastato patalpų eksploatavimo galimybės ir numatytos visos reikalingos priemonės, kad pastatas galėtų būti saugiai naudojamas ateityje ir atitiktų esminius statinio reikalavimus pagal galiojančius norminius aktus (doc. dr. S. S. 2019 m. liepos 12 d. ekspertizės akto 20 psl.). Atsakovė neįgyvendino priemonių, šalinančių vykdytų griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinančių liekančios statinio dalies būklės nepabloginimą. Prof. dr. S. M. ekspertinio tyrimo aktuose yra nurodytos priežastys, lemiančios Gamybinio pastato būklės blogėjimą, bei būtini statybos darbai, kuriuos atsakovas privalėjo atlikti, bet neatliko. Statybos užbaigimo procedūros yra inicijuojamos tuomet, kai yra užbaigiami visi privalomi statybos darbai, numatyti projektinėje dokumentacijoje. Tokią išvadą patvirtina STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.2 ir 10.3 punktai, kurie apibrėžia statybos užbaigimo dokumentų (statybos užbaigimo akto ir deklaracijos apie statybos užbaigimą) sąvokas. Neatlikusi visų Projekto statybos darbų, apeliantė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo surašyti Deklaraciją, todėl Deklaracija teismo pagrįstai buvo pripažintina neteisėta ir negaliojančia;

16.8.                      teisiniu požiūriu negalima situacija, kai įrodžius faktą, jog statybos užbaigimas buvo deklaruotas fiktyviai, nebūtų panaikintas tokį veiksmą įforminęs dokumentas bei jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai, tokiu būdu būtų ginamos nesąžiningų asmenų teisės ir interesai bei civilinėje apyvartoje cirkuliuotų neteisingo (melagingo) turinio dokumentai, todėl teismas pagrįstai tenkino išvestinį ieškinio reikalavimą, kuris tiesiogiai yra susijęs su Deklaracijos panaikinimu. Apeliantė bando sudaryti klaidingą įspūdį, neva panaikindamas naujai įregistruoto statinio teisinę registraciją teismas, pažeidė visų daikto bendraturčių teises ir interesus. Apeliantė nepagrįstai ignoruoja savo vaidmenį susidariusioje situacijoje – būtent jos elgesys, ilgą laiką nevykdant jai, kaip statytojai, tenkančių pareigų, susijusių su statybos (griovimo) darbų užbaigimu, lemia poreikį panaikinti neteisėtai jos įformintus dokumentus bei taikyti iš to kylančias teisines pasekmes. Apeliantė taip pat akcentuoja aplinkybę, kad Gamybinis pastatas yra likusi nenugriauta anksčiau stovėjusio statinio dalis, kuri buvo pastatyta anksčiau ir statinys realiai egzistuoja. Šios aplinkybės nėra susijusios su ginčo dalyku – jos nėra reikšmingos ir niekaip nepaneigia to fakto, kad atsakovė statybos užbaigimo procesą inicijavo fiktyviai ir neteisėtai;

16.9.                      ieškovų, kurie yra Gamybinio pastato rūsio bei pirmo aukšto patalpų savininkai, interesus pažeidžia padėtis, jog atsakovė iki šiol nėra užbaigusi Gamybinio pastato statybos (griovimo) darbų, numatytų Projekte. Ieškovai yra suinteresuoti, kad atsakovė įvykdytų savo, kaip statytojo, įsipareigojimus ir tokiu atveju būtų užkirstas kelias tolimesniam Gamybinio pastato būklės bloginimui bei tuo pačiu žalai, kurią dėl nesąžiningų / neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovai patiria;

16.10.                      atsakovė, Nekilnojamojo turto registre registruodama naują turtinį vienetą (gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su Deklaracija pateikė po neva užbaigtų statybos (griovimo) darbų suformuoto naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad kadastrinių matavimų bylą parengė matininkas R. A. pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. duomenis;

16.11.                      atsakovės įsipareigojimai, susiję su Gamybinio pastato dalies nugriovimu, yra įtvirtinti ir Sutartyje, ieškovų reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą (atlikti statybos darbus) grindžiamas Sutarties nuostatomis. Po derybų, tuometiniai statinio savininkai suderino, jog ieškovai neprieštaraus atsakovės planams nugriauti dalį Gamybinio pastato, šalių susitarimas buvo įformintas Sutartimi. Atsakovė šia Sutartimi kitų patalpų savininkų atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su planuotos Gamybinio pastato dalies griovimu (jo sklandžiu procesu), atsakovė įsipareigojo po pastato dalių nugriovimo atstatyti konstrukcijas, preliminarus numatytų darbų sąrašas buvo įtvirtintas Sutarties Priede Nr. 7 „Preliminarus darbų sąrašas, atliekamas nugriovus pastato dalis“. Atsakovė įsipareigojo užsandarinti atviras pastatų angas, atstatyti stogo konstrukcijas ir jas užsandarinti, jei dalis stogo yra griaunama, užsandarinti pastatų angas rūsiuose, taip pat įsipareigojo užtikrinti kitų patalpų savininkų galimybę nepertraukiamai eksploatuoti patalpas pagal tokią paskirtį, kokia yra Sutarties sudarymo metu. Taigi atsakovė, vykdydama statybos (griovimo) darbus ir laikydamasi Sutarties nuostatų, privalėjo nebloginti statinio būklės (įskaitant patalpų naudojimo sąlygų) ir tinkamai atlikti Sutartyje numatytus darbus. Atsakovės teiginiai, kad ji yra tinkamai užsandarinusi visas angas, atstačiusi stogo konstrukcijas yra deklaratyvūs ir prieštarauja faktinei situacijai, kadangi atsakovė nėra įgyvendinusi tų priemonių (statybos darbų), kurios užtikrintų kitų patalpų savininkų galimybę nepertraukiamai jomis naudotis pagal tokią paskirtį, kokia buvo Sutarties sudarymo metu, vadinasi atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi Sutarties ir jos pagrindu kylančių įsipareigojimų. Atsakovės pareiga atlikti ieškinyje įvardintus statybos darbus kyla ne tik iš Sutarties, bet ir iš Projekto (jo sprendinių), kurio pagrindu buvo išduotas Leidimas griauti. Projekte numatytus statybos darbus savo sąskaita (lėšomis) privalo įvykdyti bei užbaigti išimtinai atsakovė, kaip statytoja. Ekspertizės akte užfiksuota Gamybinio pastato konstrukcijų būklė yra sąlygota būtent atsakovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo;

16.12.                      patikslintu ieškiniu reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinimo buvo modifikuotas nežymiai, todėl pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį tenkinęs visiškai, pagrįstai ieškovams priteisė bylinėjimosi išlaidas.

17.       Ieškovės UAB „Juta NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „Elbela“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą.

18.       Teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi ginčas šalių prašymu buvo perduotas spręsti teisminei mediacijai, kurios eigoje ieškovės UAB „Juta NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „Elbela“ pateikė pareiškimus dėl atsisakymo nuo ieškinio, prašė spręsti prašymus joms nedalyvaujant. 

19.       Ieškovė UAB „Elbela“ 2012 m. rugsėjo 14 d. pareiškimu nurodė, jog jai priklausančias patalpas ginčo pastate 2022 m. gegužės 4 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. DJ-2554 ji pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Birželio 23“ (juridinio asmens kodas 305418921). Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog UAB „Birželio 23“ pakeitė pavadinimą į Bloodo EU, UAB. Išsiuntus Bloodo EU pranešimą apie nagrinėjamą bylą jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) įstoti į bylą ieškovės UAB „Elbela“ teisių perėmėja, šį bendrovė į bylą neįstojo. NT registro duomenimis nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 9 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. DJ-7155 šios patalpos ginčo pastate buvo perleistos trečiajam asmeniui UAB „Birželio projekto administratorius“.

20.       NT registro duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Juta NT“ jai priklausančias patalpas ginčo Pastate ji pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Lofto valdymas“ (juridinio asmens kodas 304717155). Įstoti į bylą ieškovės UAB „Juta NT“ teisių perėmėja ieškovės procesinėmis teisėmis šį bendrovė nepageidavo, nurodė dalyvausianti byloje trečiuoju asmeniu.

21.       Apeliantės atstovas teismo posėdžio metu palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

22.       Ieškovių UAB „Militeksas“ ir UAB „Koriandras“ vadovai bei jų ir ieškovų UAB „Gamlana“ ir V. J. atstovas bei šių ieškovų atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė savo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir prašė apeliacinį skundą atmesti.

23.       Trečiojo asmens UAB „Birželio projekto administratorius“ atstovas advokatas, kuris byloje taip pat atstovauja ieškovės UAB „Juta NT“ teisių perėmėją UAB „Lofto valdymas“, posėdžio metu prašė spręsti bylą teismo nuožiūra. Nurodė, jog jei apeliacinis skundas nebūtų tenkinamas, sutiktų, kad būtų nugriauta jiems priklausanti dalis patalpų.

24.       Institucija išvadai duoti VTPSI 2024 m. spalio 10 d. pateikė patikslintą specialisto išvadą byloje (2024.10.10 DOK-35033). Teismo posėdžio metu institucijos atstovė pristatė išvadą, atsakydama į teisėjų kolegijos klausimus paaiškino, jog VTPSI pažyma 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo patvirtinta pagal tuo metu galiojančius teisės aktus; pažymoje nurodoma, kad duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą yra Leidimas nugriauti statinį, kurio registracijos numeris yra 2017 m. vasario 3 d. Nr. LGS-01-170203-00003, kur ir nurodyta, kad yra atlikti paprasto remonto darbai. Pagal projekto sprendinius buvo numatytas darbų eiliškumas – sudalinti statinį į atskirus objektus ir nugriauti dalimis; pirmas etapas – buvo atidalinti statiniai ir paskui pagal darbų eiliškumą atlikti griovimo darbai, liko vienas statinys, kuriam yra atlikti remonto darbai. VTPSI vertinimu deklaracija yra patvirtinta teisėtai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Teikdama išvadą byloje VTPSI išnagrinėjo rašytinius dokumentus, bylos nagrinėjimo metu vietoje statyba tikrinta nebuvo. Tuo metu, kai statytoja 2016 m. prašė išduoti pažymą apie nugriovimą specialistai vyko į statybos vietą; tą pažyma šiuo metu yra negaliojanti, nes statytojos prašymu buvo panaikinta, kita pažyma išduota nebuvo. Priežastys – dėl ko statytoja kreipėsi dėl pažymos panaikinimo, jos prašyme nurodytos nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26.       Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, teisėjų kolegija nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byloje nagrinėjamas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

27.       Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovų ieškinys dėl statybą užbaigiančios deklaracijos ir jos pagrindu atliktos teisinės statinio registracijos panaikinimo, įpareigojimo pašalinti ieškovų teisių pažeidimą. 

28.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai ginčija atsakovės (statytojos) UAB „NOTO“ 2017 m. kovo 27 d. surašytos deklaracijos Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą galiojimą, bei prašo panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, atliktą ginčijamos deklaracijos pagrindu; taip pat prašo įpareigoti  bei atsakovę UAB „NOTO“ pašalinti jų teisių pažeidimą – atlikti neužbaigtus statybos (griovimo) darbus, pagal „Gamybinio pastato padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projektą“ ir privalomus darbus pagal šalių Sutartį bei statybą reglamentuojančius teisės aktus.

29.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino visiškai, teismas pripažino, jog atsakovė ginčo pastato teisinę registraciją atliko neteisėtai įformintos deklaracijos pagrindu, t. y. nesilaikydama statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir statybos darbų pagal projektą pilnai neįvykdžiusi (nukrypta nuo projekto). 

30.       Atsakovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė statybą reglamentuojančias teisės normas, deklaracija neturėjo būti tvirtinama VTPSI, kadangi atliktas ginčo pastato parastasis remontas, nurodo, kad teismas nepagrįstai plečiamai aiškino šalių 2015 m. birželio 12 d. sudarytą Sutartį, ieškovų ieškiniu prašomų atlikti darbų savo sąskaita pagal sutartį apeliantė atlikti neturėjo. 

Dėl statybos užbaigimo apeliantei pateikiant deklaraciją

31.       Spręsdama šalių ginčą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

32.       Byloje nustatyta, jog apeliantė (statytoja) ginčo statinio griovimo darbus pradėjo 2016 m., deklaraciją Nr. 1 apie statinio statybos užbaigimą / statinio paskirties pakeitimą (toliau - Deklaracija) surašė 2017 m. kovo 27 d. ir įkėlė į INFOSTATYBA, Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) Centrinio duomenų banko duomenyse atliktas įrašas apie suformuotą naują (daikto registravimą) (įrašas NTR galioja nuo 2018 m. gegužės 8 d.). Dėl to toliau nutartyje remiamasi teisės normų redakcijomis, galiojusiomis ginčo statybos darbų atlikimo metu ir atskirai dėl jų redakcijų nepasisakoma.

33.       Statybos rūšys yra apibrėžiamos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnyje. 

34.       Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas (SĮ 2 straipsnio 19 dalis).

35.       Statinio paprastasis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (SĮ 2 straipsnio 21 dalis).

36.       Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (SĮ 2 straipsnio 20 dalis).

37.       Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (SĮ 2 straipsnio 18 dalis).

38.       Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus) (SĮ 2 straipsnio 95 dalis). Statinio griovimo sąvokos sampratą išplečia Reglamento 15 punktas, kuriame nurodoma, jog statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi).

39.       Bylos procese išvadą teikianti institucija VTPSI nurodo, jog pagal esamą reglamentavimą statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

40.       Byloje NTR išrašų duomenimis nustatyta, jog nekilnojamojo daikto – pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis iki ginčo statybos darbų atlikimo buvo registruota kaip gamybos, pramonės (Žymėjimas plane: 2P3p) (toliau – Ginčo pastatas), Statinio kategorija – ypatingasis, statybos pradžios ir pabaigos metai 1961, kap. remonto pradžios ir pabaigos metai 2001.

41.       Daiktas performuotas, t. y. registruoti daiktai, kilę iš šio daikto: nekilnojamasis daiktas Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamasis daiktas Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamasis daiktas Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamasis daiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis daiktas padalintas 2017 m. kovo 27 d. Deklaracijos apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr.1 pagrindu (toliau – Deklaracija). Padalintiems nekilnojamiesiems daiktams suteikti unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). 

42.       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (2015 m. gruodžio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo daikto – pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės (Žymėjimas plane: 33P3/p); statusas – suformuotas padalijus daiktą; daikto istorinė kilmė: gautas atidalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas 2021 m. birželio 16 d. Apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-124-294/2021 Dėl teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą (apeliantės ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas), įrašas galioja nuo 2021 m. birželio 18 d.

43.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi NTR išrašo duomenimis, daro išvadą, kad performuoto ginčo statinio kategorija – ypatingasis.

44.       Byloje nustatyta, jog apeliantei (statytojai) UAB „NOTO“ 2016 m. vasario 8 d. buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas Nr. RPP-01-160208-00152 (toliau – Rašytinis pritarimas) statinio projektui „Gamybinio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 2P3p. (duomenys neskelbtini), dalies griovimo projektas“ (toliau – Griovimo projektas).

45.       Byloje taip pat nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 28 d. apeliantei kaip statytojai buvo išduota pažyma apie statinio nugriovimą Nr. ACDC-100-160928-00031 pagal griovimo projektą, kuri 2018 m. vasario 20 d. potvarkiu Nr. P3-33 VTPSI buvo panaikinta pačios statytojos 2018 m. vasario 9 d. prašymo pagrindu. Apie panaikinimo faktą raštu buvo informuotas VĮ Registrų centras.

46.       Kokios priežastys nulėmė apeliantės kreipimąsi į VTPSI dėl pažymos apie statinio nugriovimą panaikinimo apeliantė neatskleidžia (nenurodo procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu apeliantės atstovas į šį teisėjų kolegijos narių klausimą taip pat neatsakė).

47.       Nustatyta, kad apeliantei 2017 m. vasario 3 d. išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas nugriauti statinį (-ius) Nr. LGS-01-170203-00003 (toliau – STL, leidimas) projektui ,,Gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2P3p, (duomenys neskelbtini), padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projektas, Nr. 16002, 2016 m. (toliau – Projektas).

48.       2018 m. kovo 12 d. apeliantei (statytojai) buvo išduota pažyma apie statinio nugriovimą Nr. ACDC-100-180312-00008 „Gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2P3p, (duomenys neskelbtini), padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projektas“ adresu (duomenys neskelbtini).

49.       Bylos procese išvadą teikianti institucija VTPSI nurodo, jog nagrinėjamu atveju apeliantei išduotų STL ir Rašytinio pritarimo išdavimo teisėtumas jos nebuvo vertintas, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo VTPSI taip pat nebuvo atlikusi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog statybą leidžiantys dokumentai taip pat nėra ginčijami nagrinėjamoje byloje. Taigi, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą, kuriuo statytoja - apeliantė turėjo teisę įgyvendinti projekto sprendinius, SLD statybos darbų vykdymo metu ir bylos nagrinėjimo metu buvo teisėti, nenuginčyti teisme ir galiojantys.

50.       Tarp šalių nėra ginčo, jog užbaigdamas statybos darbus statytojas privalo šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras (SĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

51.       SĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, jog ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo šilumos perdavimo tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo aktas surašomas tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą.

52.       SĮ 28 straipsnio 2 dalis nustato, jog ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus VTPSI. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė aplinkos ministro nustatyta tvarka.

53.       SĮ 28 straipsnio 3 dalis nustato, jog statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus VTPSI. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė aplinkos ministro nustatyta tvarka.

54.       SĮ 28 straipsnio 4 dalis nustato, jog statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistruojant VTPSI.

55.       SĮ 28 straipsnio 5 dalis nustato, jog atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti NTR ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos. 

56.       Statybos užbaigimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (SĮ 28 straipsnio 9 dalis). Iš STR 1.05.01:2017 Reglamento 11 priedo 1 punkto 1.12. papunkčio matyti, kad neypatingųjų pastatų ar patalpų, kurių paskirtis gamybos ir pramonės pastatų (tik gamybinių laboratorijų, kūrybinių dirbtuvių (išskyrus tuos, kuriuose dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai)), suformuotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama surašant, patvirtinant ir įregistruojant deklaraciją statytojui (ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui) surašant deklaraciją, ją patvirtinant ir įregistruojant VTPSI.

57.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas statybos darbus, atsakovės atliktus nugriaunant gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nepagrįstai pripažino rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu. Apeliantės teigimu, darbus ji atliko parengto techninio projekto, išduoto statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) - atlikti paprastojo remonto darbus, pagrindu. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, kurie patvirtina, kad buvo atlikti paprastojo remonto darbai, t. y. pačiame SLD nurodyta, kad pagal parengtą projektą yra leidžiama atlikti Gamybinio pastato paprastąjį remontą, todėl teismas nesant tam pagrindo sprendė, jog apeliantės įregistruota deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą turėjo būti tvirtinama VTPSI.

58.       Iš tiesų Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gegužės 10 d. galiojusi redakcija) 6.9. punkte reglamentuota, jog projekto pavadinimas – statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo projekto (ar jungiančio kelias statybos rūšis projekto) ar kitos rūšies statinio projekto [5.1] pavadinimas, nurodomas Projekto antraštiniame lape, Projekte, statybą leidžiančiame dokumente, statybos užbaigimo dokumentuose. Pažymima, jog pagal šio Reglamento nuostatas esant reikalui, projekto pavadinime gali būti įrašomi dviejų ar daugiau pagrindinių statinių duomenys ir nurodomos atitinkamos projektų rūšys (paprastojo remonto, griovimo).

59.       Minėta, jog atsakovė deklaruoja statinio statybos darbus atlikusi 2017 m. vasario 3 d. išduoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo nugriauti statinį (-ius) Nr. LGS-01-170203-00003 Projekto ,,Gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2P3p, (duomenys neskelbtini), padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projektas, Nr. 16002, pagrindu; statybos darbų užbaigimą apeliantė ginčo Deklaracija įformino taip pat nurodydama šį paprastojo remonto projektą.

60.       Kasacinio teismo praktikoje - bylose, kuriose nagrinėti kilę ginčai dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo, pasisakoma dėl statybos rūšių atskyrimo (atribojimo) pagal statinio ir statybos darbų požymius. Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nurodytų SĮ 2 straipsnyje apibrėžtų statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo sąvokų turinio analizė atskleidžia, kad šias sąvokas sieja vienas elementas – statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, o kitas elementas – statinio išorės matmenų pakeitimas – šias sąvokas skiria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-1075-2022).

61.       Kadangi statinio išorės matmenų pakeitimas būdingas tik statinio rekonstravimo sąvokai, pagal pastarąjį bruožą statinio kapitalinis remontas atribojamas nuo statinio rekonstravimo. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punkte detalizuotas vieno iš statinio rekonstravimo požymių – laikančiųjų konstrukcijų perstatymo – turinys. Nurodyto punkto 6 papunktyje, be kita ko, įvardyta, kad laikoma, jog laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Pažymėtina, kad pagal nurodyto Reglamento 10 punktą statinio kapitalinio remonto atveju statinio laikančiosios konstrukcijos ne perstatomos, bet pertvarkomos. Laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo turinys yra siauresnis nei perstatymo, t. y. pertvarkymo atveju jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

62.       Taigi statinio dalies laikančiųjų konstrukcijų pašalinimas yra statinio rekonstravimo požymis.

63.       Antrasis statinio rekonstravimo požymis pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį – statinio išorės matmenų pakeitimas (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytas statinio išorės matmenų sąrašas (ilgs, plotis, aukštis, ir pan.) nėra baigtinis. Reglamento 9 punkte šių matmenų sąrašas papildytas skersmens matmeniu, tačiau taip pat nėra baigtinis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi šie statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai.

64.       Pažymėtina, kad dauguma statinio parametrų yra tarpusavyje susiję, t. y. vieno iš jų pasikeitimas lemia kito susijusio parametro pasikeitimą. Pakeitus vieną iš statinio parametrų, pvz., plotį, kartu pasikeičia statinio plotas, tūris ir pan. Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (SĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pastatą gali sudaryti antžeminė ir požeminė dalys, o pastarąją – pusrūsis (cokolinis aukštas) ir rūsys.

65.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs Gamybinio pastato ploto ir tūrio skirtumą prieš ginčo statybos darbus ir po jų, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad pasikeitė išoriniai pastato matmenys, o atsakovės atlikti ginčo statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo darbams, kurių sudėtinė dalis buvo pastato dalių nugriovimas.

66.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios teismo nutarties 33 – 38 punktuose išdėstytas teisės normas, konstatuoja, kad statytoja, nugriovusi statinio dalis, faktiškai sumažino viso pastato matmenis (gylį, plotą, tūrį). Kadangi pastato ploto ir tūrio pakeitimas neišvengiamai susijęs su kitų pastato matmenų (ilgio, pločio, aukščio ar gylio) pakeitimu, tai byloje nustatytos aplinkybės, kad juridiškai sukūrus kelis atskirus daiktus (statinį padalinus į keturis pastatus), statybos darbais tris jų nugriovus, paliekant stovėti jų vieną, reiškia, jog buvo sumažintas pradinio ginčo pastato plotas ir tūris, o tai neabejotinai suponuoja išvadą, kad pasikeitė ir pastato matmenys.

67.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ji atliko paprastąjį statinio remontą. Teisėjų kolegija nurodo, jog apeliantės įvykdyti statybos darbai tvarkant po griovimo likusį nenugriautą (atidalintą) statinį negali būti vertinami atsietai, o įvertinus apeliantės atliktus statybos darbus nuo 2016 m. ir jų rezultatą visoje apimtyje, daroma pagrįsta išvada, jog apeliantė atliko statinio rekonstravimą.

68.       Minėta, jog ginčo statinio kategorija – ypatingasis. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasi šios teismo nutarties 50 – 56 punktuose išdėstytu statybos užbaigimo įforminimą reglamentuojančiu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ypatingojo statinio rekonstravimas nagrinėjamu atveju turėjo būti užbaigiamas apeliantei (statytojai) surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją patvirtinus ir įregistravus VTPSI, prieš tai pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą ir deklaracijas apie statybos užbaigimą patvirtinus statybos valstybinę priežiūrą vykdantiems pareigūnams. Byloje nėra pateikta duomenų, kad aplinkos ministro nustatyta tvarka būtų buvusi atlikta statinio ekspertizė, todėl statytojai netaikomos SĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys, tai dar kartą patvirtina, jog deklaraciją apie statybos užbaigimą buvo privaloma tvirtinti VTPSI.

69.       Teisėjų kolegija vertina, jog žodinio teismo posėdžio metu išvadą byloje duodančios institucijos VTPSI  atstovės pateikta nuomonė, jog statytojos (apeliantės) ginčo Deklaracija buvo pateikta tinkamai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nėra pagrįsta bylos dokumentais ir faktiniu atliktų statybos darbų įvertinimu objekte. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, apeliantei 2016 m. vasario 8 d. buvo išduotas Rašytinis pritarimas Griovimo projektui. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog apeliantė neneigia ieškovų nurodytų aplinkybių, jog griovimo darbus ji pradėjo dar 2016 m., vadinasi – 2017 m. vasario 3 d. išduoto SLD (UAB „Erinar“ parengto Paprastojo remonto statybos darbams projekto) neturėdama. 2016 m. Griovimo projekto pagrindu atlikusi pradinius statybos (griovimo) darbus ir 2016 m. rugsėjo 28 d. gavusi VTPSI pažymą apie statinio nugriovimą Nr. ACDC-100-160928-00031, apeliantė pati iniciavo šios pažymos panaikinimą ir statybos darbus toliau tęsė naujų STL dokumentų (2017 m. vasario 3 d. Leidimo ir Paprastojo remonto projekto) pagrindu. Vadinasi nagrinėjamu atveju nėra galiojančio institucijos, atliekančios statybos valstybinę priežiūrą, statinio griovimo darbų užbaigimo atitikties projektui įvertinimo (kad statytoja statybos darbus įvykdė be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių).

70.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą gali panaikinti teismas (SĮ 28 straipsnio 6 dalies 3 punktas). 

71.       Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys SĮ 28 straipsnio 8 dalis). Byloje nekilo ginčo, jog ieškovai, būdami statinio bendraturčiais, yra suinteresuoti tinkamu statybos darbų atlikimu ir statybos užbaigimo tinkamu įforminimu.

72.       Ieškovai reikalavimą dėl deklaracijos ir jos pagrindu atliktos teisinės registracijos NTR panaikinimo grindžia jų teisių pažeidimu, nurodydami, jog apeliantė netinkamai įformino statybos užbaigimą, griovimo darbų pilnai neatliko – apeliantė paliko nenugriautas pastatų dalis, kurios pagal STL turėjo būti nugriautos, apeliantė po griovimo išlikusio pastato ir statybvietes tinkamai nesutvarkė, tai yra – statybos darbų pagal STL pilnai neatliko, nors deklaravo darbų užbaigimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms, jog, ieškovai ieškinį įrodė (CPK 178 straipsnis).

73.       Bylos duomenys, patvirtina (Antstolio M. D. 2016 m. kovo 24 d. ir 2017 m. liepos 4 d. bei 2018 m. spalio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 28-38-2016, Nr. 28-98-2017K ir Nr. 28-121-2018K, UAB Statybinių teismo ekspertizių centro eksperto prof. Dr. S. M. 2018 m. rugsėjo 5 d. Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 18-28 ir 2019 m. kovo 14 d. Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 19-17, ), jog apeliantė paliko nenugriautas korpusų dalis, po atskirų pastato konstruktyvų nugriovimų, išardymų, liko sugadintos ir nesutvarkytos sienos (kurios iki griovimo darbų buvo vidinės – tapo išorinės), stogo konstrukcijos, nesandariai ir nepatikimai užtaisytos, po griovimo likę atviri pamatai, duobėse prie pamatų kaupiasi vanduo, mirksta ir peršąla apatinės pamatų konstrukcijos, dėl ko statinys praranda stabilumą. 

74.       Dar pirminiame UAB „Infinite LOOP“ 2014 m. parengtame projekte (Griovimo darbų aprašymas; Statybos rūšis griovimo darbai) buvo numatytos griaunamos statinio dalys ir griovimo darbus atlikus numatyta išvežti statybinį laužą, užlyginti buvusių pamatų duobes, teritoriją po pastatu išlyginti.

75.       Pirmosios instancijos teismui skyrus ekspertizę, byloje gautas teismo eksperto S. S. 2019 m. liepos 12 d. Ekspertizės aktas Nr. 19-07/06. Ekspertizės akte nurodoma, jog UAB „ERINAR“ parengtas ,,Gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2P3p, (duomenys neskelbtini), padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projektas, Nr. 16002, 2016 m. numatė, jog turi būti užtikrinamas statinių esamos būklės nepabloginimas. Ekspertas nustatė, jog teritorija prie likusio rytinio korpuso vakarinio fasado pusės nesutvarkyta; fiksuotos pažaidos, kurių daugumos priežastis yra drėgmė; po griovimo darbų nesutvirtintos mūrinės konstrukcijos, panaudotos netinkamos medžiagos ir sprendiniai, neįrengtos lietaus nuvedimo sistemos visame pastato fasade; netinkamai apskardinti sienos ir stogo sandūros elementai po griovimo darbų, nugriautų korpusų buvusiose vietose buvusios angos užmūrytos viena eile silikatinių, vietomis su intarpais iš molinių (keraminių) plytų ar silikatinių blokelių, vietomis yra kiaurinių mūro išmušimų; po griovimo darbų yra likę nesutvirtintų, pavojingos būklės irstančių mūro konstrukcijų; sienų pertvarų plytos vietomis nudaužytos nelygiai, išsikiša už sienos plokštumos; nugriautų korpusų vietose likusių frontonų plokštumos užtaisytos orientuotų medžio skiedrų drožlių plokštėmis, kurios veikiamos atmosferos kritulių pradeda irti (yra skirtos vidaus darbams) – užsandarinimas atliktas netinkamomis medžiagomis; pastato pamatai nugriautų korpusų vietose atkasti, pamatų tinkas nuo drėgmės poveikio irstantis; teritorija vakarinėje pusėje nesutvarkyta, likusios iškasos po nugriautų korpusų demontavimo. Projekte buvo numatytas reikalavimas, kad po griovimo darbų likęs pastatas turi būti saugus naudojimui ir atitikti esminius statinio reikalavimus, šių projekto reikalavimų nesilaikyta. 

76.       Ekspertas pateikė išvadą, jog darbų rezultatas neatitinka projekto reikalavimų, neatitikimai laikytini esminiais. Statinio būklė po vykdytų statybos darbų neatitinka esminių reikalavimų – mechaninio patvarumo, higienos, sveikatos, aplinkos saugos, naudojimo saugos. Ginčo deklaracija nėra deklaruoti statinio griovimo darbai (deklaruoti tik paprastojo remonto darbai).

77.       Pažymėtina, jog apeliantė šių aplinkybių apeliaciniu skundu neginčija – neneigia palikusi nenugriautus priestatus ir nesutvarkiusi statybvietės, tvirtina, jog neatliktus darbus galima atlikti deklaracijos nepanaikinus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiam apeliantės argumentui, kadangi byloje esantys duomenys pagrindžia, jog apeliantės atliktų statybos darbų rezultatas yra su esminiais nukrypimais nuo projekto.

78.       Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė statybos darbų pagal projektą pilnai yra neįvykdžiusi, statybos užbaigimo aktą - deklaraciją apie statybos užbaigimą apeliantė įforminto netinkamai, t. y. nesilaikydama statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų ieškinį – panaikino deklaraciją apie statybos užbaigimą ir, nesant atliktų statybos darbų rezultatui įregistruoti viešame registre būtino statybos užbaigimo akto, pagrįstai panaikino jos pagrindu atliktą statinio teisinę registraciją. Apeliantės teiginys, jog deklaracijos ir teisinės registracijos panaikinimas apribos šalių teises pastatu disponuoti yra deklaratyvus, kadangi apeliantei tinkamai užsibaigusi statybos darbus ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminus deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, apeliantė atitinkamai turės teisę ir pareigą statinio teisinę registraciją atlikti šių naujų dokumentų pagrindu.

Dėl šalių sutarties aiškinimo ir įpareigojimo atlikti darbus

79.       Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog įpareigodamas apeliantę atlikti papildomus statybos darbus, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių Sutarties nuostatas, kadangi įpareigojo apeliantę atlikti darbus, kurių pagal Sutarties nuostatas ji neprivalėjo atlikti, tokiu būdu nesant pagrindo įpareigodamas pagerinti ieškovams priklausančias patalpas ir bendro naudojimo patalpas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiuo apeliantės argumentu sutikti.

80.       Teisėjų kolegija pažymi, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisimus santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis).

81.       Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai.

82.       Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

83.       Teismų praktikoje pažymima, jog sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo.

84.       Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

85.       Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017).

86.       Byloje nustatyta, jog ieškovai (ir kiti ginčo paskato Bendrasavininkiai) ir atsakovė (Statytoja), atsižvelgdami į tai, kad susitariančioms šalims nuosavybės teise priklauso patalpos ginčo pastate ir statytoja (apeliantė) nuomojasi dalį žemės sklypo, jame ketina statyti pastatus bei kreipėsi į Bendrasavininkius su prašymu duoti sutikimą statyti pastatus (naujų daugiabučių gyvenamųjų namų statybą) bei griauti pastato dalis, pažymėtas prie plano pridėtame brėžinyje (Sutarties Priedas Nr. 1), siekdamos susitarti dėl pastato dalių ir palėpės dalių išpirkimo, dėl ko Bendrasavininkiai neturės intereso naudotis pastatu ir žemės sklypu iš kiemo pusės (nevykdys veiklos, jiems nebus reikalingi praėjimai/pravažiavimai, tam, kad galėtų naudotis savo patalpomis), siekdamos susitarti dėl pastato rekonstrukcijos ir kitų klausimų, sudarė 2015 m. birželio 12 d. sutartį (toliau – Sutartis).

87.       Sutarties 1 punktu šalys susitarė dėl Statytojos pirkimo – Bendrasavininkių patalpų pardavimo apeliantei iki 2015 m. liepos 10 d., ir kad apeliantė turės teisę nurodytas pastato dalis nugriauti. Sutarties 1.1.3. punktu apeliantė (Statytoja) įsipareigojo iki pastato dalies, kuriose yra ieškovės UAB „Juta NT“ patalpos, griovimo savo lėšomis iškelti UAB „Juta NT“ ir UAB „Elbela“ priklausančią katilinę ir ventiliatorinę, kurios bus perkeltos į jų nurodytas kitas patalpų vietas, kurios nurodomos preliminariame projekte (Priede Nr. 8), šios patalpos galės būti griaunamos tik po to, kai katilinė bus perkelta.

88.       Sutarties 2 punktu šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir Bendrasavininkiai šia sutartimi davė sutikimą pastato dalies griovimui apeliantės jėgomis ir lėšomis, kaip nurodyta Sutarties priede Nr. 1 – visų pastato dalių griovimui ar griovimui etapais, o apeliantė įsipareigojo atstatyti konstrukcijas (užsandarinti po griovimo atviras angas, preliminarus atliekamų darbų sąrašas pridedamas kaip priedas Nr. 7 (Sutarties 2.2. punktas). Apeliantė įsipareigojo vykdydama statybos darbus (pastato dalių griovimą, konservavimą, naujų statinių statybą) Bendrasavininkiams užtikrinti galimybę būti prijungtiems prie inžinerinių tinklų, kokias jie turi sutarties pasirašymo momentu ir pastato pirmo aukšto patalpų, kurios yra iš (duomenys neskelbtini) pusės ir kurios priklauso Bendrasavininkiams, galimybę nepertraukiamai eksploatuoti patalpas pagal paskirtį, įvertinus, kad 1.1. punkte nurodytas patalpas įsigyja apeliantė (Statytoja) ir Bendrasavininkiai neturi poreikio prieiti, privažiuoti esamais praėjimais ir žemės sklypo dalimi iš kiemo pusės (Sutarties 2.5. – 2.6. punktai).

89.       Sutarties 2.7. punkte be kita ko nurodyta, kad apeliantė liekančios pastato dalies rekonstravimo projekte apeliantei priklausančių antro ir trečio aukšto ir palėpėje esančių patalpų reikalingą norminį parkavimą įsipareigoja užtikrinti greta esančioje teritorijoje (žemės sklypo dalyje pažymėtoje P2).

90.       Sutarties 3 punkte (Pastato dalies rekonstrukcija) šalys susitarė, jog Bendrasavininkiai išduos sutikimus po nugriovimo liekančios pastato dalies rekonstrukcijai ir /ar nurodytos pastato dalies antrame ir trečiame aukšte esančių patalpų ir/ar palėpės kapitaliniam remontui, su sąlyga, jeigu bus įvykdytos šios Sutarties 3.6. punkte nurodytos sąlygos (Sutarties 3.6. punkte apeliantė įsipareigojo atitinkamai kartu su pastato dalies rekonstrukcijos projektu suprojektuoti, suderinti ir įrengti magistralinių (bendrų visai pastato daliai) tinklų įrengimą / iškėlimą / pajungimą savo lėšomis); apeliantė įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis parengti pastato dalies rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją, o taip pat organizuoti ir atlikti pastato rekonstrukcijos darbus savo jėgomis ir lėšomis (ar pasitelkdama trečiuosius asmenis), išskyrus atvejus, kai pagal šią Sutartį statybos darbai atliekami apeliantės ir Bendrasavininkių bendromis lėšomis, rekonstruoti, o taip pat atlikti reikalingus pastato dalies konstrukcijų, pamatų bei kitus tyrimus (3.5. punktas).

91.       Šalys taip pat susitarė, kad pastato (liekančio nenugriauto) bendrų konstrukcijų priežiūros ir remonto darbai bus atlyginami proporcingai šalies turimų patalpų pastate ir viso liekančio pastato plotui, tai yra - visi darbai, reikalingi atnaujinti ir užtikrinti pastato bendrų konstrukcijų mechaninį pastovumą, atsparumą ir atitikimą kitiems esminiams statinio reikalavimams, tačiau neapima darbų, susijusių su pastato dalies griovimu ir/ar rekonstrukcija – tokie pastato bendrųjų konstrukcijų rekonstrukcijos ar atstatymo darbai atliekami Statytojo (apeliantės) lėšomis (Sutarties 3.7. punktas).

92.       Sutarties 3.3. ir 3.10. punktuose numatyta, jog pastato dalies rekonstrukcijos darbus apeliantė gali pradėti atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir ekonominį naudingumą (t. y. konkretus laikas nėra numatomas), o atliekant apeliantės valdomų patalpų liekančioje pastato dalyje konservavimo darbus, apeliantė atlieka šiuos veiksmus: užkala atvirus langus savo valdomose patalpose, kur yra reikalinga, papildomais statramsčiais sutvirtina perdangas, užtaiso esamas angas. Šiuos konservavimo darbus apeliantė atlieka per penkis mėnesius nuo sutarties pasirašymo, o atliekant pastato dalių griovimo darbus užtaiso angas, esančias sienose į lauko pusę; uždaro savo valdomas patalpas ir jas užrakina.

93.       Sutarties priedus sudaro aštuoni dokumentai, iš kurių teismui pateikti Priedas Nr. 1 – Pastatų dalies griovimo schema, Priedas Nr. 7 – Preliminarus atliekamų atstatymo darbų sąrašas nugriovus Pastato dalis ir kiti (Žemės sklypo pertvarkymo projektas, naudojimosi juo dalių planas, Bendrasavininkių sutikimo forma, Katilinės perkėlimo preliminarus projektas – perkėlimo vieta (pridedama, kai bus suderinta).

94.       Sutarties Priede Nr. 7 numatytas preliminarus darbų sąrašas, atliekamas nugriovus pastato dalis: 1. atstatomos pastato konstrukcijos, kurios tiesiogiai įtakojamos griovimo darbų: užsandarinamos atviros pastatų angos, nugriovus pastato korpusus ar patalpas; jeigu tai reikalinga, sutvirtinamos griovimo darbų įtakojamos patalpų konstrukcijos; atstatomos stogo konstrukcijos ir jos užsandarinamos, jeigu dalis stogo yra griaunama; užsandarinamos pastatų angos rūsiuose, jeigu jos atveriamos griovimo darbais; 2. iki griovimo darbų atliekami inžinerinių komunikacijų ir tinklų, kurie pažeidžiami griaunant, darbai, užtikrinant nenugriautų veikiančių patalpų aprūpinimą; 3. atliekami kiti darbai, kurie numatyti griovimo darbų apraše. 4.atskirai iki griovimo darbų pradžios pareiškus pageidavimą suderinus brėžinius, užsandarinant pastatų dalis, atitinkamai tų patalpų savininkų lėšomis, galės būti įrengiami langai į kiemo pusę.

95.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, šalių Sutarties turinį lingvistiniu metodu bei pastato bendrasavininkų – apeliantės, kuri sutarties sudarymo metu siekė įgyvendinti verslo planą – nugriauti jai priklausančias pastato dalis, pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir griaunamų pastato dalių vietoje išvystyti gyvenamųjų namų kvartalą, kartu valdydama likusio (negriaunamo) pastato dalies antro ir trečio aukšto patalpas, bei ieškovų (kaip Sutartyje – Bendrasavininkų) padėtį – jiems nuosavybės teise valdant išsaugomo (negriaunamo) pastato dalyje esančias patalpas, tačiau nesantiems apeliantės verslo plano dalyviais, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktu sutarties šalių valios joms sudarant sutartį vertinimu, jog sutarties esmė ir šalių susitarimo tikslas buvo apeliantės įsipareigojimas jos pačios jėgomis ir sąskaita atlikti pastato dalių griovimą jai vystant savo verslo planą (nekilnojamojo turto vystymo projektą) bei paliekamos (negriaunamos) pastato dalies rekonstrukciją, o ieškovų tikslas su apeliante bendradarbiaujant (duodant visus reikiamus sutikimus jos statybos darbams atlikti) išsaugoti tinkamas naudoti savo valdomas pastato (pirmo aukšto) patalpas, kad jos nebūtų pablogintos tiek kiek tai liečia rekonstravimo darbus dėl griovimo padarinių. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo Sutarties  aiškinimu, jog sudarydama Sutartį apeliantė prisiėmė iš ginčo sutarties kylančius įsipareigojimus ne tik savo sąskaita atlikti griovimo darbus, bet ir savo sąskaita iškelti katilinę, ventiliatorinę (ieškovai nurodė ja nesinaudojantys) griaunamose pastato dalyse, po griovimo atstatyti pastato konstrukcijas, užsandarinti atviras angas ir atlikti kitus būtinus darbus taip užtikrindama ieškovų  nepertraukiamą jiems priklausančių patalpų pastate eksploatavimą, o taip pat savo sąskaita užtikrinti statybą leidžiančių dokumentų parengimą ir gavimą, tiek griovimo darbams, tiek liekančio pastato dalies rekonstrukcijos darbams, šiuos darbus organizuoti savo jėgomis ir rekonstrukciją atlikti, įskaitant liekančio nenugriauto pastato konstrukcijų, pamatų bei kitus tyrimus reikiamus. Iš sutarties turinio ir sutarties šalių padėties akivaizdu, kad apeliantė sutartimi prisiėmė įsipareigojimą savo sąskaita atlikti visus darbus, reikalingus užtikrinti pastato bendrų konstrukcijų mechaninį pastovumą, atsparumą ir atitikimą kitiems esminiams statinio reikalavimams, kurie yra susiję su pastato dalies griovimu ir/ar rekonstrukcija – tokie pastato bendrųjų konstrukcijų rekonstrukcijos ar atstatymo darbai turi būti atliekami Statytojo (apeliantės) lėšomis.

96.       Šalys iš tiesų susitarė, jog rekonstrukcijos darbų, kurie pagal pastato būklę savaime reikalingi pastatui eksploatuoti - bendrų konstrukcijų priežiūros, remonto darbai bus atlyginami išlaidas pasidalinant proporcingai šalies turimų patalpų (liekančiame pastate) plotui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė skunde išdėstytais argumentais nepagrindė, jog ieškovų ieškiniu reikalaujami atlikti darbai yra susiję išimtinai su pastato ar ieškovų patalpų atnaujinimu, o rekonstrukcijos apeliantė teigia neatlikusi. Todėl, įvertinusi bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visi ieškovų ieškinyje reikalaujami atlikti statybą užbaigiantys darbai - tiek likusių nenugriaustų statinio korpuso dalių, kurios turėjo būti griaunamos pagal projektą, nugriovimas, tiek statybvietės sutvarkymas, tiek statybos norminių dokumentų reikalavimus atitinkantis sienų po griovimo darbų užtaisymas ir lietaus sistemos nuvedimo sistemos sutvarkymas bei stogo dalių sutvarkymas (apskardinimas, izoliavimas) ir įėjimų į patalpas įrengimas, šalių susitarimo pagrindu bei norminių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pagrindu, turi būti atlikti apeliantės ir jos lėšomis. Priešingas aiškinimas reikštų nesąžiningumą ieškovų kaip vienos iš susitariančių šalių atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

97.       Apeliantė skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apeliantė nurodo, jog ieškovai tikslino ieškinį, todėl jiems iš apeliantės procentaliai turi būti priteista mažesnė bylinėjimosi išlaidų dalis. Kokia ta dalis apeliantės manymu turėtų būti, skunde nenurodoma.

98.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės skundo argumentu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys teismo buvo patenkintas visiškai ir pilnoje apimtyje. Pagal CPK 42 straipsnį, 141 straipsnį šalis turi teisę keisti ieškinio faktinį pagrindą ar dalyką atitinkamoje proceso stadijoje, o teismas užtikrina tokių šalies proceso veiksmų savalaikiškumą. Ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų byloje nėra nustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas civilinio proceso kodekso normų nepažeidė ir bylinėjimosi išlaidas sprendimu paskirstė tinkamai.

Dėl bylos procesinės baigties

99.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

100.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos vertinimu neturi įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui paneigti, todėl detaliau šių argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

101.       Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ieškovės UAB „JUTA NT“, UAB „Elbela“ ir UAB „Partnera“ apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą pateikė pareiškimus dėl atsisakymo nuo ieškinio. 

102.       Vadovaujantis 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas nutartimi priima ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

103.       Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į byloje vykstančio ginčo (ieškinio materialinių reikalavimų) pobūdį, daro išvadą, kad ieškovių ieškinio atsisakymo priėmimas šioje bylje neprieštaraus viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų. Ieškovės nurodė, kad joms yra žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priima ieškovių UAB „JUTA NT“, UAB „Elbela“ ir UAB „Partnera“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei UAB „NOTO“ ir bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis) bei dėl to panaikina pirmosios instancijos sprendimo dalis, susijusias su šių ieškovių reikalavimas bei dalis dėl bylinėjimosi išlaidų jos priteisimo, kadangi atsisakydamos ieškinio šios ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo. Žodinio teismo posėdžio metu apeliantės atstovas nurodė, jog ieškovių ieškinio atsisakymas yra sąlygotas mediacijos proceso, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisti iš šių ieškovių taip pat neprašo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstytina nauja redakcija, taip pat apeliacinės instancijos teismo iniciatyva ištaisytina klaida nurodant ieškovo V. J. vardą (klaidingai nurodyta V.) (CPK 276 straipsnio 2 dalis), ieškovėms jų prašymu grąžintinos jų už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio 75 proc. dalys, kuri kiekvienai sudaro po 31 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis) ir ši žyminio mokesčio suma - išieškotina iš atsakovės valstybei, kadangi ieškinys buvo apmokamas kaip vienas neturtinis reikalavimas (CPK 93, 94, 96, 98 straipsniai).

104.        CPK 48 straipsnio 1 dalis nustato, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

105.       Byloje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu UAB „JUTA NT“ perleido nuosavybę ginčo pastate bendrovei UAB „Lofto valdymas“, kuri ieškove stoti byloje nepageidavo, todėl pradinė ieškovė keičiama jos teisių perėmėja UAB „Lofto valdymas“, kurios procesinis statusas byloje nustatomas kaip trečiasis asmuo (CPK 47 straipsnis).

106.       Byloje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu UAB „Elbela“ perleido nuosavybę ginčo pastate bendrovei UAB „Birželio 23“ (pakeitė pavadinimą į Bloodo EU, UAB), kuri perleido nuosavybę UAB „Birželio projekto administratorius“, kuri ieškove stoti byloje taip pat nepageidavo, todėl pradinė ieškovė keičiama jos teisių perėmėja UAB „Birželio projekto administratorius“ ir jos procesinis statusas byloje paliekamas kaip trečiasis asmuo (CPK 47 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų šalių patirtų apeliacinės instancijos teisme

107.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovai UAB „Militeksas“, UAB „Gamlana“, UAB „Koriandras“ ir V. J. pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė kiekvienas po 886,15 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovams šios atstovavimo išlaidos priteistinos iš apeliantės visoje apimtyje, kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnis).

108.       Tretieji asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.  

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUTA NT“ (juridinio asmens kodas 302546638) atsisakymą nuo ieškinio, ieškovės procesinę padėtį pakeisti į trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje.

Pakeisti trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „JUTA NT“ (juridinio asmens kodas 302546638) jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „Lofto valdymas“ (juridinio asmens kodas 304717155).

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elbela“ (juridinio asmens kodas 124921583) atsisakymą nuo ieškinio, ieškovės procesinę padėtį pakeisti į trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje.

Pakeisti trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Elbela“ jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „Birželio projekto administratorius“ (juridinio asmens kodas 304862115).

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Partnera LT“ (juridinio asmens kodas 304255599) atsisakymą nuo ieškinio.

Priėmus ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „JUTA NT“, uždarosios akcinės bendrovės „Elbela“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Partnera LT“ atsisakymą nuo ieškinio, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo dalis dėl patenkintų ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „JUTA NT“, uždarosios akcinės bendrovės „Elbela“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Partnera LT“ ieškinio reikalavimų ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme šių ieškovių atžvilgiu paskirstymo, bylą šiose dalyse nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Militeksas“ (juridinio asmens kodas 124600773), uždarosios akcinės bendrovės „Gamlana“ (juridinio asmens kodas 125515525), uždarosios akcinės bendrovės „Koriandras“ (juridinio asmens kodas 121940991) ir V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (juridinio asmens kodas 302516926), 2017 m. kovo 27 d. surašytą deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą.

Panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pagal Valstybės įmonei Registrų centras pateiktą 2017 m. kovo 27 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „NOTO“ (juridinio asmens kodas 302516926) pašalinti pažeidimą – atlikti statybos (griovimo) darbus, kurie numatyti „Gamybinio pastato padalinimo į keturis pastatus, tris jų nugriaunant, paprastojo remonto projekte” ir yra privalomi pagal statybų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y.:

1)       nugriauti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), likusius stovėti priestatus;

2)       užpilti prie pastato – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliktas duobes, paviršių išlyginti bei sutankinti;

3)       pastogės aukštyje įrengti tinkamą išorės sieną ir sutvarkyti visą išorinę sieną, kuri prieš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ vykdytus statybos (griovimo) darbus buvo vidinė gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siena (užtaisyti angas, išmuštas, nišas, nudaužyti atšokusį tinką, suremontuoti suirusio mūro dalis);

4)       sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemą nuo gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir įrengti stogo karnizą arba parapetą ties nugriauta statinio dalimi; įrengti rūsio sienų, kurios dėl statybos (griovimo) darbų tapo išorinėmis sienomis, vertikaliąją hidroizoliaciją ir drenažą;

5)       sutvirtinti mūro sienos dalis ties gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogu ir apskardinti ar kitaip apsaugoti sienų dalis nuo lietaus poveikio;

6)       įrengti norminius reikalavimus atitinkančius įėjimus į patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini), iš tos statinio pusės, kurioje atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „NOTO“ vykdė statybos (griovimo) darbus.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (juridinio asmens kodas 302516926) ieškovams uždarajai akcinei bendrovei „Militeksas“ (juridinio asmens kodas 124600773), uždarajai akcinei bendrovei „Gamlana“ (juridinio asmens kodas 125515525), uždarajai akcinei bendrovei „Koriandras“ (juridinio asmens kodas 121940991) ir V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 40,77 Eur (keturiasdešimt eurų 77 cnt) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (juridinio asmens kodas 302516926) ieškovui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 580,06 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt eurų 06 cnt) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (juridinio asmens kodas 302516926) ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Militeksas“ (juridinio asmens kodas 124600773), uždarajai akcinei bendrovei „Gamlana“ (juridinio asmens kodas 125515525) ir uždarajai akcinei bendrovei „Koriandras“ (juridinio asmens kodas 121940991) 1 903,31 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumą lygiomis dalimis, tai yra kiekvienai ieškovei - po 634,44 Eur (šeši šimtai trisdešimt keturi eurai 44 cnt).

Išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (juridinio asmens kodas 302516926) valstybės naudai 14,15 Eur (keturiolika eurų 15 centų) pašto išlaidų ir 93 Eur (devyniasdešimt trys eurai 00 cnt) žyminį mokestį. Išaiškinti atsakovei, kad nurodytas išlaidas ieškovė turi sumokėti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „JUTA NT“ (juridinio asmens kodas 302546638) 31 Eur (trisdešimt vienas euras 00 cnt) žyminį mokestį už ieškinį.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Elbela“ (juridinio asmens kodas 124921583) 31 Eur (trisdešimt vienas euras 00 cnt) žyminį mokestį už ieškinį.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Partnera LT“ (juridinio asmens kodas 304255599) 31 Eur (trisdešimt vienas euras 00 cnt) žyminį mokestį už ieškinį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (juridinio asmens kodas 302516926) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Koriandras“ (juridinio asmens kodas 121940991) 866,15 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt šeši eurai 15 cnt) bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (juridinio asmens kodas 302516926) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Militeksas“ (juridinio asmens kodas 124600773) 866,15 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt šeši eurai 15 cnt) bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (juridinio asmens kodas 302516926) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gamlana“ (juridinio asmens kodas 125515525) 866,15 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt šeši eurai 15 cnt) bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (juridinio asmens kodas 302516926) ieškovui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 866,15 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt šeši eurai 15 cnt) bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                           Eglė Surgailienė

                                                                                         Urmila Valiukienė

                                                                                                              Tatjana Žukauskienė