Civilinės bylos Nr. e2-4399-653/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01371-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4, 116.1
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinis dramos teatras dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, ir
n u s t a t ė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygas 18.2, Pirkimo sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.2, 1.1.4 bei pirkimą nutraukti.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas vykdo pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu „Bilietų platinimo į Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamus renginius (įskaitant kartu su partneriais) ir jo erdvėje vyksiančius renginius paslaugų (įskaitant ilgalaikio materialiojo turto nuomą)” (pirkimo numeris 389058), kuris paskelbtas CVP IS priemonėmis 2018 m. liepos 9 d. 2018 m. liepos 13 d. ieškovas, siekdamas dalyvauti Pirkime, pateikė prašymą dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo / patikslinimo.
Atsakovas 2018 m. liepos 16 d. pateikė atsakymus į Tiekėjo Prašyme nurodytus klausimus. Nesukdamas su tokiu atsakovo sprendimu, ieškovas 2018 m. liepos 16 d. pateikė pretenziją, kuri buvo atmesta atsakovo sprendimu 2018 m. liepos 19 d.
Ieškovo teigimu, ginčijamos pirkimo sąlygos yra netikslios, neaiškios. Pirkimo dokumentuose nėra pateikta jokių konkrečių reikšmių ar verčių, pagal kurias jos būtų vertinamos.
Atsakovas nustatė subjektyvius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie įtvirtina neribotą Perkančiosios organizacijos diskreciją vertinant pirkimo dalyvių pasiūlymus ir suteikiant balus. Tokiu būdu bus pateikti nelygiaverčiai pasiūlymai, kurie galimai bus vertinami vienodai, taip pažeidžiant lygiateisiškumo principą (VPĮ 17 str.)
Pirkimo sąlygų 18.2 p. numatyta, kad: „Aprašant 3 efektyvumo parametrą, bilietų platintojas pristato bilietų administravimo sistemos funkcionalumą ir teikiamas galimybes: kokiais pjūviais ir parametrais galima generuoti renginių pardavimų ataskaitas, kokią informaciją apie renginių pardavimus galima stebėti realiu laiku. Taip pat bilietų platintojas nurodo, kokios yra sistemos galimybės ir funkcionalumai administruoti renginius patiems Perkančiojo subjekto darbuotojams.“
Atsakovas atsakymuose nurodė: „<...> Funkcionalumas – tai visuma vartotojams ir perkančiajai organizacijai svarbių operacijų, sistemos galimybių ir sprendimų, tokių kaip patogi bilietų administravimo sistema perkančiosios organizacijos darbuotojams, vartotojams, o taip pat priemonės, skatinančias bilietų pardavimų rezultatus. Šis sąrašas negali būti baigtinis. Kiekvieno Tiekėjo bilietų administravimo sistema yra skirtinga, todėl Perkančioji organizacija ir prašo ją pristatyti įvairiais aspektais, pateikiant visus jos privalumus ir galimybes. <...> prašoma pateikti baigtinį funkcionalumų ir reikšmių sąrašą, susijusį su Perkančiosios organizacijos darbuotojų galimybėmis savarankiškai dirbti bilietų administravimo sistemoje. Šis sąrašas taip pat negali būti baigtinis, nes Perkančioji organizacija nežino visų Tiekėjų sistemų galimybių ir nėra jų vystytoja. Perkančioji organizacija didžiausiu balu vertins pasiūlymą to Tiekėjo, kuris neribos Perkančiosios organizacijos galimybių pradėti prekybą renginio bilietais kuo greičiau, savarankiškai taikyti reikiamas akcijas ir priemones, priklausomai nuo pardavimų rezultatų (t.y., taikyti nuolaidas, kelti kainas, rezervuoti vietas ir pan.,), minimaliai priklausant nuo Tiekėjo darbuotojų darbo krūvio. Mažiausiu balu bus vertinamas pasiūlymas, kuriame Perkančioji organizacija negali paspartinti bilietų paleidimo proceso savarankiškai, atlikdama dalį duomenų suvedimo į sistemą.“
Atsakovas pažymėjo, jog sąvoka sistemos „galimybės ir funkcionalumai“ administruoti renginius patiems Perkančiojo subjekto darbuotojams niekaip kitaip negali būti suprantama kaip sistemos funkcijų aprašymas, kurio pagrindu vertinama funkcijų įvairovė ir apimtis Perkančiosios organizacijos darbuotojams patiems administruoti renginius.
Ieškovas teigia, jog Techninėje specifikacijoje (Techninės specifikacijos 3.2 p., 4.11 p., 5.3 p., 7.4 p.) jau yra nustatyti reikalavimai darbuotojams naudotis sistema, tačiau Perkančioji organizacija, nustatydama kokybės kriterijus, nenurodė, už kokias papildomas priemones skiriami papildomi balai, kiek konkrečiai papildomų priemonių, dar nenurodytų Techninėje specifikacijoje, turi būti pasiūlyta, už kokį kiekį priemonių skiriamas 1 balas, už kokios kokybės priemones skiriamas 1 balas. Ieškovas taip pat pažymi, jog Techninėje specifikacijoje (Techninės specifikacijos 3.2 p., 4.6 – 4.9 p.) jau yra nustatyti vartotojams naudojimosi reikalavimai, priemonės užtikrinančios „patogumą“, tačiau nėra nurodyta, kokios papildomos, Techninės specifikacijos reikalavimuose neįtvirtintos priemonės, būtų vertinamos, koks jų kiekis turi būti pateiktas, siekiant gauti 1 balą, kokios kokybės priemonės lemia 1 balo gavimą, kokios papildomos operacijos turi būti užtikrinamos, koks minimalus jų kiekis. Be to, nėra nustatyta, kas laikoma patogumu vartotojams ir darbuotojams, pavyzdžiui, prisijungimo greitis, kiek balų skiriama už konkretų greitesnį prisijungimą.
Taip pat Techninės specifikacijos 4.10 p. nurodyta, kokiais pjūviais turi būti teikiamos ataskaitos, todėl nėra aišku, kiek papildomų pjūvių, nenurodytų Techninėje specifikacijoje, turi pateikti tiekėjai, kad gautų 1 balą ar daugiau balų. Nėra aiškiai nurodyta, kaip pasiskirsto balais sistemos „funkcionalumas“ ir sistemos „galimybės ir funkcionalumai“, kurie pagal Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, galimai, yra skirtingos sąvokos, t.y. kiek balų skiriama tik už „funkcionalumą“, kiek balų skiriama už „galimybes ir funkcionalumus“. Bet kuris tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, kurį sudaro jo sistemos aprašymas, neturi objektyvios galimybės net preliminariai savarankiškai įsivertinti, kiek balų gali gauti už savo pasiūlymą, o tolesnėse stadijose,- už kokius trūkumus neteko dalies balų.
Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį pakartoja funkcionalumo apibrėžimą, kuris buvo pateiktas Atsakyme į klausimus, tačiau nepateikia savo paaiškinimų, kokios operacijos yra svarbios vartotojams ir Atsakovui, nėra pateiktas netgi preliminarus / nebaigtinis sąrašas, kuris leistų tiekėjams suprasti, kokias operacijas turi pasiūlyti / atitikti bilietų pardavimo sistema. Nėra pateiktas išaiškinimas, kokie yra Perkančiosios organizacijos poreikiai ar kokie vartotojų poreikiai ir kada jau yra laikoma, kad jie patenkinti.
Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį visiškai nepateikia paaiškinimo, kuo skiriasi „funkcionalumas“ ir „galimybės ir funkcionalumai“, kadangi, Ieškovo vertinimu, tai yra skirtingos sampratos, naudojamos paaiškinti skirtingus Perkančiosios organizacijos poreikius, tikslus.
Pirkimo sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.2 p. numatyta, kad „Reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės (P1) – [...] Taip pat bus vertinamos kitos pardavimo skatinimo priemonės, visų šių priemonių atitikimo Perkančiojo subjekto poreikiams ir teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimas.“
Perkančioji organizacija Atsakymuose nurodė: „teigiamais rezultatais“ yra laikomi pagerėję pardavimų rezultatai. Tiekėjas turi pasiūlyti pardavimų skatinimų priemones, pateikti sėkmingų pavyzdžių iš savo veiklos su kitomis kultūrinėmis organizacijomis. Balų vertė priklausys nuo pasiūlymų įvairovės ir jų pritaikymo Perkančiajai organizacijai.“ Perkančioji organizacija Sprendime pažymėjo, jog: „sąvoka „teigiami rezultatai“, kaip ir buvo minėta 2018-07-6 atsakyme į klausimus – tai yra pagerėję pardavimų rezultatai. Taigi tiekėjui yra suteikta galimybė pateikti išsamius aprašymus, kokiu būdu jie galėtų įtakoti geresnius Perkančiosios organizacijos pardavimų rezultatus“.
Ieškovas pažymi, jog Techninės specifikacijos 5-6 skyriuose yra nurodyti rinkodaros ir reklamos būdai ir priemonės, tačiau Perkančioji organizacija nenurodo, kokios papildomos priemonės turi būti taikomos, kiek tų priemonių turi būti pateikta, jog būtų suteikiamas bent 1 balas, kokios kokybės priemonės turi būti siūlomos, kad būtų gautas bent 1 balas. Perkančioji organizacija nenurodo, kaip bus vertinami pagerėję pardavimų rezultatai – ar jau vienu bilietu daugiau yra laikoma teigiamu rezultatu, ar turi būti kažkoks procentas daugiau parduotų bilietų, kuo vadovaujantis bus sprendžiama, jog papildomos priemonės, o ne išoriniai faktoriai lėmė „pagerėjimą“, kaip bus vertinama, jeigu bus taikytos „papildomos priemonės“, tačiau „pagerėjimas“ nebus pasiektas.
Neaišku kaip būtų vertinami „teigiami rezultatai“, kiek papildomų žiūrovų jau laikoma teigiamais rezultatais, ar pakanka tik aprašymo su keliais pavyzdžiais. Kaip Perkančioji organizacija vertins, jeigu pritaikytos priemonės sutarties vykdymo metu neduos rezultatų. Neaišku, ar Perkančioji organizacija vertins tik papildomų priemonių skaičių, ar taip pat bus atsižvelgiama į priemonių kokybę, kad jos buvo anksčiau pritaikytos. Ieškovas dar kartą pažymi, jog 10 balų skiriama už puikią rezultato kokybę, todėl nėra aišku, ar tikrai nebus matuojami rezultatai, pavyzdžiui, pritrauktų žiūrovų skaičius, o jeigu tai nebus atliekama, tada kokį rezultatą Perkančioji organizacija apskritai vertins.
Pirkimo sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.4 p. numatyta, kad: „Paslaugos teikėjo bilietų platinimo administravimo sistema ir ataskaitų modulis (P3) – parametras vertinamas pagal pateiktame aprašyme (Techninės specifikacijos 4.10 p.) pateiktą bilietų administravimo sistemos teikiamų galimybių skalę – kiek išsamiai ir detaliai Perkantysis subjektas gali gauti ataskaitas iš bilietų platintojo ir tokias ataskaitas generuoti pats. Perkantysis subjektas vertins, kaip operatyviai ir lanksčiai bilietų platintojas gali sukurti renginius sistemoje ir pradėti bilietų prekybą, kokias galimybes pardavimų skatinimo priemones galima taikyti sistemoje (nuolaidų, akcijų taikymo funkcijos ir pan.). Bilietų administravimo sistema bus vertinama ir pagal dar vieną kriterijų – kokias galimybes ji suteikia administruoti renginius paties Perkančiojo subjekto darbuotojams savarankiškai, be bilietų platintojo pagalbos.“
Perkančioji organizacija Atsakymuose nurodė: „Perkančioji organizacija nėra susipažinusi su visų Tiekėjų bilietų administravimo sistemomis, todėl nežino visų jų teikiamų galimybių. Tiekėjų prašoma nurodyti, kaip greitai jie gali suvesti renginį į savo bilietų sistemą ir pradėti bilietų prekybą. Perkančioji organizacija informuoja, kad jos renginių apimtys siekia iki 350 renginių per metus, įprastinė praktika – pradėti prekybą bilietais į šiuos renginius 2-3 kartus (per metus). Perkančioji organizacija nuolat prekiauja bilietais ir į atskirus spektaklius, kurie nepatenka į minėtus prekybos etapus“ . Perkančioji organizacija Sprendime pažymėjo, jog: „sąvoka „operatyviai“, gali būti suprantama vieninteliu būdu ir tikrai nedviprasmiškai, o tik kaip greitai – per maksimaliai trumpiausią laiką.“
Ieškovas pažymi, jog taip pat Techninės specifikacijos 4.10 p. nurodyta, kokiais pjūviais turi būti teikiamos ataskaitos, todėl nėra aišku, kiek papildomų pjūvių, nenurodytų Techninėje specifikacijoje, turi pateikti tiekėjai, kad gautų 1 ar daugiau balų.
Taip pat Perkančioji organizacija nurodo, jog operatyvumas turi būti suprantamas kaip greitis, maksimaliai trumpiausias laikas, tačiau visiškai nenurodo, koks maksimaliai lėčiausias greitis jai yra priimtinas, už kokį greitį tiekėjai gali tikėtis gauti bent 1 balą, kokiu būdu Perkančioji organizacija nustatys greitį.
Pagal naujausią teismų praktiką, Perkančioji organizacija negali nustatyti savitikslių kokybės kriterijų, kurie neturi jokios įtakos sutarties vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
Kokybės vertinimas yra skirtas atrinkti kuo geresnį pasiūlymą iš tų, kurie visiškai atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus, įskaitant Techninės specifikacijos reikalavimus, t.y. geresnį negu nurodytas Techninės specifikacijos reikalavimuose (VPĮ 55 str.) ir suteikiami balai. Net nurodžius didelį kiekį priemonių, tačiau jų objektyviai netaikant, tiekėjas galėtų gauti didesnį balų skaičių ir būti pripažintas laimėtoju. Perkančioji organizacija tik pagal vidinį, subjektyvų ekspertų įsitikinimą vertins skirtingus pasiūlymus, o ne objektyvius parametrus, kurie būtų faktiškai taikomi sutarties vykdymo metu.
Iš operatyvumo sampratos „kaip greičiausiai įmanoma“ nėra aišku, kas Perkančiosios organizacijos laikoma greitai (pavyzdžiui, 1 val., 5 min.), kai Techninės specifikacijos 4.4 p. nurodytos 2 darbo dienos. Tiekėjas pažymi, jog 10 balų suteikiama, kai Tiekėjas užtikrina puikią rezultato kokybę, tačiau nėra aišku, ar Tiekėjas gaus daugiau balų, jeigu įkels renginį ir parduos bilietus per 30 min. nuo Perkančiosios organizacijos informacijos pateikimo, nei tas, kuris tai atliks per 1 darbo dieną.
Taigi, lieka neaiškūs apibrėžimai „funkcionalumas“, „operatyvumas“ „patogumas“, „vartotojų ir Perkančiosios organizacijos poreikiai“, „teigiami rezultatai“. Kokybės kriterijai turi būti ne abstraktūs, ne pernelyg platūs, apibrėžti taip, jog būtų objektyviai patikrinami, susieti su konkrečiais mato vienetais (pavyzdžiui papildomais metais).
Šis Pirkimas vykdomas, pasikeitus VPĮ reguliavimui ir esant labiau išplėtotai teismų praktikai dėl ekonominio naudingumo vertinimo.
Atsakovas remiasi VPT gairėmis, kuriose nurodyta, jog galima nustatyti subjektyvius kriterijus, kaip estetinės charakteristikos. Ieškovas pažymi, jog šiuo atveju nei vienas iš toliau nurodytų kriterijų nėra priskirtinas estetinėms charakteristikoms, o, priešingai, tai yra techniniai pranašumai (operatyvumas); funkcinės charakteristikos (funkcionalumas); prieinamumas, tinkamumas visiems vartotojams (vartotojų poreikiai).
Ieškovas neginčija Perkančiosios organizacijos teisės nustatyti kriterijų lyginamuosius svorius tiek konkrečiais balais, tiek intervalais, tačiau šis lyginamųjų svorių nustatymo būdas nekeičia Ieškovo pozicijos dėl neaiškių, netikslių dviprasmiškų ir subjektyvių kokybės kriterijų.
Pasiūlymo vertinimo kriterijai pagal LAT formuojamą praktiką turi būti transformuoti į sutartines prievoles pirkimo laimėtojui, o šuo atveju nėra aišku, ar Perkančioji organizacija nutrauks sutartį dėl kiekvieno nepasiekimo ir kaip apskritai tie kriterijai yra įgyvendinti sutartyje.
Ta aplinkybė, jog Ieškovas nepateikė paraiškos, neturi įtakos Ieškovo suinteresuotumui, nes jo tikslas – dalyvauti Pirkime, pateikti tinkamą pasiūlymą, kuris būtų objektyviai įvertintas. Šiuo atveju dėl netikslių, neaiškių, dviprasmiškų ir subjektyvių kokybės kriterijų ne tik Ieškovas bet ir kiti tiekėjai neturi galimybių sąžiningai varžytis,
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčijamas pirkimo sąlygas reikia aiškinti sistemiškai.
Techninės specifikacijos 4.10 p. įtvirtinta, kad Tiekėjas turi „Užtikrinti Perkančiajam subjektui realiu laiku stebėti renginių bilietų prekybos ataskaitas pagal skirtingus pjūvius – kainų kategorijas, nuolaidas, salės užpildymą ir pan. Paslaugų teikėjas pateikia tokių funkcijų galimybių įrodymus kartu su pasiūlymu (print screen pavyzdžiai iš sistemos ir pan., Perkančiajam subjektui suteikia galimybę išbandyti demonstracinę renginio/ių administravimo platintojo sistemoje versiją)“, todėl skundžiamame 1.1.4. punkte Perkančioji organizacija paaiškino, kad „Parametras vertinamas pagal pateiktame aprašyme (Techninės specifikacijos 4.10 p.) pateiktą bilietų administravimo sistemos teikiamų galimybių skalę – kiek išsamiai ir detaliai Perkantysis subjektas gali gauti ataskaitas iš bilietų platintojo ir tokias ataskaitas generuoti pats“. Tai reiškia, kad atsakovas aiškiai nurodė, kad bus vertinama, kiek ir kokias papildomas bei kokio detalumo ataskaitas sugeba pateikti vartotojui sistema.
Techninės specifikacijos 4.4 p. nurodyta, kad: „Paslaugų teikėjas, gavęs informaciją iš Perkančiosios organizacijos, pradeda bilietų platinimą į spektaklius ir renginius ne vėliau kaip po 2 darbo dienų po tokios informacijos pateikimo“; Techninės specifikacijos 5.1 – 5.2 punktuose nurodyti reikalavimai rinkodaros sprendinių techniniam įgyvendinimui, todėl 1.1.4 punkte nurodyta, kad „Perkantysis subjektas vertins, kaip operatyviai ir lanksčiai bilietų platintojas gali sukurti renginius sistemoje ir pradėti bilietų prekybą, kokias galimybes pardavimų skatinimo priemones galima taikyti sistemoje (nuolaidų, akcijų taikymo funkcijos ir pan.). Tai reiškia, kad vertinama, kaip greičiausiai galima patalpinti sistemoje informaciją apie naują renginį (operatyvumas) ir kokios yra galimybės į sistemą įkelti kuo įvairesnę informaciją ir kuo paprasčiau (lankstumas), įvertinant pačią įkėlimo eigą ir jos paprastumą bei organizacinius aspektus.
Techninės specifikacijos 4.11 p. nurodyta, kad Paslaugų teikėjas privalo: „Garantuoti Perkančiojo subjekto darbuotojams galimybę patiems administruoti renginių informaciją, kainas, aprašymus, kurti kvietimus, blokuoti vietas salėse“; Techninės specifikacijos 5.3. punkte nurodyta, kad „Paslaugų teikėjas turi sudaryti galimybę pačiai Perkančiajam subjektui parengti ir spausdinti el. kvietimus į Perkančiojo subjekto renginius“, todėl 1.1.4. įtvirtinta, kad „Bilietų administravimo sistema bus vertinama ir pagal dar vieną kriterijų – kokias galimybes ji suteikia administruoti renginius paties Perkančiojo subjekto darbuotojams savarankiškai, be bilietų platintojo pagalbos. Šis kriterijus svarbus Perkančiajam subjektui dėl efektyvaus darbo organizavimo – galimybės atlikti dalį funkcijų savarankiškai, nelaukiant, kol tai galės atlikti bilietų platintojas, taip pat operatyviai reaguoti į pokyčius pardavimuose (pvz., išankstinių pardavimų ir akcijų metu)“. Tai reiškia, kad vertinamas papildomų galimybių Perkančiosios organizacijos darbuotojams .
Techninės specifikacijos 4.10 p. įtvirtinta, kad: Tiekėjas turi „Užtikrinti Perkančiajam subjektui realiu laiku stebėti renginių bilietų prekybos ataskaitas pagal skirtingus pjūvius – kainų kategorijas, nuolaidas, salės užpildymą ir pan. Paslaugų teikėjas pateikia tokių funkcijų galimybių įrodymus kartu su pasiūlymu (print screen pavyzdžiai iš sistemos ir pan., Perkančiajam subjektui suteikia galimybę išbandyti demonstracinę renginio/ių administravimo platintojo sistemoje versiją)“, todėl skundžiamame 1.1.4. punkte Perkančioji organizacija paaiškino, kad „Parametras vertinamas pagal pateiktame aprašyme (Techninės specifikacijos 4.10 p.) pateiktą bilietų administravimo sistemos teikiamų galimybių skalę – kiek išsamiai ir detaliai Perkantysis subjektas gali gauti ataskaitas iš bilietų platintojo ir tokias ataskaitas generuoti pats“. Tai reiškia, kad atsakovas aiškiai nurodė, kad bus vertinama, kiek ir kokias papildomas bei kokio detalumo ataskaitas sugeba pateikti vartotojui sistema.
Techninės specifikacijos 4.4 p. nurodyta, kad: „Paslaugų teikėjas, gavęs informaciją iš Perkančiosios organizacijos, pradeda bilietų platinimą į spektaklius ir renginius ne vėliau kaip po 2 darbo dienų po tokios informacijos pateikimo“; Techninės specifikacijos 5.1 – 5.2 punktuose nurodyti reikalavimai rinkodaros sprendinių techniniam įgyvendinimui, todėl 1.1.4 punkte nurodyta, kad „Perkantysis subjektas vertins, kaip operatyviai ir lanksčiai bilietų platintojas gali sukurti renginius sistemoje ir pradėti bilietų prekybą, kokias galimybes pardavimų skatinimo priemones galima taikyti sistemoje (nuolaidų, akcijų taikymo funkcijos ir pan.). Tai reiškia, kad vertinama, kaip greičiausiai galima patalpinti sistemoje informaciją apie naują renginį (operatyvumas) ir kokios yra galimybės į sistemą įkelti kuo įvairesnę informaciją ir kuo paprasčiau (lankstumas), įvertinant pačią įkėlimo eigą ir jos paprastumą bei organizacinius aspektus.
Techninės specifikacijos 4.11 p. nurodyta, kad Paslaugų teikėjas privalo: „Garantuoti Perkančiojo subjekto darbuotojams galimybę patiems administruoti renginių informaciją, kainas, aprašymus, kurti kvietimus, blokuoti vietas salėse“; Techninės specifikacijos 5.3. punkte nurodyta, kad „Paslaugų teikėjas turi sudaryti galimybę pačiai Perkančiajam subjektui parengti ir spausdinti el. kvietimus į Perkančiojo subjekto renginius“, todėl 1.1.4. įtvirtinta, kad „Bilietų administravimo sistema bus vertinama ir pagal dar vieną kriterijų – kokias galimybes ji suteikia administruoti renginius paties Perkančiojo subjekto darbuotojams savarankiškai, be bilietų platintojo pagalbos. Šis kriterijus svarbus Perkančiajam subjektui dėl efektyvaus darbo organizavimo – galimybės atlikti dalį funkcijų savarankiškai, nelaukiant, kol tai galės atlikti bilietų platintojas, taip pat operatyviai reaguoti į pokyčius pardavimuose (pvz., išankstinių pardavimų ir akcijų metu)“. Tai reiškia, kad vertinamas papildomų galimybių Perkančiosios organizacijos darbuotojams savarankiškai administruoti renginius be Tiekėjo pagalbos (vertinama, kokias papildomas funkcijas su sistema galima atlikti Perkančiosios organizacijos darbuotojams savarankiškai).
Ieškovo ginčijamame kaip neaiškiai suformuluotame „PASTABOS“ 3 punkte yra tik papildomai paaiškinta, kokią informaciją apie paslaugos teikėjo bilietų platinimo administravimo sistemą ir ataskaitų modulį turi pateikti Paslaugos Teikėjas, labai aiškiai išskiriant, kad „Aprašant 3 efektyvumo parametrą, bilietų platintojas pristato bilietų administravimo sistemos funkcionalumą ir teikiamas galimybes: kokiais pjūviais ir parametrais galima generuoti renginių pardavimų ataskaitas, kokią informaciją apie renginių pardavimus galima stebėti realiu laiku. Taip pat bilietų platintojas nurodo, kokios yra sistemos galimybės ir funkcionalumai administruoti renginius patiems Perkančiojo subjekto darbuotojams. Bilietų platintojas pateikia šių aprašymų įrodymus (print screen pavyzdžiai ir pan.), taip pat suteikia Perkančiajam subjektui galimybę prisijungti prie sistemos ir ją išbandyti, sukuriant demonstracinę renginio/renginių versiją“.
Vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus būtent ir sudaro galimybę įvertinti tuos tiekėjo siūlomus privalumus, apie kuriuos Perkančioji organizacija iki viešojo pirkimo nežinojo, bet kurie yra susiję su perkamu objektu ir kuria ekonominę naudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo bylose pažymėjo tai, kad “...perkančiosios organizacijos iš principo turi teisę nustatyti ir tokias pirkimo sąlygas, kurios susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, kurios tiksliai paaiškės tik sudarius sutartį, o naudojimasis tokia teise nepažeis perkančiosios organizacijos pareigos aiškiai ir nedviprasmiškai suformuoti pirkimo sąlygas“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
Dėl Pirkimo sąlygų 18.2. punkte įtvirtinto Antrojo kriterijaus „Efektyvumas“ pirmojo parametro (P1) – reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės bei šio parametro aprašymo ir vertinimo, įtvirtinto 1.1.2. papunktyje.
Techninės specifikacijos 6.1 p. įtvirtinta, kad: „Paslaugų teikėjas privalo užtikrinti Perkančiojo subjekto renginių vaizdinę ir spausdintinę reklamą, bei jos sklaidą Paslaugų teikėjo kasose, bilietų platinimo sistemos interneto portale, Paslaugų teikėjo informacinių partnerių priemonėse netaikant jokių papildomų mokesčių.“ Techninės specifikacijos 6.2. punkte nurodyta, kad „Paslaugų teikėjas privalo aiškiai pasiūlyme identifikuoti ir nurodyti 6.1 p. priemones ir jų įprastinę apimtį atitinkamiems renginiams“. Todėl skundžiamame 1.1.2. punkte Perkančioji organizacija paaiškino, kad „šis kriterijus vertinamas Komisijos pagal pateiktą aprašymą (Techninės specifikacijos 6.1. p.). Vykdomas ekspertinis vertinimas nuo 0 iki 10 balų. Bus vertinami parametro aspektai, susiję su tiekėjo siūlomomis ir numatomomis taikyti reklamos ir pardavimo skatinimo priemonėmis, įskaitant siūlomomis suteikti reklamos pozicijomis jų auditorijos pasiekiamumo aspektu. Taip pat bus vertinamos kitos pardavimo skatinimo priemonės, visų šių priemonių atitikimo Perkančiojo subjekto poreikiams ir teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimas. Perkantysis subjektas socialinių tinklų ir visų juose esančių paslaugos teikėjo profilių nelaiko pardavimų kanalais.
Nuostata, kad Perkančioji organizacija vertins teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimą yra nuosekliai išplaukianti iš Perkančiosios organizacijos reikalavimų ir tikslo: pateikus informacinių priemonių sąrašą, nurodžius kokias auditorijas kiekviena iš priemonių pasiekia, taip pat įvertinus Paslaugų teikėjo gerąją patirtį, yra galimybė objektyviai įvertinti ar siūlomos priemonės bus efektyvios, t.y. ar Tiekėjas pagrindė, kad jo siūlomos pardavimų skatinimo priemonės ir pasirinktos informacinės priemonės leis pasiekti teigiamus rezultatus platinant bilietus, t.y. kuo didesnius pardavimus. Toks vertinimas yra aiškiai susijęs su pirkimo objektu, nes, Perkančiajai organizacijai svarbu įvertinti, kokiomis priemonėmis, kokio dydžio auditorijoms ir kokiose rinkose Tiekėjas turi galimybę skelbti apie Atsakovo renginius, todėl Tiekėjas turi nurodyti šią informaciją ir pagrįsti, kaip konkreti priemonė yra susijusi su siekiu didinti bilietų pardavimus, o Perkančioji organizacija turi teisę vertinti, ar Tiekėjas pagrindžia siūlomų priemonių taikymą siekiant užtikrinti teigiamus pardavimų rezultatus (pvz.: Tiekėjui nurodžius sklaidos priemones užsienio portaluose, ir pateikus tokios priemonės pasirinkimo pagrindimą (t.y. kodėl siūlo spektaklius reklamuoti užsienyje), Perkančioji organizacija vertintų, ar Tiekėjas pagrindžia savo siūlymą ir vertintų, ar tokios priemonės naudojimas sklaidai ir reklamai gali teigiamai paveikti bilietų pardavimus į Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančius teatro renginius).
Ieškovas reikalavimą dėl minėtos sąlygos pripažinimo neteisėta taip pat grindžia tuo, kad neva Perkančioji organizacija pati turėjo nurodyti, kokias pardavimo skatinimo priemones turi naudoti Tiekėjas ir kiek jų turi būti, tačiau tokia pozicija vėl yra bandoma paneigti paties ekonominio naudingumo vertinimo esmę.
Atsakovas pažymi, kad tiksliai išvardinti visas galimas priemones ir kanalus yra neįmanoma, nes Perkančioji organizacija nežino, kokios jos yra prieinamos Tiekėjams. Labai konkrečių kanalų ir priemonių įvardijimas galėtų būti pripažintas neteisėtu tuo pagrindu, kad būtų ženkliai susiaurintas potencialių Tiekėjų ratas, o tai prieštarauja VPĮ įtvirtintiems principams ir viešajam interesui.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Pirkimo sąlygos kartu su Perkančiosios organizacijos pateiktais sąlygų paaiškinimais yra aiškios ir vienodai suprantamos visiems Tiekėjams.
Ieškinyje yra nurodyta, kad ginčijamos sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos ir subjektyvios, dėl ko Ieškovas neva negali tinkamai nustatyti teiktinų dokumentų turinio (Ieškinio 3.3.7 p.), tačiau Pirkimo sąlygų visuma ir aukščiau pateiktas sisteminis sąlygų aiškinimas tokius argumentus aiškiai paneigia.
Be to, pats Ieškovas cituoja teismų praktiką, kuri pabrėžia, kad perkančioji organizacija yra įpareigota pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (žr. Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011).
Atsakovas mano, kad šioje byloje, vertinant Ieškovo argumentų pagrįstumą dėl tariamai neaiškių sąlygų ir nežinojimo, kokią informaciją reikia pateikti, turi būti atsižvelgta į Ieškovo vykdomos veiklos specifiką ir patirtį.
Jau aukščiau buvo minėta, kad visi išsireiškimai, naudojami Pirkimo sąlygose, yra aiškūs ir įprastai naudojami atitinkamos srities specialistų.
Be to, Atsakovas kartu su Atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė Teismui 2015 m. skelbto viešojo pirkimo sąlygas, kurių 11.2 punkte įtvirtintas kriterijaus „Efektyvumas“ pirmas parametras (P1)-reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės, o jo aprašymas ir vertinimas yra analogiškas skundžiamų sąlygų 1.1.2 punkto nuostatoms.
Ieškovas kitame analogiškame pirkime dalyvavo, teikė pasiūlymą ir jam minėtos sąlygos buvo aiškios.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis atsakovas vykdo pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu „Bilietų platinimo į Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamus renginius (įskaitant kartu su partneriais) ir jo erdvėje vyksiančius renginius paslaugų (įskaitant ilgalaikio materialiojo turto nuomą)” (pirkimo numeris 389058), kuris paskelbtas CVP IS priemonėmis 2018 m. liepos 9 d. 2018 m. liepos 13 d. ieškovas pateikė prašymą dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo / patikslinimo. Atsakovas 2018 m. liepos 16 d. pateikė atsakymus į Tiekėjo Prašyme nurodytus klausimus. Nesukdamas su tokiu atsakovo sprendimu, ieškovas 2018 m. liepos 16 d. pateikė pretenziją, kuri buvo atmesta atsakovo sprendimu 2018 m. liepos 19 d.
Pirkimo sąlygų 18.2 p., kuriame reglamentuojama pasiūlymų vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijų, tvarka ir sąlygos prie pastabų 3 p. numatyta, kad: „Aprašant 3 efektyvumo parametrą, bilietų platintojas pristato bilietų administravimo sistemos funkcionalumą ir teikiamas galimybes: kokiais pjūviais ir parametrais galima generuoti renginių pardavimų ataskaitas, kokią informaciją apie renginių pardavimus galima stebėti realiu laiku. Taip pat bilietų platintojas nurodo, kokios yra sistemos galimybės ir funkcionalumai administruoti renginius patiems Perkančiojo subjekto darbuotojams. Bilietų platintojas pateikia šių aprašymų įrodymus (print screen pavyzdžiai ir pan.), taip pat suteikia Perkančiajam subjektui galimybę prisijungti prie sistemos ir ją išbandyti, sukuriant demonstracinę renginio/renginių versiją.´
Iš Ekonominio vertinimo kriterijų lentelės matyti, kad 3 efektyvumo parametras („P3“ yra paslaugos tiekėjo bilietų platinimo administravimo sistema ir ataskaitų modulis. Šis parametras aprašytas 1.1.4 p.
Taip pat 18.2 p. įtvirtintas P1 Efektyvumo kriterijus – reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės, o šio parametro aprašymas numatytas 1.1.2 p.
Dėl aukščiu minėtų aplinkybių, dėl pirkimo dokumentų (ginčijamų sąlygų bei jų išaiškinimo) teksto turinio, taip pat dėl fakto, kad atsakovas tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, ginčo tarp šalių nėra, todėl dėl šių aplinkybių, nurodytų abiejų šalių procesiniuose dokumentuose, plačiai nepasisakoma – jos laikomos nustatytomis.
Ginčas kilo dėl minėtų pirkimo sąlygų, susijusių su pasiūlymų vertinimu pagal ekonominio naudingumo kriterijų, aiškumo bei jų atitikimo viešojo pirkimo principams. Ieškovas teigia, kad atsakovo naudojamų sąvokų („funkcionalumas“, „operatyvumas“, „patogumas“, „vartotojų ir Perkančiosios organizacijos poreikiai“, „teigiami rezultatai“) neaiškumas lemia tai, jog nėra aišku koks balas/intervalas skiriamas už konkretų kriterijų ir parametrą, kaip jie skaičiuojami, kokį rezultatą pasiekus gaunami balai/intervalai, kaip bus vertinamas dalinis rezultato pasiekimas.
Atsakovas atsakymuose išaiškino, jog funkcionalumas – tai visuma vartotojams ir perkančiajai organizacijai svarbių operacijų, sistemos galimybių ir sprendimų, tokių kaip patogi bilietų administravimo sistema perkančiosios organizacijos darbuotojams, vartotojams, o taip pat priemonės, skatinančias bilietų pardavimų rezultatus. Šis sąrašas negali būti baigtinis. Kiekvieno Tiekėjo bilietų administravimo sistema yra skirtinga, todėl Perkančioji organizacija ir prašo ją pristatyti įvairiais aspektais, pateikiant visus jos privalumus ir galimybes. <...> prašoma pateikti baigtinį funkcionalumų ir reikšmių sąrašą, susijusį su Perkančiosios organizacijos darbuotojų galimybėmis savarankiškai dirbti bilietų administravimo sistemoje. Šis sąrašas taip pat negali būti baigtinis, nes Perkančioji organizacija nežino visų Tiekėjų sistemų galimybių ir nėra jų vystytoja.
Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė tam tikrus privalomus reikalavimus, kuriems neatitinkantis tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas (Techninės specifikacijos 4.10 p., 4.4 p., 4.11 p., 6.1 p., 6.2 p.), tuo tarpu vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą Perkančioji organizacija vertins papildomas su tuo susijusias tiekėjų siūlomas galimybes ir sistemos funkcionalumą (operacijas), kurių tiksliai perkančioji organizacija nežino. Tačiau, net ir perkančiajai organizacijai nežinant konkrečių perkamų paslaugų tiekimo sąlygų, tai neatleidžia nuo pareigos kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. Šią išvadą patvirtina teismų praktika - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018.
Ieškovo nurodytos kaip neaiškios ekonominio naudingumo kriterijus apibūdinančios sąvokos, buvo nurodytos kaip pirkimo dokumentuose, taip ir atsakovui teikiant pirkimo dokumentų išaiškinimus. Tačiau šioje byloje svarbu nustatyti ne sąvokų apibrėžimą, tuo labiau ne jų supratimą programuotojų kalboje (kaip argumentavo atsakovas), ir ne reikalavimo tiekėjams pateikti tam tikrus duomenis aiškumą, o nustatyti kaip atsakovo reikalaujamos papildomos priemonės (funkcionalumas, teigiamų rezultatų pasiekimas ir pan.), kurias nurodytų tiekėjai savo pasiūlymuose, bus vertinamos atliekant viešojo pirkimo procedūras – ar už kiekvieną pasiūlytą papildomą priemonę bus skiriamas 1 balas/intervalas, ar tos priemonės bus vertinamos pagal konkretų perkančiosios organizacijos siekiamo tikslo (poreikio) pasiekimą, koks priemonių kiekis ar kokius konkrečius reikalavimus turi atitikti kiekviena papildoma pasiūlyta priemonė, kad už ją būtų skiriamas 1 balas ar tam tikras intervalas.
Atsakovo paaiškinimai apie atliekamą vertinimą, tame tarpe, jog funkcionalumas didžiausiu balu bus įvertintas to Tiekėjo, kuris neribos Perkančiosios organizacijos galimybių pradėti prekybą renginio bilietais kuo greičiau, savarankiškai taikyti reikiamas akcijas ir priemones, priklausomai nuo pardavimų rezultatų (t.y., taikyti nuolaidas, kelti kainas, rezervuoti vietas ir pan.,), minimaliai priklausant nuo Tiekėjo darbuotojų darbo krūvio, o mažiausiu balu bus vertinamas pasiūlymas, kuriame Perkančioji organizacija negali paspartinti bilietų paleidimo proceso savarankiškai, atlikdama dalį duomenų suvedimo į sistemą – teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokia vertinimo sistema yra pakankami skaidri ir aiški, nes nėra aiškiai neapibrėžta kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. Nėra aišku pagal ką konkrečiai bus sprendžiama apie atliekamų sistemos operacijų svarbą, sistemos patogumą, kaip ir pagal ką bus vertinama teigiamų pardavimų rezultatų apimtis, kokios apimties turi būti pasiūlymų įvairovė, kokių konkrečių perkančiosios organizacijos poreikių pritaikymui turi būti skirtos pardavimų skatinimo priemonės, ar papildomų žiūrovų pritraukimas bus laikoma teigiamų rezultatu ir kiek tokių žiūrovų turi būti, koks turi būti trumpiausias bilietų pardavimo laikas, kad būtų gautas bent 1 balas ar intervalas. Taigi, nėra pakankamai aišku kaip bus objektyviai nustatomas „funkcionalumas“, „operatyvumas“ „patogumas“, „vartotojų ir Perkančiosios organizacijos poreikiai“, „teigiami rezultatai“.
Pritartina ieškovui, kad tam, kad tiekėjai suprastų kaip bus vertinami jų siūlomos sistemos veikimo aprašymai, kad būtų pasiūlyti tinkami perkančiosios organizacijos individualius poreikius atitinkantys sprendimai, perkančioji organizacija gali nežinoti visų siūlomos sistemos veikimo principų ir atliekamų operacijų, bet tokiu atveju turi aiškiai nurodyti siektinus rezultatus, siūlytinų papildomų priemonių pritaikymo tikslus, įtakojančius pirkimo laimėjimą. Šiuo atveju atsakovas tokių konkrečių poreikių pirkimo dokumentuose neįvardijo.
Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie yra lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 88 punktai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
Taigi, nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentuose nurodyti minėtų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašymai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. Neaiškios ir dviprasmiškos pirkimo sąlygos, lemiančios nevienodą jų turinio suvokimą ir aiškinimą, kuris iš esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali būti vertinamos kaip teisėtos. Atsakovo triplike išdėstytos naujos aplinkybės, t.y. kad ekspertas vertins pasiūlymų ekonominę vertę, ne tik nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose , bet ir dar labiau suponuoja išvadą apie busimo vertinimo neaiškumą. Ekspertų vertinimas ar siūlomos priemonės bus veiksmingos, nesant atskleistų konkrečių perkančiosios organizacijos papildomų priemonių įsigijimo tikslų, poreikių, nelaikytinas objektyviu, nes suteiktų besąlyginio pasirinkimo laisvę.
Atsakovas teisingai teigia, kad tam tikrais išimtinais atvejais pasiūlymai gali būti vertinami subjektyviai (pvz. estetinės charakteristikos ). Tačiau atsakovas neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju dėl tam tikrų objektyvių priežasčių perkamų bilietų pardavimo sistemos vertinimas atitinka minėtą išimtinį atvejį, kad nėra galimybės nustatyti objektyvių vertinimo parametrų, pvz., veikimo greičio, priemonių skaičiaus, kokybiškumo ir pan.
Taigi, šiuo atveju pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta detali kriterijų vertinimo sistema, dėl ko pasiūlymų vertinimas priklausytų nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio. Dėl išdėstyto bei vadovaujantis aktualia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018) darytina išvada, kad ginčijamos pirkimo sąlygos yra neteisėtos, prieštarauja viešojo pirkimo principams, dėl ko vertinimas nebūtų atliktas veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Dėl išdėstytų motyvų ieškinys tenkintinas.
Esant konstatuotoms aplinkybėms, kitos ieškovo nurodytos aplinkybės (dėl sąlygų savitiksliškumo) nėra teisiškai reikšmingos. Teismas papildomai pažymi, kad atsakovas numatė sutarties 1.1.3p., 4.4, 4.7, 9.10 p. galimybę nutraukti sutartį, jei paslaugos būtų tiekiamos ne pagal pasiūlyme nurodytas sąlygas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog kokybės kriterijai yra savitiksliai.
Atsakovo argumentas, kad ieškovas dalyvavo kitame pirkime, kuris buvo paskelbtas analogiškomis sąlygomis, ir dėl to ginčijamas šioje byloje sąlygas turėjo aiškiai suprasti, atmestinas. Ieškovo apsisprendimas dalyvauti kitame pirkime nėra susijęs su šia byla. Tai, kad ieškovas kitame pirkime neginčijo pirkimo sąlygų, nepaneigia jo teisėto intereso ginti pažeistas teises ketinant dalyvauti šioje byloje nurodytame pirkime. Kita vertus, kiekvienas viešasis pirkimas, jų sąlygos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog ieškovas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Kadangi ieškovas ginčija konkurso sąlygas, paraiškos teikimas tokioje situacijoje būtų nelogiškas ir galėtų būti vertinimas kaip sąlygų akceptavimas, be to, ieškovas neturėjo galimybės tinkamai parengti pasiūlymo dėl sąlygų neaiškumo. Dėl to darytina išvada, jog dėl ginčijamų sąlygų buvo pažeista ieškovo teisė dalyvauti pirkime, todėl šioje byloje ieškovas turi materialinį teisinę suinteresuotumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Tokiu būdu ieškinį patenkinus ir pripažinus, jog ginčijamos konkurso sąlygos yra neteisėtos bei naikintinos, pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl jos nutrauktinos.
Patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str., 96 str. taisykles. Ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 788 žyminis mokestis ir 2595,45 Eur atstovavimo išlaidos, kurių dydis neviršija maksimalų rekomenduojamą LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose numatytą priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą dydį.
Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 279, 4239 , 93 str., 98 str., teismas
n u s p r e n d ė
ieškinį tenkinti visiškai.
pripažinti atsakovės Lietuvos nacionalinis dramos teatro viešojo pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų būdu „Bilietų platinimo į Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamus renginius (įskaitant kartu su partneriais) ir jo erdvėje vyksiančius renginius paslaugų (įskaitant ilgalaikio materialiojo turto nuomą)” (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo sąlygas, numatytas 18.2 p., Pirkimo sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.2, 1.1.4 punktuose neteisėtomis.
Minėto viešojo pirkimo procedūras nutraukti.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinis dramos teatro ieškovo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ naudai 3383,45 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina