Civilinė byla Nr. e2A-1425-577/2022

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00086-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

 (S)

2.6.10.5.1.; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. R. 12 400 Eur negrąžinto kredito, 1 010,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 25 d.), 173,31 Eur tarpininkavimo mokesčio, skaičiuojamo iki sutarties nutraukimo dienos, 19 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 12 400 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 17 d.), 1 894,02 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 25 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. rugpjūčio 17 d.), 54,07 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 349 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas A. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. R. 12 400 Eur negrąžinto kredito, 1 010,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo, 173,31 Eur tarpininkavimo mokesčio, 19 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 17 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutarties Nr. K555473452 mokėjimo grafike atitinkamą mėnesį mokėtinos vartojimo kredito likučio, 54,07 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (13 638,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. vasario 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 482,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4.         Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs savo sutartinę prievolę, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas, todėl padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 12 400 Eur negrąžinto kredito, 1 010,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos yra pagrįstas, todėl tenkino. Kadangi pasirašydamas vartojimo kredito sutartį atsakovas sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį, t. y. 9,90 procento nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos, todėl ieškovės reikalavimą dėl 173,31 Eur tarpininkavimo mokesčio, skaičiuojamo iki sutarties nutraukimo dienos priteisimo teismas taip pat tenkino.

5.        Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl teismas reikalavimo priteisti 1 894,02 Eur tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo netenkino.

6.        Teismas padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Konstatavo, kad po sutarties nutraukimo ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 19 procentų negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuojamų ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio, t. y. nuo sumos nurodytos įmokų mokėjimo grafike.

7.        Vadovaudamasis šalių pasirašytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu bei atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nemoka mėnesinių įmokų pagal sudarytą grafiką, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 54,07 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo pradelstos mėnesinės įmokos sumokėjimo dienos iki 2022 m. sausio 25 d., yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

8.        Patenkinęs 87,80 procentus ieškinio reikalavimų, teismas iš atsakovo priteisė 482,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

9.       Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. R. 1 894,02 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 25 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. rugpjūčio 17 d.); bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Apeliantė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau ir – VKĮ) 253 straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėja sutartį vykdys tinkamai, ir visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Apeliantę prižiūrinčios institucijos – Lietuvos Banko – aiškinimu, būtent toks atlygio taikymas yra tinkamas, atsižvelgiant į vartotojo interesus. Apeliantės teigimu, nepagrįsta teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantės gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Apeliantė įstatymų ribose apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos. Atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, paneigiama principinė verslo subjekto teisė gauti pelną.

9.2.                      Apeliantė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams. Negautos pajamos, kurių orientacinė suma – atsakovės mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos,  yra paskolos davėjų (investuotojų) teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus, taip pat negauna jokių nuostolių atlyginimo.

9.3.                      Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio; paskolos gavėjas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

9.4.                      Pasak apeliantės, nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Byloje nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas ir ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K555473452, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 12 400 Eur dydžio vartojimo kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. kas mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2027 m. rugpjūčio 17 d. mokėti mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokas ir tokiu būdu grąžinti 12 400 Eur kreditą, sumokėti 8 470,64 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19 procentų) bei tarpininkavimo mokestį (9,90 procento nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos), iš viso 22 936,84 Eur sumą. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. pervedė atsakovui 12 400 Eur sumą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 20 d. ragino atsakovą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. sumokėti susidariusią skolą, o 2022 m. sausio 19 d. pranešė, kad nuo 2022 m. sausio 25 d. nutraukia vartojimo kredito sutartį.

13.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą - nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo priteisimo, prašo papildomai priteisti AB „NEO Finance“ iš atsakovės 1 894,02 Eur negautų pajamų (nuostolių).

14.       Pasak apeliantės, nepagrįstai teigiama, kad tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis - tik atlyginti patirtas išlaidas, ir kad tarpininkavimo mokestis susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Nurodo, jog tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Pažymi, kad nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams - apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus; netesybos taip pat tenka paskolos davėjams. Teigia, kad paskolos gavėjas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

15.       Pagal šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punktą - tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties 5.2. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų Nr. K555473452  5.3 (5.3.1) punktas). Vartojimo kredito sutarties Nr. K555473452 specialiosiose sąlygose susitarta dėl 9,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos) tarpininkavimo mokesčio ir nurodyta 2 066,20 Eur tarpininkavimo mokesčio suma. Iš byloje esančių duomenų (informacijos apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas (kredito pasiūlyme)) matyti, kad minėta tarpininkavimo mokesčio suma (2 066,20 Eur) įtraukta į kas mėnesį mokėtinų įmokų sumą.

16.       Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, kt.).

17.       Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga, kad, kaip minėta, šios nutarties 15 punkte, pagal šalių pasirašytą sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas bendrovės patiriamas išlaidas. Ieškovė aptariamu atveju nepagrįstai bando praplėsti tarpininkavimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina bendrosiose sutarties sąlygose. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, kad ieškovei tenka pareiga surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su jais vartojimo kredito sutartis, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant atsakovo sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovo išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 1.5 straipsnio 4 dalis).

20.       Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1 894,02 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, skaičiuojamu nuo sutarties nutraukimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

22.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai atmesti, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.

23.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos.

24.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Jadvyga Mardosevič