Bylos Nr. e2KT–88-777/2016
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01950-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. lapkričio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, išnagrinėjusi atsakovo K. K. pareiškimą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Raimondos Pauparienės ir Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2228-367/2016 nagrinėjimo,
n u s t a t ė :
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-10-31 perdavė Klaipėdos apygardos teismui civilinę bylą Nr. e2-2228-367/2016 pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui K. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo spręsti klausimą dėl atsakovo K. K. pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiai Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai Raimondai Pauparienei ir Tauragės rajono apylinkės teismui.
Atsakovas K. K. 2016-10-27 parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir Tauragės rajono apylinkės teismui. Nušalinimo pareiškimą atsakovas grindžia tuo, jog nuo 2013 m. viešai žemina teisėjus dėl jų veiklos vykdant teisingumą, yra pažeminęs apie 50 teisėjų. Nurodė, kad 2016-08-19 raštu (pateikė parengiamojo teismo posėdžio metu) pažemino bylą nagrinėjančią teisėją Raimondą Pauparienę, be to, yra pažeminęs beveik visus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjus. Paaiškino, kad dėl pastarųjų veiksmų yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o pažeminti teisėjai baudžiamajame procese yra pripažinti nukentėjusiaisiais. Mano, jog dėl pastarosios aplinkybės byla, kurioje jis yra dalyvaujantis asmuo (atsakovas), negali būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta Tauragės rajono apylinkės teisme.
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.
Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).
Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, jog tiek bylą nagrinėjančią teisėją, tiek ir kitus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjus yra viešai pažeminęs, teisėjai baudžiamajame procese dėl jo padarytos nusikalstamos veikos bus pripažinti nukentėjusiaisiais, todėl nebus užtikrintas objektyvus ir nešališkas civilinės bylos Nr. e2-2228-367/2016 nagrinėjimas Tauragės rajono apylinkės teisme. Pastarosioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė 2016-08-19 raštą „Užgaulus pareiškimas dėl tyčinės mano diskriminacijos, sąmoningo neteisės taikymo, prievartinio valstybės konstitucinės santvarkos ardymo bei teisinės valstybės sampratos niekinimo“, adresuotą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – Raštas).
Susipažinus su atsakovo Rašto turiniu, matyti, kad Rašte atsakovas reiškia nepasitenkinimą dėl kitose bylose jam priimtų procesinių sprendimų, abejoja jų teisėtumu ir pagrįstumu, kritikuoja ne tik procesinius sprendimus, bet ir juos priėmusius teisėjus. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog iš esmės nušalinimo pareiškimas Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjams grindžiamas procesiniais pagrindais, t. y. atsakovo netenkinančiais kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais. Teismų praktikoje pripažinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikšto nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nušalinimą reiškiančio asmens subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Pažymėtina, kad teismo veikla yra susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, ji negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas. Faktas, jog kitose bylose atlikti procesiniai veiksmai ar priimti procesiniai sprendimai yra nepalankūs vienai iš bylos šalių, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas.
Prašymą perduoti bylą nagrinėti kitam teismui atsakovas buvo pateikęs ir atsiliepime į ieškinį. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2016-07-14 nutartis byloje Nr. 1T-9-468/2016. Pastarąja nutartimi baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, siekiant užtikrinti bylą nagrinėjančio teismo nešališkumą ir teisingumo principą, perduota nagrinėti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Atsakovo K. K. nuomone, aplinkybė, jog jis yra pažeminęs beveik visus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjus, taip pat sudaro pagrindą perduoti civilinę bylą Nr. e2-2228-367/2016 nagrinėti kitam teismui, nes dėl jo padaryto nusikaltimo pažeminti Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai baudžiamajame procese bus pripažinti nukentėjusiaisiais, o nepažeminti teisėjai bylos taip pat negali nagrinėti, nes juos sieja kolegiški santykiai su pažemintais teisėjais.
Vertinant nušalinimo pareiškimo pagrįstumą pastaruoju aspektu, pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2016-07-14 nutartimi, priimta byloje Nr. 1T-9-468/2016. Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 1T-9-468/2016 ir civilinės bylos Nr. e2-2228-367/2016 aplinkybės skiriasi. Vilniaus apygardos teismas, perduodamas baudžiamąją bylą iš vieno apylinkės teismo į kitą apylinkės teismą, konstatavo, jog perduotoje nagrinėti kitam apylinkės teismui baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte yra nurodyti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriam teisminga baudžiamoji byla, teisėjai. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-2228-367/2016, nuo kurios nagrinėjimo prašoma nušalinti Tauragės rajono apylinkės teismą, nagrinėjamas iš civilinių paskolos teisinių santykių kilęs ginčas tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovo K. K.. Pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, civilinė byla perduodama kitam teismui tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytų bylos perdavimo kitam apylinkės teismui pagrindų. Be to, tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylos konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu. Nors atsakovas teigia, jog yra pažeminęs beveik visus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjus, tačiau duomenų, jog bylą nagrinėjanti teisėja ar kiti Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai dėl atsakovo galbūt padarytos nusikalstamos veikos būtų pripažinti nukentėjusiaisiais, dalyvautų baudžiamosios bylos, kurioje atsakovas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už teisėjų pažeminimą, procese, nepateikė.
Taigi susipažinus su bylos duomenimis, išklausius parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, įvertinus nušalinimo pareiškimo motyvus, darytina išvada, kad nušalinimo pareiškime nurodytais motyvais nušalinti civilinę bylą Nr. e2-2228-367/2016 nagrinėjančią teisėją ir kitus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui šiuo metu nėra įstatymų nustatyto pagrindo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, jog teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
n u t a r i a :
netenkinti atsakovo K. K. pareiškimo dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Raimondos Pauparienės ir Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2228-367/2016 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė