Bylos Nr. 1S-1382-317/2015

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas E. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 95-175 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam E. G.“, ir

n u s t a t ė :

E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Norvegijos Karalystės Follo pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 233§ pirmosios ir antrosios dalių, baudžiamojo įstatymo 231 § pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, baudžiamojo įstatymo 233 § pirmosios ir antrosios dalių plg. 49 §, baudžiamojo įstatymo 229 § pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 § ir baudžiamojo įstatymo 223 § pirmosios dalies pažeidimus ir kartu su bausme už baudžiamojo įstatymo 61 § ir 62 § ir jam paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

Borgarting antrosios instancijos teismo 2010 m. birželio 24 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos pagrindu priimtas nuosprendis atšauktas ir E. G. nuteistas pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 231 § pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, baudžiamojo įstatymo 229 § trečiosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, baudžiamojo įstatymo 223 § pirmąją dalį, baudžiamojo įstatymo 229 pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 § ir už pažeidimus, kuriuos teisiškai nustatė pirmosios instancijos teismas, ir kartu su bausme už baudžiamojo įstatymo 62 § pažeidimus E. G. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. spalio 11 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatyta, kad Norvegijos Karalystės Follo pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Borgarting antrosios instancijos teismo 2010 m. birželio 24 d. nuosprendžiu, pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 231 § pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, baudžiamojo įstatymo 229 § trečiosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, baudžiamojo įstatymo 223 § pirmąją dalį, baudžiamojo įstatymo 229 pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, nusikalstamos veikos suderintos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, ir E. G. paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. spalio 12 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2015 m. balandžio 9 d. – 2 metai 21 diena.

Komisijos 2015 m. balandžio 14 d. priimtu nutarimu Nr. 95-175 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam E. G.“ penkiems Komisijos nariams balsavus „prieš“ (vienbalsiai), nutarta E. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija tokį sprendimą priėmė įvertinusi tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus baustas drausmine tvarka, t. y. nesielgė nepriekaištingai, atvykęs į pataisos įstaigą atsisakė pataisos įstaigos administracijos pasiūlyto mokamo darbo be pateisinamos priežasties, vėliau įsidarbinti pataisos namuose taip pat nesiekė. Komisija, įvertinusi visas šias aplinkybes, padarė išvadą, kad dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi, iš esmės sutikdamas su Komisijos padaryta išvada bei atsižvelgdamas į prokuratūros nuomonę, nutarė atmesti E. G. skundą.

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis E. G. skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Mano, kad jam taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjamu atveju yra visi ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai. Nurodo, kad teigiamas jo elgesys, socialiniai ryšiai, žema pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu taikant intensyvią priežiūrą. Pažymi, kad lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins jį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas. Akcentuoja, kad pataisos namuose jis aktyviai dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje, išklausė aštuonių paskaitų kursą, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Be to, jis nėra susijęs su kriminaline nuteistųjų subkultūra, laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas bei periodinę spaudą, domisi aktualijomis. Socialinius ryšius nuolat palaiko su tėvais ir seserimi. Anot nuteistojo, po paleidimo, jis planuoja gyventi su tėvais. Atkreipia dėmesį, kad probacijos tarnybos specialistai, patikrinę jo nurodytą butą, kuriame jis gyventų, padarė išvadą, jog yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistasis skunde kritikuoja Komisijos argumentą dėl bausmės atlikimo metu jam taikytų keturių drausminių nuobaudų ir pažymi, kad nuobaudos šiuo metu negalioja, o paskutinė drausminė nuobauda yra gauta 2014 m. sausio 21 d. Be to, bausmės atlikimo laikotarpiu jis už nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose tris kartus buvo paskatintas. E. G. nuomone, nepagrįstas ir argumentas netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo instituto dėl jo atsisakymo dirbti pataisos namuose, kadangi laisvėje jis planuoja dirbti, ką patvirtina ir jo asmens byloje esantys duomenys apie jo ketinimą įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigose. Kita vertus, anot nuteistojo, ši aplinkybė negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kadangi tokiu atveju darbas būtų traktuotinas kaip priverstinė prievolė ir priemonė.

Nuteistojo E. G. skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Apkaltinamaisiais nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Iš pateiktos skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, kad E. G. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau jis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t. y. nepakeitė požiūrio į darbą ir nesiekė įsidarbinti pataisos namuose. Taigi, šiuo atveju nenustatytas būtinas formalus lygtinio paleidimo pagrindas. Ir nors nuteistasis skunde pabrėžia, jog laisvėje jis planuoja dirbti, kas neabejotinai vertintina teigiamai, tačiau tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo, nes pagal šį planą jis įpareigotas siekti įsidarbinti pataisos namuose. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog E. G. deklaruojama teigiama darbinė motyvacija, nesiekiant įsidarbinti pataisos namuose, t. y. ignoruojant vieną iš nuteistojo pataisos priemonių, verčia abejoti, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir sėkmingai įsilieti į visuomenę. Šiame kontekste aukštesnysis teismas kritiškai vertina nuteistojo skunde nurodomą argumentą, jog atsisakymas dirbti negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kadangi tokiu atveju darbas būtų traktuotinas kaip priverstinė prievolė ir priemonė. Aukštesniojo teismo nuomone, toks nuteistojo požiūris į vieną iš pataisos procesui itin reikšmingų priemonių (darbą), dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys.

Taigi, nesant formalaus lygtinio paleidimo pagrindo, lygtinis paleidimas E. G. negali būti taikomas, nepriklausomai nuo to, ar yra nustatytas materialusis pagrindas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra ir materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką nors ir labai artima žemai, tačiau, vis dėlto yra vidutinė (42 balai). Kriminogeniniai veiksniai, didinantys nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje, yra nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija (iš viso teistas keturis kartus) bei mąstymas ir elgesys (naudojo murtą siekdamas, kad kiti paklustų). Be to, bausmės atlikimo metu jis taip pat nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šią pareigą nuteistasis pažeidė net keturis kartus. Nors nuobaudos šiuo metu jau negalioja, toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl E. G., neabejotinai žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, turėjo prisiimti ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tame tarpe trys labai sunkios smurtinio pobūdžio (kvalifikuoti dviejų asmenų sunkūs sveikatos sutrikdymai bei kvalifikuotas vieno asmens nužudymas), nustatytų pareigų ignoravimas, nesugebėjimas laikytis įstatymų, nustatytų visuomenės elgesio normų, suponuoja išvadą, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu nebūtų efektyvus ir taikytinos probacijos tikslai nebus pasiekti.

Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad E. G. tris kartus skatintas, mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos renginiuose, laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas bei periodinę spaudą, domisi aktualijomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nėra susijęs su kriminaline nuteistųjų subkultūra. Nors šios aplinkybės yra itin svarbios, tačiau jos nenusveria, šiuo atveju, esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, net ir su intensyvia priežiūra. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog E. G. skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutartį, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo E. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                     Algirdas Jaliniauskas