Civilinė byla Nr. e2-2733-661/2020

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00301-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.6.29.4; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas,

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių D. D. ir UAB „LITVESTA“ ieškinį atsakovei UAB „SOSCREDIT“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UADB „RDD“, dėl dalies 2018 m. kovo 13 d. paskolos sutarties, 2018 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo sąlygų, 2018 m. rugpjūčio 28 d. išduoto vekselio bei 2018 m. spalio 26 d. vykdomojo įrašo pakeitimo ar pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties, vekselio ir vykdomojo rašto sudarymą, keitimą, pripažinimą negaliojančiais, aiškinimo bei taikymo.

2.       Ieškovės D. D. ir UAB „LITVESTA“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugpjūčio 28 d. Susitarimo dėl skolos grąžinimo 1.1. punktą; pakeisti 2018 m. rugpjūčio 28 d. Susitarimo dėl skolos grąžinimo 1.2. punktą, pakeičiant jame nurodytą 15.000,00 EUR sumą į 14.859.59 EUR ir jį išdėstyti taip; „1.2. 14.859.59 EUR - pagrindinės skolos (gautos ir negrąžintos paskolos sumos) be palūkanų (kurios nurodytos 1.3. p.) pagal Litvestos ir SOSCREDIT 2018 m. kovo 13 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 180313-1492 (toliau - Paskolos sutartis)“; sumažinti 2018 m. kovo 13 d. sudarytoje paskolos sutartyje Nr. 180313-1492 ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. Susitarime dėl skolos grąžinimo nustatytas palūkanas nuo 24 proc. per metus iki 7 proc. per metus; pakeisti 2018 m. rugpjūčio 28 d. Susitarimo dėl skolos grąžinimo 1.3. punktą, pakeičiant jame nurodytą 8.289,90 EUR sumą į 475,91 EUR ir jį išdėstyti taip: „1.3. 475,91 EUR - palūkanų pagal aukščiau nurodytą (1.2. p.) Paskolos sutartį (jos 2.1.1.); pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugpjūčio 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio notarinio registro Nr. 6407, dalyje dėl 66.490,20 EUR sumos ir nustatyta, kad Vekselio suma yra 15.355,50 EUR; pakeisti 2018 m. spalio 26 d. vykdomajame įraše Nr. TPV-9679 nurodytą išieškotiną sumą iš 81.845,70 EUR į tikrąją įsiskolinimo sumą -15.355,50 EUR; tenkinus ieškinio 2-7 punktus, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „SOSCREDIT“ ieškovės UAB „Litvesta“ naudai 66.234,33 EUR neteisėtai išieškotą sumą.

3.       Ieškovės, ginčydamos šalių sudarytą 2018 m. rugpjūčio 28 d. Susitarimą bei ieškovės D. D. išduotą vekselį, remiasi CK 1.89 str. 1 d., kad sutarties sudarymo metu ieškovė D. D. buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, CK 1.90 str. nuostatomis – suklydus dėl sandorio esmės, bei CK 1.91 str. – dėl apgaulės.

4.       Ieškovės taip pat nurodo, jog Paskolos sutartyje nustatytos 24 proc. dydžio palūkanos yra neprotingai didelės. Ieškovės dėl delspinigių nurodė, jog reikalavimo mokėti delspinigius Litvesta iš atsakovės negavo. Kadangi atsakovė šia savo teise nepasinaudojo ir neinformavo Litvestos apie tai, kad nuo pradelstų sumokėti sumų bus skaičiuojami delspinigiai, darytina išvada, kad prievolė mokėti delspinigius nebuvo atsiradusi ir atsakovė neturėjo teisės jų skaičiuoti.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“ pateikė atsiliepimą ieškinį ir prašo jį tenkinti ieškovių nurodytais argumentais.

6.       Atsakovė UAB „SOSCREDIT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarp UAB „SOSCREDIT“ ir UAB „Litvesta“ buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo (toliau - Susitarimas) (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1). Šio susitarimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui laidavo D. D. (Susitarimo 5 p.). Šiuo Susitarimu šalys išsprendė ieškovės UAB „Litvesta“ piniginių prievolių atsakovei UAB „SOSCREDIT“ vykdymo tvarką, remiantis anksčiau sudaryta 2018 m. kovo 2 d. Preliminaria sutartimi (toliau - Preliminari sutartis) (Priedas Nr. 2) ir 2018 m. kovo 13 d. Paskolos sutartimi Nr. IN- 180313-1492 (toliau - Paskolos sutartis) (Priedas Nr. 3). Pažymima, jog (i) pasiskolintų pinigų grąžinimo terminas pagal Paskolos sutartį buvo jau pasibaigęs ir paskola nebuvo laiku grąžinta; (ii) Preliminarioje sutartyje buvo numatyta, jog atsakovė siekė įgyti turtą dėl kurio ieškovė ir UAB „SWEDBANK LIZINGAS“ buvo sudarę lizingo sutartį (Preliminarios sutarties preambulė ir I dalis ), ir ieškovei tuo tikslu buvo sumokėta 58 555, 80 Eur, kuriuos ši turėjo panaudoti išpirkdama turtą iš UAB „SWEDBANK LIZINGAS“, siekiant tą turtą notariniu perleidimo sandoriu perleisti ieškovei (Preliminarios sutarties 2 ir 3 dalys). UAB „SWEDBANK LIZINGAS“ lizingo sutartį nutraukė, todėl ieškovei UAB „Litvesta“ neįgijus nuosavybės į turtą, remiantis preliminarios sutarties 7.1. p. ieškovė privalėjo išmokėtas lėšas grąžinti ir iki visiško lėšų grąžinimo mokėti 24 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Ieškovės pasirašydamos šį Susitarimą aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog skola pagal Preliminarią sutartį yra 58 555,80 EUR (Susitarimo 1.1. p.), skola pagal Paskolos sutartį yra 15000 EUR (Susitarimo 1.2. p.), o susikaupusios ir nepadengtos palūkanos pagal Preliminarią Sutartį palūkanos yra 8289,90 EUR. Susitarimo 1.3. p.), viso - 81845,70 EUR. Šalys Susitarime nustatė, jog nuo pagrindinės skolos sumos (73 555,80 Eur) bus skaičiuojamos 24 proc. metinės palūkanos iki galutinio paskolos grąžinimo momento (įskaitant skolos priteisimo ir išieškojimo laikotarpį), o tinkamo prievolių nevykdymo atveju bus skaičiuojami 0.2 proc. dydžio delspinigiai nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Susitarimo 4 p.).

7.       Sudarius susitarimą pasibaigė prievolės pagal Preliminarią sutartį, bei Paskolos sutartį, o dėl tinkamo prievolių įvykdymo, visa apimtimi laidavo D. D. (CK 6.141 str. 1 d.). Ieškovė UAB „Litvesta“ Susitarimo 3 p. nustatytu terminu skolos ir palūkanų nesumokėjo, todėl buvo pradėta skolos išieškojimo procedūra, pagal ieškovės UAB „Litvesta“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vekselį (laiduotoja D. D.). Pagal išduotą vekselį skolos išieškojimo procedūra baigta ir remiantis Susitarimo 4 p. nuostatomis gautos sumos padengtos tokia tvarka: pirma eile padengtos netesybos, antra eile palūkanos, trečia eile - pagrindinė skola (Priedas Nr. 4). Įvykdžius Susitarimo 4 p. nustatyta tvarka gautų įmokų paskirstymą, UAB „Litvesta“ liko skolinga tokias sumas: ieškovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų 2018-03-14 laiduotoja D. D. yra išdavusi paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio suma 15000 Eur (Priedas Nr. 5), kuris antstoliui 2019-10-04 buvo perduotas išieškojimui (atnaujinus procesą) (Priedas Nr. 6). Siekiant išvengti dvigubo prievolių išieškojimo, remiantis Susitarimo 4 p. nustatyta gautinų sumų paskirstymo tvarka, ieškinio reikalavimas mažinamas pirmiausia išskaičiuojant susikaupusias netesybas, palūkanas ir likusia dalimi skolą, todėl dėl 36378,77 Eur skolos išieškojimas pradėtas pateikus ieškinį teisme (civ. b. e2-2336-599/2020), tačiau Vilniaus apygardos teisme užvedus šią bylą, civilinė byla dėl skolos išieškojimo sustabdyta.

8.       Atsakovės manymu, ieškovės paaiškinimai, jog nagrinėti iš Susitarimo ir vekselio atsiradusių prievolių turinį, bei pagrindą pradėjo po šių sandorių sudarymo, savaime neatleidžia jos nuo atsakomybės, kurią ji prisiėmė ginčo sandoriu. Priešingai, tai tik patvirtina, jog ieškovė elgėsi nepateisinamai neapdairiai ir neatsakingai. Tuo atveju, jei ieškovė manė esanti nepakankamai kvalifikuota suprasti esamų sandorių esmę ir galimas pasekmes, privalėjo pasikonsultuoti su reikiamą išsilavinimą turinčiu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

9.       Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų 2018 m. kovo 2 d. šalys sudarė preliminarią sutartį (t. 1., b.l. 11, ieškinio priedas Nr. 5), pagal kurią Pardavėjas (UAB „Litvesta) įsipareigojo iki Perleidimo sutarties sudarymo termino pabaigos užbaigti Lizingo sutartį jos tinkamu įvykdymu ir įgyti nuosavybę Turtui (negyvenamosios patalpos - administracinės - prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)), nesudaryti sutarčių dėl Turto perleidimo su trečiaisiais asmenimis; imtis bet kokių ir būtinų veiksmų Perleidimo sutarčiai sudaryti (3.1 p.). Perleidimo sutartis turi būti sudaryta ir nuosavybė Turtui perduota Pirkėjui (UAB „SOSCREDIT“) per 3 (tris) darbo dienas po to, kai Pirkėjas atliks 4.2.2. p. nurodytą mokėjimą, tačiau visais atvejais iki 2018 m. rugsėjo 1 d. šalys susitarė, jog jokių kitų, išskyrus nurodytus 4.2.1. ir 4.2.2. p., veiksmų Pirkėjas neturi pagal atlikti, dėl to pasirengimas sudaryti Perleidimo sutartį yra išskirtinai Pardavėjo atsakomybė (Sutarties 3.2 p.). Šalys taip pat susitarė, jog Turto perleidimo kaina, kuri bus nurodyta Perleidimo sutartyje, bus 294.000,00 EUR. Kainos dalis, sudaranti 58.555,8 eurų, sumokama per 3 dienas po šios sutarties sudarymo, lėšas pervedant į Pardavėjo (Litvesta) banko sąskaitą, esančią UAB „Paysera“. Šalys nenurodė sąskaitos numerio, į kurią turėjo būti pervestas avansas.

10.       Šalių 2018 m. kovo 2 d. Preliminariosios sutarties 4.2.1. papunktyje buvo numatyta atsakovės pareiga ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo Preliminariosios sutarties sudarymo pervesti Litvesta 58.555,80 EUR, t. y. tokio paties dydžio sumą, kuri buvo nurodyta Susitarimo 1.1. punkte.

11.       Tą pačią dieną, kuomet buvo sudaryta Preliminari sutartis, 2018 m. kovo 2 d. buvo sudarytas trišalis Susitarimas dėl Paysera sąskaitos naudojimo prie sutarties Nr. PS20170628-3 (toliau - Trišalis susitarimas) (ieškinio priedas Nr. 15). Trišalis susitarimas buvo sudarytas prie konkrečios sutarties, sudarytos tarp Litvesta ir atsakovės - Sutarties Nr. PS20170628-3. Trišalio susitarimo preambulėje (A dalyje) nurodyta, Kreditorius ir Paskolos gavėjas pasirašė sąskaitų finansavimo sutartį, pagal kurią Kreditorius įsipareigojo paskolinti pinigus Paskolos gavėjui, o kitoje preambulės dalyje (B dalyje) nurodyta, kad Paskolos gavėjas pagal Sutartį įsipareigojo atidaryti naują trečiųjų asmenų mokėjimams surinkti skirtą Paysera sąskaitą (toliau - Sąskaita);

12.       Trišaliu susitarimu šalys susitarė dėl disponavimo Sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, mokėjimo operacijų atlikimu, nesant rašytinio Kreditoriaus sutikimo. Sąskaitoje esančiomis lėšomis gali būti disponuojama tik tiek, kiek nurodyta šiame Susitarime (1 p.).Šalys susitarė, kad Paskolos gavėjo sąskaita yra riboto naudojimo - visos Sąskaitoje esančios Paskolos gavėjo lėšos turi būti automatiškai pervedamos Kreditoriui kiekvienos kalendorinės dienos pabaigoje į Kreditoriaus Paysera sąskaitą Nr. EVP1410002126280 ((duomenys neskelbtini)). Sąskaitoje esančios lėšos negali būti naudojamos kitoms nei mokėjimai Kreditoriui operacijoms atlikti (2 p.). Šalys susitarė, kad automatinis piniginių lėšų nuo Paskolos gavėjo sąskaitos nurašymas bus vykdomas, iki kol bus išnaudotas 60 000 EUR limitas. Kreditorius ir Paskolos gavėjas papildomu rašytiniu susitarimu gali nustatytą limitą pakeisti apie tai nedelsiant informuodami Paysera ir pateikdami tokio susitarimo kopiją (3 p.).

13.       Sąskaitos Nr. IBAN (duomenys neskelbtini) operacijų išklotinė už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 21 d., patvirtina, kad atsakovė tą pačią dieną kai pervedė šią sumą Litvesta, pati iš Litvesta sąskaitos pervedė šią sumą sau atgal.

14.       Iš pateiktos Litvesta vardu atidarytos sąskaitos, kurios IBAN (duomenys neskelbtini) (toliau - Sąskaita 1) išklotinės (ieškinio Priedas Nr. 8) matyti, kad 2018 m. kovo 5 d. 7 val. 12 min. į Sąskaitą 1 Atsakovė pervedė 57.904,32 EUR, po kiek daugiau nei valandos Atsakovė į šią sąskaitą pervedė dar 681,48 EUR. Iš viso Atsakovė 2018 m. kovo 5 d. pervedė Litvesta į Sąskaitą 1 58.585,80 EUR sumą, taip įvykdydama savo įsipareigojimus pagal Preliminarią sutartį. Tačiau po 2 (dviejų) valandų 2018 m. kovo 5 d. 10 val. 29 min. iš Sąskaitos 1 padaromas mokėjimo pavedimas atgal atsakovei 32.340,00 EUR sumai, mokėjimo pavedime nurodant „skolos dengimas PS20170628-3“, o dar po 4 min. - 10 val. 33 d. iš Sąskaitos 1 padaromas pavedimas atsakovei 25.889,49 EUR sumai, mokėjimo pavedime nurodant „skolos dengimas už RDD PS20170628-2“. Taigi, beveik visos iš atsakovės 2018 m. kovo 5 d. gautos lėšos po kelių valandų buvo pervestos atgal atsakovei.

15.       2018 m. kovo 15 d. 8 val. 32 min. į Sąskaitą 1 atsakovė pervedė 15.000,00 EUR, o po 23 min. 500 EUR iš Sąskaitos 1 pervesta atgal atsakovei, mokėjimo paskirtyje nurodant „Sutarties mokestis“, po 1 (vienos) minutės atsakovei pervesta dar 100 EUR mokėjimo paskirtyje nurodant „Sutarties mokestis“. Dar po 10 (dešimties) minučių visas Sąskaitoje esantis lėšų likutis 14.726,31 EUR pervedamas į kitą Litvesta sąskaitą, kurią turėjo teisę valdyti ir joje esančiomis lėšomis disponuoti Litvesta.

16.       Šalys, pasirašydamos ginčijamą 2018 m. rugpjūčio 28 d. Susitarimą aiškiai patvirtino, jog ieškovės skola pagal Preliminarią sutartį (ieškinio priedas Nr. 1) yra 58 555,80 EUR (Susitarimo 1.1. p.), skola pagal Paskolos sutartį yra 15 000 EUR (Susitarimo 1.2. p.), o susikaupusios ir nepadengtos palūkanos pagal Preliminarią Sutartį yra 8289,90 EUR (Susitarimo 1.3. p.), viso - 81845,70 EUR. Šalys Susitarime nustatė, jog nuo pagrindinės skolos sumos (73555,80 Eur) bus skaičiuojamos 24 proc. metinės palūkanos iki galutinio paskolos grąžinimo momento (įskaitant skolos priteisimo ir išieškojimo laikotarpį), o tinkamo prievolių nevykdymo atveju bus skaičiuojamos 0.2 proc. dydžio delspinigiai nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Susitarimo 4 p.).

17.       Taip pat nustatyta, kad Susitarimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui laidavo ieškovė D. D. (Susitarimo 5 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos šiuo Susitarimu šalys sprendė atsakovės UAB „Litvesta“ piniginių prievolių atsakovei vykdymo tvarką, remiantis anksčiau sudaryta 2018 m. kovo 2 d. Preliminaria sutartimi ir 2018 m. kovo 13 d. Paskolos sutartimi Nr. IN- 180313-1492. Preliminarioje sutartyje buvo numatyta, jog atsakovė siekė įgyti turtą dėl kurio ieškovė UAB „Litvesta“ ir UAB „SWEDBANK LIZINGAS“ buvo sudarę lizingo sutartį, ir ieškovei UAB „Litvesta“ tuo tikslu buvo sumokėta 58 555, 80 Eur, kuriuos ši turėjo panaudoti išpirkdama turtą iš UAB „SWEDBANK LIZINGAS“, siekiant tą turtą notariškai perleisti atsakovei. UAB „SWEDBANK LIZINGAS“ lizingo sutartį nutraukė, todėl ieškovei UAB „Litvesta“ neįgijus nuosavybės į turtą, remiantis preliminarios sutarties 7.1. p. Ieškovė UAB „Litvesta“ privalėjo išmokėtas lėšas grąžinti ir iki visiško lėšų grąžinimo mokėti 24 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

18.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė UAB „Litvesta“ Susitarimo 3 p. nustatytu terminu skolos ir palūkanų nesumokėjo, todėl buvo pradėta skolos išieškojimo procedūra, pagal ieškovės UAB „Litvesta“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vekselį (laiduotoja D. D.). Pagal šį vekselį skolos išieškojimo procedūra baigta ir remiantis Susitarimo 4 p. nuostatomis gautos sumos buvo padengtos – pirma eile padengtos netesybos, antra eile palūkanos, trečia eile pagrindinė skola. Įvykdžius Susitarimo 4 p. nustatyta tvarka gautų įmokų paskirstymą, ieškovė UAB „Litvesta“ liko skolinga.

19.       2018 m. kovo 14 d. laiduotoja D. D. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 15000 Eur sumai, kurių laidavo už ieškovę UAB „Litvesta“. Šis vekselis 2019 m. spalio 4 d. antstoliui buvo perduotas išieškojimui. Siekiant išvengti dvigubo prievolių išieškojimo, remiantis Susitarimo 4 p. nustatyta gautinų sumų paskirstymo tvarka, ieškinio reikalavimas mažinamas pirmiausia išskaičiuojant susikaupusias netesybas, palūkanas ir likusia dalimi skolą, todėl dėl 36378,77 Eur skolos išieškojimas pradėtas pateikus ieškinį teisme (civ. b. Nr. e2-2336-599/2020), tačiau Vilniaus apygardos teisme iškėlus šią bylą, civilinė byla dėl skolos išieškojimo sustabdyta.

Teisiniai argumentai

Dėl pagrindinės skolos dydžio

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ginčija šalių 2018 m. rugpjūčio 28 d. Susitarimo dėl skolos grąžinimo atskirus punktus – dėl skolos ir netesybų dydžio ir laiko nurodytas sutarčių sąlygas nesąžiningomis.

21.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

22.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-184-378/2018 26 punktą).

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-516/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24.       Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017 19 punktą).

25.       Ieškovių pateiktas Paysera pervedimų išrašas patvirtina, jog atsakovė suteikė ieškovei UAB „Litvesta“ viso 73555,80 Eur paskolų, skaičiuojamų su netesybomis. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė 2017 m. birželio 28 d. suteikė ieškovei UAB „Litvesta“ 30 000 Eur paskolą už 24 proc. metinių palūkanų ir 0,20 proc. delspinigių (galutinė paskolos grąžinimo data 2018 m. sausio 25 d.), tą pačią dieną – 2017 m. birželio 28 d. atsakovė suteikė su ieškove susijusiai įmonei UAD BB „RDD“ 24 000 Eur už 24 proc. metinių palūkanų ir 0,20 proc. delspinigių (galutinė paskolos grąžinimo data 2018 m. sausio 25 d.); 2018 m. kovo 13 d. atsakovė suteikė ieškovei UAB „Litvesta“ 15 000 Eur paskolą už 24 proc. metinių palūkanų ir 0,20 proc. delspinigių (galutinė paskolos grąžinimo data 2018 m. rugpjūčio 25 d.). Byloje nėra įrodymų, jog nurodytos paskolos buvo grąžintos iki nurodytų sutarčių terminų. Taigi, iš esamų sąskaitų atsakovė 2018 m. kovo 5 d. pervesdama 58 555,80 Eur į Litvesta sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sudengė ieškovės Litvesta skolas. Po šių atsakovės veiksmų, ieškovės atsakovei jokių pretenzijų nereiškė. Be to, ieškovė – laiduotoja D. D. 2018 m. kovo 14 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio suma 15000 Eur, o UAB „Litvesta“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. išdavė vekselį 81 845, 70 Eur sumai. Taigi, konstatuotina, jog ieškovės sutiko su preliminariosios bei paskolų sutarčių sąlygomis bei jų vykdymu. Tuo pagrindu, 2018 m. rugpjūčio 28 d. sudarė ginčijamą Susitarimą.

26.       Taigi ieškovės pasirašydamos šį Susitarimą aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog jų skola sudaro viso - 81845,70 EUR. Šalys Susitarime nustatė, jog nuo pagrindinės skolos sumos (73555,80 Eur) bus skaičiuojamos 24 proc. metinės palūkanos iki galutinio paskolos grąžinimo momento (įskaitant skolos priteisimo ir išieškojimo laikotarpį), o tinkamo prievolių nevykdymo atveju bus skaičiuojami 0.2 proc. dydžio delspinigiai nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Susitarimo 4 p.).

Dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo (Susitarimo) dalies pripažinimo negaliojančiu dėl CK 1.89, 1.90, 1.91 pagrindų

27.       Ieškovės nurodo, kad sudarydamos Susitarimą buvo suklaidintos atsakovės. Ieškovės pasitikėjo atsakovės sąžiningumu ir pasirašė jos vienašališkai parengtą Susitarimą bei reikalaujamą pasirašyti vekselį. Susitarimo pasirašymo metu ieškovė D. D. (kuri buvo ir yra Litvesta direktorė), sirgo sunkios formos depresija, ieškovę kamavo pasikartojančios panikos atakos (priepuoliai), adaptacijos sutrikimas. Todėl dėl ligos paūmėjimo ir susilpnėjusios sveikatos, ieškovė neturėjo galimybės tinkamai išanalizuoti teikiamus pasirašyti dokumentus ir pasirašė atsakovės parengtą Susitarimą. Taigi, ieškovės UAB „Litvesta“ atstovė D. D. įrodinėja, jog ji Susitarimo ir kitų sandorių sudarymo metu sirgo depresija, dėl to negalėjo suprasti veiksmų esmės ir jų valdyti.

28.       CK 1.89 str. pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pagal CK 1.89 str. 1 d. fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė D. D. preliminariąją sutartį bei Susitarimą sudarė, kaip juridinio asmens – UAB „Litvesta“ atstovė. Nagrinėjamu atveju, jai kaip fiziniam asmeniui yra aktualūs Susitarimo 5 ir 9 punktai, kuomet ji laidavo ir išdavė vekselius, kaip fizinis asmuo. Byloje nėra duomenų, jog D. D. sirgo liga, kurios simptomams pasireiškus, galima pagrįstai suabejoti veiksmų ir sprendimų adekvatumu. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė D. D. yra UAB „Litvesta“ vadovė ir akcininkė, taip pat UADBB „RDD“ vadovė ir akcininkė (UADBB „RDD“ vykdė licencijuojamą draudimo brokerio veiklą, tačiau 2017 m. gruodžio mėn. Lietuvos bankas panaikino licenciją. Iki šios licencijos panaikinimo UADBB „RDD“ buvo viena didžiausiu Lietuvoje draudimo brokerių veiklą vykdančių bendrovių), kartu su vyru A. D. valdo UAB „FinanceProperty“. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog civilinėje byloje Nr. e2-9970-1012/2019 teismas nustatė, jog D. D. nuolatos vykdė įprastą komercinę veiklą su UADB „Capitalinsurance“, ir jos pačios teigimu, nuolatos sudarinėjo ir vykdė sandorius būtent tuo pačiu laikotarpiu, kuomet buvo sudaromi ir vykdomi šioje byloje esantys ginčo sandoriai. Todėl teismas, konstatuoja, jog ieškovė D. D. neįrodė, jog būdama veiksni, sandorių sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Ieškovė D. D. ginčijamų sandorių metu neinformavo atsakovės, jog ji turi sveikatos problemų, nesiėmė jokių veiksmų apsaugoti savęs ir atsakovės nuo nepageidaujamų galimų sandorių neįvykdymo pasekmių. Tokiu atveju konstatuotina, jog D. D. prisiėmė neigiamų pasekmių riziką.

30.       Ieškovės sandorius ginčija ir tuo pagrindu, jog ginčijamus sandorius sudarė suklydimo būsenoje. Ieškovių paaiškinimai, jog nagrinėti iš Susitarimo ir vekselio atsiradusių prievolių turinį, bei pagrindą pradėjo po šių sandorių sudarymo, savaime neatleidžia jų nuo atsakomybės, kurią jos prisiėmė ginčo sandoriu.

31.       CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (šio straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (šio straipsnio 4 dalis).

32.       Remiantis CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, jog tam, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, visų pirma turi būti konstatuotas suklydimas dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (suklydimas dėl sandorio esmės, sandorio esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių) ir, antra, toks suklydimas turi turėti esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi suklydusios sutarties šalies valios trūkumų, kurie nulemia sutarties sudarymą arba klaidingą suklydusios sutarties šalies valios išraišką dėl sutarties turinį sudarančių esminių sutarties sąlygų.

33.       Toks CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, aiškinimas formuojamas ir kasacinio teismo praktikoje, kuria remiantis suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018 52 punktą).

34.       Šio sprendimo 30 p. minėtos aplinkybės patvirtina faktą, jog ieškovė D. D. turi pakankamai verslo praktikos patirties sudaryti sandorius ir įvertinti jų pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovės pradėjo ginčyti sandorius tuomet, kuomet atsakovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti skolą, t. y., prasidėjus prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo pasekmėms. Toks ieškovių elgesys yra vertintinas kaip didelis nerūpestingumas arba nesąžiningumas. Teismas, vertindamas suklydimo galimybę, atsižvelgia ir į tai, kad ieškovės su atsakovu bendradarbiavo ne kartą, sudarė paskolas iš esmės tomis pačiomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 28 d. (atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 8).

35.       Ieškovės nurodo, jog atsakovė jų atžvilgiu veikė panaudodama apgaulę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 38 punktas). Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovo, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 39 punktas).

36.       Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgdamas į šio sprendimo 30 p., bei į tai, kad Susitarimas buvo sudarytas dėl skolų sumokėjimo, ieškovei nevykdant Paskolos ir Preliminarios sutarties sąlygų, su atsakovu bendradarbiaujant sudarytos sutartys iš esmės tomis pačiomis sąlygomis, sutartyse ieškovės ne kartą patvirtino, jog ginčijamos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, konstatuoja, jog ieškovės neįrodė, jog jų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė.

Dėl palūkanų dydžio ir susitarimo pagrindu priskaičiuotų palūkanų sumos

37.       Ieškovės pažymi, kad Susitarime ir Paskolos sutartyje nustatytos 24 proc. dydžio palūkanos yra neprotingai didelės. Jų dydis yra lupikiškas, prieštaraujantis sąžiningumo, geros moralės ir teisingumo principams. Todėl Susitarime ir Paskolos sutartyje nustatytas palūkanų dydis turi būti sumažintas.

38.       Iš šios bylos duomenų matyti, kad šalys dėl palūkanų dydžio tarėsi sudarydamos Paskolos sutartį, tokios pat palūkanos nustatytos ir sudarant Susitarimą ir Preliminarią sutartį, bei kitas sutartis, tad ieškovės neturi pagrindo teigti, jog tokios palūkanos buvo netikėtos, jų dydžio neįvertino, be to, kaip nurodėatsakovė, ji pati skolinasi brangiau nei bankai, todėl atitinkamai aukštesnė palūkanų norma taikoma ir jos klientams (atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 9). Ginčijama 24 proc. metinių palūkanų norma yra įprastai taikoma su atsakovo klientais sudaromuose sandoriuose, tuo tarpu kai kuriuose sandoriuose palūkanų norma būna ir aukštesnė. Šiuo atveju šalys susitarė dėl palūkanų normos laisva valia. Ši aplinkybė rodo tarp šalių egzistavusią tarpusavio santykių praktiką.

39.       Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis.

Dėl delspinigių

40.       Ieškovės nurodo, kad Susitarimo 3 punkte numatyta, kad prievolės nurodytos Susitarime turi būti sumokėtos iki 2019 m. vasario 28 d. Susitarimo 4 punkte nustatyta, kad atsakovė turi teisę pareikalauti mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

41.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės ir atsakovas susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos 0,2 procento netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

42.       Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas šioje byloje, atsižvelgia į tai, kad šalys pačios sutartyje numatė 0,2 procento dydžio delspinigius, abi šalys yra bendrovės siekiančios pelno, jas siejo komerciniai verslo santykiai (ne vartojimo). Ieškovės, sudarydamos sutartyje nurodytomis sąlygomis, turėjo įvertinti, ar numatytos netesybos yra protingos ir nepažeidžia jos interesų.

43.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

Dėl laidavimo pagal vekselį pripažinimo negaliojančiu.

44.       Ieškovės nurodo, kad teismui pripažinus Susitarimą negaliojančiu dalyje dėl 66.490,20 EUR sumos, Teismas atitinkamai turėtų pripažinti šioje dalyje negaliojančiu ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą 81.845,70 EUR sumai.

45.       Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (trata) (kai vekselyje nurodytą sumą turi sumokėti vekselio davėjo nurodytas kitas asmuo) ir paprastasis (solo) (kai vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti pats vekselio davėjas) (ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis ĮPVĮ 46 straipsniu, 47 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 1 dalimi, vekseliai gali būti protestuotini (neapmokėjus ar neakceptavus vekselio, tai turi būti įforminta protesto aktu) arba neprotestuotini (vekselio turėtojas atleidžiamas nuo pareigos įforminti protestą). Vekselyje gali būti nustatytas konkretus jo apmokėjimo terminas (per tam tikrą laiką po pateikimo, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, nustatytą dieną) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) arba nenustatytas (apmokamas jį pateikus) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytas vekselių skirstymas į rūšis, taip pat juose nustatytas apmokėjimo terminas lemia ĮPVĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, be kita ko, reglamentuojančių reikalavimų apmokėti vekselius pateikimo tvarką ir su tuo susijusias vekselio davėjo bei turėtojo teises bei pareigas, ypatumus. Nagrinėjamoje byloje, teismas, netenkinęs pagrindinio reikalavimo dėl skolos sumažinimo ir įvertinęs 25-42 p. aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti visą ar iš dalies ginčijamą vekselį. Teismas konstatuoja, jog ieškovės laidavimas ir vekselio išdavimas atitiko šalių valią ir interesus.

Dėl vykdomajame rašte nurodytos sumos pakeitimo ir dėl restitucijos taikymo

46.       Ieškovės ieškiniu taip pat prašo pakeisti 2018 m. spalio 26 d. vykdomajame įraše Nr. TPV-9679 nurodytą išieškotiną sumą iš 81.845,70 EUR į tikrąją įsiskolinimo sumą -15.355,50 EUR; tenkinus ieškinio 2-7 punktus, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „SOSCREDIT“ ieškovės UAB „Litvesta“ naudai 66.234,33 EUR neteisėtai išieškotą sumą.

47.       Teismas pažymi, kad abu šie reikalavimai yra išvestiniai ir jie būtų patenkinti tik tuo atvejus, jeigu būtų buvę patenkinti kiti – ieškinio 2-6 punktuose nurodyti reikalavimai. Atmetus ieškinio 2-6 punktuose nurodytus reikalavimus, nėra pagrindo nei keisti vykdomojo rašto, nei taikyti restitucijos.Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visi ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys yra atmestas, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei, kuri pateikė duomenis, jog patyrė 1280 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytą maksimalaus dydžio, todėl priteisiama iš ieškovių atsakovei lygiomis dalimis, t. y. po 640 Eur iš kiekvienos ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

ieškovių UAB „LITVESTA“ ir D. D. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių UAB „LITVESTA“ (juridinio asmens kodas 300906596) ir D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „SOSCREDIT“ (juridinio asmens kodas 302776742) po 640 (šeši šimtai keturiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                Alvydas Barkauskas