Civilinės bylos numeris 2A-37-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-18653-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą 2014-07-15 rašte nurodytomis sąlygomis, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2016-11-24 vienašališką sutarties nutraukimą negaliojančiu, atkurti sutarties vykdymą 2014-07-15 rašte dėl sutarties refinansavimo nurodytomis sąlygomis. Nurodė, kad su AB bankas „Snoras“ 2008-06-27 sudarė Kredito sutartį Nr. 031-03220, kurios pagrindu trečiasis asmuo suteikė ieškovei 11 200 000,00 Lt / 324 3744,21 EUR sumai kreditą, o ieškovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2016-05-25. Ieškovė nurodė, jog visą laiką siekė bendradarbiauti tiek su trečiuoju asmeniu, tiek su jo teises ir pareigas vėliau perėmusia atsakove. Ieškovė 2014-07-02 raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl išankstinio negrąžinto kredito padengimo refinansuojant Sutarties pagrindu gautą paskolą. 2014-07-15 atsakymu trečiasis asmuo sutiko, kad paskola būtų refinansuojama paties ieškovės ar kito subjekto ieškovės vardu bei nustatė, kokios sąlygos šiuo atveju turėtų būti išpildytos. Trečiasis asmuo nurodė, jog bendra refinansuojamos paskolos suma turi būti ne mažesnė kaip 6 262 981,33 Lt / 181 3884,77 EUR suma bei nurodė, kad ieškovė turi sumokėti 162 981,33 Lt / 47 202,66 EUR sumą, skirtą jau priskaičiuotoms palūkanoms ir delspinigiams padengti ir ieškovė įvykdė Raštu jai priskirtus įsipareigojimus, tačiau trečiasis asmuo vis tiek neišdavė ieškovei reikalingo sutikimo antriniam turto įkeitimui bei nesiėmė jokių tolimesnių priemonių, jog ieškovė turėtų galimybę atlikti veiksmus, tiesiogiai susijusius su paskolos refinansavimu. Atsakovė pateikė ieškovei 2016-03-18 pranešimą dėl Sutarties sąlygų nevykdymo bei 2016-09-19 pranešimą, kuriuo vienašališkai ir be jokio teisinio pagrindo padidino ieškovei taikytiną palūkanų normą. 2016-10-24 pateikė ieškovei dar vieną pranešimą Nr. SI-1012 dėl sutarties sąlygų nevykdymo, kuriuo informavo, kad nuo 2016-11-24 Sutartis bus vienašališkai nutraukta, nes ieškovė laiku nevykdo savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė nurodė, jog 2017-01-30 gavo antstolio D. Kisieliaus 2017-01-06 raginimą įvykdyti sprendimą, ieškovės atžvilgiu buvo pradėta priverstinio skolos išieškojimo iš jai priklausančio turto procedūra.
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, laikantis Sutartyje numatytų sąlygų, kadangi ieškovė nuo 2014-07-30 visiškai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nedengė kredito, nemokėjo palūkanų, delspinigių bei ignoravo atsakovės raginimus spręsti susidariusią situaciją. Atsakovė nuolat bendradarbiavo su ieškove ir siekė išsaugoti galiojančią Sutartį, be to, atsakovė neprivalėjo ir neprivalo keisti Sutarties sąlygų, nes to daryti neįpareigoja Sutartis ar teisės aktai. Ieškovės nurodomi argumentai apie tai, jog ieškovei buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad bus leista refinansuoti paskolą, yra nepagrįstas, kadangi trečiasis asmuo nurodė konkrečias sąlygas dėl paskolos refinansavimo. Tačiau ieškovė neįvykdė nustatytų sąlygų, todėl ieškovė ir susikūrė sau neteisėtą bei nepagrįstą lūkestį. Atsakovė nurodė, kad dar iki trečiojo asmens 2014-07-15 rašto pateikimo jau aštuonis kartus buvo pakeista Sutartis, tačiau ieškovė ir toliau tinkamai nevykdė savo prievolių pagal Sutartį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog šiuo metu gali vykdyti Sutartį, jeigu jos nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu ir atnaujintas Sutarties vykdymas, šiuo metu yra pradėta ir vykdoma net šešiolika vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš ieškovės turto, įgyvendinti ieškovės reikalavimą atnaujinti Sutarties vykdymą pagal 2014-07-15 raštą yra neįmanoma, kadangi minėtame rašte nurodytos sąlygos nebuvo įvykdytos ne iš atsakovės, o iš ieškovės pusės ir yra pasibaigęs jų galiojimas, ieškovė neginčija tos aplinkybės, jog ji nemokėjo Sutarties įmokų iki jos nutraukimo nuo 2014-07-30, todėl yra neįmanoma patenkinti ieškinio reikalavimų, nepakeičiant kitų Sutarties sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. ieškinį atmetė. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog 2008-06-27 ieškovė sudarė Kredito sutartį Nr. 031-03220 su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu trečiasis asmuo suteikė ieškovei 11200000,00 Lt / 3243744,21 EUR kreditą, o ieškovė įsipareigojo grąžinti kreditą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarką bei kreditą grąžinti iki 2016-05-25. Minėta Sutartis iki 2014-07-15 rašto pateikimo, šalių buvo pakeista aštuonis kartus. Pagal Sutarties 3.4 p. ir 3.6 p. nuostatas, ieškovė įsipareigojo palūkanas mokėti kas mėnesį, kiekvieno mėnesio 25 dieną bei laikotarpyje nuo 2009-01-25 iki 2018-05-25 kiekvieno mėnesio 25 grąžinti po 84000,00 Lt / 24328,08 EUR sumą, likusią 1708000,00 Lt / 494670,99 EUR sumą grąžinti termino pabaigoje 2018-06-26. Ieškovė kreipėsi į kreditorių dėl išankstinio negrąžinto kredito padengimo, refinansuojant Sutarties pagrindu gautą paskolą. 2014-07-15 raštu atsakovė nurodė ieškovei sąlygas refinansavimui, t. y. jog bendra refinansuojama suma bus ne mažesnė kaip 6262 981,33 Lt / 1813884,77 EUR suma; ieškovė ne vėliau kaip iki 2014-07-22 sumokės tai dienai pradelstas palūkanas ir delspinigius bei visa likusi paskolos dalis kartu su naujai priskaičiuotomis palūkanomis bus padengta ne vėliau kaip iki 2014-07-31. Byloje rašytinių įrodymų, jog ieškovas iki 2014-07-31 pilnai įvykdė 2014-07-15 rašte nurodytas sąlygas refinansavimui nėra. 2016-10-24 ieškovė gavo pranešimą Nr. SI-1012 dėl sutarties sąlygų nevykdymo, kuriame buvo informuojama, jog pradelstas įsiskolinimas pagal Sutartį 2016-10-24 sudaro 1185381,23 EUR sumą, bei buvo nurodyta, kad remiantis Sutarties 14.4.3 punkto nuostatose nustatytu pagrindu, Sutartis be pakartotinio informavimo bus nutraukta nuo 2016-11-24.
4. Šio ginčo atveju matyti, kad trečiasis asmuo geranoriškai bendradarbiavo su ieškove ir sutiko pakeisti Sutarties sąlygas, kuriomis buvo koreguojami kredito grąžinimo terminai bei kitos sąlygos, t. y. per Sutarties visą galiojimo terminą buvo sudaryti net aštuoni papildomi susitarimai dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau ieškovė vis tiek savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė ir toliau vėlavo mokėti palūkanas, delspinigius bei įmokas kredito dengimui. Atsakovė geranoriškai sutiko bendradarbiauti su ieškove dėl paskolos refinansavimo, 2014-07-15 rašte nurodydama ieškovei konkrečias sąlygas, kuriomis sutiktų leisti refinansuoti ieškovei paskolą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad ieškovė nuo 2014-07-30, daugiau nei du metus, nėra atlikusi nei vienos įmokos, tokiu būdu daugiau nei du metus iki Sutarties nutraukimo ieškovė sistemingai pažeidinėjo Sutarties esmines sąlygas bei netinkamai vykdė savo sutartines prievoles pagal minėtą Sutartį, dėl ko ne kartą buvo informuota ir įspėta, jog dėl tokių veiksmų Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą. Teismas darė išvadą, kad ieškovės daugkartinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas buvo esminis Kredito sutarties pažeidimas, kuris ginčo atveju ir sudarė teisinį pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį.
5. Teismas sutiko su atsakovės bei trečiojo asmens argumentais, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti Sutarties vykdymą 2014-07-15 rašto pagrindu, kadangi BAB banko „Snoras“ 2014-07-15 raštas nėra prilyginamas Sutarčiai, o tai yra tik vienos šalies raštas - pasiūlymas ir, kad šiame rašte nurodytos sąlygos dėl Sutarties refinansavimo ieškovės nebuvo tinkamai bei laiku įvykdytos, be to, yra pasibaigęs šių sąlygų galiojimas, todėl yra neįmanoma atsakovę įpareigoti jas įvykdyti šiuo metu ir šis ieškininis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi iš šio rašto turinio yra akivaizdu, kad Bankas tik nurodė konkrečias sąlygas, kuriomis Bankas būtų sutikęs ieškovei leisti refinansuoti paimtą paskolą. Sutarties 29 p. nuostatose yra įtvirtinta, jog Sutartis gali būti pakeista tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Ieškovė, siekdamas refinansuoti paskolą, nei tuo metu, nei dabar nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, koks bankas ar kokia kredito įstaiga sutiktų refinansuoti ieškovę, todėl darytina išvada, jog ieškovei turėjo būti visiškai aišku ir suprantama, kad Sutarties sąlygų pakeitimai galioja tik abiem šalims pasirašius atitinkamus susitarimus ir neįvykdžius rašte nurodytų sąlygų, susitarimas dėl Sutarties refinansavimo nebus sudarytas.
6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, jog ieškovė nuo 2014-07-15 ir iki šiol nėra finansiškai pajėgi tinkamai vykdyti Sutartį, kadangi ieškovės sutartinių prievolių pažeidimas buvo ne vienkartinis, bet nuolatinis. Ieškovė sistemingai jų nevykdė apie du metus, tik rašė raštus Bankui ir vėliau atsakovei, nurodydama savo sąlygas dėl paskolos refinansavimo ir toks elgesys gali būti vertinamas kaip siekis vilkinti išieškojimo procesą. Byloje pateiktais duomenimis, šiuo metu yra pradėta bei vykdoma šešiolika vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš ieškovo turto. Teismas sprendė, jog ieškovė neturi finansinių galimybių tinkamai vykdyti Sutartį ir ateityje, o Sutarties atnaujinimas tik dar labiau didintų atsakovės nuostolius dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
7.1. Pateiktas 2014-07-15 banko raštas buvo pasiūlymas, su kuriuo atsakovė sutiko, todėl tai gali būti laikoma sutartimi. Tai jog ieškovė siekė sudaryti sutartį 2014-07-15 rašte nurodytomis sąlygomis pagrindžia ir tai, jog buvo atliktas mokėjimas įvykdant rašte nurodytas sąlygas.
7.2. Tik dėl banko veiksmų, tai yra neduoto sutikimo įkeisti turtą, ieškovė negalėjo įgyvendinti visų 2014-07-15 rašte nurodytų sąlygų.
7.3. Apeliantė įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą yra sustabdžiusi, nes atsakovė nevykdo įsipareigojimų pagal 2014-07-15 raštą dėl paskolos refinansavimo, o ieškovė visus rašte nurodytus įpareigojimus buvo įvykdžiusi.
7.4. Teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingas išvadas, jog apeliantė yra nepajėgi vykdyti kredito sutarties.
8. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo pateiktą apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
8.1. Kredito sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės netinkamo jos vykdymo, ieškovė ilgą laiką nemoka kredito įmokų.
8.2. Banko 2014-07-15 rašte buvo nurodytos sąlygos dėl refinansavimo, pateiktu raštu bankas neįsipareigojo leisti refinansuoti kreditą, tačiau tik nurodė, kokioms sąlygoms esant sutiktų su paskolos refinansavimu, tačiau ieškovė šių sąlygų neįgyvendino.
8.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vedė derybas su kitomis kredito įstaigomis dėl paskolos refinansavimo, bankas suteikti abstraktų sutikimą antriniam įkeitimui negalėjo, todėl ieškovės atliktas prievolės įvykdymo sustabdymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
8.4. Ieškovė turi pakankamai daug įsiskolinimų kitiems kreditoriams, kurių taip pat laiku ir tinkamai nemoka, o jos pateikti duomenis apie finansinę įmonės padėtį negali būti laikomi patikimais.
9. Trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė „bankas Snoras“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo pateiktą apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
9.1. Apeliantė jau daugiau nei du metus nėra sumokėjusi jokių kredito įmokų, atlikti mokėjimai nebuvo reguliarūs, kredito sutartis buvo keista 8 kartus dėl apeliantės negalėjimo jos tinkamai vykdyti.
9.2. Apeliantė neįvykdė nei vienos iš banko 2014-07-15 rašte nustatytų sąlygų, todėl paskolos sutarties refinansavimas negalėjo būti sudarytas, šiandien dienai toks pasiūlymas nėra galiojantis, todėl paskolos sutartis negali būti atnaujinta 2014-07-15 rašte nurodytomis sąlygomis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė su trečiuoju asmeniu 2008-06-27 sudarė Kredito sutartį Nr. 031-03220 su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu Kreditorius suteikė ieškovui 11 200 000,00 Lt / 3 243 744,21 EUR kreditą, o apeliantė įsipareigojo grąžinti kreditą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarką iki 2016-05-25. Pagal Sutarties 3.4 p. ir 3.6 p. nuostatas, apeliantė įsipareigojo palūkanas mokėti kas mėnesį, kiekvieno mėnesio 25 dieną bei nuo 2009-01-25 iki 2018-05-25 kiekvieno mėnesio 25 grąžinti po 84 000,00 Lt / 24 328,08 EUR sumą, likusią 1 708 000,00 Lt / 494 670,99 EUR sumą grąžinti termino pabaigoje 2018-06-26. Pagal Sutarties 7.4 p. nuostatas, šalys susitarė, jog Bankas turi teisę vienašališkai padidinti metinių palūkanų normą dviem procentiniais punktais, jei per praėjusį atsiskaitymo laikotarpį ieškovas neįvykdė 13.1 -13.22 p. nuostatose nustatytų įsipareigojimų. Sutarties 14.4.3. p. nuostatuose šalys susitarė, kad Bankas (o vėliau atsakovas) gali raštu pranešęs apeliantei prieš dešimt kalendorinių dienų nutraukti Sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą ir sumokėtas palūkanas, jeigu ieškovas daugiau kaip 14 kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį kredito, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas. Sutarties 29 p. įtvirtinta, kad Sutartis gali būti pakeista tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu. 2014-06-18 įspėjimu dėl įsipareigojimų nevykdymo Nr. V00433/14 trečiasis asmuo informavo ieškovą apie skolą pagal Sutartį, nurodė, kad pradelstas įsiskolinimas 2014-06-18 yra sudaro 436 913,83 Lt / 126 538,99 EUR bei nurodė, jog nepadengus susidariusio įsiskolinimo, Bankas turi teisę nutraukti Sutartį. Įsiskolinimas padengtas nebuvo, todėl kredito sutartis buvo nutraukta.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog kredito sutarties nutraukimas buvo teisėtas. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Apeliantės teigimu, ji buvo sustabdžiusi prievolės trečiajam asmeniui vykdymą, nes šis neteikė sutikimo antriniam turto įkeitimui siekiant refinansuoti šalių sudarytą sutartį. Civilinio kodekso 6.46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja Civilinio kodekso 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (Civilinio kodekso 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai – 2008-06-27 buvo sudaryta kredito sutartis. Nurodytoje kredito sutartyje buvo numatytas šalių prievolės – trečiasis asmuo sudaryta sutartimi įsipareigojo suteikti 11 200 000,00 Lt (3 243 744,21 EUR) kreditą, o apeliantė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra ginčo, jog trečiasis asmuo tinkamai įvykdė savo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nustatyto dydžio kreditas apeliantei buvo suteiktas. Sudaryta kredito sutartimi trečiasis asmuo jokių kitų įsipareigojimų apeliantei neturėjo. Kaip jau nurodyta sutarties vykdymo sustabdymas galimas esant priešpriešinėms pareigoms, kai skolininkas negali įvykdyti savo prievolės kol kreditorius neįvykdė savo prievolių dalies. Byloje nustatyta, jog kreditorius savo nustatytą prievolių dalį (suteikti apeliantei kreditą) yra įvykdęs, todėl apeliantė neturėjo teisės sustabdyti savo prisiimtos prievolės kreditoriui įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė neturėjo teisės sustabdyti prievolės kreditoriui vykdymą, spręstina, kad apeliantė tinkamai sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl kredito sutarties nutraukimas buvo atliktas teisėtai, apeliantei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
15. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2014-07-15 banko raštą. Apeliantės vertinimu, banko raštas buvo pasiūlymas (oferta), o apeliantė su tokiu pasiūlymu sutiko (akceptavo), todėl yra visos sąlygos 2014-07-15 banko raštą vertinti kaip sudarytą sutartį.
16. Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (Civilinio kodekso 6.159 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalis). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (Civilinio kodekso 1.76 straipsnis 1 dalis). Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu.
17. Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (Civilinio kodekso 6.159 straipsnį). Pagal Civilinio kodekso 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalį). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (Civilinio kodekso 1.76 straipsnio 1 dalį). Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu.
18. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog 2014-07-15 pateiktas banko raštas nėra šalių sudaryta sutartis, nurodė, jog 2008-06-27 Kredito sutarties 29 punkte numatyta, jog sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik raštu sutikus abiem šalims. Pirmosios instancijos teismas spendė, jog minėtas raštas yra vienas iš šalių tarpusavio susirašinėjimo dokumentų, įrodančių, jog šalys bandė derinti kredito sutarties refinansavimo sąlygas, tačiau galutinis susitarimas dėl sutarties refinansavimo nebuvo pasiektas. Apeliantė nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodo, jog 2014-07-15 atitinka visus sutarties kriterijus, yra rašytinės formos, bankas siūlo savo sąlygas, apeliantė su jomis sutinka, savo sutikimą patvirtindama 2014 m. liepos 30 d. atlikdama mokėjimą, kuris buvo numatytas rašte. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
19. 2014-07-15 trečiojo asmens pateiktame rašte dėl kredito sutarties refinansavimo buvo nustatyta, jog bankas sutinka su kredito sutarties refinansavimu esant tokioms sąlygoms: a) bendra refinansuojama paskolos suma negali būti mažesnė nei 6 262 981,33 Lt (1813884,77 Eur); b) apeliantė sumokės bankui 162981,33 Lt (47202,66 Eur) per septynias dienas nuo rašto dienos. Atsižvelgiant b) punkte numatytą terminą spręstina, kad apeliantė sumokėti nurodytą sumą turėjo iki 2014-05-22 (imtinai). Byloje nustatyta, jog apeliantės mokėjimas buvo atliktas tik 2014-05-30. Rašte nurodytos a) sąlygos refinansavimui apeliantė neįvykdė visiškai. Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog apeliantė neįvykdė banko jai nustatytų sąlygų dėl paskolos refinansavimo, todėl su banko pateiktu refinansavimo pasiūlymu apeliantė nesutiko. Nesant šalių susitarimo dėl sutarties refinansavimo sutartis turėjo būti vykdoma pagal anksčiau galiojusias sąlygas, tačiau kaip buvo nustatyta byloje apeliantė sutarties nevykdė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl paskolos refinansavimo, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
20. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų.
21. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Atsakovė pateikė duomenis jog apeliaciniame procese patyrė 1357,62,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė teismo atlyginti jei apeliacinis skundas būtų atmestas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmetė pateiktą apeliacinį skundą iš apeliantės priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1357,62,00 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai.
Teisėjai Vytautas Zelianka
Andrutė Kalinauskienė
Eglė Surgailienė