Civilinė byla Nr. 2A-64-392/2019

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05113-2016-8

      Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. R. (A. R.) ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Sekmė“ ieškinį atsakovams A. R. ir A. R. dėl administravimo lėšų išieškojimo.

 Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Sekmė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 3 858,48 Eur administravimo išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „Židinių AIP“ iškėlė bankroto bylą, kurios administratore buvo paskirta MB „Sekmė“, bankrotą vykdantis asmuo L. L.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta 1 158,48 Eur suma, kurią ieškovė turėjo teisę naudoti bendrovės administravimo išlaidoms padengti iki pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo patvirtina 2 700 Eur administravimo išlaidų sąmata visam bendrovės bankroto procesui, tačiau bendrovė neturėjo turto, todėl nebuvo padengtos bankroto administravimo išlaidos. Atsakovai yra bendrovės akcininkai ir vadovės teisių perėmėjai (t. y. turto paveldėtojai), kadangi vadovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl vadovės teisių perėmėjai (paveldėtojai) privalo solidariai atlyginti bendrovės administravimo išlaidas.

2.       Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, kadangi yra nepateikti įrodymai apie administravimo lėšų panaudojimą bei jų dydį, o Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo patvirtintos tik maksimalios sumos, kurias bankroto administratorius galėjo naudoti bankroto proceso metu. Įmonės dokumentai buvo prarasti dėl jos savininkės mirties, jeigu atsakovai būtų žinoję įmonės kreditorinių įsipareigojimų dydį, tai būtų juos padengę iš asmeninių lėšų. Atsakovai siekia atnaujinti šios bendrovės veiklą, sumokėdami kreditorinius įsiskolinimus, kurie yra nedideli. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų A. R. ir A. R. ieškovės MB „Sekmė“ naudai 2 700 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. R. ir A. R. valstybės naudai 81 Eur žyminį mokestį bei 4,88 Eur pašto išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „Židinių AIP“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore buvo paskirta ieškovė MB „Sekmė“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta BUAB „Židinių AIP“ bendra lėšų suma 1 158,48 Eur, kurią bankroto administratorė turėjo teisę naudoti BUAB „Židinių AIP“ administravimo išlaidoms apmokėti iki administravimo išlaidų sąmata bus patvirtinta pirmajame kreditorių susirinkime. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi įmonei buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi BUAB „Židinių AIP“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto, patvirtinta 2 700 Eur maksimali administravimo išlaidų sąmata, kurią bankroto administratorė galėjo naudoti supaprastinto bankroto proceso metu. Bankroto administratorė 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu nustatė iš nurodytos sąmatos (1 158,48 Eur bei 2 700 Eur administravimo išlaidų) juridiniam asmeniui MB „Sekmė“ mokėti atlyginimą 2 700 Eur visai supaprastintai bankroto procedūrai iki įmonės išregistravimo ir 1 158,48 Eur sumą panaudoti administravimo išlaidoms dengti nuo bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo. BUAB „Židinių AIP“ vadovė 2013 m. balandžio 3 d. mirė, o 2013 m. lapkričio 14 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir mirusiosios S. R. turtą nuo 2013 m. lapkričio 14 d. (imtinai) paveldėjo atsakovai, įskaitant ir BUAB „Židinių AIP“ paprastąsias vardines 50 000 Lt / 14 481,00 Eur sumai vertės akcijas.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovus dėl administravimo išlaidų išieškojimo. Nurodė, kad ieškovė turi pareigą įrodyti visas aplinkybes, pagrindžiančias administravimo išlaidų dydžio pagrįstumą, teisėtumą, tačiau ji šios savo pareigos tinkamai neįvykdė, rašytinių įrodymų nepateikė, nors turėjo tam pakankamai laiko ir visas realias galimybes. Ieškovė bankroto administravimo išlaidų pagrįstumą bei jų dydį grindžia tik 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu, kuriuo bankroto administratorė nusistatė mokėti atlyginimą 2 700 Eur viso supaprastinto bankroto proceso metu iki įmonės išregistravimo ir 1 158,48 Eur panaudoti administravimo išlaidoms dengti nuo bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo. Teismas kritiškai vertino ieškovės pateiktą įsakymą, kadangi šis dokumentas nepatvirtina ir neįrodo visų realiai turėtų ieškovės išlaidų dydžio bei jų pagrįstumo.

6.       Teismas sprendė, jog ieškovės ieškininis reikalavimas dėl prašomų išieškoti administravimo išlaidų yra pagrįstas ir tenkintinas tik dalyje, t. y. 2 700 Eur sumai, nes ši suma Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta kaip maksimali administravimo išlaidų sąmata, kurią bankroto administratorius gali naudoti supaprastinto proceso metu. Kadangi ieškovė neįrodė aplinkybių, jog supaprastinto bankroto proceso metu realiai patyrė daugiau išlaidų, negu buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra tenkintinas tik iš dalies, o likusioje dalyje ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pasiūlius bankroto administratorei pateikti įrodymus, kokias realias administravimo išlaidas ji patyrė, administratorė, atstovaujama advokato, jokių įrodymų, patvirtinančių jos realiai patirtų išlaidų dydį, nepateikė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, net ir nesant įrodymų apie administratorės realiai patirtų administravimo išlaidų dydį, vis tiek priteisė iš atsakovų 2 700 Eur administratorės patirtų administravimo išlaidų atlyginimą. Apeliantų nuomone, kadangi išlaidos realiai nebuvo patirtos, jos negalėjo būti priteistos iš atsakovų.

7.2.       Apeliantai teigia, jog pagal teismų praktiką ir įstatymą reikalaujama, jog patirta žala būtų reali, faktiškai patirta, pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, nebūtų hipotetinė. Vilniaus apygardos teismas patvirtino maksimalią 2 700 Eur administravimo išlaidų sąmatą, tačiau tai nereiškia, kad būtent tokio dydžio suma ir buvo išleista įmonės administravimui. Ieškovė (bankroto administratorė) į bylą taip ir nepateikė įrodymų (kvitų, sąskaitų ir kt.), kad ji faktiškai panaudojo 2 700 Eur ar kitą sumą įmonės administravimui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį iš dalies, kuris turėjo būti atmestas.

8.       Ieškovė atsiliepimu prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad bankroto administratorius išlaidas darbuotojų išlaikymui, transporto išlaidoms, ofiso nuomai, įmonės archyvo sutvarkymui ir perdavimui patiria visada. Tuos darbus atlieka samdomi darbuotojai, kuriems patirtas išlaidas kiekvienai konkrečiai bylai yra neįmanoma apskaičiuoti, nes bylų skaičius nuolat keičiasi, jos užtrunka skirtingai. Todėl mano, kad neteisinga bankroto administratoriui sukurti pareigą įrodinėti kiekvienos bankroto bylos dienos išlaidas minėtiems darbams atlikti.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „Židinių AIP“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore buvo paskirta ieškovė MB „Sekmė“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta 1 158,48 Eur lėšų suma, kurią BUAB „Židinių AIP“ administratorė turėjo teisę naudoti bendrovės administravimo išlaidoms apmokėti iki administravimo išlaidų sąmata bus patvirtinta kreditorių susirinkime. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi įmonei buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtinta 2 700 Eur maksimali administravimo išlaidų sąmata, kurią bankroto administratorė galėjo naudoti supaprastinto bankroto proceso metu. Bankroto administratorės 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu nuspręsta iš nurodytos sąmatos juridiniam asmeniui MB „Sekmė“ mokėti atlyginimą 2 700 Eur visai supaprastintai bankroto procedūrai iki įmonės išregistravimo ir 1 158,48 Eur sumą panaudoti administravimo išlaidoms dengti nuo bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo.

11.       Ieškovė ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų priteisti 3 858,48 Eur administravimo išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių administravimo išlaidų dydžio teisėtumą ir pagrįstumą, neįrodė aplinkybių, jog ji supaprastinto bankroto proceso metu realiai patyrė daugiau išlaidų, nei buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje, t. y. 2 700 Eur, ieškinį tenkino tik iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 2 700 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, likusioje dalyje ieškinį atmetė.  Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

12.       Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą nagrinėjamoje byloje galioja bendrosios įrodinėjimo pareigos taisyklė, įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Įrodinėjimo našta, susijusi su bankroto administratoriaus turėtomis bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, tenka ieškovui (bankroto administratoriui). Sprendžiant bankroto administratoriaus ieškinio patenkinimo galimybes yra svarbu nustatyti jo realiai patirtų administravimo išlaidų dydį, kurį privalo įrodyti pats administratorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, administravimo išlaidų teisinė prigimtis bei paskirtis reikalauja, kad turi būti priteisiamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, pagrįstos įrodymais.

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė 2 700 Eur administravimo išlaidas, nes Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta 2 700 Eur maksimali administravimo išlaidų sąmata. Pažymėtina, kad realiai panaudota administravimo lėšų suma gali nesutapti su išankstine maksimalia teismo patvirtinta sąmata. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta 2 700 Eur administravimo išlaidų sąmata, nepagrindžia administratorės realiai panaudotų lėšų dydžio. Įvertinusi tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie realiai patirtas administravimo išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, jog negalima daryti išvados kokia realiai administravimo išlaidų suma buvo panaudota.

14.       Ieškovė patirtas administravimo išlaidas grindė bankroto administratorės 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu, kuriuo ji nusistatė mokėti atlyginimą 2 700 Eur visai supaprastintai bankroto procedūrai iki įmonės išregistravimo ir 1 158,48 Eur sumą panaudoti administravimo išlaidoms dengti nuo bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateiktas vienašališkai atlyginimą nustatantis įsakymas nepatvirtina ir neįrodo realiai turėtų ieškovės išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Byla nagrinėjama jau antrą kartą. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi jau yra panaikinusi teismo sprendimą, kuriuo ieškovui priteistos administravimo išlaidos ir grąžindama bylą nagrinėti iš naujo yra nurodžiusi, kad bankroto administratorius privalo įrodyti kokias realias išlaidas jis patyrė administruodamas įmonę.  Pirmosios instancijos teismas ieškovę įpareigojo iki 2018 m. sausio 8 d. pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos patirtų administravimo išlaidų dydį, tačiau ieškovė šios pareigos neįvykdė, teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų administravimo išlaidų dydžio pagrįstumą bei teisėtumą. Taigi, lėšų dydis, išleistas administruojant BUAB „Židinių AIP“, bankroto administratorės neįrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo išvadai, jog administratorės nurodytos išlaidos buvo patirtos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad faktiškai panaudojo 2 700 Eur ar kitą sumą administravimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankrutavusi įmonė yra itin maža, atsakovai yra bankrutavusios įmonės paveldėtojai, bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydis sudaro tik 351 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė įrodymais nepagrindė savo faktiškai patirtų administravimo išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 2 700 Eur administravimo išlaidas.

15.       Įvertinusi nurodytų bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad administruodama BUAB „Židinių AIP“ faktiškai patyrė 2 700 Eur išlaidas, o atlyginimo dydis administratoriaus buvo nusistatytas vienasmeniškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus nepagrįstai priteisė ieškovei 2 700 Eur administravimo išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys atmestinas, o atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą:

Ieškinį atmesti.

Teisėjai                                                                         Loreta Braždienė

                                                                                Laima Gerasičkinienė

                                                                                Virginijus Kairevičius