Nr. DOK-318

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00353-2024-5

(S)                

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 23 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų komunalinis ūkis“ kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl skolos ir palūkanų pritiesimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ bei gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“.

Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo priimti kasacinį skundą; atidėti 1979 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad šalių ginčas kilo iš viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
(toliau – VPĮ) normų ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota viešojo pirkimo sutarčių aiškinimo praktika. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo formaliu sutarties teksto citavimu, tačiau nevertino viešojo pirkimo dokumentų, techninės specifikacijos, ieškovės pasiūlymo bei šalių elgesio vykdant sutartį, nors pats pripažino šių aplinkybių reikšmę.

2.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio nuostatas, nepagrįstai atsisakė vertinti šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką bei netaikė contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai) taisyklės, nors ginčo sutarties sąlygos buvo parengtos perkančiosios organizacijos ir yra dviprasmiškos. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022).  Apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovės pateikto pasiūlymo viešajame konkurse. Apeliacinės instancijos teismas tik pacitavo ieškovės ir atsakovės sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygas, tačiau nenurodė jokių motyvų ir argumentų dėl šių sąlygų aiškinimo, netyrė nei šalių tikrosios valios, nevertino pirkimo dokumentų.

3.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškindamas sutartį netaikė CK 6.194 straipsnio 
4 dalyje įtvirtintos contra proferentem taisyklės, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad dėl jos aiškinimo ateityje nekiltų skirtingų aiškinimų, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos viešojo pirkimo sutarčių aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022).

4.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų ir nepagrįstai nesivadavo šiais principais aiškindamas sutartį.

5.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo VPĮ 35 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

6.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius, kadangi atsisakė vertinti šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutartį, nepagrįstai nevertino viešojo pirkimo sąlygų ir ieškovo pasiūlymo viešajame pirkime, todėl neatliko išsamaus ir visapusiško įrodymų ištyrimo ir įvertinimo.

7.       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą motyvuoti sprendimą ir pašalinti prieštaravimus. Pripažinęs, kad viešojo pirkimo sutartis negali būti pakeista konkliudentiniais veiksmais, teismas nepanaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris buvo grindžiamas priešinga, teisiškai klaidinga išvada ir taip neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė reikšmingą aplinkybę, kad šalys savo veiksmais pakeitė sutartį. Pripažinęs šią pirmosios instancijos teismo klaidą, teismas nepašalino šio prieštaravimo nepanaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė byloje reikšmingą aplinkybę, kad esą viešojo pirkimo sutartis buvo pakeista konkliudentiniais veiksmais, nesiėmė jokių veiksmų nustatytiems prieštaravimams pašalinti, t. y. negrąžino bylos pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo nėra sprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė