Lietuvos apeliacinis teismas

Nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-7126-553/2009 pagal UAB „Grigiškių statyba“ skundą dėl bankrutuojančios UAB „Bukra“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

UAB „Grigiškių statyba“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus „Dėl darbotvarkės patvirtinimo“ 3 ir 11 p. darbotvarkės klausimais. Šiam skundui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. stabdyti 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų „Dėl darbotvarkės patvirtinimo“ 3 ir 11 p. darbotvarkės klausimais, vykdymą iki bus išnagrinėtas ginčas dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Taip pat prašė uždrausti kreditorių susirinkimui priimti bet kokius sprendimus dėl BUAB „Bukra“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo ar bet kokia kita forma jo perleidimo, tame tarpe uždrausti priimti sprendimus dėl turto vertės nustatymo, iki bus išnagrinėtas ginčas dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų „Dėl darbotvarkės patvirtinimo“ 3 ir 11 p. darbotvarkės klausimais, vykdymą iki bus išnagrinėtas ginčas dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Taip pat uždraudė kreditorių susirinkimui priimti bet kokius sprendimus dėl BUAB „Bukra“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo ar bet kokia kita forma jo perleidimo, taip pat uždraudė priimti sprendimus dėl turto vertės nustatymo, iki bus išnagrinėtas ginčas dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad kreditorius UAB „Grigiškių statyba“ ginčija kreditorių susirinkimo nutarimus dėl turto vertinimo (bei šio klausimo įtraukimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę) ir dėl kreditorių komiteto rinkimo, kurie tiesiogiai susijęs su kreditorių teisėmis ir galimybėmis patenkinti jų finansinius reikalavimus. Siekdamas apsaugoti BUAB „Bukra“ ir jos visų kreditorių interesus, išvengti grėsmės, jog gali būti netinkamai vykdomos bankroto procedūros, padaroma žala bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų „Dėl darbotvarkės patvirtinimo“ 3 ir 11 p. darbotvarkės klausimais, vykdymą iki bus išnagrinėtas ginčas dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas, susipažinęs su kreditorių susirinkimo protokolu, atsižvelgdamas į pareiškėjo UAB „Grigiškių statyba“ argumentą, jog vieno kreditoriaus, turinčio daugiau nei pusę kreditorinių reikalavimų vertės, balsai kreditorių susirinkime turi sprendžiamąją reikšmę, priėjo prie išvados, kad tikslinga skirti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą kreditorių susirinkimui priimti bet kokius sprendimus dėl BUAB „Bukra“ nuosavybės teisė priklausančio turto pardavimo ar perleidimo bet kokia kita forma, tuo pačiu priimti sprendimus dėl turto vertės nustatymo iki bus išnagrinėtas ginčas dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc (AB) prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir UAB „Grigiškių statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai ir motyvai patvirtina, jog skundas yra visiškai nepagrįstas, o ginčijami 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti teisėtai bei laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, ginčijami nutarimai nepažeidžia kitų BUAB „Bukra“ kreditorių teisių bei neprieštarauja bankroto procedūrų tikslui ir paskirčiai, nes, įtraukus į darbotvarkę naują klausimą dėl turto vertės nustatymo, nebuvo pažeistos kreditorių teisės, numatytos ĮBĮ 21 straipsnyje. ĮBĮ nenustato, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės įtraukti į darbotvarkę naujų klausimų ir jų svarstyti kreditorių susirinkimo metu. Priimtas nutarimas dėl BUAB „Bukra“ turto vertės nustatymo, priešingai negu nurodo pareiškėjas, ne pažeidžia, bet kaip tik užtikrina visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, o šių veiksmų pasėkoje visi BUAB „Bukra“ kreditoriai turės galimybę įvertinti tikrąją BUAB „Bukra“ priklausančio turto vertę. Be to, 2009 m. rugsėjo 18 d. pranešime buvo aiškiai numatyta, kad planuojama svarstyti ir kitus darbotvarkėje nenurodytus klausimus, todėl pareiškėjas galėjo pasirūpinti tinkamu dalyvavimu kreditorių susirinkime. Apeliantas taip pat nesutinka, kad, priėmus nutarimą dėl kreditorių komiteto nesudarymo, buvo suvaržytos kitų kreditorių teisės ir buvo pažeisto ĮBĮ nuostatos. Pagal ĮBĮ nuostatas kreditorių komitetas nėra privalomas. Apeliantas taip pat nesutinka, kad, priėmus nutarimą nesudaryti kreditorių komitetą, bankas įgis lemiamą balsą įmonės kreditorių susirinkime, nes kreditoriaus balso apimtį apsprendžia jo turimos reikalavimo teisės dydis į bankrutuojančią įmonę. Be to, toks kreditorių susirinkimo nutarimas (nerinkti kreditorių komiteto) buvo įvykdytas jau jo priėmimo metu, t.y. priėmus tokį nutarimą nuspręsta nerinkti kreditorių komiteto ir jis jokio papildomo vykdymo nereikalauja, todėl jo vykdymo sustabdymas yra betikslis.

2. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas dėl atsakovo ar banko tariamai nesąžiningų veiksmų gali būti apsunkintas ar tapti iš viso neįmanomu. Apeliantas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad bankas turi daugiausia balsų BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkime ir dėl to veikia nesąžiningai, t.y. priešingai kitų kreditorių interesams. Pareiškėjas neįrodė, kad bankas ėmėsi nesąžiningų veiksmų, t.y. neįrodė realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Be to, teismo sprendimas, kuriuo pripažįstami bankrutuojančios įmonės kreditorių susirikimo nutarimai negaliojančiais, nereikalauja jokio papildomo vykdymo.

3. Laikinoji apsaugos priemonė – 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės 3 p. klausimu vykdymo sustabdymas – yra betikslis ir niekaip neužtikrina teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymo. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimas nerinkti kreditorių komiteto buvo įvykdytas jau 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo metu, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas yra objektyviai negalimas, nes toks kreditorių susirinkimo nutarimas jau yra įvykdytas kreditorių susirinkimo metu ir nereikalauja jokio tolimesnio vykdymo. Laikinosios apsaugos priemonė, t.y. draudimas kreditorių susirinkimui priimti bet kokius sprendimus dėl BUAB „Bukra“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo ar bet kokia forma jo perleidimo, iš esmės išeina už skundo reikalavimo ribų, yra perteklinė ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje apsauga. Šios priemonės taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, ji yra nesusijusi su pareikštu reikalavimu, neproporcingai ir nepagrįstai suvaržo BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo teises, bei nepagrįstai sustabdo bankroto procedūrų vykdymą, todėl yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Be to, ji yra analogiška pareikštam ieškinio reikalavimui, todėl negalima. 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo atitinkamų nutarimų sustabdymas iš esmės reiškia kreditorių susirinkimo atitinkamų nutarimų laikiną panaikinimą, kas savo esme prilygtų galutiniam skundo patenkinimui. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia CPK nuostatas,  taip   pat teisingumo,  proporcingumo  bei  šalių   lygiateisiškumo principus   ir  yra neteisėtas.

4. Teismas pažeidė CPK reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nesant pareiškėjo prašymo bei pažeisdamas CPK 148 str. 1 d., nepranešė šalims apie pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą bei nutarė spręsti šį klausimą skubiai, nepranešus atsakovams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su atskiruoju skundu nesutiko bei nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Grigiškių statyba“ pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų dėl patikslintos darbotvarkės patvirtinimo, dėl komiteto rinkimų ir įgaliojimų jam suteikimo, dėl turto vertinimo pripažinimo negaliojančiais, bei į tai, kad pareiškėjo balsai kreditorių susirinkime turi sprendžiamąją reikšmę, teismas pagrįstai sustabdė šių nutarimų vykdymą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutarimas patvirtinti patikslintą 2009 m. rugsėjo 28 d. dienos BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę yra neteisėtas, nes klausimas „dėl turto vertinimo“ nebuvo įtrauktas į 2009 m. rugsėjo 28 d. dienos  kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Kreditorių susirinkimo metu naujų klausimų įtraukimas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir balsavimas šiais klausimais, pažeidžia kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, nes tokiu būdu užkertama galimybė kreditorių susirinkime nedalyvaujantiems ir raštu balsavusiems kreditoriams išreikšti savo nuomonę naujai į darbotvarkę įtrauktu klausimu. Įtraukus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę naują klausimą, buvo pažeistos kreditorių teisės, numatytos Įmonių bankroto įstatyme. Kreditoriai, balsavę raštu, negalėjo pareikšti savo nuomonės papildomai į darbotvarkę įtrauktu klausimu. Pasisakydamas dėl kreditorių komiteto nesudarymo, nurodė, kad, išrinkus kreditorių komitetą, įvairius klausimus galima spręsti operatyviau. Kreditorių komiteto išrinkimas leistų objektyviau atstovauti visų kreditorių interesus, nes BUAB „Bukra“ bankroto byloje šiuo metu vienas kreditorius (bankas) turi 59.3 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Nesudarius kreditorių komiteto galima daryti prielaidą, kad didžiausio kreditoriaus sprendimai gali turėti lemiamos įtakos priimant jam naudingus sprendimus. Priėmus skundžiamą nutarimą dėl kreditorių komiteto nesudarymo buvo suvaržytos kitų kreditorių teisės aktyviai dalyvauti BUAB „Bukra“ bankroto procedūroje, turėti teisę kolegialiai su kitais kreditoriais spręsti bankroto procedūrai aktualius klausimus. Kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų „Dėl darbotvarkės patvirtinimo“ darbotvarkės 3 ir 11 klausimais, vykdymas pažeidžia BUAB „Bukra“ kreditorių teises ir teisėtus interesus. Todėl, siekiant apsaugoti BUAB „Bukra“ ir visų jos kreditorių interesus, išvengti grėsmės, jog bus netinkamai vykdomos bankroto procedūros, bus padaryta žala kreditoriams, turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Bukra“ administratorius UAB „Divingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukus naują klausimą dėl turto vertės nustatymo, nebuvo pažeisti nei teisės normų reikalavimai nei kitų kreditorių teisės. Apie kreditorių susirinkimą visi kreditoriai buvo tinkamai informuoti, niekas iš jų nepareiškė noro susipažinti su kreditorių susirinkime priimtais nutarimais. Be to, sutiko su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, susijusiais su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, su teismo pareiga pranešti apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nagrinėjimą. Tačiau administratorius nesutiko su apelianto argumentais, susijusiais su kreditorių komiteto sudarymu. Pabrėžė, kad teismo patvirtintas banko reikalavimas sudaro 12 218 011,25 Lt arba 59,30 % visų BUAB „Bukra“ teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Pagal LR ĮBĮ 24 str. 1 d., kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai,  kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, o tai reiškia, kad, neišrinkus kreditorių komiteto, yra apsunkintos kitų kreditorių galimybės atstovauti savo interesus, kadangi pagal LR ĮBĮ 25 str. 4 d. vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas atstovauja visų kreditorių interesus. Jo teises nustato kreditorių susirinkimas (LR ĮBĮ25 str. 3 d.).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Grigiškių statyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, tenkinti UAB „Grigiškių statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas, kai ieškinys pagrįstas faktiniais ir teisiniais argumentais, bet jokiu būdu negalima sieti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo su ieškinio patenkinimu. Tiek UAB „Grigiškių statyba“  skundas, tiek prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl Vilniaus apygardos teismas priėmė pagrįstą nutartį. Apeliantas teisingai nurodė, kad ĮBĮ nuostatos nedraudžia į darbotvarkę įtraukti naujus klausimus, tačiau 2009 m. rugsėjo 28 d. įvykusiame BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkime negalėjo būti įtrauktas ir svarstomas naujas klausimas, nes kreditorių susirinkime nedalyvavo visi kreditoriai, turintys balsavimo teisę, bei taip pat dalis kreditorių balsavo raštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-527/2007). Skundą dėl atitinkamų BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiai UAB „Grigiškių statyba“ padavė nepraleidus įstatyme numatyto termino, todėl skundžiami nutarimai (tame tarpe ir dėl kreditorių komiteto nesudarymo) yra neįsiteisėję bei nėra įvykdyti. Nesustabdžius skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir neuždraudus kreditorių susirinkimui priimti bet kokius sprendimus dėl BUAB „Bukra“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo ar bet kokia kita forma jo perleidimo, tame tarpe neuždraudus priimti sprendimus dėl turto vertės nustatymo, bankas, pasinaudodamas savo dominuojančia padėtimi, galėtų priimti sprendimą ne tik kad atlikti BUAB „Bukra“ nuosavybės teise priklausančio turto vertinimą, bet ir nutarti parduoti visą BUAB „Bukra“ nuosavybės teise priklausantį turtą už tokią vertę, kurios pakaktų tik banko kreditoriniam reikalavimui patenkinti. Be to, CPK nustato trijų dienų terminą prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti, todėl per tokį trumpą terminą yra neįmanoma pranešti šalims apie prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sulaukti jų nuomonės šiuo klausimu, todėl tam, kad nebūtų pažeistas LR CPK nustatytas trijų dienų terminas, teismas yra priverstas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti nepranešdamas šalims, nes objektyviai nėra įmanoma to padaryti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kalnėnų namų savininkų bendrija prašo atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jeigu būtų panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai bankas toliau galėtų vienas priiminėti visus sprendimus BUAB „Bukra“ bankroto byloje, nors tam tikri nutarimai yra apskųsti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Žvėryno vaistinė“ prašo atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu banko atstovės išdėstytos pozicijos matyti, kad bankas siekia pasinaudoti savo dominuojančia padėtimi ir pasiekti savanaudiškų tikslų, tai yra patenkinti tik savo kreditorinį reikalavimą, ignoruodamas kitų kreditorių interesus. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta bankui kelią piktnaudžiauti teise ir pažeidinėti kitų kreditorių teises.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Tadas Nalivaika prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog bankas visomis priemonėmis siekia, kad būtų panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jis galėtų įgyvendinti savo nesąžiningus tikslus, t.y. kaip įmanoma greičiau parduoti visą BUAB „Bukra“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad galėtų kuo greičiau patenkinti tik savo kreditorinį reikalavimą. Bankas elgiasi nesąžiningai ir, pažeisdamas LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 punkte įtvirtintą imperatyvią normą, po nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Bukra“ įsiteisėjimo dienos savo naudai nusirašė BUAB „Bukta“ gautas pinigų sumas, kurios turėjo atitekti BUAB „Bukra“. Jei teismas nuspręstų panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai bankui būtų suteikta neribota galimybė priimti sprendimus dėl BUAB „Bukra“ nekilnojamojo turto pardavimo tik bankui palankiomis sąlygomis ir, ateityje patenkinus UAB „Grigiškių statyba“ skundą, jo realus įvykdymas būtų neįmanomas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens atskirąjį skundą, konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjant bankroto bylas yra taikomos civilinio proceso kodekse įtvirtintos taisyklės, išskyrus išimtis, kurias nustato Įmonių bankroto įstatymas (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str., 10 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bankroto byloje nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra nustatytas CPK 145 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas priimti sprendimus dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto realizavimo ar kitokio perleidimo bei sustabdydamas kreditorių susirinkimo nutarimo dėl kreditorių komiteto nerinkimo vykdymą, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai vadovavosi ekonomiškumo principu. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų palankų sprendimą UAB „Grigiškių statyba“ – pripažintų BUAB ,, Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais ir neteisėtais nuo jų priėmimo momento – dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nereikėtų šalinti pasekmių, kurios atsirastų vykdant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinąja apsaugos priemone, tai yra 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto „Dėl darbotvarkės patvirtinimo“ 11 punkto darbotvarkės klausimu, sustabdymu bei draudimu priimti sprendimus dėl turto vertės nustatymo. Kolegija pastebi, kad 11 darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas nusprendė įpareigoti administratorių surinkti pasiūlymus iš turto vertintojų dėl UAB „Bukra“ priklausančio turto įvertinimo ir kreditorių susirinkimui pateikti turto vertintojų pasiūlymus. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas nėra susijęs su bankrutuojančios įmonės turto realizavimu, o juo tik siekiama įvertinti bankrutuojančios įmonės turtinę padėtį, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo drausti administratoriui atlikti kreditorių susirinkimo nurodytus veiksmus, susijusius su turto įvertinimu, nes šio draudimo netaikymas neapsunkins teismo sprendimo pagal pareikštus reikalavimus įvykdymo.

Kaip matyti iš trečiojo asmens UAB „Grigiškių statyba“ pareikšto skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, jis bei kiti jam pritariantys kreditoriai siekia, kad būtų apsaugoti visų kreditorių interesai ir vienas iš kreditorių nesiimtų veiksmų, kurie pažeistų kitų interesus. Kolegijos nuomone, draudimas realizuoti įmonės turtą ar nutarimo dėl kreditorių komiteto nesudarymo vykdymo sustabdymas iki kol bus išspręstas klausimas dėl kreditorių teisių realizavimo bankroto procese, yra būsimo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje užtikrinanti laikinoji apsaugos priemonė, padėsianti išvengti interesų konflikto ir užtikrinsianti visų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimą. Tuo atveju, jeigu teismas panaikintų skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, o laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, nutarimus įvykdžius, kreditoriai būtų priversti reikšti kitus papildomus reikalavimus. Taip padidėtų bylinėjimosi apimtys bei laikotarpis, per kurį būtų išnagrinėta bankroto byla. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintam ekonomiškumo principui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė minėtas laikinąsias apsaugos priemones.

Skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai neinformavo šalių apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra atmestini. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui (ieškovui) išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs šalims. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas šalims apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs šalims.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties dalis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atlikti kreditorių susirinkimo nurodytus veiksmus, susijusius su turto įvertinimu, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikintina. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta sustabdyti 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio BUAB „Bukra“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto „Dėl darbotvarkės patvirtinimo“ 11 p. darbotvarkės klausimu bei uždrausta priimti sprendimus dėl turto vertės sustabdymo, panaikinti ir šį UAB „Grigiškių statyba“ prašymą atmesti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims bei Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.