Administracinė byla Nr. eAS-160-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00199-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“) dėl pranešimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Volfas Engelman“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ ir 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimą Nr. (38-19)-VR-1.7-9629 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ (toliau – ir Pranešimai). Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamų Pranešimų galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ skundą.

Teismas nurodė, kad skundžiamais Pranešimais pareiškėjas, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – ir Aprašas) 59 punktas, buvo informuotas, kad Vilniaus RAAD atliko viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimą ir priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo panaikino organizacijos pareiškėjui išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Pranešimais pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas) 17.2 punktu, informuotas apie pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia savo esme informacinio pobūdžio Pranešimus, kuriais, kaip nustato Aprašo 59 punktas ir Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 16 punktas, pareiškėjas, kaip gamintojas, informuojamas apie jam tiesiogines teisines pasekmes sukėlusį Vilniaus RAAD sprendimą patvirtinti patikrinimo aktą, kuriuo organizacijos pareiškėjui išduotas pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantis dokumentas buvo pripažintas negaliojančiu. Kartu su skundžiamais Pranešimais, kaip nustato minėtas Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktas, pareiškėjas informuojamas apie pareigą apskaičiuoti (t. y. deklaruoti) ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks informavimas iš esmės yra bendro pobūdžio informavimas apie pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, apskaičiuoti (deklaruoti) ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, t. y. pačiam įvykdyti pareigą sumokėti mokestį mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, kurią suponuoja atliekų sutvarkymą patvirtinančių organizacijos išduotų dokumentų panaikinimas. Tačiau Pranešimuose pareiškėjui nėra nei naujai apskaičiuojamas, nei nurodomas sumokėti mokestis už aplinkos teršimą. Šia prasme minėti Pranešimai negali būti prilyginti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 81 straipsnio 2 dalyje nurodytiems sprendimams, pagal kuriuos mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad net tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundo reikalavimai būtų priimti nagrinėti teisme ir patenkinti, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis skundžiamus Pranešimus panaikinus niekaip nepasikeistų, nes pareiškėjo pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą yra nustatyta įstatyme ir ji liktų galioti, nepriklausomai nuo Pranešimų panaikinimo. Pareiškėjo pareigai mokėti aptariamą mokestį (jos apimčiai ar galimybei taikyti lengvatą) esminę įtaką turi ne pareiškėjo skundžiamų informacinio pobūdžio Pranešimų galiojimas, bet Vilniaus RAAD sprendimo patvirtinti patikrinimo aktą, kuriuo pripažįstami netekusiais galios organizacijos išduoti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, galiojimas.

III.

Pareiškėjas AB „Volfas Engelman“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuriuo nustatyta konkreti, pakankamai apibrėžta priemonė – įpareigojimas, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Skundžiamuose Pranešimuose Vilniaus RAAD nustatė konkrečią, pakankamai apibrėžtą priemonę – įpareigojimą iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Todėl, pareiškėjo nuomone, Pranešimai gali būti skundžiami ir gali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, turi remtis teismų suformuluota praktika. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimo Nr. Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, 2018 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. el-1549-208/2018, nurodė, kad skundas atitinka ABTĮ reikalavimus. Šioje nutartyje teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas pranešimas, kuris skundžiamas ir šioje byloje, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl nagrinėtinas teisme. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigia, kad teismai priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimo Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ ir 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimo Nr. (38-19)-VR-1.7-9629 „Dėl viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, ginčijami Pranešimai yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamais Pranešimais pareiškėjas buvo informuotas, jog Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-8.2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo patvirtintas VšĮ „Pakuočių tvarkumo organizacija“ patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17.2 punktu, jis turi apsiskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjui šiuo atveju teisines pasekmes sukelia būtent Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-8.2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, o ne Pranešimai, kurie yra informacinio pobūdžio.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog tiek Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimas Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“, tiek 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimas Nr. (38-19)-VR-1.7-9629 „Dėl viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ yra iš esmės identiški. Šių Pranešimų pagrindu pareiškėjas ir kitos įmonės tik informuojami apie pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aptartų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualiųjų teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo ginčijami Pranešimai jam nesukelia teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal ABTĮ 15 straipsnį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartyse, priimtose administracinėse bylose Nr. eAS-164-520/2018 ir Nr. eAS-165-525/2018. Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjo reikalavimai, yra tapačios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai minėtose bylose. Pareiškėjo teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurios pagrindu būtų galimas kitoks ginčijamų Pranešimų apskundimo galimybės aiškinimas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktinę situaciją ir nagrinėjamo klausimo atitiktį teisės normoms, todėl 2018 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė