Civilinė byla Nr. e2A-1210-601/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13134-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.4.1; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Algimanto Kukalio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos miestelis urmas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės akcinės bendrovės „NUOVA“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Univesa“, uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos miestelis urmas“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutų nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė akcinė bendrovė „NUOVA“ ieškiniu prašo nustatyti šiuos servitutus:
1.1. žeme?s sklypui, (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):
- kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) – teise? važiuoti transporto priemone?mis, naudotis pe?sc?iu?ju? taku. Servitutas tarnauja Žeme?s sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune);
- statiniu? servitutą (tarnaujantis daiktas). Servitutas suteikia teise? uždrausti tarnaujanc?iojo daikto savininkui be viešpataujanc?iojo daikto savininko (naudotojo) sutikimo statyti statinius ir (arba) bet kokio kito tipo užtvarus, trukdančius/ribojanc?ius transporto priemoniu? ir (arba) pe?sc?iu?ju? eisma?. Servitutas tarnauja Žeme?s sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune);
- servitutus nustatyti pagal G. P. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą (M 1:2000), skirtą servitutų nustatymui;
1.2. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):
- kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) – teise? važiuoti transporto priemone?mis, naudotis pe?sc?iu?ju? taku. Servitutas tarnauja žeme?s sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune);
- statiniu? servitutą (tarnaujantis daiktas). Servitutas suteikia teise? uždrausti tarnaujanc?iojo daikto savininkui be viešpataujanc?iojo daikto savininko (naudotojo) sutikimo statyti statinius ir (arba) bet kokio kito tipo užtvarus, trukdančius/ribojanc?ius transporto priemoniu? ir (arba) pe?sc?iu?ju? eisma?. Servitutas tarnauja Žeme?s sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune);
- servitutus nustatyti pagal G. P. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą (M 1:2000), skirtą servitutų nustatymui.
2. Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis su prekybinėmis, administracinių paslaugų ir vaistinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune) (toliau – Pastatas). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Žemės sklypas), kuriame yra Pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas ieškovei (nuomos terminas – nuo 1994 m. spalio 20 d. iki 2093 m. spalio 20 d.). Pastate šiuo metu veikia prekybinės patalpos, turinčios pavadinimą „Žalioji galerija“. Greta Pastato ir Žemės sklypo yra žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Kaune. Tiek šie žemės sklypai, tiek ir juose esantys pastatai ir statiniai (sandėliavimo ir prekybos paskirties pastatai ir pan.) priklauso atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Univesa“ (toliau – Atsakovė 1) ir yra nuomojami uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos miestelis urmas“ (toliau – Atsakovė 2). Atsakovė 2, valdydama ir naudodama tokį turtą, administruoja prekybos miestelį „Urmas“ ir užsiima jame esančio prekybinio ploto nuoma prekybininkams (pastarieji prekiauja maisto produktais, rūbais ir pan.). Atsakovė 1 yra visų Atsakovės 2 įstatinį kapitalą sudarančių akcijų savininkė, t. y., abu šie juridiniai asmenys yra patronuojanti ir dukterinė bendrovės, todėl jų veiksmai neturėtų būti vertinami atskirai vieni nuo kitų.
3. 2004 m. birželio 18 d. ieškovė (tuometinis ieškovės pavadinimas buvo akcinė bendrovė „KAUNO BAZĖ“) ir AB – prekybos bazė „URMAS“ sudarė negyvenamojo pastato nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė prekybos bazei „URMAS“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Vidiva“) išnuomojo 9 036,74 kv. m. ploto pastatą – sandėlį, plane pažymėtą indeksu 11F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), Kaune (t. y. Pastatą), su visais priestatais, visomis rampomis ir visais priklausiniais, taip pat ir visą jame esančią ir ieškovei priklausančią įrangą (toliau Pastatas ir visas įvardintas turtas kartu – Turtas). 2004 m. balandžio 10 d. Turtas buvo perduotas AB – prekybos bazei „URMAS“. Nuo 2005 m. sausio 1 d. Turtas AB – prekybos bazės „URMAS“ buvo subnuomojamas Atsakovei 2, kuri atskiras Turto dalis (t. y. atskiras patalpas Pastate) dar kartą subnuomodavo smulkiesiems prekybininkams. Taigi nuo 2005 m. sausio 1 d. Pastatas buvo naudojamas prekybos miestelio „Urmas“ veiklai ir sudarė dalį prekybos miestelio „Urmas“ veiklai naudojamų pastatų komplekso (Pastate buvo įsikūrusi „Žalioji galerija“). 2008 m. liepos 10 d. susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo visos nuomininko teisės ir pareigos, kylančios iš nuomos sutarties, buvo perduotos Atsakovei 1 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Būtent nuo tos dienos Atsakovė 1 yra nuomos sutarties šalimi (Turto nuomininku). Pradinis nuomos sutartyje numatytas terminas buvo 10 metų (nuomos sutarties 4 straipsnio 1 punktas). Vėliau, ieškovei ir Atsakovei 1 2008 m. liepos 21 d. pasirašius susitarimą dėl sutarties pakeitimo, nuomos sutarties terminas buvo pratęstas 15 metų, t. y. iki 2019 m. kovo 31 d. Pažymėtina, kad nei iki nuomos sutarties sudarymo, nei nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu (t. y. nuo 2004 m. birželio 18 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) Žemės sklypas ((duomenys neskelbtini), Kaune) niekada nebuvo atskirtas nuo greta esančių kitų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini), Kaune, ar (duomenys neskelbtini), Kaune) tvora ar bet kokiomis kitomis kliūtimis, užtvaromis ir pan., kurios trukdytų patekti į Žemės sklypą ar Pastatą. Tokios priemonės nei ieškovės, nei atsakovių nebuvo naudojamos, kadangi: jokio objektyvaus ir sąžiningo poreikio tam niekada nebuvo, o visas statinių kompleksas nuo seno buvo naudojamas kaip vientisas objektas; tokio pobūdžio užtvarų ar tvorų pastatymas būtų kenkęs tiek ieškovei, tiek ir atsakovėms; kadangi tarp ginčo šalių santykiai iki nuomos sutarties pabaigos nebuvo konfliktiški, šalys, neturėdamos ketinimų kenkti viena kitai, tokių statinių ir nestatė. Ieškovei ir Atsakovei 1 nepavykus susitarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo (nuomos pratęsimo, Turto pardavimo), 2019 m. kovo 31 d. nuomos sutarties terminas pasibaigė, kartu – ir ginčo šalis sieję nuomos teisiniai santykiai. 2019 m. balandžio 1 d. Turtas buvo grąžintas ieškovei. Netrukus abi atsakovės ėmė sąmoningai, neteisėtai ir nesąžiningai piktnaudžiauti teise ir veikti prieš ieškovės interesus: tyčia sudaryti tokias aplinkybes, kurios trukdytų ieškovei naudotis tiek Pastatu pagal jo paskirtį, tiek ir Žemės sklypu. Ieškovės įsitikinimu, būtent šie atsakovių atliekami veiksmai buvo ir yra nukreipti ne siekiant įgyvendinti ar užtikrinti atsakovių teisėtus interesus, tačiau, piktnaudžiaujant teise, „paskatinti“ ieškovę arba už nesąžiningą kainą toliau nuomoti Pastatą Atsakovei 1, arba už nesąžiningą kainą Pastatą parduoti. Atsakovių nesąžiningus veiksmus parodo ir tai, kad 2019 m. gegužės mėnesį šalia Pastato, ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, riba, atsakovių iniciatyva buvo pradėti statyti krovininiai automobiliai. Tokių krovininių automobilių statymas buvo sąmoningai organizuojamas atsakovių šioms siekiant sukelti nepatogumus Pastato ir Žemės sklypo savininkei (ieškovei), taip pat ir Pastato bei Žemės sklypo lankytojams, ką patvirtina ir antstolio M. P. 2019 m. gegužės 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovė mano, kad atsakovės nesąžiningų veiksmų ėmėsi siekdamos apsunkinti ieškovės, kaip Pastato savininkės ir naudotojos padėtį, atgrasyti potencialius Pastate esančių patalpų nuomininkus ir taip sukelti žalą ieškovei. Be to, 2019 m. birželio 3 d. atsakovės ant Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos pastatė metalinę segmentinę tvorą, kurioje nėra įrengta jokių praėjimų ar pravažiavimų. Šią aplinkybę nustatė ir teismo ekspertas G. P., kuris savo išvadoje nurodė: „Patikrinimo metu nustatyta, kad šiuo metu (2019 m. liepos 24 d.) Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) [(duomenys neskelbtini), Kaunas] nuo gretimų Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) [(duomenys neskelbtini), Kaunas] ir Nr. (duomenys neskelbtini) [(duomenys neskelbtini), Kaunas] yra atskirtas užtvara – ~1,8 m aukščio metaline segmentine vientisa tvora, neturinčia vartų, vartelių ar tarpų, kurie bent dalinai užtikrintų sklandesnį pėsčiųjų eismą tarp žemės sklypų.“ Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, niekada nebuvo atskirtas vientisa tvora nuo kitų greta esančių žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune) ir tokie veiksmai ieškovės nuomone, atsakovių buvo atliekami tik tada, kai joms nepavyko primesti ieškovei nesąžiningų nuomos sutarties arba Pastato pirkimo–pardavimo sąlygų. Be to, atsakovių pastatyta tvora yra skirta ne užtikrinti atsakovių (ar kitų asmenų, besilankančių prekybos miestelyje „Urmas“) turtą, tačiau išskirtinai bandant izoliuoti Pastatą ir Žemės sklypą nuo praėjimų ir privažiavimų, taip sukuriant kliūtis Pastatą ir Žemės sklypą naudoti pagal paskirtį. Atsakovės jau nebe pirmą kartą „atitveria“ greta jų valdomų žemės sklypų esančius kitus žemės sklypus bandydamos „paraginti“ kaimyninio žemės sklypo savininką pigiau išnuomoti arba parduoti jam priklausantį pastatą, kuriame veiklą galėtų vykdyti atsakovės. Tai yra atsakovės anksčiau jau buvo ėmęsi analogiškų nesąžiningų veiksmų (gretimo žemės sklypo „apstatymas“ tvora) prekybos miestelyje „Urmas“ esančios „Geltonosios galerijos“ buvusio naudotojo atžvilgiu, kol galiausiai įsigijo ir „Geltonosios galerijos“ pastatą. Ieškovės nuomone, tvoros pastatymą nulėmė atsakovių siekis trukdyti ieškovei naudotis Pastatu ir Žemės sklypu pagal paskirtį, o atsakovių motyvai, kad tvora buvo pastatyta atsakovių turto apsaugos tikslais, yra melaginga. Atsakovės nesutinka su ieškinio reikalavimais ne todėl, kad draudimas statyti tvorą ties Žemės sklypo riba ribotų atsakovių teises, o todėl, kad atsakovių nesutikimas su ieškinio reikalavimais yra nulemtas atsakovių siekio ir ateityje turėti galimybę panašiai piktnaudžiauti teisėmis ir trukdyti ieškovei naudotis Pastatu ir/ar Žemės sklypu. Atsakovės ieškovei sudaro kliūtis patekti į Pastatą ir Žemės sklypą ir sudaro grėsmę Pastato ir jame esančių žmonių turto saugumui. Ieškovė pažymėjo, jog ji yra linkusi nustatyti atlygintinius servitutus, tačiau, kadangi atsakovės jokios pozicijos dėl servitutų atlygintinumo nepareiškė, prašo priteisti iš ieškovės atsakovėms 1 000 Eur atlyginimą lygiomis dalimis už nustatomus servitutus.
4. Atsakovės nesutikdamos su ieškiniu nurodo, kad ieškovei, kaip žemės sklypo nuomininkės, teisės, atsiradusios 1994 m. spalio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, priklauso ne daiktinei teisei, o prievolinei teisei. Kadangi byloje nagrinėjamu atveju žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, Kaune, savininkas yra Lietuvos Respublika, tai ieškovė nelaikytinas nei nurodyto žemės sklypo savininku, nei valdytoju, dėl ko ji neturi teisinio pagrindo reikalauti nustatyti servitutą tarnaujantį jo išsinuomotam žemės sklypui. Ta aplinkybė, jog Pastato patalpų nuomininkai nenori nuomos pagrindais toliau naudoti ten esančių patalpų, savaime nereiškia, kad esamomis sąlygomis Pastato negalima naudoti pagal jo paskirtį. Be to, ieškovei nėra teisinio pagrindo Pastato naudojimo laikotarpio (2004–2018 m.), kuriuo Pastatas buvo išnuomotas UAB „Univesa“, ir ieškovės galimybių uždirbti iš būtent tokios Pastato nuomos, lyginti su Pastato naudojimu pagal paskirtį po 2019 m. kovo 31 d. Atsakovės mano, kad nepriklausomai nuo ieškovės nurodomų krovininių automobilių statymo UAB „Univesa“ priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nuo ieškovės minimos tvoros įrengimo, ieškovės Pastatu gali netrukdomai naudotis tiek Pastate dirbantys asmenys (Pastato patalpų naudotojai), tiek ir jų klientai. Tai yra patekti į Pastatą galima iš pietinės pusės, į kurią veda kelias ir kurioje esančioje žemės sklypo, ant kurios stovi Pastatas, dalyje dar yra įrengta aikštelė, kuria gali naudotis tiek Pastato naudotojai, tiek jų klientai, tiek ir gaisrų gesinimo bei gelbėjimo tarnybos. Aplink Pastatą yra pakankama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, Kaune, dalis, leidžianti iš Pastato pietinės pusės patekti į Pastato šiaurinę, rytinę ir vakarinę puses. Vadinasi, žemės sklypo, ant kurio stovi Pastatas, teritorija yra pakankama nurodytiems asmenims pakliūti į Pastato vidų. Taigi Pastatas turi jam būtinas normalias sąlygas, kad juo galima būtų naudotis pagal jo paskirtį. Ieškovė nepagrindė prašomų nustatyti servitutų nustatymo būtinumo. Ieškovė savo teisę į servitutą grindžia ne realiai egzistuojančiu servitutų nustatymo būtinumu, o tiesiog sumažėjusiomis verslo, jai pačiai eksploatuojant Pastatą ar Pastato patalpas eksploatuojant nuomininkams, sėkmės galimybėmis, sumažėjusiomis galimybėmis iš naudojimosi Pastatu gauti ieškovę tenkinančias pajamas. Nei ieškovės minimas krovininių automobilių statymas atsakovei UAB „Univesa“ priklausančių kaimyninių žemės sklypų dalyje, nei metalinės segmentinės tvoros pastatymas (įrengimas) ant valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, Kaune, ir atsakovei UAB „Univesa“ priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, niekaip nekliudo Pastato patalpų naudotojų ir jų klientų patekimui į Pastato vidų. Byloje nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro 2000 m. balandžio 10 d. duomenimis tuomet Pastato bendrasis plotas sudarė 9 036,74 kv. m., o vėliau – įregistravus Pastato rekonstrukciją – Pastato bendrasis plotas padidėjo iki 9 530,44 kv. m., t. y. padidėjo 493,7 kv. m. bendru plotu. Toks Pastato bendrojo ploto padidėjimas siejamas su Pastato priklausinių, rampos ir stoginės statybos įteisinimu. Atsakovių nuomone, dalis Pastato pastatyta, peržengiant net suformuoto ir ieškovei išnuomoto valstybinės žemės sklypo ribas. Pastato šiaurinėje dalyje esantis žemės sklypo plotis, kuris galėtų būti panaudotas juo pravažiuoti transportui, dėl Pastato šiaurinėje dalyje pastatytos rampos sumažėjo 2,70 metrais. Šiuo atveju atsakovės neturėtų būti laikomos atsakingomis dėl to, kad šiuo metu pravažiavimo plotis žemės sklypo dalyje, esančioje Pastato šiaurinėje dalyje plačiausiajame taške sudaro 6,28 metrus, o siauriausiajame taške siekia 3,99 metrus, nes nurodyto pravažiavimo plotis iki nurodytų rodiklių sumažėjo vien dėl pačios ieškovės veiksmų, t. y. konkrečiai dėl Pastato šiaurinėje dalyje esančios 2,70 metrų pločio rampos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas, skundžiamu 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu, ieškinį patenkino ir nustatė ieškovo prašomus servitutus. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovėms po 500 Eur atlyginimą už servitutų nustatymą.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašo nustatyti kelio ir statinių servitutus, siekdama užtikrinti, jog būtų galimybė tinkamai naudotis Pastatu - „Žaliąja galerija“, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškinį iš esmės ieškovė grindžia aplinkybe, kad tiek ieškovė, tiek patalpas Pastate subnuomojantys asmenys neturi galimybės tinkamai juo naudotis, kadangi atsakovės metaline segmentine tvora aptvėrė Pastato šiaurinę dalį. Ieškovė būtinumą nustatyti servitutus grindžia tuo, jog Pastato šiaurinėje dalyje yra įsikūrusios parduotuvės, į kurias galima patekti tik iš šiaurinės Pastato pusės. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2019 m. rugsėjo 13 d. antstolės S. V. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 29, iš kurio matyti, kad patekti į patalpas, pažymėtas skaičiais 01, 02, 03, 04, 05 (pastato plane pažymėta numeriais 1-1, 1-7, 1-8, 1-15,1-22, 1-25, 1-26) galima iš pastato galo. Į pastato patalpą, pažymėtą skaičiumi 06 (pastato plane pažymėta numeriu 1-30) patekimas galimas tik iš šiaurinėje pastato pusėje esančio įėjimo. Į pastato patalpas, pažymėtas numeriais 1, 2, 5 (pastato plane pažymėta numeriais 1-31, 1-32, 1-49, 1-69) patekti galima iš šiaurinės pusės ir pietinės pastato pusės. Į pastato patalpas su vitrinomis (parduotuves) pažymėtas numeriais 07,09, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26 (pastato plane pažymėta numeriais 1-42, 1-43, 1-44, 1-45, 1-46, 1-47, 1-50, 1-51, 1-52, 1-53, 1-54, 1-55, 1-56, 1-57, 1-58, 1-59, 1-70, 1-71, 1-72, 1-74, 1-76, 1-77, 1-78) galima patekti tik pro įėjimus iš šiaurinės pastato pusės, iš pietinės pastato pusės patekti į šias patalpas nėra galimybės. Teismas visiškai pagrįstais laiko ieškovės argumentus, jog atsakovėms atitvėrus Pastatą, patalpų subnuomininkai negali užtikrinti prekių tiekimo, be to iškilo grėsmė ir pirkėjų saugumui, kadangi Pastate kilus gaisrui, pirkėjai ir pardavėjai neturėtų galimybės tinkamai evakuotis. Byloje liudiję ekspertai patvirtino, jog atitvėrus Pastatą metaline segmentine tvora, atsiranda kliūtys gaisrinės technikos privažiavimui, efektyviam gaisro gesinimo ir gelbėjimo veiksmų užtikrinimui, gesinimo iš lauko galimybėms. Byloje pateiktas pastato Evakuacinis planas patvirtina, kad pirkėjų ir pardavėjų evakuacija Pastate buvo numatyta tik per šiaurinę Pastato dalį. Nors atsakovių atstovas nurodė, jog kilus pavojui, asmenys galėtų evakuotis per pietinę Pastato dalį, su šiais atsakovių atstovo argumentais teismas nesutinka. Pažymėtina, jog tokiu atveju, iš Pastato per šiaurinę pusę išėję asmenys atsidurtų ties atsakovių užtverta segmentine tvora, kurioje nėra jokių vartelių ar išėjimų. Šiuo atveju asmenys privalėtų grįžti į Pastatą ieškant išėjimo į pietinę Pastato dalį, t. y. privalėtų grįžti į pavojų gyvybei ar sveikatai sukėlusį šaltinį. Byloje liudijęs priešgaisrinės saugos specialistas tokią situaciją vertino kritiškai.
7. Teismas kritiškai vertino atsakovių argumentus, jog 1,8 m. aukščio segmentine metaline tvora apjuosė Pastato šiaurinę dalį siekdamos užtikrinti Pastate esančių parduotuvių saugumą. Pažymėjo, jog iš byloje pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, jog tvora neatlieka apsauginės funkcijos, kadangi tvora yra atitveriamas tik ieškovei priklausantis Pastatas ties ta Pastato dalimi, kurioje buvo įrengtos vitrinos ir kuri buvo naudojama Pastate įsikūrusių smulkiųjų verslininkų (prekybininkų) klientams į Pastatą patekti. Teismo posėdyje atsakovių atstovas patvirtino, jog prekybos miestelyje „Urmas“ atsakovėms nuosavybės teise priklauso bene visi statiniai, tačiau atsakovės atitvėrė tik Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokie atsakovių veiksmai laikytini nenuosekliais bei nepatvirtinančiais fakto, jog atsakovės tokiu būdu siekia užtikrinti Pastato saugumą.
8. Teismas kritiškai vertino šiuos atsakovių argumentus: kad metalinė segmentinė tvora su metaliniais stulpais netrukdo ieškovei naudotis Pastatu, kadangi Pastatas turi kelias rampas, kuriomis Pastato naudotojai gali patekti į Pastatą; kad Pastatas šiuo metu yra nuomojamas, į jį laisvai patenka Pastato nuomininkai ir jų klientai. Pažymėjo, jog trukdymą naudotis Pastatu ir žemės sklypu patvirtina į bylą pateiktos G. P. ir E. C. išvados. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog akivaizdų trukdymą naudotis Pastatu patvirtina į bylą pateikti duomenys apie tai, jog aptvėrus Pastatą tvora, Pastate veikiančios įmonės ar asmenys nutraukė su ieškove patalpų nuomos sutartis.
9. Teismo vertinimu, esminę reikšmę šioje byloje turi ta aplinkybė, jog atsakovėms aptvėrus tvora Pastato šiaurinę dalį, prie šios Pastato dalies neturi galimybės ne tik parkuotis automobiliai, tačiau per atstumą tarp rampos ir tvoros prie Pastato neturi galimybių patekti priešgaisriniai automobiliai. Teismas nepagrįstais laiko atsakovių argumentus, jog kilus gaisrui, gaisrininkai turėtų galimybę išmontuoti segmentinę tvorą. Abi šalys į bylą teikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina atstumą tarp rampos ir segmentinės tvoros. Atsakovės nurodo, jog atstumas yra pakankamas, kad pravažiuotų automobilis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės, nurodydamos atstumus, neatsižvelgė į tai, jog pravažiavimo plotis buvo skaičiuojamas ne nuo laiptų, kylančių į rampą, krašto, o nuo Pastato sienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė visiškai pagrįstai nurodė, jog nepašalinus segmentinės tvoros bei nenustačius prašomų servitutų, iškyla reali grėsmė tiek Pastatui, tiek pirkėjams ir pardavėjams.
10. Teismo vertinimu, savo kaip savininkių teises, atsakovės gina naudodamosi neproporcingas priemones. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovėms sumontavus metalinę segmentinę tvorą, buvo panaikinta pėsčiųjų perėja, einanti šiaurinėje Pastato dalyje. Tokie veiksmai, teismo vertinimu, yra neproporcingi, galimai netgi keliantys grėsmę visuomenės saugumui.
11. Sprendžiant klausimą, ar ieškovės prašomi nustatyti servitutai nelaikytini pertekliniais, teismas pažymėjo, jog ieškovės prašomi nustatyti servitutai yra pažymėti G. P. parengtuose planuose. Ieškovė servitutus prašo nustatyti esamo pravažiavimo ir pėsčiųjų tako į Prekybos miestelį „Urmas“ teritorijoje, kam iš esmės neprieštaravo ir pačios atsakovės. Teismo vertinimu, kelio bei statinių servitutus prašoma nustatyti tik santykinai labai nedidelėse žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, plotuose, kurie G. P. rengtuose planuose pažymėti indeksais S1 ir S2 ir kuriuose yra pravažiavimai. Taigi, ieškovės prašomi nustatyti servitutai labai nežymiai apriboja atsakovių, kaip tarnaujančio daikto savininkių, teises.
12. Ieškovė siūlė priteisti atsakovėms ne periodinį, o vienkartinį mokestį kaip atlyginimą už servitutų nustatymą. Atsakovės nuomonės dėl servitutų atlygintinumo, periodiškumo ir jo dydžio nepareiškė, todėl teismas vertino, jog ieškovės nurodyta 1 000 Eur suma už atsakovių teisių suvaržymus yra objektyvi bei pagrįsta (po 500 Eur atlyginimas už servitutų nustatymą).
13. Teismas nurodė, jog ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad ieškinio procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisinat ieškovei po 7 264,50 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovių ieškovei priteisė ieškovės sumokėtą 338,00 Eur žyminį mokestį bei ieškovės sumokėtą 823,50 Eur sumą už liudytojų (ekspertų) atvykimą į teismo posėdį.
III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovai apeliacinės instancijos teismo prašo:
14.1. Kauno apylinkės teismo 2020-04-01 sprendimą panaikinti, byloje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Nuova“ ieškinio dėl servitutų nustatymo reikalavimai būtų visiškai atmesti;
14.2. Perskirstyti tarp bylos šalių jų pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo UAB „Nuova“ atsakovams UAB „Univesa“, UAB „Prekybos miestelis urmas“ jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. teismas nepagrįstai, nenurodant motyvų, nustatė servitutą viešpataujančiu daiktu nurodant Žemės sklypą, kurio savininkė yra Lietuvos Respublika, o ieškovė yra tik šio sklypo nuomininkė, kuri neturi teisės reikalauti servituto šiam Žemės sklypui. Teisiniai santykiai, atsirandantys dėl servitutų nustatyto, jų turinio pakeitimo ar servitutų pabaigos, gali susiklostyti tik tarp asmenų, kurių teises ir pareigas reglamentuoja daiktinės teisės normos, o ne prievolių teisės normos, tačiau ieškovo teisės ir pareigos, susijusios su Žemės sklypo naudojimu, reglamentuojamos ne daiktinės teisės normomis, o prievolių teisės normomis. Tokiam asmeniui, kuris nėra nei viešpataujančio daikto (Žemės sklypo) savininkas, nei šio daikto valdytojas daiktinės teisės prasme, negalinti priklausyti teisė reikalauti tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo;
15.2. teismas neatsižvelgė, kad Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra sandėliavimo. Sprendžiant dėl ieškovės prašomų servitutų nustatymo būtinumo, pirmiausia buvo privalu vertinti, kad didžiausioji Pastato dalis turėtų būti naudojama būtent šiai tiesioginei paskirčiai - atitinkamos produkcijos sandėliavimui. Servitutų nustatymas teismo sprendime nėra argumentuojamas realiai egzistuojančiu negalimumu naudoti Pastatą, inter alia jo šiaurinę dalį, pagal NTR įregistruotą jo pagrindinę (tiesioginę) paskirtį – sandėliavimo;
15.3. aplinkybė, jog kai kurie Pastato patalpų nuomininkai po segmentinės tvoros įrengimo ties Žemės sklypo riba Pastato šiaurinėje dalimi nenori nuomos pagrindais toliau naudoti ten esančių patalpų, savaime nereiškia, kad esamomis sąlygomis Pastato negalima naudoti pagal jo paskirtį be ieškovės prašomų servitutų nustatymo. Tvora riboja galimybę asmenims (nuomininkams, pirkėjams, prekių tiekėjams ir pan.) patekti į Pastato šiaurinėje dalyje esančias patalpas tiesiogiai iš atsakovams priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie patenka į prekybinio miestelio „Urmas“ teritoriją, tačiau tvora niekaip neriboja asmenų galimybės į tas patalpas patekti iš Pastato pietinės pusės naudojantis ties Pastato rytine ir/ar vakarine puse esančia Žemės sklypo teritorijos dalimi. Toji aplinkybė, jog tvora neleido į Pastato šiaurinėje dalyje esančias patalpas asmenims patekti greičiau ir/ar patogiau tiesiogiai iš atsakovui UAB „Univesa“ priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijos, savaime nereiškia, kad apskritai neįmanoma asmenims patekti į Pastato šiaurinėje dalyje esančias patalpas, taip pat visiškai nereiškia, kad neįmanoma Pastato šiaurinėje dalyje esančių patalpų naudoti normaliomis sąlygomis pagal tokių patalpų paskirtį;
15.4 nagrinėjamu atveju negalima ieškovės prašomų servitutų nustatymo teisinio pagrindimo klausimo sieti su Pastato nuomos atsakovui UAB „Univesa“ 2004 - 2018 metų laikotarpiu nusistovėjusia tvarka, juolab nusistovėjusios tvarkos, naudojantis tam tikra žemės sklypo dalimi, kriterijus iš esmės būdingas ne šios kategorijos ginčuose, o ginčuose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės atveju (CK 4.75 straipsnis);
15.5. ieškovė 1994 — 2018 metų laikotarpiu nelaikė išsinuomoto Žemės sklypo pločio ir ribų netinkamais, niekada šio Žemės sklypo suformavimo ir nuomos atitinkamų sąlygų neginčijo ir NŽT tuo klausimu nereiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų;
15.6. svarbu ir tai, kad, NTR 2000-04-10 duomenimis, tuomet Pastato bendrasis plotas sudarė 9 036,74 kv. m., o vėliau pagal NTR duomenis, įregistravus Pastato rekonstrukciją, Pastato bendrasis plotas padidėjo iki 9 530,44 kv. m., t. y. padidėjo 493,7 kv. m. bendru plotu. Toks Pastato bendrojo ploto padidėjimas siejamas su Pastato priklausinių, rampos ir stoginės statybos įteisinimu. Pastato šiaurinėje dalyje esantis Žemės sklypo plotis, kuris galėtų būti panaudotas juo pravažiuoti transportui, dėl Pastato šiaurinėje dalyje pastatytos ir įteisintos rampos sumažėjo 2,70 metrais, nes būtent tokio pločio yra toji Pastato dalyje esanti rampa. Vadinasi, pati ieškovė, kaip Pastato savininkė, turėtų būti laikoma prisiėmusi nepalankių teisinių padarinių atsiradimo riziką;
15.7. teismas byloje privalėjo aiškintis ir nustatinėti, ar nėra galimybės, atitinkamai pertvarkant Pastato įėjimus ir išėjimus, patalpų išplanavimą, įrengti naujus (trūkstamus) įėjimus į Pastato šiaurinėje dalyje esančias patalpas, kurie užtikrintų tokį patekimą į jas, kurio šiuo metu galbūt ir nėra, tačiau to nepadarė. Teismas, teigdamas, esą prekės iš Pastato pietinės dalies, kur jos iškraunamos toje pusėje esančioje rampoje, negali būti transportuotos per Pastate esančias prekybos patalpas į Pastato šiaurinėje dalyje esančias patalpas, nepagrįstai nesiaiškino ir nenustatinėjo, ar nėra galimybės tokių prekių transportavimą vykdyti lauke, naudojant atitinkamą techniką, taip pat, ar nėra galimybės tokias prekes, kurios reikalingos Pastato šiaurinėje dalyje, iškrauti ne Pastato pietinėje dalyje esančioje rampoje, o kitoje arčiau Pastato šiaurinės dalies esančių parduotuvių patalpų. Teismas tuo pačiu privalėjo aiškintis ir nustatinėti, ar rampą galima išardyti ir ar rampos išardymas sudarytų reikalingą galimybę gaisrinei technikai privažiuoti į reikiamą Pastato šiaurinę dalį, kilus poreikiui Pastate gesinti gaisrą. Aiškintis ir nustatinėti, ar tvoros su varteliais ir išėjimais įrengimas, t. y. tvoros pertvarkymas pašalintų ieškovės byloje įrodinėtas kliūtis tinkamai naudoti Pastatą;
15.8. sprendime padaryta išvada, esą tvoros įrengimas sudaro kliūtis gaisrinės technikos privažiavimui prie Pastato, efektyviam Pastato gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymui, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Sprendime liko teismo apskritai nepasisakyta dėl byloje esančio UAB „Gaisrinės saugos ekspertai“ 2019-08-21 Ekspertinio vertinimo akto Nr. 08-21/01 turinio ir jo įrodomosios reikšmės; liko teismo neatskleistas 2019-07-31 Ekspertizės akto Nr. GE-19.354 turinys; liko teismo visiškai neaptarti atsakovų 2019-10-02 triplike išdėstyti argumentai (žr. atsakovų tripliko 12.2 — 12.6, 13 punktus), kuriais atsakovai ginčijo ieškovės byloje pateikto 2019-07-31 Ekspertizės akto Nr. GE-19.354 pagrįstumą. Darytina išvada, kad teismas, priimdamas Sprendimą, aptariamuoju klausimu pažeidė jam tenkančią pareigą įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, nurodyti argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Teismas pažeidė tiek CPK 185 straipsnio, tiek CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Be to, pareiga užtikrinti priešgaisrinių saugos reikalavimų laikymąsi tenka ieškovei, o ne atsakovams;
15.9. sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad draudimas tarnaujančio daikto savininkui taikomas atlikti tokius veiksmus, kuriems atlikti nėra ne tik Žemės sklypo ar Pastato savininko sutikimo, bet ir naudotojo sutikimo. Kitaip tariant, teismo sprendimo prasme net Pastato ir/ar Žemės sklypo naudotojas gali apspręsti tarnaujančio daikto savininko galimybę imtis sprendime nurodytų veiksmų ar jų nesiimti. Atsakovų vertinimu, toks sprendimu nustatytų statinių servitutų turinys, kuomet tarnaujančio daikto savininko teisė imtis atitinkamų veiksmų atlikimo tampa priklausoma nuo viešpataujančio daikto naudotojo sutikimo, akivaizdžiai neatitinka CK 4.122 straipsnio turinio;
15.10. teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad, ieškiniu prašydama statinių servitutų nustatymo, ieškovė iš esmės prašė uždrausti atsakovui UAB „Univesa“, kaip tarnaujančių daiktų - žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkui statyti statinius. Tačiau tokio draudimo taikymas tarnaujančio daikto savininkui galimas tik tuo atveju, jeigu tokie statiniai užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, tačiau tokiomis aplinkybėmis ieškovės ieškinys nėra grindžiamas. Be to, atsakovų vertinimu, teismas privalėjo sprendime vertinti ir tai, kad CK 4.122 straipsnis negali būti taikomas, teismui sprendžiant jau tarnaujančio daikto savininko pastatytų statinių teisinio likimo. CK 4.122 straipsnyje nurodyti apribojimai taikytini tik į ateitį;
15.11. ieškovė byloje tinkamo siūlymo dėl už servituto nustatymą mokėtinos kompensacijos dydžio neišreiškė, todėl atsakovai neturėjo pareigos dėl to pasisakyti, o teismas neturėjo pagrindo išspręsti šio klausimo savo nuožiūra. Iš sprendimo turinio lieka neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas pusę tokios kompensacijos sumos priteisė atsakovui UAB „Prekybos miestelis urmas“, kuris bylos atveju nėra sprendime nurodytų tarnaujančių daiktų savininku. Taip pat sprendimu liko nepagrįstai neišspręstas klausimas dėl kompensacijos priteisimo iš Žemės sklypo savininko Lietuvos Respublikos;
15.12. iš teismo sprendimo turinio neaišku, kokiais konkrečiais byloje surinktais faktiniais duomenimis remdamasis teismas sprendė, kad byloje nagrinėjamu atveju yra pagrįsta būtent 1 000 Eur dydžio kompensacija, nes teismo argumentų, pagrindžiančių tokią teismo padarytą išvadą, sprendime nėra (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tokio pobūdžio klausimą, turėjo CPK 179 straipsnio pagrindu pasiūlyti atsakovui UAB „Univesa“ pateikti įrodymus, patvirtinančius jo netekimus, suvaržymus, nepatogumus, kurie atsirastų jam dėl ieškovės prašomų servitutų nustatymo;
15.13. teismui nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad iš atsakovų ieškovės naudai už išlaidas, turėtas advokato G. J. teisinei pagalbai apmokėti, yra teisinis pagrindas priteisti bendrą 14 529 Eur dydžio sumą. Teismas pažeidė CPK 93, 98 straipsnių nuostatas.
16. Atsiliepime ieškovė prašo atsakovų Uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ ir UAB „Prekybos miestelis urmas“ apeliacinį skundą dėl 2020 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-907-955/2020 atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
17. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. pagal CK 4.122 straipsni?, gali būti nustatomas statiniu? servitutas, suteikiantis teise? uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotu? šviesa? ar esama? vietovaizdi?, taip pat atlikti kitus įstatymu neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytu? nuo konkrečių? veiksmu? atlikimo. Jau pats šios nuostatos turinys paneigia apeliacinio skundo motyvus, jog statinių servitutas gali būti skirtas tik siekiant uždrausti tarnaujanc?iojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotu? šviesa? ar esama? vietovaizdi?. Kaip tik, statinių servitutais tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti draudžiama atlikti ir kitus i?statymu? neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujanc?iojo daikto savininko, kad jis susilaikytu? nuo konkrec?iu? veiksmu? atlikimo. Būtent toks statinių servituto turinys ir buvo nustatytas sprendimu;
17.2. apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta, kad Pastatas yra skirtas tik sandėliavimui. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Pastatas yra sandėlis su prekybos, administracinėmis, paslaugų ir vaistinės patalpomis;
17.3. apeliantai nepagrįstai nurodo, kad servitutų nustatymas sprendime nėra argumentuojamas realiai egzistuojančiu negalimumu naudoti Pastatą, inter alia jo šiaurinę dalį, pagal NTR įregistruotą jo pagrindinę (tiesioginę) paskirtį – sandėliavimo. Pirma, pažymėtina, kad atstumas tarp šiaurinės Žemės sklypo ribos ir labiausiai atsikišusių Pastato konstrukcijų yra vos apie 2,5 metro. Per tokį atstumą galėtų pravažiuoti tik vienas lengvasis automobilis. Įvažiavęs jis apsisukti negalėtų ir turėtų važiuoti atbulomis daugiau nei 200 metrų atstumą. Tai reiškia, kad jeigu paskui jį atsiimti prekių atvažiuotų antras automobilis, jie prasilenkti nebegalėtų, tai yra, pirmasis automobilis galėtų išvažiuoti tik išvažiavus antrajam. Antrasis tuo pačiu metu apvažiuoti pirmojo taip pat negalėtų. Akivaizdu, kad esant tokioms sąlygoms prekybinės veiklos Pastato šiaurinėje dalyje esančios parduotuvės vykdyti negali, kadangi klientai, įsigiję didesnių gabaritų prekių, jų pasiimti negalės. Kita vertus, dėl tų pačių priežasčių yra negalimas ir prekių pristatymas į tokias parduotuves – per tokio pločio privažiavimą prie parduotuvės sunkvežimis su prekėmis taip pat negali privažiuoti, dėl ko nėra įmanomas ir prekių tiekimas į Pastato šiaurinėje pusėje esančias patalpas. Antra, prekybinė Pastato dalis yra šiaurinėje pusėje. Ten yra įrengtos vitrininės parduotuvės, į kurias galima patekti tik iš šiaurinės Pastato pusės. Pavyzdžiui, antstolės S. V. 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad į Pastato patalpas su vitrinomis (parduotuves) pažymėtas numeriais 07, 09, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26 (pastato plane pažymėta numeriais 1-42; 1-43; 1-44; 1-45; 1-46; 1-47; 1-50; 1-51; 1-52; 1-53; 1-54; 1-55; 1-56; 1-57; 1-58; 1-59; 1-70; 1-71; 1-72; 1-74; 1-76; 1-77; 1-78) galima patekti tik per įėjimus iš šiaurinės pastato pusės, o iš pietinės pastato pusės patekti į šias patalpas nėra galimybės. Šias aplinkybes be kita ko patvirtina ir Pastato kadastrinių duomenų byla. Pietinė Pastato pusė yra naudojama sandėliavimui, krovos darbams atlikti. Prekių tiekimas į šiaurinėje dalyje esančias parduotuves taip pat yra organizuojamas iš šiaurinės Pastato pusės (kadangi kitu būdu prie patalpų, esančių šiaurinėje Pastato pusėje, prieiti ar privažiuoti galimybių nėra). Klientai, nusipirkę prekes minėtose parduotuvėse, jeigu tos prekės yra didesnių gabaritų, prekes atsiimti gali tik privažiavę prie vitrininės parduotuvės. Privažiuojama yra per prašomų nustatyti servitutų ribas, automobiliu sustojama kertant anksčiau sumontuotos tvoros vietą, t. y. Žemės sklypo ir UAB „Univesa“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas;
17.4. tai, kad nenustačius servitutų, Pastato ir Žemės sklypo nėra galima naudoti pagal paskirtį, patvirtina pati situacija, su kuria ieškovė jau susidūrė po 2019 m. birželio 2 d., kai apeliantai sumontavo tvorą tie Žemės sklypo riba. Iš karto po to, Pastate esančių patalpų nuomininkai nedelsiant ėmėsi masiškai nutraukinėti su ieškove sudarytas nuomos sutartis, kadangi negalėjo patalpomis naudotis pagal paskirtį. Kad nenustačius servitutų, Pastato ir Žemės sklypo nėra galima naudoti pagal paskirtį patvirtinta ir specialisto G. P., atlikus tyrimą, padarytos išvados bei jo paaiškinimai teismo posėdžio metu;
17.5. tik nustačius servitutus, galima privažiuoti prie Žemės sklypo ir Pastato nuo bendrų Kauno miesto gatvių. Nustačius ieškovės prašomus servitutus, ieškovei bus sudarytos sąlygos naudotis faktiškai esančiu privažiavimu prie Žemės sklypo ir Pastato, kuris (privažiavimas) yra UAB „Univesa“ priklausančiuose žemės sklypuose;
17.6. nenustačius servitutų, nebus užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimai, t. y. gaisrinės technikos privažiavimas, žmonių evakuacija iš Pastato ir Žemės sklypo gaisro atveju. Pavyzdžiui, STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, 58 p. numatyta: „Prie pastatų ir inžinerinių statinių pagal visą jų ilgį turi būti užtikrintas priešgaisrinių automobilių privažiavimas: iš vienos pusės – kai pastato ar inžinerinio statinio plotis ne didesnis kaip 18 m ir iš dviejų pusių – kai plotis didesnis kaip 18 m, taip pat kai kiemai yra uždari ar pusiau uždari.“ 66. Tai reiškia, kad prie Pastato turi būti užtikrintas priešgaisrinių automobilių privažiavimas iš dviejų išilginių pusių. Apeliantai taip pat yra pripažinę ir dėl to ginčo byloje nėra, kad nuo Pastato šiaurinėje pusėje esančių labiausiai atsikišusių konstrukcijų iki Žemės sklypo ribos turi būti bent jau 3,5 metro atstumas. Toks atstumas yra reikalingas gaisrinės saugos automobiliui pravažiuoti. Apeliantai melagingai teigia, kad faktinis atstumas nuo labiausiai atsikišusių Pastato konstrukcijų iki Žemės sklypo ribos šiaurinėje dalyje yra apie 3,99 metro. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčytinai nustatyta, kad minėtas atstumas yra ne 3,99 metro (kaip teigiama apeliaciniame skunde), tačiau 2,5 metro. Tą patvirtina: antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; liudytoju apklaustas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas asmuo G. P.; liudytoju apklaustas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas asmuo E. C.; tą teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovų atstovas advokatas Kęstutis Virketis. Taigi apeliantai tyčia klaidingai atliko matavimus Žemės sklype, tyčia pateikė klaidingą informaciją specialistui E. T. ir galiausiai patys tokios klaidingos informacijos pagrindu melagingai formuluoja apeliacinio skundo motyvus. Be to, tiek pagal anksčiau atsakovo UAB „Prekybos miestelis urmas“, kuris Pastatą naudojo iki 2019 m. balandžio 1 d., tiek ir pagal ieškovės patvirtintus bei UAB „SDG“ parengtus evakuacinius planus, kilus nelaimei Pastate žmonės iš Pastato evakuojami per šiaurinėje Pastato pusėje esančius išėjimus. Pažymėtina, kad dalies šiaurinėje Pastato pusėje esančių patalpų atveju kitokia evakuacijos tvarka ir nėra galima (patalpos turi išėjimus tik per šiaurinėje Pastato dalyje esančius įėjimus);
17.7. nepagrįsti apeliantų argumentai, kad servitutai nėra reikalingi, nes galima nugriauti pastato šiaurinėje dalyje esančia rampą bei laiptus. Pažymėtina, kad Pastato nugriovimas reikštų nenormalias sąnaudas, siekiant tokį daiktą naudoti pagal paskirtį. Net laikant, kad yra įmanoma nugriauti Pastato šiaurinėje pusėje esančią rampą ar laiptelius, tai lemtų kitą problemą – kadangi šiaurinėje Pastato dalyje esančių parduotuvių įėjimai yra rampos aukštyje, rampą nugriovus neliktų galimybės į tokias parduotuves įeiti. Kaip minėta anksčiau, kitų įėjimų šiaurinėje Pastato dalyje esančios patalpos neturi. Be to, rampą, rekonstruodami visą Pastatą, pastatė ne ieškovė, tačiau patys apeliantai, kurie neginčijo, kad minėta rampa ir laipteliai prie jos buvo pastatyti dar iki 2008 metų ankstesnio Pastato nuomininko UAB „Vidiva“. Pažymėtina, kad visas UAB „Vidiva“ teises ir pareigas iš nuomos sutarties perėmė atsakovas UAB „Univesa“ (UAB „Vidiva“ akcininkas);
17.8. servitutų nustatymas nepažeidžia abiejų daiktų savininkų (ar valdytojų) interesų pusiausvyros. Prašomų nustatyti servitutų teritorijos yra itin nedidelės lyginant su pačių UAB „Univesa“ priklausančių žemės sklypų plotu bei prašomų nustatyti servitutų teritorijos apima tik vietoje faktiškai esantį ir visų naudojamą kelią. Teismo nustatyti servitutai niekaip neapribos apeliantų galimybės naudotis jų valdomais žemės sklypais ir juose esančiais statiniais;
17.9. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 4.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikydamas, kad šioje nuostatoje įvardintas „valdytojas“ apima ir tokį turto subjektą, kuris turtą valdo ir naudoja nuomos pagrindais (ir visiškai nesvarbu, tokia nuoma yra ilgalaikė ar ne). CK 4.126 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.“ Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nėra atskirai nurodyta, kad su reikalavimu dėl servituto nustatymo į teismą turi teisę kreiptis tik toks valdytojas, kuris daiktą valdo savarankiškos daiktinės teisės pagrindu;
17.10. ieškovė jau ieškinyje teikė siūlymą dėl servitutų kompensavimo, tačiau atsakovai tik triplike nurodė, jog nesutinkantys su tokia kompensavimo forma. Nepaisant to, apeliantai kartu su tripliku nenurodė, kokio dydžio kompensacija turėtų būti išmokėta už nustatytus servitutus, tokia kompensacija turėtų būti vienkartinė ar periodinė ir pan. Be to, apeliantai neteikė nei jokių įrodymų, pasiūlymų, nuomonės, kaip tokia kompensacija galėtų būti apskaičiuojama. Kitaip tariant, apeliantai tiesiog kritikavo ieškinyje ieškovės pasiūlytą kompensacijos formą, tačiau jokių siūlymų, nuomonės ar įrodymų dėl kompensacijos taip ir nenurodė. Siekdama kompromiso bei atsižvelgdama į minėtus apeliantų argumentus, ieškovė teismo posėdyje siūlė ir vienkartinę kompensaciją – 1 000 Eur arba kitą apeliantams priimtiną kompensaciją. Tačiau ir į šiuos argumentus apeliantai taip pat niekaip nereagavo ir ieškovės pasiūlyto kompensacijos dydžio nekritikavo. Jokių siūlymų dėl kompensacijos dydžio apeliantai nenurodė ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tokį pačių apeliantų netinkamą procesinį elgesį, kritika pirmosios instancijos teismui dėl to, kad teismas pažeidė CPK 179 straipsnį nepasiūlydamas jiems pateikti atitinkamų įrodymų į bylą, yra visiškai nepagrįsta;
17.11. pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė kompensacijos dydį (1 000 Eur) už nustatytus servitutus, kadangi: 1) jokių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų dėl nustatytų servitutų apeliantai nepatirs, kadangi, viena vertus, ieškovė naudosis keliu, kuriuo, kaip teigia patys apeliantai, ir taip gali naudotis visi Kauno miesto gyventojai. Kita vertus, prašomi nustatyti servitutų plotai, lyginant su abiejų tarnaujančių žemės sklypų plotais, yra itin nedideli; 2) patys apeliantai, jokių nustatytų servitutų sukeliamų nepatogumų (išskyrus tai, kad bus užkirstas kelias tyčia trukdyti ieškovei naudotis Žemės sklypu ir Pastatu pagal paskirtį) nenurodė; 3) servitutai nustatomi tik konkrečiai ir nedidelei daliai tarnaujančių daiktų; 4) servitutų turinys niekaip netrukdys tos tarnaujančių daiktų dalies, kuriose ir nustatomi servitutai, naudoti pagal paskirtį;
17.12. nepagrįsta ir apeliantų kritika sprendimui tuo aspektu, kad neva pirmosios instancijos teismas, nustatęs servitutą Žemės sklypo, kurio savininkas yra Lietuvos Respublika, naudai, kartu turėjo priteisti kompensaciją iš Lietuvos Respublikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtas daikto valdytojas (naudotojas), nors ir nebūdamas viešpataujančiojo daikto savininku, gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo ir būti servituto turėtoju, o kompensaciją tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkui turi sumokėti būtent daikto valdytojas (juo gali būti tiek panaudos gavėjas, tiek ir nuomininkas), nes būtent jis ir gauna naudą iš servitutų nustatymo (2016 m. sausio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016);
17.13. nors apeliaciniame skunde ir kritikuojamas ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, pažymėtina, kad apeliantai nenurodė, jog suteiktų teisinių paslaugų kaina viršytų numatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius tokių teisinių paslaugų įkainius. Įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, byloje nagrinėtus teisinius ir faktinius klausimus, sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestinas, tačiau tenkintinas priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo
21. Ieškovė prašo prijungti prie bylos 2020 m. liepos 23 d. A. J. elektroninį laišką AB „NUOVA“ darbuotojai L. P., kuriame nurodoma, jog atsakovės gąsdina tiek esamus, tiek ir potencialius Pastate esančių patalpų nuomininkus, t. y. patalpose prekybinę veiklą vykdančius verslininkus, tuo, kad Žemės sklypas bus aptvertas tvora ir taip bus apribotas priėjimas prie Pastato, uždaryti įvažiavimai ir parkavimai prie Pastato.
22. Apeliantės prašo prašymą atmesti, nes prašymu pateikiami dokumentai yra niekaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nesuteikia jokios reikšmingos informacijos bylai. O prašymo teikimas, vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ir siekis suklaidinti teismą, todėl vadovaujantis LR CPK 95 straipsniu prašo skirti ieškovei 300 Eurų baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
24. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
25. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto argumentais, kad ieškovės pateikiami rašytiniai įrodymai nėra reikšmingi ginčo išsprendimui. Pažymėtina, kad ginčo esmė yra, ar yra būtinybė nustatyti prašomus servitutus Žemės sklypui ir Pastatui. Aplinkybės, kad galimai apeliantės pasakė ieškovės Pastato patalpų nuomininkui (galimam nuomininkui), jog Žemės sklypas gali būti aptvertas tvora ir taip apribotas priėjimas prie Pastato, nėra įtakojančios ginčo sprendimą. Akivaizdu, jog dėl to vyksta ginčas ir apeliantės siekia turėti galimybę pastatyti tvorą (kuri beje jau buvo pastatyta, tik laikinai pašalinta). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo, atmestinas (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis).
26. Taip pat atmestinas apeliančių prašymas skirti ieškovei 300 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės prašymas (nors ir buvo nepatenkintas) yra pareikštas nesąžiningai, ar sąmoningai veikiant prieš teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
27. Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), nuosavybės teise priklausė akcinei bendrovei „Kauno bazė“ (šiuo metu – ieškovei AB „NUOVA“). Minėto nekilnojamojo turto paskirtis: sandėliavimo, bendras plotas: 9036,74 kv. m. 2004 m. vasario 18 d. tarp AB „Kauno bazė“ ir AB prekybos bazė „URMAS“ (šiuo metu – UAB „Vidiva“) buvo sudaryta Negyvenamojo pastato nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovė AB prekybos bazei „URMAS“ išnuomojo 9 036,74 kv. m. ploto pastatą – sandėlį, plane pažymėtą indeksu 11F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, su visais priestatais, visomis rampomis ir visais priklausiniais, taip pat ir visą jame esančią ir ieškovei priklausančią įrangą minėtoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2004 m. balandžio 1 d. Perdavimo–priėmimo aktu AB „Kauno bazė“ perdavė naudotis, o AB prekybos bazė „URMAS“ priėmė naudotis sandėlį su rampa ir visais priklausiniais, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat visas asfaltbetonio aikšteles, baldus ir prekybinę įrangą, priešgaisrines priemones ir įrangą, elektros spintas, skaitliukus, įvadus ir kitą įrangą ir kt. akte nurodytus objektus. 2004 m. gegužės 4 d. Papildomu perdavimo–priėmimo aktu prie 2004 m. vasario 18 d. Negyvenamojo pastato nuomos sutarties AB „Kauno bazė“ perdavė naudotis, o AB prekybos bazė „URMAS“ priėmė naudotis kitus statinius (inžinerinius) – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kaune, (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 10 d. ieškovė AB „NUOVA“ ir AB „Vidiva“, ir UAB „Univesa“ (Atsakovė 1) sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo, pagal kurį UAB „Vidiva“ perdavė visas teises ir pareigas, kylančias iš 2004 m. vasario 18 d. Negyvenamojo pastato nuomos sutarties ir jos priedų naujam nuomininkui, tai yra Atsakovei 1 (e. b. 1 t., b. l. 41). 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovės atstovai pranešė Atsakovei 1, kad nuomos sutartis baigiasi 2019 m. kovo 31 d., kad Atsakovė 1 gali atnaujinti nuomos sutartį ieškovės nurodytomis sąlygomis (e. b. 1 t., l. 55–56). Šalims nesusitarus dėl nuomos sutarties pratęsimo, pasibaigus nuomos laikotarpiui, 2019 m. balandžio 1 d., Atsakovė 1 Perdavimo–priėmimo aktu grąžino ieškovei pagrindinį pastatą – sandėlį su visais priklausiniais, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transfarmatorines, sandėlius ir kt. (e. b. 1 t., b. l. 43–52). 2019 m. gegužės 31 d. antstolis M. P. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-19-57, iš kurio matyti, kad 2019 m. gegužės 31 d. prie patalpų „Žalioji galerija“ buvo parkuojami 3 krovininiai automobiliai, atstumas nuo pastato iki parkuojamų automobilių buvo apie 4,68 m. Prie patalpų „Žalioji galerija“ yra nubraižytos aikštelės automobilių parkavimo vietų linijos, prie patalpų buvusi kelio žymėjimo ženklas „Pėsčiųjų perėja“ uždažyta pilka spalva (e. b. 1 t., l. 86–89). 2019 m. liepos 31 d. specialistas G. P. surašė Konsultacinę išvadą pagal ieškovės užduotus klausimus: 1) ar žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje skirianti naujai įrengta užtvara-tvora – nepakeičia/galimai nepažeidžia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio pastato tinkamo ir racionalus ilgainiui nusistovėjusio faktinio naudojimo; 2) kaip turėtų/galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio pastato tinkamo naudojimo užtikrinimo ateityje, susijusio su šio žemės sklypo atskyrimu šiaurinėje dalyje. Specialistas nurodė, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje skirianti naujai įrengta užtvara – apie 1,80 m aukščio metalinio segmentinio vientisa tvora iš esmės pažeidžia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ilgainiui nusistovėjusį faktinį naudojimą/eksploatavimą pagal jo ir jame esančių patalpų tiesioginę Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį. Minėtos užtvaros atsiradimas galėjo lemti pablogėjusias galimybes bei apsunkintas sąlygas ūkinei veiklai Pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vystyti, nebėra užtikrintas visapusiškai tinkamas ir racionalus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat dalinai ir gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimas. Atsakydamas į antrą ieškovės užduotą klausimą, specialistas nurodė, kad siekiant ateityje užtikrinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juose esančių pastatų tinkamą naudojimą, tikslinga visiems žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti kelio servitutus, suteikiančius teisę naudotis pėsčiųjų taku bei važiuoti transporto priemonėmis, taip pat statinių servitutus, kurie neleistų tarnaujančiojo daikto savininkui atlikti vienašališkų veiksmų, nesuderintų su viešpataujančiojo daikto savininku (pavyzdžiui, savitiksliai statyti užtvarų, kaip nors ribojančių saugų žmonių srautų patekimą į pastatus ar sukelti kitus nepageidaujamus padarinius). Minėtus servitutus rekomenduojama nustatyti sandoriu; nepavykus – teismine tvarka (e. b. 1 b. t., l. 90–120). 2019 m. liepos 31 d. UAB „Gaisriniai tyrimai“ buvo atlikta sandėlio su prekybos, administracinės, paslaugų ir vaistinės patalpomis, (duomenys neskelbtini), Kauno m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ekspertizė ir surašytas Ekspertizės aktas Nr. GE-19.354. Minėtos ekspertizės atlikimui buvo užduotas klausimas – kokią įtaką pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, gaisrinei saugai turi tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įrengta tvora. Ekspertizės išvada patvirtina, kad įrengta tvora šalia (duomenys neskelbtini), Kaunas, pastato, šiaurinėje ir vakarinėje pusėje, tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), sudaro kliūtis gaisrinės technikos privažiavimui, efektyviam gesinimo ir gelbėjimo veiksmų užtikrinimui, gesinimo iš lauko galimybėms (e. b. 1 t., l. 121–133). 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nustatytas juridinis faktas – 1994 m. spalio 20 d. sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su ieškove; 2) pastatas – sandėlis su prekyb. admin. paslaugų ir vaistinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas), bei kiti inžineriniai statiniai – kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei, nustatyti juridiniai faktai: sudarytos subnuomos ir nuomos sutartys; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Atsakovei 1, nustatytas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis su Atsakove 2; 4) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Atsakovei 1, nustatytas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis su Atsakove 2; 5) pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - apsaugos postas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Atsakovei 1, nustatytas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis su Atsakove 2; 6) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Sandėlis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Pastatas - Sandėlis su prekybos ir administracinėmis patalpomis, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Pastatas - Apsaugos postas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Kiti inžineriniai statiniai - Automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Kiti inžineriniai statiniai - Automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Atsakovei 1, nustatytas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis su Atsakove 2 (e. b. 1 t., b. l. 134–163; 3 t., b. l. 59–63, 187–188). 2019 m. rugpjūčio 1 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Prekybos miestelis urmas“ (Atsakovas 2), kodas 300069152, buveinė Vilniuje, Titnago g. 19, vienintelis akcininkas – UAB “Univesa” (Atsakovas1), kodas 135527255, buveinė Vilniuje, Vilkpėdės g. 22 (e. b. 1 t., b. l. 164). 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo įvertinta sklypo teritorijos „Prekybos miestelis urmas“ ir pastatų lauko gaisro gesinimo sprendinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune bendra situacija ir surašytas Ekspertinio vertinimo aktas Nr. 09-13/01. Pagal esamą situacija nustatyta, kad yra sudarytos visos sąlygos gaisriniams automobiliams nevaržomai privažiuoti prie pastatų gaisro atveju. Be to, nustatyta, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo numatytas išorės gaisrų gesinimas (e. b. 3 t., b. l. 40–46, 92–99). 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo atliktas 2019 m. liepos 31 d. ekspertizės akto Nr. GE-19.354 vertinimas ir surašytas Ekspertinio vertinimo aktas Nr. 08-21/01. Minėtame akte nurodyta, kad UAB “Gaisriniai tyrimai” 2019 m. liepos 31 d. surašytame ekspertizės akte Nr. GE-19.354 pateiktos pastabos yra nepagrįstos. Taip pat nurodyta, kad esama tvora nėra kliūtis gaisrinės technikos patekimui prie pastato, gaisro gesinimo ir žmonių gelbėjimo darbų vykdymui (e. b. 2 t., b. l. 37–76). Byloje pateikti Pastate esančių patalpų nuomininkų (UAB „Nemuno vaistinė“, UAB „Vinuta“, UAB „Baltmark“, UAB „Kašmyras“, UAB „Vitaga“ ir Ko, D. D., V. Ž. individualios įmonės ir UAB „Lenex“) pranešimai, patvirtinantys nuomos sutarčių nutraukimą (e. b. 2 t. b. l. 101–108, 137–144). 2019 m. rugsėjo 13 d. antstolė S. V. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 29, iš kurio matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (prekybos miestelis Urmas) Žalioji galerija, užfiksuota, kad patekti į patalpas, pažymėtas skaičiais 01, 02, 03, 04, 05 (pastato plane pažymėta numeriais 1-1, 1-7, 1-8, 1-15,1-22, 1-25, 1-26) galima iš pastato galo. Į Pastato patalpą, pažymėtą skaičiumi 06 (pastato plane pažymėta numeriu 1-30) patekimas galimas tik iš šiaurinėje pastato pusėje esančio įėjimo. Į Pastato patalpas, pažymėtas numeriais 1, 2, 5 (pastato plane pažymėta numeriais 1-31, 1-32, 1-49, 1-69) patekti galima iš šiaurinės pusės ir pietinės pastato pusės. Į Pastato patalpas su vitrinomis (parduotuves) pažymėtas numeriais 07,09, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26 (pastato plane pažymėta numeriais 1-42, 1-43, 1-44, 1-45, 1-46, 1-47, 1-50, 1-51, 1-52, 1-53, 1-54, 1-55, 1-56, 1-57, 1-58, 1-59, 1-70, 1-71, 1-72, 1-74, 1-76, 1-77, 1-78) galima patekti tik pro įėjimus iš šiaurinės pastato pusės iš pietinės pastato pusės patekti į šias patalpas nėra galimybės. Į pietinėje Pastato pusėje esančią žūklės parduotuvę galima patekti tik iš pietinės pastato pusės. Pietinėje Pastato pusėje esantys įėjimai į pastatą gali būti skirti krovos darbams atlikti. Šiaurinėje Pastato pusėje esančios parduotuvės (vitrininis langas) neturi galimybės prekes transportuoti iš pietinės rampos pusės per Pastate esančias prekybos sales, jei prekės būtų iškraunamos pietinėje Pastato rampoje (e. b. 2 t., l. 150–157; 3 t., l. 119–126). 2019 m. spalio 1 d. antstolis R. S. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 70/19/81, kuriuo buvo užfiksuoti architekto E. J. vykdomi matavimai aplink pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog nuo Pastato rampos iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini), Kaune, siauriausiame taške yra 3,99 m (e. b. 3 t., b. l. 27–32). Byloje pateiktas UAB “Prekybos miestelis urmas” patvirtinti evakavimo planai (e. b. 3 t., b. l. 127, 140, 142, 144) ir AB “NUOVA” patvirtinti žmonių evakavimo iš patalpų planai (e. b. 3 t., b. l. 141, 143), kuriuose matyti, kad žmonių evakuacija numatyta per Pastato šiaurinę dalį. 2019 m. spalio 10 d. antstolė S. V. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 33 ir užfiksavo, kad šiaurinėje Pastato pusėje siauriausias atstumas nuo buvusios tvoros stulpelio žymos iki metalinių laiptų plytų sienos (laiptais patenkama ant Žaliosios galerijos rampos) yra 2,50 m (e. b. 3 t., b. l. 128–139). 2019 m. lapkričio 13 d. antstolis R. S. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0070/19/93, iš kurio matyti, kad buvo užfiksuoti galimi patekimai į ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą ir visas jo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) (e. b. 4 t., b. l. 7–19). 2019 m. lapkričio 18 d. UAB “Gaisriniai tyrimai” pateikė paaiškinimus į ekspertinio vertinimo akto 2019 m. rugsėjo 13 d. Nr. 09-13/01 pastabas pateiktas UAB “Gaisriniai tyrimai” ekspertizės išvadai Nr. GE-19.345, kuriuose patvirtino, kad tvoros šalia nagrinėjamo pastato (duomenys neskelbtini), Kaunas, įrengimas akivaizdžiai ir neginčijamai mažina pastato gaisrinę saugą, kadangi trukdo žmonėms evakuotis, ugniagesiams gelbėtojams atlikti gaisro gesinimo veiksmus, gaisrinei technikai privažiuoti prie pastato ir pažeidžia gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bei esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą (e. b. 4 t., b. l. 63–74). 2019 m. gruodžio 3 d. Atsakovės 1 atsiliepime Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-259-619/2020, nurodė, kad: (a) rampos, stoginės, laiptelių prie Pastato statybos darbai atlikti teisėtai, turint leidimus ir yra įteisinti; (b) nurodytus darbus Atsakovai įvardina kaip Atsakovų ir anksčiau buvusio Pastato nuomininko UAB „Vidiva“ (kurio teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį perėmė Atsakovė 1) atliktus ieškovės naudai. 2020 m. sausio 27 d. ekspertas G. P. parengė žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, planus, skirtus servitutų nustatymui.
28. Byloje apklaustas ekspertas G. P. patvirtino 2019 m. liepos 31 d. Konsultacinėje išvadoje nurodytus išdėstytus argumentus, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje skirianti naujai įrengta užtvara iš esmės pažeidžia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ilgainiui nusistovėjusį faktinį naudojimą/eksploatavimą pagal jo ir jame esančių patalpų tiesioginę Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį, kad minėtos užtvaros atsiradimas galėjo lemti pablogėjusias galimybes bei apsunkintas sąlygas ūkinei veiklai. O siekiant ateityje užtikrinti žemės sklypų ir juose esančių pastatų tinkamą naudojimą, tikslinga visiems žemės sklypams nustatyti kelio servitutus, suteikiančius teisę naudotis pėsčiųjų taku bei važiuoti transporto priemonėmis, taip pat statinių servitutus, kurie neleistų tarnaujančiojo daikto savininkui atlikti vienašališkų veiksmų, nesuderintų su viešpataujančiojo daikto savininku (pavyzdžiui, savitiksliai statyti užtvarų, kaip nors ribojančių saugų žmonių srautų patekimą į pastatus ar sukelti kitus nepageidaujamus padarinius).
29. Byloje apklaustas ekspertas E. C. patvirtino 2019 m. liepos 31 d. Ekspertizės akte Nr. GE-19.354 išdėstytus argumentus, kad tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įrengta tvora sudaro kliūtis gaisrinės technikos privažiavimui, efektyviam gesinimo ir gelbėjimo veiksmų užtikrinimui, gesinimo iš lauko galimybėms.
Dėl ginčo esmės – servitutų nustatymo
30. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
33. Nagrinėjamoje atveju ieškovė prašo nustatyti atlygintinus kelio ir statinių servitutus žeme?s sklypams (duomenys neskelbtini), Kaune, Žeme?s sklypo ir Pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune tinkamo eksploatavimo ir naudojimo užtikrinimui. Atsakovės su prašomais nustatyti servitutais nesutinka, todėl ieškovė prašo šiuos servitutus nustatyti teismo.
34. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė kelio ir statinių servitutus, siekdamas užtikrinti, jog ieškovė turėtų galimybę tinkamai naudotis Žemės sklypu ir Pastatu - „Žaliąja galerija“, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas sprendė, kad servitutų nustatymo būtinumas yra atsiradęs, nes atsakovai ėmė trukdyti naudotis Žemės sklypu ir Pastatu, aptverdami pastato šiaurinę pusę metaline segmentine tvora, tuo iš esmės atimant ieškovei galimybę naudoti Pastatą pagal paskirtį (tinkamai juo naudotis).
37. Apeliantės savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei nepakankamai motyvavo teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliančių argumentais.
38. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš esmės tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad servitutų nustatymo būtinumas yra atsiradęs, nes atsakovai ėmė trukdyti naudotis Žemės sklypu ir Pastatu, aptverdami pastato šiaurinę pusę metaline segmentine tvora, tuo iš esmės atimant ieškovei galimybę naudoti Pastatą pagal paskirtį. Kaip jau minėta aukščiau, sprendžiant servituto nustatymo klausimą: 1) būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius, 2) įvertinti, ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, t. y. ar nėra per daug (neproporcingai) suvaržytos tarnaujančiojo daikto savininko teisės.
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas vyksta tarp verslo subjektų (ieškovės ir atsakovių), kurie turi dideles patalpas didelėje teritorijoje, kurioje vykdoma įvairi komercinė veikla (prekybos, paslaugų ir pan.). Visa teritorija iš esmės skirta prekybinei veiklai vykdyti, kas faktiškai toje teritorijoje ir vykdoma. Ieškovės Pastatas (kaip ir atsakovių pastatai) naudojimas būtent šiai komercinei-prekybinei veiklai vykdyti (šiaurinėje pastato dalyje, per visą jo ilgį, įrengtos parduotuvės), todėl sprendžiant servitutų nustatymo klausimą būtina įvertinti, ar servitutų nustatymas yra būtinas būtent tokiems (komerciniams-prekybiniams) tikslams užtikrinti, ar atsakovių tvoros prie Žemės sklypo Pastato šiaurinėje dalyje įrengimas neatima ieškovės galimybės normaliomis sąnaudomis naudotis Žemės sklypu ir Pastatu pagal paskirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai (jų visuma) yra pakankami spręsti, kad būtinybė nustatyti prašomus servitutus egzistuoja, nes: 1) suvaržymai ieškovei naudotis Žemės sklypu ir Pastatu šiaurinėje pusėje (įrengta tvora) atsirado tik 2019 m., kuomet apeliantės baigė nuomotis šį Pastatą; iki to jokių ribojimų niekada nebuvo; 2) atsakovės nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kokiu tikslu buvo įrengta tvora, kokia jos paskirtis; 3) tvoros buvimas Pastato šiaurinėje dalyje neabejotinai apsunkina žmonių (pirkėjų) patekimą į Pastato šiaurinėje pusėje esančias parduotuves, tuo pačiu žymiai apriboja (galimai daro neįmanomą) prekiautojų (bei ieškovės) galimybes vykdyti komercinę veiklą. Tą patvirtina nutraukiamos su ieškove sudarytos šio Pastato patalpų nuomos sutartys; 4) į didžiąją dalį Pastato prekybinių patalpų (19 patalpų) galima patekti tik per Pastato šiaurinę pusę. Tą patvirtina 2019 m. rugsėjo 13 d. antstolės S. V. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 29; 5) Pastato šiaurinėje pusėje esančios parduotuvės (vitrininis langas) neturi galimybės prekes transportuoti iš pietinės rampos pusės per Pastate esančias prekybos sales, jei prekės būtų iškraunamos Pastato pietinėje rampoje. Tą patvirtina 2019 m. rugsėjo 13 d. antstolės S. V. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 29; 6) nebūtų galimybės transporto priemonėms privažiuoti prie Pastato šiaurinės pusės ir išsikrauti prekes, nes siauriausioje vietoje tarp apeliantų pastatytos tvoros ir labiausiai išsikišusios rampos vietos (laiptų) yra tik 2,50 m; 7) tvoros buvimas trukdo žmonėms evakuotis, ugniagesiams gelbėtojams atlikti gaisro gesinimo veiksmus, gaisrinei technikai privažiuoti prie pastato. Tą patvirtina UAB “Gaisriniai tyrimai” 2019 m. liepos 31 d. surašytas ekspertizės aktas Nr. GE-19.354, teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas E. C. bei evakavimo planai. Kad yra būtinybė nustatyti prašomus servitutus patvirtina byloje apklaustas ekspertas G. P., kuris patvirtino 2019 m. liepos 31 d. Konsultacinėje išvadoje nurodytus išdėstytus argumentus, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje skirianti naujai įrengta užtvara iš esmės pažeidžia ieškovės naudojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ilgainiui nusistovėjusį faktinį naudojimą/eksploatavimą pagal jo ir jame esančių patalpų tiesioginę Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį, kad minėtos užtvaros atsiradimas galėjo lemti pablogėjusias galimybes bei apsunkintas sąlygas ūkinei veiklai, o siekiant ateityje užtikrinti žemės sklypų ir juose esančių pastatų tinkamą naudojimą, tikslinga visiems žemės sklypams nustatyti kelio servitutus, suteikiančius teisę naudotis pėsčiųjų taku bei važiuoti transporto priemonėmis, taip pat statinių servitutus, kurie neleistų tarnaujančiojo daikto savininkui atlikti vienašališkų veiksmų, nesuderintų su viešpataujančiojo daikto savininku (pavyzdžiui, savitiksliai statyti užtvarų, kaip nors ribojančių saugų žmonių srautų patekimą į pastatus ar sukelti kitus nepageidaujamus padarinius). Taip pat pažymėtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl servitutų nustatymo gali būti pažeistas daiktų savininkų (ieškovės ir apeliančių) interesų balansas, nes servitutus siekiama nustatyti apeliančių turimai (valdomai, naudojamai) žemės sklypų daliai (kelio daliai), kurioje ir taip yra visų naudojamas kelias, kas leidžia spręsti, jog apeliančių kaip tarnaujančiojo daikto savininkės ir valdytojos (naudotojos) teisės iš esmės nebus suvaržytos, o bus išlaikyta tokia pat faktinė padėtis, kokia buvo iki įrengiant tvorą.
42. Apeliantės, pagrįsdamos savo poziciją, jog tvoros buvimas šalia Žemės sklypo ir Pastato nepažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimų, remiasi 2019 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Gaisrinės saugos ekspertai“ (gaisrinės saugos ekspertas E. T.) atliktu 2019 m. liepos 31 d. ekspertizės akto Nr. GE-19.354 vertinimu ir surašytu Ekspertinio vertinimo aktu Nr. 08-21/01. Minėtame akte nurodyta, kad UAB “Gaisriniai tyrimai” 2019 m. liepos 31 d. surašytame ekspertizės akte Nr. GE-19.354 pateiktos pastabos yra nepagrįstos. Taip pat nurodyta, kad esama tvora nėra kliūtis gaisrinės technikos patekimui prie pastato, gaisro gesinimo ir žmonių gelbėjimo darbų vykdymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Gaisrinės saugos ekspertai“ (gaisrinės saugos ekspertas E. T.) Ekspertinio vertinimo aktas Nr. 08-21/01 nelaikytinas tinkamu įrodymu byloje, nes jame padarytos išvados neatitinka byloje esančių įrodymų visumos (ekspertų E. C., G. P. išvadų, evakavimo planų) ir nustatytų faktinių aplinkybių. Ekspertinio vertinimo akte (3.11 punktas) nurodoma, kad „pagal galiojančius gaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, pagal statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 58 p., prie pastatų ir inžinierinių statinių pagal jų visą ilgį turi būti privažiavimas: iš vienos pusės - kai pastato ar inžinerinio statinio plotis ne didesnis kaip 18 m ir iš dviejų pusių - kai plotis didesnis kaip 18 m, taip pat kai kiemai yra uždari ar pusiau uždari bei Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.2 p., „Kelias privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto altitudė mažesnė arba lygi 15 m, gali būti įrengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastatų. Ir 148.6 p. kelių plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, aukštis - ne mažesnis kaip 4,5. Atsižvelgiant į UAB „Prekybos miestelio URMAS“ raštą 2019-08-12 Dėl informacijos pateikimo tarp tvoros ir pastato užstatymo ribos iš išilginės pusės yra didesnis kaip 3,5 m. Todėl privažiavimas iš dviejų išilginių pusių prie pastato yra užtikrinamas“. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad kelio plotis tarp buvusios pastatytos tvoros ir pastato išsikišusių konstrukcijų siauriausiame taške yra tik 2,50 m. Taigi, šiam ekspertinio vertinimo akte, nepagrįstai nurodyta, jog tarp tvoros ir pastato užstatymo ribos iš išilginės pusės kelio plotis yra didesnis kaip 3,5 m., ko pasekoje nepagrįstai padaryta išvada, jog privažiavimas iš dviejų išilginių pusių prie Pastato yra užtikrinamas. Taip pat pažymėtina, kad E. T. kviečiamas į teismo posėdį neatvyko ir nepagrindė savo ekspertinio vertinimo akte esančių prieštaravimų kitiems bylos įrodymams, nepašalino jame esančių neatitikimų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
43. Nepagrįstais laikytini apeliančių argumentai, kad ieškovė neturi teisės reikalauti tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo (neturi teisės reikalauti servituto Žemės sklypui), nes ji nėra nei viešpataujančio daikto (Žemės sklypo) savininkas, nei šio daikto valdytojas daiktinės teisės prasme. Byloje nėra ginčo, jog Žemės sklypą ieškovė valdo ir naudoja pagal valstybinės žemės nuomos sutartį (nuoma 99 metų laikotarpiui), t. y. prievolinės teisės pagrindu. CK 4.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame straipsnyje nėra nurodyta, jog į teismą dėl servituto nustatymo gali kreiptis tik daikto valdytojas, kuris daiktą valdo daiktinės teisės pagrindais, todėl laikytina, kad ieškovė, kuri yra teisėta Žemės sklypo valdytoja (naudotoja) taip pat turi tokią teisę. Tokį šios įstatymo nuostatos aiškinimą pagrindžia ir kasacinio teismo praktika (nutartis, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp viešpataujančio daikto valdytojo, valdančio daiktą prievolinės teisės pagrindu, ir tarnaujančio daikto savininkų) kurioje konstatuota, kad pagal bendrąją taisyklę servituto santykiai susiklosto ir CK 4.111–4.140 straipsniuose apibrėžiami kaip santykiai tarp viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų. Tačiau praktikoje galimos situacijos, kai nekilnojamuosius daiktus valdo ir jų teikiamą naudą gauna ne savininkai, o kiti asmenys. CK 4.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreiptis dėl servituto nustatymo turi teisę daikto savininkas ar valdytojas, tai reiškia, kad teisėtas viešpataujančiojo daikto valdytojas gali būti servituto turėtojas. Servitutas gali būti nustatytas siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto teisėto valdytojo naudojimąsi daiktu. Servituto instituto principai lemia tai, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai (šios nutarties 19 punktas). Taigi, teisė būti servituto turėtoju atitinka pareigą mokėti kompensaciją už naudojimąsi juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). Taigi, ieškovė ne tik turėjo (turi) teisę reikalauti servituto nustatymo, bet ir turi pareigą mokėti kompensaciją už naudojimąsi servitutu. Taip pat pažymėtina, kad ne tik tarnaujančio daikto savininkas, bet ir teisėtas jo valdytojas (naudotojas), t. y. abi atsakovės, turi teisę gauti kompensaciją už naudojimąsi servitutu, nes jų valdymas (naudojimasis) daiktu suvaržomas.
44. Nustačius, kad ieškovė yra teisėta Žemės sklypo valdytoja, kuri turi teisę prašyti servituto nustatymo viešpataujančiam daiktui (šiam Žemės sklypui), teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir vietoje žodžio „(naudotojo)“ įrašyti žodį „(valdytojo)“. Tai pašalintų galimas kilti abejones, kad būtent be ieškovės, kaip Žemės sklypo teisėtos valdytojos ir naudotojos bei Pastato savininkės, sutikimo (o ne kitų naudotojų) yra uždrausta tarnaujančio daikto savininkui statyti statinius ir bet kokio kito tipo užtvaras, trukdančias transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą. Toks patikslinimas visiškai nekeičia teismo sprendimo esmės bei ieškovės prašomo reikalavimo (ieškovės siekio).
45. Nesutiktina su apeliančių argumentu, kad priimant teismo sprendimą turėjo būti atsižvelgta, jog Pastato pagrindinė (tiesioginė) paskirtis – sandėliavimo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantės siekia formalaus susidariusios situacijos vertinimo, neatsižvelgiant į faktinę situaciją. Kaip jau buvo minėta (nutarties 41 punktas), tiek ieškovės Pastate, tiek apeliančių valdomuose pastatuose faktiškai vykdoma prekyba (nors pagrindinė daikto naudojimo paskirtis nurodoma sandėliavimo), todėl sprendžiant ginčą būtent į šią, faktiškai egzistuojančią situaciją ir turi būti atsižvelgiama. Be to, pažymėtina, kad iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Pastatas yra sandėlis su prekybinėmis, administracinėmis, paslaugų ir vaistinės patalpomis, kas tik patvirtina, jog jo paskirtis nėra išimtinai sandėliavimo.
46. Nepagrįstu laikytinas apeliančių argumentas, kad statinių servitutas galimas tik tuo atveju, jeigu tokie statiniai užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, tačiau tokiomis aplinkybėmis ieškovės ieškinys nėra grindžiamas. CK 4.122 straipsnyje numatyta, kad gali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę <...>, uždrausti tarnaujančio sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančio daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė servitutą – „statiniu? servitutą (tarnaujantis daiktas). Servitutas suteikia teise? uždrausti tarnaujanc?iojo daikto savininkui be viešpataujanc?iojo daikto savininko (naudotojo) sutikimo statyti statinius ir (arba) bet kokio kito tipo užtvarus, trukdančius/ribojanc?ius transporto priemoniu? ir (arba) pe?sc?iu?ju? eisma?. Servitutas tarnauja Žeme?s sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune)“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimu nustatyto servituto turinys, kuris yra aiškus ir suprantamas (užkirsti apeliantėms galimybę sudaryti kliūtis patekimui į ieškovės valdomą Žemės sklypą ir Pastatą), neprieštarauja CK 4.122 straipsniui, nes paties šio straipsnio pavadinimas yra „Statinių servitutas“, o jo turinys - „taip pat atlikti kitus įstatymu neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančio daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo“, atitinka teismo sprendimu nustatyto servituto turinį.
47. Apeliantės nurodo, kad CK 4.122 straipsnis negali būti taikomas, teismui sprendžiant jau tarnaujančio daikto savininko pastatytų statinių teisinio likimo, jame nurodyti apribojimai gali būti taikytini tik į ateitį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliančių argumentai šiuo atveju nėra aktualūs, nes tvora yra demontuota, t. y. nėra pastatytų statinių.
48. Nepagrįstais laikytinas apeliančių argumentai, jog teismas privalėjo aiškintis ir nustatinėti, ar nėra galimybės, atitinkamai pertvarkant Pastatą (pertvarkant išplanavimą, įrengti naujus (trūkstamus) įėjimus/išėjimus, pašalinant rampą Pastato šiaurinėje pusėje ir pan.) pašalinti servituto nustatymo būtinybę. Kaip matyti, apeliantės iš esmės teigia, jog galimai yra galimybė Pastatą pertvarkant pašalinti prašomų servitutų nustatymo būtinumą, tačiau tam nepateikia jokių įrodymų. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (Pastato patalpų išdėstymas, patekimas į jas, evakavimo planai ir pan.) ir apeliančių keliamas abejones dėl galimumo pertvarkyti pastatą, darytina išvada, jog Pastatas turėtų būti rekonstruotas, dalį jo griaunant (rampą), kitaip išdėstant prekybines patalpas, įėjimus/išėjimus iš Pastato ir pan., tačiau teisėjų kolegijos nuomone tokia rekonstrukcija reikštų nenormalias sąnaudas, siekiant Pastatą naudoti pagal paskirtį bei tai neatitiktų viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų (valdytojų) interesų balanso. Pažymėtina, kad servitutus siekiama nustatyti apeliančių turimai (valdomai, naudojamai) žemės sklypų daliai (kelio daliai), kurioje ir taip yra visų naudojamas kelias, kas leidžia spręsti, jog apeliančių kaip tarnaujančiojo daikto savininkės ir valdytojos (naudotojos) teisės iš esmės nebus suvaržytos, o bus išlaikyta tokia pat faktinė padėtis, kokia buvo iki apeliančių tvoros įrengimo, prašomų servitutų nustatymas nereikalauja iš apeliančių jokių investicijų.
49. Kiti apeliančių argumentai (tvora neriboja patekimo į Pastato šiaurinę pusę iš kitų Pastato pusių; negalima sieti nusistovėjusios tvarkos 2004-2018 m. su dabartine, kai apeliantės jau nenuomoja ieškovės Pastato; žemės sklypo plotas Pastato šiaurinėje pusėje sumažėjo dėl pastatytos rampos ir kt.) nėra reikšmingi teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl atlyginimo už servitutą
50. CK 4.129 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui.
51. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Eur kompensacija (po 500 Eur kiekvienam apeliantui) už servituto nustatymą. Nurodo, kad ieškovė byloje tinkamo siūlymo dėl už servituto nustatymą mokėtinos kompensacijos dydžio neišreiškė, todėl atsakovai neturėjo pareigos dėl to pasisakyti, o teismas neturėjo pagrindo išspręsti šio klausimo savo nuožiūra. Iš teismo sprendimo turinio neaišku, kokiais konkrečiais byloje surinktais faktiniais duomenimis remdamasis teismas sprendė, kad byloje nagrinėjamu atveju yra pagrįsta būtent 1 000 Eur dydžio kompensacija, nes teismo argumentų, pagrindžiančių tokią teismo padarytą išvadą, sprendime nėra (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tokio pobūdžio klausimą, turėjo CPK 179 straipsnio pagrindu pasiūlyti atsakovui UAB „Univesa“ pateikti įrodymus, patvirtinančius jo netekimus, suvaržymus, nepatogumus, kurie atsirastų jam dėl ieškovės prašomų servitutų nustatymo.
52. Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje teikė siūlymą dėl servitutų kompensavimo, tačiau apeliantės tik triplike nurodė, jog nesutinka su siūloma kompensavimo forma. Nepaisant to, apeliantės kartu su tripliku nenurodė, kokio dydžio kompensacija turėtų būti išmokėta už nustatytus servitutus, tokia kompensacija turėtų būti vienkartinė ar periodinė ir pan. Apeliantės neteikė jokių įrodymų, pasiūlymų, nuomonės, kaip tokia kompensacija galėtų būti apskaičiuojama. Taigi, apeliantės bylos eigoje tiesiog tik kritikavo ieškovės pasiūlytą kompensacijos formą, tačiau jokių siūlymų, nuomonės ar įrodymų dėl kompensacijos taip ir nenurodė. Tuomet ieškovė teismo posėdyje pasiūlė vienkartinę kompensaciją – 1 000 Eur arba kitą apeliantams priimtiną kompensaciją. Tačiau ir į šiuos argumentus apeliantės taip pat niekaip nereagavo ir ieškovės pasiūlyto kompensacijos dydžio neginčijo. Jokių siūlymų dėl kompensacijos dydžio apeliantai nenurodė ir apeliaciniame skunde.
53. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, kai ieškovas nurodo kompensacijos dydį, o atsakovas į ieškinį atsikerta nurodydamas, kad nesutinka su servituto nustatymu, bet nepasisako dėl siūlomos kompensacijos dydžio, teismas jam suteikta nuožiūros teise gali nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).
54. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apeliantėms bylos nagrinėjimo metu neteikiant jokių įrodymų dėl kompensacijos už servituto nustatymą formos ir dydžio, turėjo teisę ir pagrįstai priėmė sprendimą priteisti vienkartinę kompensaciją.
55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija taikoma tada, kai neįmanoma tikslai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos ar kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka dėl nustatyto servituto turtinių nuostolių; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kita. Kompensacijos dydžiui nustatyti inter alia reikšmingi yra ir tarnaujančiojo daikto savininko patiriami nepatogumai dėl privatumo apribojimų. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo apsektas tampa reikšmingu ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti parenkamas toks sprendimas, kuriuo teisė į privatumą būtų ribojama mažiausiai arba būtų galima tokio ribojimo išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas vienkartinės kompensacijos dydis (1 000 Eur) laikytinas pagrįstu, nes: 1) nenustatyta, kad apeliantės patirtų kokius nors netekimus, suvaržymus ar nepatogumus dėl nustatytų servitutų; 2) servitutai nustatomi apeliančių valdomo kelio dalyje, kuris ir taip skirtas visų naudojimui (važiavimui, privažiavimui ir pan.); 3) servitutų nustatymu įteisinama tik buvusi faktinė padėtis iki apeliančių tvoros įrengimo; 4) servitutų nustatymas nereikalauja jokių investicijų; 5) nustatomų servitutų plotai, lyginant su tarnaujančių žemės sklypų plotais, yra nedideli (viename sklype 2 720 kv. m. iš 50 342 kv. m., kitame – 593 kv. m. iš 47 758 kv. m.); 6) nenustatyta jokių galimų privatumo pažeidimų; 7) apeliantės nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų paneigiančių nustatytos kompensacijos dydį.
57. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl servitutų nustatymo ir kompensacijos už juos priteisimo yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
58. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jų ieškovei priteista bendra 14 529 Eur suma advokato atstovavimo teisme išlaidoms atlyginti, nes tai neatitinka CPK 93, 98 straipsniuose ir Rekomendacijose nustatytų reikalavimų.
59. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad ieškinio procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisinat ieškovei po 7 264,50 Eur atstovavimo išlaidų.
60. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliančių argumentais, nes užmokestis už dalį ieškovei suteiktų teisinių paslaugų viršija dydžius nustatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacija). Be to, neatsižvelgta į faktiškai advokato priskaičiuotas sumas už suteiktas teisines paslaugas.
61. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
62. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Ieškovei teisinės paslaugos buvo teikiamos nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. kovo mėn., todėl apskaičiuojant už teisines paslaugas priteistinus dydžius aktualūs yra: 2019 m. I ketvirtis – bruto 1 262,7 Eur, 2019 m. II ketvirtis – bruto 1 289,0 Eur ir III ketvirtis – 1 317,6 Eur.
63. Ieškovė prašo priteisti 14 529 Eur sumą advokato atstovavimo teisme išlaidoms atlyginti, o joms pagrįsti pateikta ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas. Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad ieškovei buvo teikiamos teisinės paslaugos, už kurias yra prašoma priteisti, yra šios: 1) už ieškinio parengimą 2 795 Eur su PVM (pagal Rekomendacijas maksimalus dydis - 3 157 Eur); 2) už prašymą dėl nutarties vykdymo parengimą ir pateikimą antstoliui 67 Eur su PVM (maksimalus dydis - 505 Eur); 3) už 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą pratęsti terminą dublikui pateikti 100 Eur su PVM (maksimalus dydis - 505 Eur); 4) už ieškovės atsiliepimą į atskirąjį skundą 2 529 Eur su PVM (maksimalus dydis - 505 Eur; pažymėtina, kad teismo sprendime nepagrįstai nurodyta 1 642 Eur maksimali suma); 5) už dubliką 2 269 Eur su PVM (maksimalus dydis - 1 894 Eur); 6) už ieškinio reikalavimų patikslinimą 133 Eur su PVM (maksimalus dydis - 516 Eur); 7) už 2019 m. spalio 16 d. rašytinius paaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių 1 065 Eur su PVM (maksimalus dydis – 516 Eur); 8) už 2019 m. lapkričio 18 d. rašytinius paaiškinimus 399 Eur su PVM (maksimalus dydis - 516 Eur); 9) už 2019 m. lapkričio 20 d. prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo ir jų rinkimą 100 Eur su PVM (maksimalus dydis - 516 Eur); 10) už susipažinimą su tripliku, už pasirengimus bylos nagrinėjimui bei ruošimąsi baigiamajai kalbai 3 942 Eur su PVM (ataskaitoje nurodyta, jog bylos nagrinėjimui buvo rengtasi ir baigiamajai kalbai ruoštasi 27,75 val., todėl maksimalus dydis - 3 656 Eur); 13) už atstovavimą teismo posėdžiuose 720 Eur su PVM (vyko 3 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 6 val., todėl maksimalus dydis - 791 Eur); 14) kelionės į teismo posėdžius 417 Eur su PVM. Taigi, matyti, kad dalis prašomų priteisti užmokesčių dydžių viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, t. y. 1) už ieškovės atsiliepimą į atskirąjį skundą 2 529 Eur su PVM, kai maksimalus dydis - 505 Eur (skirtumas 2 025 Eur); 2) už dubliką 2 269 Eur su PVM, kai maksimalus dydis - 1 894 Eur (skirtumas 375 Eur); 3) už 2019 m. spalio 16 d. rašytinius paaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių 1 065 Eur su PVM, kai maksimalus dydis – 516 Eur (skirtumas 549 Eur). Nustatytos sumos (bendra 2 949 Eur), viršijančios Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, laikytinos nepagrįstai priteistomis, todėl šia suma mažintinos iš apeliančių priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat nepagrįsta laikytina ieškovės prašoma priteisti suma už susipažinimą su tripliku, už pasirengimus bylos nagrinėjimui bei ruošimąsi baigiamajai kalbai - 3 942 Eur su PVM (už 27,75 val.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į advokato teisinių paslaugų pastovumą, didelį jų kiekį byloje (ruošė ieškinį, dubliką, rengė įvairius prašymus, paaiškinimus ir pan.), laikas (27,75 val.) skirtas pasiruošimui teismo posėdžiams ir baigiamajai kalbai yra aiškiai per didelis, todėl tam skirtos išlaidos mažintinos iki 1 845 Eur (14 val.) (skirtumas 2 097 Eur). Pažymėtina, kad prašoma priteisti suma už susipažinimą su tripliku, nepriteistina, nes skirtas tam laikas įeina į pasiruošimo bylai (posėdžiui) laiką. Taip pat nepriteistinos ieškovei išlaidos už advokato keliones į teismo posėdžius (417 Eur su PVM), nes teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos nėra tiesiogiai susiję su teisinių paslaugų teikimu; būtinybė išvykti į kitą vietovę - yra kriterijus, į kurį teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, t. y. tokios išlaidos yra (turi būti) įskaičiuotos į išlaidas už suteikiamas konkrečias teisines paslaugas. Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad „Advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas“, tačiau prašant priteisti kelionės išlaidas nebuvo remtasi šiuo Rekomendacijų punktu.
64. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bylos sudėtingumą (byla pakankamai sudėtinga), advokato darbo ir laiko sąnaudas (būtinybę vykti į kitą vietovę, specialių žinių reikalingumą, platų ginčijamų aplinkybių spektrą), teisėjų kolegija sprendžia, kad iš apeliantų ieškovei priteistina suma mažintina iki 9 066 Eur (14 529 Eur – 2 949 Eur – 2 097 Eur – 417 Eur).
65. Pripažinus, jog ieškovei iš apeliančių priteistos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra per didelės, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant priteistinų išlaidų dydį iki 9 066 Eur ir priteisiant iš apeliančių po 4 533 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Ieškovė prašo priteisti 4 356 Eur patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Apeliantė UAB „Univesa“ prašo priteisti 3 872 patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimas) bei 338 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
67. Pagal Rekomendacijas už apeliacinį skundą nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra 3 396,50 Eur (2,5 x 1 358,60 Eur), o už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 766,18 Eur (1,3 x 1 358,60 Eur).
68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas (prašomi priteisti išlaidų dydžiai viršija nustatytus maksimalius dydžius), į tai, kad advokatų dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), į bylos sudėtingumą (bylos apimtis pakankamai didelė; byla pakankamai sudėtinga; apeliacinis skundas didelės apimties, ginčų spektras platus), į advokatų darbo ir laiko sąnaudas reikalingas surašyti procesinius dokumentus, sprendžia, kad šalių prašomos priteisti išlaidos laikytinos pagrįstomis, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, t. y. už apeliacinį skundą – 3 396,50 Eur, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 766,18 Eur.
69. Apeliacinis skundas dėl ginčo esmės yra atmestas, tačiau yra patenkinta apeliantės skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra patenkintas 10 proc. Tokiu būdu, iš apeliančių ieškovei priteistina 1 590 Eur (1 766,18 Eur x 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų (po 795 Eur), o apeliantei UAB „Univesa“ iš ieškovės priteistina 340 Eur (3 396,50 Eur x 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
70. Subendrinus apeliantei UAB „Univesa“ iš ieškovės priteistiną sumą su ieškovei iš apeliantės priteistina suma, ieškovei iš apeliantės UAB „Univesa“ priteistina 455 Eur (795 Eur – 340 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
71. Apeliantės sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteistinas, nes apeliacinis skundas dėl materialinių teisinių reikalavimų yra atmestas. Pažymėtina, kad už apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų, žyminis mokestis nėra mokamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl servitutų nustatymo patikslinti (vietoje žodžio „(naudotojo)“ įrašyti žodį „(valdytojo)“) ir ją išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti šiuos servitutus:
1. žeme?s sklypui, (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):
- kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) – teise? važiuoti transporto priemone?mis, naudotis pe?sc?iu?ju? taku. Servitutas tarnauja Žeme?s sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune);
- statiniu? servitutą (tarnaujantis daiktas). Servitutas suteikia teise? uždrausti tarnaujanc?iojo daikto savininkui be viešpataujanc?iojo daikto savininko (valdytojo) sutikimo statyti statinius ir (arba) bet kokio kito tipo užtvarus, trukdančius / ribojanc?ius transporto priemoniu? ir (arba) pe?sc?iu?ju? eisma?. Servitutas tarnauja Žeme?s sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune);
- servitutus nustatyti pagal G. P. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą (M 1:2000), skirtą servitutų nustatymui;
2. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):
- kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) – teise?važiuoti transporto priemone?mis, naudotis pe?sc?iu?ju? taku. Servitutas tarnauja žeme?s sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune);
- statiniu? servitutą (tarnaujantis daiktas). Servitutas suteikia teise? uždrausti tarnaujanc?iojo daikto savininkui be viešpataujanc?iojo daikto savininko (valdytojo) sutikimo statyti statinius ir (arba) bet kokio kito tipo užtvarus, trukdančius / ribojanc?ius transporto priemoniu? ir (arba) pe?sc?iu?ju? eisma?. Servitutas tarnauja Žeme?s sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune);
- servitutus nustatyti pagal G. P. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą (M 1:2000), skirtą servitutų nustatymui;
Priteisti atsakovėms akcinei bendrovei „Univesa“ (įmonės kodas 135527255, buveinė Vilniuje, Vilkpėdės g. 22) ir uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos miestelis urmas“ (įmonės kodas 300069152, buveinė Vilniuje, Titnago g. 19) iš ieškovės akcinės bendrovės „NUOVA“ (įmonės kodas 133698268, buveinė Kaune, Vilniaus g. 56) lygiomis dalimis po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) atlyginimą už servitutų nustatymą.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovių ieškovei priteista lygiomis dalimis po 7 264,50 Eur patirtų išlaidų už teisinę pagalbą, pakeisti, ją išdėstant taip:
priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ (įmonės kodas 135527255, buveinė Vilniuje, Vilkpėdės g. 22) ir uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos miestelis urmas“ (įmonės kodas 300069152, buveinė Vilniuje, Titnago g. 19) ieškovei akcinei bendrovei „NUOVA“ (įmonės kodas 133698268, buveinė Kaune, Vilniaus g. 56) lygiomis dalimis po 4 533 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt tris eurus) ieškovės patirtas išlaidas už teisinę pagalbą.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ (įmonės kodas 135527255, buveinė Vilniuje, Vilkpėdės g. 22) ieškovei akcinei bendrovei „NUOVA“ (įmonės kodas 133698268, buveinė Kaune, Vilniaus g. 56) 455 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos miestelis urmas“ (įmonės kodas 300069152, buveinė Vilniuje, Titnago g. 19) ieškovei akcinei bendrovei „NUOVA“ (įmonės kodas 133698268, buveinė Kaune, Vilniaus g. 56) 795 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai | | Evaldas Burzdikas |
| Diana Labokaitė |
| Algimantas Kukalis |