Administracinė byla Nr. I-683-386/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01215-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2; 12.3.4; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės ir Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo M. J. atstovams advokatui Ramūnui Girevičiui ir J. G.,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui A. P. D.,

trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovei S. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui V. J.,

2014 m. balandžio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas M. J. 2013 m. spalio 17 d. patikslintu skundu (I t., b. l. 61-68) prašo:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas) 2013 m. liepos 19 d. sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo įregistruota Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisė į nuotekų liniją – buitinius nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nuotekų linija);

2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 245;

3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro Klaipėdos rajono savivaldybės, įmonės kodas 111103732, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), daiktines teises (nuosavybės teises) į nuotekų liniją – buitinius nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 1995 m. lapkričio 20 d. Priėmimo – perdavimo aktą, ir išregistruoti juridinius faktus, susijusius su šiomis daiktinėmis teisėmis;

4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas skundžiamu sprendimu įregistravo nuotekų liniją (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į šią nuotekų liniją, kurios dalis patenka į pareiškėjui pagal 2013 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį įgytą ir nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodytų daiktinių teisių įregistravimo pirminis pagrindas – 1995 m. lapkričio 20 d. Priėmimo – perdavimo aktas. Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. rugpjūčio 5 d. prašymu, buvo patikslintas daiktinių teisių įregistravimo pagrindas, juo nurodant – 1995 m. lapkričio 30 d. Priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo Klaipėdos apskrities valdytojo pavaduotojas perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn Kretingalės komunalinių paslaugų UAB akcijas. Sužinojęs apie skundžiamą sprendimą pareiškėjas skundu (prašymu) kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę ir į valstybės įmonę Registrų centrą dėl neteisėtai įregistruotų Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisių į nuotekų liniją išregistravimo. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 245 nusprendė skundžiamą sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad su šiais sprendimais nesutinka ir mano, kad jie yra nepagrįsti.

Pareiškėjas mano, kad įregistravimo pagrindu nurodomas 1995 m. lapkričio 30 d. akcijų perdavimo – priėmimo aktas bei kiti Klaipėdos rajono savivaldybės pateikti dokumentai nepatvirtina nei Klaipėdos rajono savivaldybės, nei UAB Kretingalės komunalinių paslaugų nuosavybės teisių į nuotekų liniją, einančią per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pati pripažįsta, kad neturėjo teisės kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu įregistruoti daiktines teises į nurodytą turtą. Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašai neatitinka dokumentų, kurių pagrindu įrašai buvo padaryti, turiniui. Nepagrįstai, nesant teisėto pagrindo, Klaipėdos rajono savivaldybės daiktines teises įregistravus Nekilnojamojo turto registre, buvo pažeistos pareiškėjo nuosavybės teisės.

Pareiškėjas teigia, kad 2013 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartyje neaptarus nuosavybės teisės į nuotekų liniją perėjimo klausimo, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius nuotekų tinklus perėjo žemės sklypo pirkėjui, t. y. pareiškėjui, juolab, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nuotekų linijos nuosavybės teisė jokiam savininkui viešame registre nebuvo įregistruota. Pažymi, kad nuotekų linija buvo pastatyta ant valstybinės žemės, todėl privatizuojant žemę kartu su ja privatizuota ir nuotekų linija – ją ištiko pagrindinio daikto likimas.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b. l. 74-78) nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti.

Atsakovas teigia, kad 2013 m. liepos 15 d. gautas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013-07-15 raštas Nr.(5.1.46)-A5-3649 įregistruoti inžinerinius tinklus - nuotekų liniją. Nurodo, kad išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus ir nenustatęs aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, prašymą patenkino ir 2013 m. liepos 19 d. įregistravo nuotekų liniją Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise. Nuosavybės įregistravimo pagrindu buvo nurodytas 1995 lapkričio 20 d. priėmimo – perdavimo aktas. Kai 2013 rugpjūčio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą patikslinti nuosavybės teisių įregistravimo pagrindą, minėto nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindas buvo patikslintas, įrašant kartu su 2013 m. liepos 15 d. prašymu pateiktą 1995 m. lapkričio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas juridinis faktas: sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas – akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, įregistravimo pagrindas – 2013 m. rugpjūčio 14 d. panaudos sutartis Nr. 2013/SUR.05-66/AS-576.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisių pasibaigimą į nuotekų liniją, todėl tenkinti jo prašymo nėra pagrindo, o Klaipėdos filialo 2013 m. liepos 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b. l. 155-157) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nurodo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad vandens ir nuotekų tinklai yra viešoji infrastruktūra, kuri nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybėms arba savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms. Mano, kad atsakovo atsiliepime pateikti priedai, kuriuos atsakovui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybė, prašydama įregistruoti nuosavybės teisę, įrodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė yra teisėta Kretingalės miestelyje esančių nuotekų tinklų savininkė. Pažymi, kad nuotekų linija yra vienas nedalus vienetas, kurio tik maža dalis patenka į pareiškėjo nuosavybės teise priklausančią žemę. Teigia, kad pareiškėjas neturi jokių teisių į nuotekų liniją – žemės pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjui negalėjo pereiti nuosavybės teisė į nuotekų liniją, kadangi toks nekilnojamas daiktas, kuris galėtų priklausyti tik pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui, neegzistuoja.

Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo M. J. atstovai J. G. ir advokatas Ramūnas Girevičius  pareiškėjo patikslintą skundą palaiko ir prašo tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas A. P. D. atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą palaiko ir prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovė S. B. atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą palaiko ir prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas Vaidotas Jasas palaiko atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ poziciją ir prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šios bylos šalies atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byloje kyla ginčas dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo įregistruoti (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 79-80) Klaipėdos rajono savivaldybės (a. k. 111103732) nuosavybės teisę į statinį, t. y. į nuotekų liniją – buitinius nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – nuotekų šalinimo tinklai, ilgis – 139,68 m).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Pagal UAB „Geometra“ 2013 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 21-28) bei pagal buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) schemą (I t., b. l. 159) matyti, kad į pareiškėjo M. J. nuosavybės teise turimą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) patenka nuotekų linijos dalis bei nuotekų šulinys. Pareiškėjas skundžiamą sprendimą ginčija motyvuodamas iš esmės tuo, kad nėra dokumentų, patvirtinančių Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teises į nuotekų liniją, bei tuo, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (I t. b. l. 29-34) asmeninės nuosavybės teisėmis nusipirkęs žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kartu įgijo ir nuosavybės teisę į nuotekų linijos dalį, esančią šiame žemės sklype.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas gavęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 15 d. raštą Nr.(5.1.46)-A5-3649 „Dėl savivaldybės turto įregistravimo“ (I t., b. l. 81), kuriuo buvo prašoma įregistruoti inžinerinius tinklus – fekalinę kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise Klaipėdos rajono savivaldybei, prašymą tenkino (I t., b. l. 17-18), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindu nurodydamas 1995 m. lapkričio 20 d. priėmimo – perdavimo aktą (I t., b. l. 88-89). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (5.1.45)-A5-3996 „Dėl savivaldybės turto įregistravimo pagrindo pakeitimo“ (I t., b. l. 82) prašė pakeisti nuotekų linijos nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą, juo nurodant 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn Perdavimo – priėmimo aktą (I t., b. l. 91). Atsakovas prašymą tenkino (I t., b. l. 19-20). Be to, nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas: sudaryta nuotekų linijos panaudos sutartis, panaudos gavėjas – akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, įregistravimo pagrindas: 2013 m. rugpjūčio 14 d. Panaudos sutartis Nr. 2013/SUT.05-66/AS-576.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą yra viena iš daiktinių teisių registruojamų Nekilnojamo turto registre. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (1 dalis); tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai (2 dalis). Pagal šio įstatymo 14 straipsnį daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (1 dalis); Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė (2 dalis).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad: prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo (1 dalis); kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (2 dalis); dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (3 dalis); dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka; įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio (4 dalis).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16.2 punkte nustatyta, kad su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, įmonių dovanojimą, pirkimą – pardavimą ar nuomą. Pagal Nuostatų 61 punktą juridiniai faktai išregistruojami ir žymos registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą.

Atsakovas teigia, kad kartu su prašymu įregistruoti nuotekų liniją buvo pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: 1) Kretingalės valstybinio ūkio Pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašo kopija (I t., b. l. 92-95); 2) 1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo – priėmimo akto kopija (I t., b. l. 88-89); 3) 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn Perdavimo – priėmimo akto kopija (I t., b. l. 91); 4) Kretingalės komunalinių paslaugų uždarosios akcinės bendrovės nekilnojamojo turto sąrašo kopija (I t., b. l. 90); 5) Kretingalės komunalinių paslaugų uždarosios akcinės bendrovės 1998 m. spalio 1 d. prekinių – medžiaginių vertybių inventorizavimo apyrašo kopija (I t., b. l. 96-99); 6) Kretingalės seniūnijos 2003 m. gruodžio 30 d. Inventorizacijos apyrašo Nr. 1 kopija (I t., b. l. 107-113); 7) Kretingalės seniūnijos Ilgalaikio turto biudžetinėse įstaigose apskaitos inventorinės kortelės kopija (I t., b. l. 100-101); 8) Kretingalės seniūnijos 2005 m. gruodžio 30 d. Inventorizacijos apyrašo Nr. 1 kopija (I t., b. l. 103-106); 9) Ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 0993 kopija (I t., b. l. 102);10) Kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. . 21-28, 83-87).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu. Šio įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas būtent ir užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šios nuostatos reiškia, jog Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–938/04; 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, be to, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-1383-13). Vadinasi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d.nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo – priėmimo akte (I t., b. l. 88-89) nurodyta, kad šis aktas surašomas, kai savivaldybėms perduodami objektai, nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio trečios dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Šiuo perdavimo – priėmimo aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Klaipėdos apskrities valdytojo pavaduotojas Juozapas Paliakas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251, Klaipėdos rajono savivaldybei perdavė Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijos balanse esančius inžinerinius tinklus prie (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn Perdavimo – priėmimo akte (I t., b. l. 91) nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo apskrities valdytojo pavaduotojas J. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251, perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn Kretingalės komunalinių paslaugų uždarosios akcinės bendrovės akcijas (įmonės veiklos sritis, nurodyta įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje 1-9 punktuose – 2; įmonės kodas 6318634; 2036 vnt.).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ (redakcija galiojusi nuo 1995 m. liepos 19 d. iki 1996 m. liepos 4 d.) 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn priskiriamos įmonės, kurių steigėjos yra savivaldybės, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti“ priedėlyje pateiktame sąraše (Žin., 1994, Nr. 102-2051), ne pelno įmonės bei savivaldybių įmonės, taip pat savivaldybių įsteigtų akcinių bendrovių, specialios paskirties bendrovių, ne pelno įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių valstybei priklausančios akcijos, kurias šioje dalyje nurodytose įmonėse turi savivaldybės inter alia bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektų eksploatavimo ir remonto įmonės (komunalinio ūkio ir komunalinių paslaugų įmonės, komunalinių įmonių kombinatai, kelių ir gatvių bei jų statinių inžinerinės įrangos, komunikacijų eksploatavimo bei remonto įmonės, miestų išorinio apšvietimo, želdinių priežiūros, remonto bei jų įrengimo, nutekamųjų vandenų valymo, specializuoto autotransporto, dekoratyvinių augalų auginimo miesto poreikiams, kapines prižiūrinčios ir skęstančiųjų gelbėjimo įmonės) (2 punktas). Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn priskiriama miestų ir gyvenviečių bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms vykdyti inter alia fekalinės ir mišrios kanalizacijos tinklai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ (redakcija galiojusi nuo 1995 m. rugsėjo 28 d. iki 1996 m. rugpjūčio 1 d.) 1.2 punktu patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ savivaldybių nuosavybėn priskirto valstybės turto perdavimo joms tvarkos 7 punkte nustatyta, kad įmonės, kurių steigėjos yra savivaldybės, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti“ priedėlyje pateiktame sąraše, savivaldybių įmonės ir ne pelno įmonės, kurių turtas nėra akcionuotas, priskirtos savivaldybių nuosavybėn pagal įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio pirmąją dalį, savivaldybėms perduodamos pagal perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose nurodomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sudaryto šių įmonių metinės apimties (turinio) balanso duomenys; kitos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įmonės perduodamos savivaldybių nuosavybėn perduodant atitinkamas akcijas savivaldybėms pagal perdavimo – priėmimo aktus. Šioje tvarkoje taip pat buvo nustatyta, kad įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas turtas savivaldybių nuosavybėn perduodamas surašant perdavimo- priėmimo aktus (11 punktas); įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio trečiosios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti objektai perduodami savivaldybių nuosavybėn jų techniškai neinventorizavus ir teisiškai neregistravus (12 punktas).

Pažymėtina, kad pareiškėjo 2013 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartyje (I t. b. l. 29-34), kuria pareiškėjas asmeninės nuosavybės teisėmis nusipirko žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), nuorodų apie nuosavybės teisę į nuotekų linijos dalį, esančią šiame žemės sklype, nėra. Nagrinėti klausimą, ar pareiškėjas turi nuosavybės teisę į nuotekų linijos dalį, priskiriama ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui. Administracinis teismas turi vertinti, ar atsakovas pagrįstai įregistravo nuosavybės teisę į nuotekų liniją Klaipėdos rajono savivaldybei jos pateiktų dokumentų pagrindu, o ne spręsti bendrosios kompetencijos teismui priskiriamą ginčą dėl daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad nuotekų linijos nuosavybės teisių Klaipėdos rajono savivaldybei įgijimo teisinis pagrindas yra 1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo – priėmimo aktas, kuris įformintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ (redakcija galiojusi nuo 1995 m. liepos 19 d. iki 1996 m. liepos 4 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ (redakcija galiojusi nuo 1995 m. rugsėjo 28 d. iki 1996 m. rugpjūčio 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 15 d. raštu Nr.(5.1.46)-A5-3649 „Dėl savivaldybės turto įregistravimo“ (I t., b. l. 81), kuriuo buvo prašoma įregistruoti inžinerinius tinklus – fekalinę kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise Klaipėdos rajono savivaldybei, atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės pateiktuose dokumentuose (1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo – priėmimo akto kopija (I t., b. l. 88-89); Kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. . 21-28, 83-87)) esantys duomenys buvo pakankami tam, kad atsakovui atsirastų teisinis pagrindas įregistruoti Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į nuotekų liniją, o pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ši nuosavybės teisė pasibaigė arba pasikeitė jos turėtojas. Iš minėtų dokumentų matyti, kad nuotekų linija yra Kretingalės bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektas, reikalingas savivaldybių funkcijoms vykdyti – nuotekų linija nėra skirta aptarnauti tik pareiškėjo žemės sklypą ar jame esančius statinius, todėl pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ (redakcija galiojusi nuo 1995 m. liepos 19 d. iki 1996 m. liepos 4 d.) 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą buvo priskirta Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu pagrįstai įregistravo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 79-80) Klaipėdos rajono savivaldybės (a. k. 111103732) nuosavybės teisę į statinį, t. y. į nuotekų liniją – buitinius nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų, ilgis – 139,68 m), o valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 245 pagrįstai bei motyvuotai šį sprendimą paliko galioti. Nenustatyta, kad atsakovas skundžiamu sprendimu pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, ar viršijo kompetenciją, taip pat nenustatyta, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo M. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, jog sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo M. J. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus;

netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai              Remigijus Arminas

              Dalia Gumuliauskienė

              Laimutė Jokubauskaitė