Civilinė byla Nr. 2A-516/2011

Procesinio sprendimo kategorija 43.2(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-174-230/2010 pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui R. P. dėl be pagrindo sumokėtų lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovės G. T. atstovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. P. 329 554 Lt be pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo šalys buvo sutarusios bendrai vystyti verslą - įsigyti žemės sklypą ir pastatyti naują ritualinių paslaugų kompleksą tokiomis sąlygomis: ieškovė į projektą investuotų 40 procentų reikalingų lėšų (400 000 Lt), o atsakovas - 600 000 Lt. 2002 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė perdavė atsakovui 114 300 JAV dolerių grynais (pagal tuometinį oficialų Lietuvos banko kursą (1 USD= 4 Lt) - 400 000 Lt), kaip savo įnašą į bendrą verslą. Pinigus atsakovas priėmė, tačiau pakvitavimo ieškovei neišrašė. Veiksmų, susijusių su bendro verslo vykdymu, atsakovas nesiėmė. 2002 m. spalio 23 d. atsakovas ieškovei gražino 19 900  JAV dolerių (pagal tuometinį oficialų Lietuvos banko kursą (1 USD =3,54 Lt) - 70 446 Lt) ir nurodė, jog daugiau pinigų neturi, be to, neigė, kad yra gavęs pinigus iš ieškovės. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pinigų perdavimo R. P. faktą, kad teisėjų kolegijai nekilo abejonių, jog G. T. perduotus pinigus valdė būtent R. P.. Tokiu būdu atsakovas be teisinio pagrindo valdo ieškovės lėšas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovės G. T. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį grindė CK 6.237 straipsnio nuostatomis. Ieškovės aiškinimu, ji su atsakovu R. P. susitarė bendrai vystyti verslą – įgyti žemės sklypą Vilniaus mieste ir pastatyti ritualinių paslaugų kompleksą, ieškovei investuojant į projektą 40 procentų lėšų (400 000 Lt), o atsakovui - 600 000 Lt. Ieškovė, nurodydama faktines reiškiamų reikalavimų atsiradimo aplinkybes, teigė tarp šalių buvus žodinį sandorį – susitarimą sukurti tam tikrus teisinius santykius. Grįsdama ieškinį ieškovė teigė, kad atsakovas veiksmų, susijusių su bendro verslo vykdymu, neatliko ir pinigų negrąžino. Tokiu būdu pati ieškovė pripažino, kad atsakovas nevykdė susitarimu prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovės nurodytos faktinės bylos aplinkybės paneigia galimybę išsiieškoti perduotas lėšas, kaip atsakovo be pagrindo įgytą turtą, nes pati ieškovė nurodė sandorį, kurio pagrindu atsakovui buvo perduotos lėšos. Atsakovas R. P. neneigė šalių susitarimo, tačiau skirtingai aiškino prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas pripažino, kad su ieškove buvo susitarta, jog jis padės įsigyti žemės sklypą, pastatyti pastatą, pratęsti nuomos terminą, konsultuos ieškovę, tačiau nepripažino, kad buvo sutarta dėl įnašų į bendrą verslą. Šalys paaiškinimais patvirtino susitarimą, tačiau nesant rašytinės sutarties skirtingai aiškina ir įrodinėja esmines susitarimo sąlygas dėl ieškovės perduotų lėšų paskirties, jų panaudojimo. Susitarimo faktą patvirtino ir byloje apklausta liudytoja V. K., parodžiusi, kad ieškovė pateikė atsakovui klausimų, kurių sprendimui tikėjosi pagalbos, sąrašą, ir atsakovas tai įvertinęs sutiko padėti, dėl ko ieškovė vėliau ir perdavė pinigus. Aplinkybę, jog atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovė, tačiau jai pačiai nurodžius pinigų perdavimo teisinį pagrindą – šalių susitarimą (sutartį), kuris pateisina pinigų gavimą, jos nurodytas ieškinio pagrindas (turto įgijimas be pagrindo) įrodymais nėra patvirtintas, o dėl šios priežasties ieškinys netenkintas. Ieškovė taip pat neįrodė, kad perduodama turtą suklydo arba kad jis buvo perduotas dėl prieš ją panaudotos prievartos ar apgaulės. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. išteisinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad pinigų perdavimas nėra susijęs su kokia nors apgaule, todėl pripažinta, kad R. P. už sukčiavimą buvo nuteistas nepagrįstai. Ieškovė pinigus perdavė savanoriškai, suvokdama, kad nesudarius rašytinės sutarties ji neturėjo pareigos tai daryti, todėl šio turto negali išreikalauti, kaip atsakovo įgyto be pagrindo. Nustačius ir pripažįstant šalių susitarimą, kuriuo pateisinamas pinigų perdavimas, nuspręsta, kad yra galimas kitas civilinių teisių gynybos būdas – reiškiant ieškinį dėl susitarimu numatytų prievolių (paslaugų suteikimo, jungtinės veiklos ar pan.) nevykdymo, sutartinės atsakomybės taikymo ir nuostolių priteisimo. Tai, kad ieškovei elgiantis neprotingai, neapdairiai nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nesudaro pagrindo naudotis alternatyviu pažeistų teisių gynybos būdu, t.y. įstatymo numatytu be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutu. Nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis turtas buvo perduotas – susitarimas, pinigų perdavimo metu egzistavo ir nebuvo išnykęs, o ieškovės teigimu, atsakovas tik nevykdė įsipareigojimų, todėl esą be pagrindo įgijo lėšas. Esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, jog pinigų perdavimo teisinis pagrindas yra išnykęs. 

3. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė G. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamu teisiniu pagrindu. Įstatymas apskritai neįpareigoja ieškovo nurodyti ieškinio teisinį pagrindą. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis pagrindas nesaisto teismo. Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Vien aplinkybė, kad ieškinį pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas atmesti pareikštus reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytą teismų praktiką.
2. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl lėšų atsakovui perdavimo fakto. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-516/2006 konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pinigų perdavimo R. P. faktą; teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl to, kad G. T. perduotus pinigus valdė būtent R. P.. Šiame nuosprendyje nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis. Lėšų perdavimo atsakovui faktą patvirtina ir liudytojos V. K. parodymai, ieškovės G. T. paaiškinimai, atsakovo parengiamuosiuose dokumentuose išsakyti teiginiai apie „su apgaule nesusijusį pinigų perdavimą“, „ieškovės veiksmų perduodant lėšas atsakovui neteisėtumą“ ir t. t. Šį faktą taip pat patvirtina byloje esantis rašytinis dokumentas su įrašu „Paėmiau 10 000 $ dešimt tūkstančių dolerių“, byloje esantis rašytinis dokumentas su įrašu „13.00 liko Banke Vidos K žinioje“, bylos nagrinėjimo metu atliktų ekspertizių išvados. Teismas nurodytų įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė. 
3. Teismas netinkamai pritaikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pinigų perdavimas atsakovui nėra susijęs su prigimtinės prievolės vykdymu, todėl minėta norma negalėjo būti taikoma. Nors teismas nurodė, kad negalima remtis be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutu, tačiau taikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tai leidžia teigti apie sprendimo prieštaringumą ir neatitikimą CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimams.
4. Teismas netinkamai aiškino CK 6.237 straipsnio 2 dalį. Lėšos kaip investicija į bendro verslo dalį atsakovui buvo perduotos avansu, t. y. perdavimo metu atsakovas nebuvo atlikęs darbų, suteikęs paslaugų ar pan., už kurias ieškovei būtų kilusi pareiga atsiskaityti. Ieškovei išreiškus pageidavimą nutraukti teisinius santykius su atsakovu bei pareikalavus grąžinti perduotas lėšas, darytina išvada, jog pinigų gavimo teisinis pagrindas išnyko. Taigi atsakovas, kaip neturintis turtinių reikalavimų ieškovės atžvilgiu, nebeturėjo teisės disponuoti lėšomis.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. lapkričio 4 d. buvo gauti R. P. atstovo paaiškinimui į ieškovės G. T. apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su jų turiniu, prideda juos prie bylos bei vertina nagrinėdama ieškovė G. T. apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). 

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė G. T. pareiškė ieškinį dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo (3-5 b. l., 1 t.). Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimo teisę dėl atsakovo be pagrindo gautų lėšų priteisimo įrodinėjo tam tikromis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis (8-11 b. l., 1 t.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartimi buvo atmesti nukentėjusiosios G. T. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasaciniai skundai (12-19 b. l., 1 t.), t. y. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendis paliktas galioti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių visuma, o ne iš konteksto išskirtos bei ieškovės pateiktos atskiros aplinkybės,  nesudaro pakankamo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, išanalizavusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ar gavo turtą, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-372/2011). Apibendrintai galima pažymėti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas, visų pirma, turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

Ieškovė įrodinėjo, kad tarp šalių buvo žodinis sandoris – susitarimas vystyti bendrą verslą, t. y. įgyti žemės sklypą Vilniaus mieste ir pastatyti ritualinių paslaugų kompleksą, tačiau teigė, kad atsakovas neatliko veiksmų, susijusių su bendro projekto vykdymu, bei negrąžino jam perduotų pinigų. Taigi, pati ieškovė dėstydama faktines aplinkybes iš esmės neigia, kad atsakovas be pagrindo gavo lėšas. Tokios aplinkybės patvirtina buvimą sandorio, iš kurio atsirado prievolė atsakovui perduoti pinigus. Atsakovas taip pat neneigė susitarimo dėl verslo, tačiau skirtingai aiškino aplinkybes dėl pinigų perdavimo bei savo įsipareigojimų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pačiai ieškovei teigiant buvus šalių tarpusavio susitarimą dėl bendro verslo ir jo pagrindu perdavus pinigus, tokiu būdu yra pateisinamas pinigų perdavimas bei paneigiama galimybė tenkinti ieškovės ieškinį jos išdėstytu faktiniu ir teisiniu pagrindu, t. y. paneigiama atsakovo pareiga grąžinti esą be pagrindo įgytas lėšas. 

Dėl ieškinio teisinio bei faktinio pagrindo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to, nors ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-29/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2010; kt.).

Kaip matyti iš ieškovės ieškinio ir iš bylos medžiagos, ieškovė šiuo atveju įrodinėjo aplinkybes, kad atsakovas turi grąžinti lėšas, kurias įgijo be pagrindo. Ieškovės faktinis ieškinio pagrindas buvo siejamas su esą atsakovo pareiga grąžinti nepagrįstai įgytas lėšas. Byloje siekdama teisinio rezultato, kad atsakovas be pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju ieškovė tokių sąlygų neįrodė, nes ji pati teigė, jog lėšos buvo perduotos susitarimo vystyti bendrą verslą pagrindu, tačiau atsakovas neįvykdė pagal žodinį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų. Pripažintina, kad ir pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvardino bei atribojo teisinį ir faktinį ieškinio pagrindą. Pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškinys pareikštas ne tuo teisiniu pagrindu, reikia aiškinti ne taip, jog ieškovė nurodė netinkamą teisės normą pareikštame ieškinyje, bet taip, jog ieškovės įrodinėjamos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti jos ieškinio pagal turto (lėšų) nepagrįsto gavimo teisės normas (CPK 6.237 straipsnio nuostatos).

Dėl CPK 265 straipsnio nuostatų pažeidimo

CPK 256 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl lėšų atsakovui perdavimo fakto. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas analizavo aplinkybes dėl pinigų perdavimo fakto, tyrė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-516/2006 padarytas išvadas bei teisingai nusprendė, kad atsakovui R. P. pinigai buvo perduoti šalių žodinio susitarimo dėl bendro verslo vykdymo pagrindu. Remdamasis bylos medžiagoje esančiais duomenimis teismas padarė tinkamą teisinę išvadą, jog šiuo atveju negalima manyti atsakovą įgijus pinigus be pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta pakankamai aplinkybių ir motyvų, kuriais grindžiamos teismo sprendime padarytos išvados. Šios bylos aplinkybių specifika pasireiškė tuo, kad ieškovės reikalavimas buvo siejamas su šalių žodiniu susitarimu (žodiniu sandoriu).

Dėl CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto

CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, jog jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuoroda sprendime į paminėtą teisės normą laikytina pertekline, netinkamai aiškinta ir pritaikyta ginčo aplinkybėms, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, nes ieškovės ieškinys atmestas negalimumo taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė pinigus atsakovui perdavė savarankiškai ir savanoriškai. Dar kartą paminėtina, kad teisinis pagrindas atmesti ieškovės ieškinį yra tai, jog ji neįrodė, kad atsakovas pinigus iš jos gavo be teisinio pagrindo.

Dėl CK 6.237 straipsnio 2 dalies

Prievolė grąžinti gautą turtą gali kilti ir esant tokiems santykiams, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau toks pagrindas išnyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-986/2003). CK 6.237 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kada pareiga grąžinti įgytą turtą atsiranda, jeigu paskiau išnyksta pagrindas, kuriuo buvo įgytas turtas, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

Šiuo atveju pagal bylos faktines aplinkybes taip pat nėra pagrindo taikyti nurodytos teisės normos. Ieškovė neįrodė, kad žodinis susitarimas, kurio pagrindu atsakovui R. P. buvo perduoti pinigai, yra išnykęs, t. y. nutrauktas abipusiu susitarimu arba teismo tvarka. Ieškovės teiginys, kad atsakovas neįvykdė su juo aptartų įsipareigojimų, neleidžia daryti išvados, kad išnyko pagrindas, dėl kurio buvo perduotos lėšos. Taigi nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.237 straipsnio 2 dalies normą. Ieškovė siekdama įrodyti, kad apskritai išnyko pagrindas, kuriuo atsakovui buvo perleisti pinigai, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau ji pirmosios instancijos teisme įrodinėjo ne pinigų perdavimo pagrindo išnykimą, o aplinkybes, kad atsakovas neatliko tų veiksmų, kuriems atlikti jam buvo perduoti pinigai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį (susitarimą), tai jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis  byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-111/2009). Apeliantės teiginiai, jog jai išsakius pageidavimą nutraukti teisinius santykius su atsakovu bei pareikalavus grąžinti perduotas lėšas, esą reiškė tai, jog lėšų perdavimo pagrįstumas išnyko, nesudaro galimybės spręsti, kad pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalies normą yra išnykęs pinigų gavimo pagrindas. Tokioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė turėtų pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinančius teisinių santykių tarp ginčo šalių nutraukimo pagrindą, tačiau jų į bylą nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovas nebeturi teisės disponuoti gautomis lėšomis.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje (8-11 b. l., 1 t.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartyje (12-19 b. l., 1 t.) išdėstytas aplinkybės, kurios, vertinant aukščiau paminėtas turto nepagrįsto gavimo teisinio instituto taikymo sąlygas (CK 6.237 straipsnio nuostatos), taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio (kartu ir apeliacinio skundo) pagal byloje jos įrodinėtas faktines aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl nėra objektyvaus teisinio pagrindo jomis vadovautis. Pagal formuojamą teisminę praktiką, tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į kitose bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, reikia, kad būtų tapačios arba turėtų esminių panašumų tos faktinės aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad egzistuotų tapačios arba esminių panašumų turinčios teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Apelianto minimoje teismų praktikoje spręstas klausimas susijęs su preliminariosiomis sutartimis, gi šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo, priešingai - galimybę tenkinti ieškovės ieškinį riboja baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės.

Remiantis išdėstytais argumentais ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, nes jos nurodyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija nenustatė apeliantės minimų esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą keisti arba naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Kadangi apeliantės G. T. apeliacinis skundas atmetamas, netenkintinas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo R. P., o iš ieškovės priteistinos atsakovo R. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 302 straipsniai, 98 straipsnio 3 dalis). Atsakovas R. P. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant paaiškinimus dėl ieškovės apeliacinio skundo – 1 210 Lt (su išlaidų pagrindimu). Laikytina, kad tokios išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas atitinka Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, todėl atsakovo prašymas dėl jų priteisimo tenkintinas visa apimtimi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :              

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                                                                                                       Alė Bukavinienė

Danutė Milašienė

Gintaras Pečiulis