Civilinė byla Nr. e2A-495-936/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06242-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Jonviga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Jonviga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalnėnų idėjos“ dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Jonviga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kalnėnų idėjos“ 19 352,02 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo nutartimi 2023 m. liepos 11 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1024-343/2023 ieškovei UAB „Jonviga“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriui patikrinus ieškovės dokumentus paaiškėjo, kad atsakovė UAB „Kalnėnų idėjos“ yra skolinga ieškovei 19 352,02 Eur.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai.
3. Atsakovė UAB „Kalnėnų idėjos“ pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Prieštaravimai grįsti šiais argumentais:
3.1. Teismo preliminaraus sprendimo išvados yra visiškai nepagrįstos, nes ieškovę ir atsakovę siejo ne pirkimo – pardavimo, o statybos rangos santykiai. Atsakovė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą įgyvendino keturiasdešimt dviejų blokuotų vienbučių namų, (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Projekto įgyvendinimui atsakovė konkurso būdu pasirinko ieškovę rangos darbų atlikimui ir sudarė su ja šias sutartis: 2022 m. liepos 21 d. Statybos rangos sutartį Nr. KI-JON/2022/07/21 (toliau – ir Sutartis Nr. 1), pagal kurią rangovas įsipareigojo objekte atlikti fasadinių lentelių įrengimo darbus; 2022 m. rugsėjo 29 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2022/09/29 (2022/10/18) (toliau – ir Sutartis Nr. 2), pagal kurią rangovas įsipareigojo objekte atlikti tvoros širmos, šilumos bloko apdailos įrengimo darbus.
3.2. Ieškovė nuo pat sutarčių sudarymo pradžios darbus atliko itin nekokybiškai ir nesavalaikiai. Ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 1, atsakovė siuntė ieškovei pretenzijas dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šalys sudarė 2023 m. sausio 15 d. susitarimą dėl šios sutarties nutraukimo. Šiuo susitarimu buvo nurodyta, kad pagal šią sutartį darbų buvo atlikta už 20 000 Eur, už kuriuos yra atsiskaityta pagal mokėtą avansą. Kadangi pagal Sutartį Nr. 1 mokėjimas buvo atliktas avansinis (ne pagal sąskaitą faktūrą), ieškovė šiai sumai išrašė 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 176. Atsakovė laikosi pozicijos, kad už visus pagal Sutartį Nr. 1 atliktus darbus yra atsiskaičiusi.
3.3. Darbai pagal Sutartį Nr. 2 net nebuvo pradėti vykdyti. Ieškovė į objektą tebuvo nupirkusi ir pristačiusi tvoros stulpelius. Tai, kad už šiuos stulpelius yra atsiskaityta iš sumokėto avanso pagal Sutartį Nr. 2 patvirtino ir ieškovės atstovas 2023 m. sausio 17 d. el. laišku. Kadangi pagal Sutartį Nr. 2 mokėjimas buvo atliktas avansinis (ne pagal sąskaitą faktūrą), ieškovė šiai sumai išrašė 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 183. Atsakovė laikosi pozicijos, kad už visus pagal Sutartį Nr. 2 pristatytus tvoros elementus yra atsiskaičiusi.
3.4. Atsakovė pažymėjo, kad dėl ieškovės veiksmų nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų atsakovė patyrė nuostolius. Ieškovei laiku neatlikus objekte stogo įrengimo darbų, buvo užlieti ir sugadinti pastatų fasadai. Ieškovė turėjo pasitelkti kitus rangovus, kad rangos sutartimis ieškovės neatlikti darbai / netinkamai atlikti darbai ir pastatų fasadams padaryta žala būtų pašalinti. Šių darbų atlikimui nepakako net pagal Sutartis sulaikytų sumų. Todėl 2023 m. birželio 21 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę reikalaudama ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų atstatyti garantinius įsipareigojimų užsitikrinančio sulaikymo sumą, pagal visas rangos sutartis, kuri pinigine išraiška turi sudaryti 38 068, 44 Eur. Ieškovė savo įsipareigojimų atstatyti garantinių įsipareigojimų užtikrinimui privalomas lėšas nevykdė. Atsakovė nesikreipė į teismą, siekdama užtikrinti šiuos savo finansinius reikalavimus ieškovės atžvilgiu tik dėl to, kad UAB „Abostatyba“ laidavimo sutartimis yra įsipareigojusi užtikrinti visų sutarčių įsipareigojimų vykdymą, tuo atveju jeigu ieškovė būtų nepajėgi to padaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu panaikino teismo 2024 m. gegužės 7 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės BUAB „Jonviga“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų atsakovei UAB „Kalnėnų idėjos“ 616,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 8,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4.1. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą atsakovei grindžia tarp šalių susiformavusiais pirkimo – pardavimo teisiniais santykiais ir tam patvirtinti pateikė dvi PVM sąskaitas – faktūras bei ieškovės sudarytą debitorių sąrašą. Tačiau atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad tarp šalių buvo susiklostę ne pirkimo – pardavimo, o statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė veikė kaip rangovas ir vykdė statybos darbus atsakovės naudai, panaudodama savo statybines medžiagas. Rangos sutarčių 8.1 punktuose yra nustatyta, kad į sutarties kainą yra įtrauktos visos rangovo išlaidos, susijusios su darbais, įskaitant mechanizmų, medžiagų kainą, darbo jėgos kainą, transporto išlaidas, kitų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių sutarties kainą, nurodytą priede Nr. 2, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio susitarimo tarp šalių. Pagal Sutarčių 5.1 punktus rangovo atlikti darbai ar jų tarpinis rezultatas perduodami užsakovui pagal aktą. Pagal 5.3 punktą darbų perdavimo – priėmimo akte taip pat turi būti nurodytos ir panaudotos medžiagos. Be to, Sutarčių 5.5 punkte šalys susitarė, kad atliktų darbų aktai bei baigiamasis darbų perdavimo – priėmimo aktai pasirašomi tik su sąlyga, kad rangovas užsakovui pateikė statybos darbų žurnalą, išpildomąsias nuotraukas, įrengtų sistemų bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatus, paslėptų darbų aktus, panaudotų medžiagų ir įrangos atitikties sertifikatus ir deklaracijas, ir kitus dokumentus tiek, kiek jie susiję su darbų rezultatu popieriniu ir elektroniniu variantu. Minėtų rangos sutartyse nurodytų rangos darbų perdavimo priėmimo aktų ir kitų dokumentų, sudarančių pagrindą ieškovei reikalauti rangos sutartyse numatyto atlyginimo, įskaitant statybinių medžiagų kainos, ieškovė teismui nepateikė.
4.2. Ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo susiklostę savarankiški pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o iš ieškovės sąskaitų – faktūrų turinio matyti, kad jomis įformintas statybinių medžiagų, numatytų rangos sutartyse, tiekimas, t. y. metaliniai tvoros stulpeliai, taip pat medinės apdailos lentelės. Analogiškos statybinės medžiagos, t. y. impregnuota mediena ir metaliniai stulpeliai, yra nurodytos ir statybos rangos sutarties Nr. 2022/09/29 priede Nr. 2 – sąmatoje/Komerciniame pasiūlyme. Be to, 2023 m. sausio 17 d. elektroniniame laiške ieškovės atstovas patvirtino, kad iš pagal sutartį Nr. 2022/09/29 sumokėto avanso yra nupirkti tvoros stulpeliai ir pristatyti į objektą, taip pat gaminami slankiojantys ir atidaromi vartai, o medžiagas pristačius į objektą, bus surašytas medžiagų aktas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė medžiagų perdavimo aktų, važtaraščių ar kitokių dokumentų, patvirtinančių medžiagų pristatymo atsakovei laiką ir vietą. Ieškovės sąskaitose faktūrose nėra nurodytas jų apmokėjimo terminas. Įvertinęs aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, jog ieškovės sąskaitose faktūrose nurodytos medžiagos buvo pateiktos atsakovei pagal rangos sutartis ir turėjo būti panaudotos ieškovei atliekant rangos darbus.
4.3. Atliktų darbų ar tarpinio jų rezultato priėmimo – perdavimo aktų, kuriuose būtų nurodytos panaudotos medžiagos, jų kiekis, kaina, ieškovė nepateikė, o apsiribojo tik dalies buhalterinės apskaitos dokumentų – dviejų PVM sąskaitų – faktūrų ir debitorių sąrašo pateikimu, nors pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti skolos susidarymo pagrindą, pateikimo prievolė tenkia ieškovei, reikalaujančiai skolos priteisimo. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei avansu iš viso 30 704,45 Eur pagal aukščiau nrodytas statybos rangos sutartis. Šalių 2023 m. sausio 15 d. susitarime dėl 2022 m. liepos 21 d. satybos rangos sutarties KI-JON/2022/07/21 nutraukimo šalys susitarė, kad šalių susitarimu atliktų darbų kaina yra 20 000,00 Eur su PVM (susitarimo 4 punktas). Jokių kitų įrodymų apie rangos sutarčių vykdymą ir pagal jas ieškovės perduotų atsakovei darbų ir medžiagų kiekį, kainą teismui nepateikta. Pagal ieškinio faktinį pagrindą sudarančias PVM sąskaitas faktūras statybinių medžiagų suma – 25 348,20 Eur su PVM (20 948,93 Eur be PVM). Ieškovė prašo priteisti 19 352,02 Eur skolą, kuri neatitinka ieškinio faktinį pagrindą sudarančiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, nepagrįsdama skolos apskaičiavimo.
4.4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė teikė atsakovei statybos medžiagas pagal rangos sutartis, o ne pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė liko skolinga už ieškovės patiektas statybines medžiagas prašomą priteisti sumą bei kad ieškovės pateiktų statybinių medžiagų nepadengė atsakovės avansu pagal statybos rangos sutartis sumokėta suma. Todėl teismo preliminarus sprendimas panaikintas ir ieškinys atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė BUAB „Jonviga“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Aplinkybė, kad atsakovė pateikė Sutartis Nr.1 ir 2, nereiškia, jog ieškovės reikalavimas pagal PVM sąskaitas-faktūras JV Nr. 176 ir JV Nr. 183 yra nepagrįstas. Nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų ir faktą, kad PVM sąskaita-faktūra JV Nr. 176 buvo išrašyta pagal sutartį KI-JON/2022/07/21 ir išankstinę (avansinę) sąskaitą-faktūrą JV Nr. 142. Šis argumentas yra grindžiamas prielaidomis ir tiesiog sumų sutapimais. Mažai tikėtina, kad pagrindinė PVM sąskaita-faktūra pagal išankstinę (avansinę) sąskaitą-faktūrą JV Nr. 142 būtų išrašyta beveik po metų, kai finansiniai metai baigiasi gruodžio 31 d.
5.2. Tarp šalių pasirašytas susitarimas dėl 2022 m. liepos 21 d. statybos rangos sutarties KI-JON/2022/07/21 nutraukimo nepatvirtina fakto, kad PVM sąskaita-faktūra JV Nr. 176 buvo išrašyta pagal sutartį KI-JON/2022/07/21 ir išankstinę (avansinę) sąskaitą-faktūrą JV Nr. 142, o atsakovė, tai teigdama, nepateikė į bylą jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
5.3. Neaišku, kuo remiantis teismas statybos rangos sutarties Nr. 2022/09/29 priede Nr. 2 – sąmatoje/Komerciniame pasiūlyme nurodytą medžiagą – medieną – ir impregnavimą, kurių mato vienetas yra m³ prilygino PVM sąskaitoje-faktūroje JV Nr. 176 nurodytoms medinėms apdailos lentelėms, kurių ir mato vienetas (m²) ir kiekis PVM sąskaitoje-faktūroje JV Nr. 176 skiriasi nuo statybos rangos sutarties Nr. 2022/09/29 priede Nr. 2 – sąmatoje/Komerciniame pasiūlyme nurodytų tiek pavadinimų, tiek medžiagų kiekio, tiek ir jų mato vienetų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad PVM sąskaitoje-faktūroje JV Nr. 176 nurodytos medžiagos yra tos pačios medžiagos, kurios nurodytos statybos rangos sutarties Nr. 2022/09/29 priede Nr. 2 – sąmatoje/Komerciniame pasiūlyme. Teismo argumentai, kad metaliniai tvoros stulpeliai nurodyti PVM sąskaitoje-faktūroje JV Nr. 183 ir statybos rangos sutarties Nr. 2022/09/29 priede Nr. 2 – sąmatoje/Komerciniame pasiūlyme nurodyti metaliniai stulpeliai yra tie patys - taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais.
5.4. PVM sąskaitoje-faktūroje JV Nr. 183 yra aiškiai nurodyta, kad ieškovė atsakovei pardavė 17 vnt. metalinių stulpelių, kurių vieneto kaina yra 260 Eur be PVM. Tuo tarpu statybos rangos sutarties Nr. 2022/09/29 priede Nr. 2 – sąmatoje/Komerciniame pasiūlyme metalinių stulpelių kainos yra tokios: 17 Eur be PVM, 47 Eur be PVM – akivaizdu, kad PVM sąskaitoje-faktūroje JV Nr. 183 nurodyti metaliniai tvoros stulpeliai buvo parduoti ne pagal statybos rangos sutartį Nr. 2022/09/29. Nepagrįstas teismo sprendimas nepriteisti skolos pagal PVM sąskaitą-faktūrą JV Nr. 183 už parduotas prekes, kai atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie atsiskaitymą pagal PVM sąskaitą-faktūrą JV Nr. 183, bet ir ją yra įsitraukusi į savo buhalterinę apskaitą.
5.5. Tai, kad atsakovė teismui pateikė įrodymus apie tai, jog yra sumokėjusi 10 740,45 Eur pagal išankstinę (avansinę) sąskaitą JV Nr. 2022/10/18, nėra pagrindas konstatuoti, jog atliktas mokėjimas buvo pagal PVM sąskaitas-faktūras JV Nr. 176 ir JV Nr. 183. Išankstinė (avansinė) sąskaita JV Nr. 2022/10/18 buvo apmokėta pagal visai kitą sutartį, t. y. pagal 2022 m. spalio 18 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2022/10/18, kas ir yra nurodyta tiek jos paskirtyje, tiek pačios atsakovės pateiktame mokėjimo pavedime. Visiškai nesuprantami teismo argumentai nepriteisti ieškovės reikalaujamos sumos remiantis atsakovės pateiktais įrodymais apie atliktą mokėjimą pagal kitą statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė nereiškia reikalavimo ir kodėl teismas traktavo, kad mokėjimas pagal 2022 m. spalio 18 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2022/10/18 yra mokėjimas pagal 2022 m. liepos 21 d. statybos rangos sutartį KI-JON/2022/07/21, 2022 m. rugsėjo 29 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2022/09/29.
6. Atsakovė UAB „Kalnėnų idėjos“ pateikė atsiliepimą į ieškovės BUAB „Jonviga“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė rangos teisiniai santykiai, o ne pirkimo – pardavimo, kaip siekia įrodyti ieškovė. Buvo sudarytos Sutartys Nr. 1 ir 2, ir jos atitinka rangos sąvoką, įvirtintą CK 6.644 straipsnio 1 dalyje.
6.2. Sutartimi Nr. 1 ieškovė įsipareigojo atlikti fasado apdailos įrengimo darbus (Sutarties Nr. 1 1.7 punktas). Darbai atliekami ieškovės medžiagomis (Sutarties Nr. 1 4.1.5, 4.1.7 punktai), į sutarties kainą įtrauktos visos rangovo išlaidos (Sutarties Nr. 1 8.1 punktas). Atitinkamai, šalys sudarydamos susitarimą dėl sutarties nutraukimo aiškiai numatė, kad šalys sutarė, kad pagal šią sutartį darbų (t. y. tiek pačių darbų, tiek susijusių medžiagų) buvo atlikta už 20 000 Eur, už kuriuos yra atsiskaityta pagal mokėtą avansą. Taigi atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį Nr. 1.
6.3. Sutartimi Nr. 2 ieškovė įsipareigojo atlikti tvoros širmos, šilumos bloko apdailos įrengimo darbus (Sutartimi Nr. 2 1.7 punktas). Darbai atliekami ieškovės medžiagomis (Sutartimi Nr. 2 4.1.5, 4.1.7 punktai) ir į sutarties kainą į įtrauktos visos rangovo išlaidos (Sutarties Nr. 2 8.1 punktas). Ieškovės atstovo 2023 m. sausio 17 d. el. laiškas patvirtina, kad ieškovė jokių darbų neatliko, tačiau nupirko dalį komerciniame pasiūlyme nurodytų metalinių stulpelių. Atsakovė už šiuos metalinius stulpelius atsiskaitė sumokėdama avansą. Taigi atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove pagal šią Sutartį Nr. 2.
6.4. Ieškovės pateikiamos PVM sąskaitos faktūros yra susijusios išimtinai su aptartais rangos teisiniais santykiais, jokie kiti teisiniai santykiai šalių nesiejo. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo susiklostę savarankiški pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o iš ieškovės sąskaitų faktūrų turinio matyti, kad jomis įformintas statybinių medžiagų, numatytų rangos sutartyse tiekimas, t. y. metaliniai tvoros stulpeliai, taip pat medinės apdailos lentelės.
6.5. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų tariamos skolos faktą. Apeliaciniu skundu kelia tik prielaidas ir abejones dėl atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie kiti pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė iš ieškovė neketino ir neįsigijo jokių prekių, kurios nebūtų susiję su aukščiau aptartų rangos sutarčių vykdymu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių esant priešingai. Byloje pateiktos rangos sutartys patvirtina, kad atsakovė neturėjo net poreikio įsigyti atskirų medžiagų. PVM sąskaitų faktūrų dalykas, t. y. lentelės ir (ar) metaliniai stulpeliai, atitinka rangos sutarčių dalyką. Ieškovė, keldama prielaidas ir abejones, neįrodė jokių kitų pagrindų, kuriais pristatė ir (ar) perdavė atsakovei medžiagas, nesusijusias su rangos sutartimis. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo momentas siejamas išimtinai su netinkamu ieškovės apskaitos vedimu. Tuo atveju, jei ieškovė atliko nusikalstamą veiką ir vedė apgaulingą apskaitą, tai yra išimtinai ieškovės atsakomybė.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Jonviga“ ir atsakovė UAB „Kalnėnų idėjos“ 2022 m. liepos 21 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. KI-JON/2022/07/21, kuria ieškovė įsipareigojo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti fasado apdailos įrengimo darbus iki 2022 m. spalio 1 d. savo sąskaita ir rizika už komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą, o atsakovė įsipareigojo už atliktus rangos darbus atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka, sumokant 20 000 Eur avansinį mokėjimą (Sutarties Nr. 1 1.4, 1.7, 3.3, 8.1 punktai). Ieškovė 2022 m. liepos 21 d. išrašė išankstinę (avansinę) sąskaitą faktūrą pagal Sutartį Nr. 1 dėl 20 000 Eur sumokėjimo, sąskaita apmokėta 2022 m. liepos 25 d.
11. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2022/09/29, pagal kurią ieškovė įsipareigojo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti tvoros, širmos, šilumos siurblio bloko apdailos įrengimo darbus iki 2022 m. lapkričio 30 d. savo sąskaita ir rizika pagal komerciniame pasiūlyme nurodytus įkainius, o atsakovė įsipareigojo už atliktus rangos darbus atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka, sumokant 60 proc. avansinį mokėjimą nuo pateikto komercinio pasiūlymo (dažytos tvoros betoninių polių montavimas – 5 550 Eur; dažytos tvoros metaliniai stulpeliai – 3 145 Eur; dažytos širmos įbetonuoti metaliniai stulpeliai – 3 102 Eur; vartai, varteliai, spynos, dažai, stulpeliai, vyriai automatika – 6 043,75 Eur) kainos už pirmąjį darbų etapą, už antrąjį darbų etapą užsakovas apmoka avansą, kai sutariama darbų pradžia (Sutarties Nr. 2 1.4, 1.7, 3.3, 8.1 punktai). Ieškovė 2022 m. spalio 18 d. išrašė išankstinę (avansinę) sąskaitą faktūrą dėl 10 704,45 Eur sumokėjimo, sąskaita apmokėta 2022 m. spalio 24 d.
12. 2023 m. sausio 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą dėl 2022 m. liepos 21 d. statybos rangos sutarties Nr. KI-JON/2022/07/21 nutraukimo dėl rangovo kaltės. Šalys susitarė, kad atliktų darbų kaina yra 20 000 Eur su PVM.
13. 2023 sausio 17 d. el. laiške ieškovės atstovas nurodė: „informuojame, kad pagal gauta avansinį mokėjimą yra nupirkti tvoros stulpeliai ir pristatyti į objektą. Dar gamybos stadijoje yra slankiojantys ir atidaromi vartai. Kai tik bus pagaminta pristatysime į objektą ir surašysime aktą. Tolimesniu montavimo darbu negalėsime atlikti dėl darbuotoju ir atitinkamos įrangos įsigijimo galimybių pasikeitimo rysium su pasikeitusiomis finansinėmis galimybėmis. Prašome netaikyti sulaikymus, finansinių nuskaiciavimu ir taip jau blogos finansines situacijos įmonėje.“
14. Ieškovė 2023 m. kovo 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija JV Nr. 176 atsakovei UAB „Kalnėnų idėjos“ dėl 20 000 Eur (su PVM) sumokėjimo už 541,4 m2 medines apdailos lenteles (džiovintos, impregnuotos), kaina 30,43 Eur už kvadratinį metrą. Taip pat tą pačią dieną ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija JV Nr. 183 atsakovei UAB „Kalnėnų idėjos“ dėl 5 348,20 Eur (su PVM) sumokėjimo už 17 vnt. metalinių tvoros stulpelių, kurio vieneto kaina 260,00 Eur.
15. Atsakovės 2022 m. birželio 21 d. rašte ieškovei dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir sulaikytų sumų paskirstymo, be kita ko, nurodyta, kad „užsakovas Projekto įgyvendinimui pasitelkė Rangovą ir sudarė su juo šias Sutartis: 1) 2022-02-03 Statybos rangos sutartį Nr. KI-JON/2022/02/03 <...> pagal kurią rangovas UAB „Jonviga” (toliau- Rangovas) atliko Užsakovo objekte adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - Objektas) statinių mūro darbus; 2) 2022-04-22 Statybos rangos sutartį Nr. KI-JON/2022/04/20 <...>, pagal kurią Rangovas atliko statinių stogų uždengimo darbus; 3) 2022-07-21 Statybos rangos sutartį Nr. KI-JON/2022/07/21 <...>, pagal kurią Rangovas įsipareigojo objekte atlikti fasadinių lentelių įrengimo darbus; 4) 2022-09-29 Statybos rangos sutartį Nr. KI-JON/2022/09/29 <...>, pagal kurią Rangovas įsipareigojo Objekte įrengti tvoras <...> Užsakovas pervesdamas didelių sumų avansus ir matydamas kaip Rangovas vangiai bei nesavalaikiai vykdo sutartis, inicijavo Papildomų susitarimų sudarymą:1) 2022-04-22 sudarytas Papildomas susitarimas prie Mūro sutarties; 2) 2022-09-29 sudarytas Papildomas susitarimas prie Mūro, Stogo, Lentelių ir Tvoros sutarties <...> Susitarimuose nurodoma, kad <...> jeigu pagal bet kurią iš rangos sutarčių atsiranda pinigų trūkumas, Užsakovas gali panaudoti kitoje sutartyje esantį pinigų likutį <...> Nepriklausomai nuo to, kad visos Sutartys, su Rangovu yra nutrauktos, Užsakovui nepakanka lėšų defektų pašalinimui pagal Stogo sutartimi, Rangovui netinkamai ir nesavalaikiai atliekant darbus, statinių fasadams padarytą žalą, todėl Susitarimuose nustatyta tvarka informuojame, kad atsiradus pinigų trūkumui naudojamas kitose Sutartyse esantis pinigų sulaikymas/ likutis ir perkeliamas į Stogo sutartį pagal Šalių sudarytus Susitarimus prie Sutarčių. <...> Lentelių sutartis nutraukta, Užsakovui sumokėjus avansą, Rangovas pristatė medžiagų avanso sumai, tačiau darbai nebuvo vykdomi, todėl sulaikymas netaikomas. Pagal Tvoros sutartį, Rangovas visiškai darbų nevykdė, nors Užsakovas pervedė 10 704,45 Eur avansą, tačiau Rangovas pristatė medžiagų tik už 3 145 Eur + PVM (185 vnt. stulpeliai, kurių vnt. kaina 17 Eur, viso su PVM už 3 805,45 Eur), o likusios avanso dalies negrąžino ir darbų nevykdė, todėl susidarė 6 899 Eur permoka, kuria mažinama Mūro sutarties sulaikymo suma“.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė teikė atsakovei statybos medžiagas pagal rangos sutartis, o ne pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė liko skolinga už ieškovės patiektas statybines medžiagas prašomą priteisti sumą bei kad ieškovės pateiktų statybinių medžiagų nepadengė atsakovės avansu pagal statybos rangos sutartis sumokėta suma.
Dėl šalis siejančių teisinių santykių pobūdžio
17. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių nebuvo pirkimo – pardavimo teisinių santykių, pagal kuriuos buvo išrašytos 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaitos faktūros Serija JV Nr. 176 ir Nr. 183.
18. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis, o reikalavimą grindžia tik dviem PVM sąskaitomis faktūromis. Taigi ieškovė turėjo įrodyti, kad šalys sudarė susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat turėjo būti įrodytos šio susitarimo sąlygas dėl kainos dydžio, kainos sumokėjimo terminų, taip pat aplinkybes, susijusios su sutarties vykdymu, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties dalyko (perkamų kilnojamųjų daiktų) perdavimu pirkėjui.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 29 punktas). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).
22. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).
23. Pažymėtina, kad byloje atsakovė pateikė įrodymus, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. liepos 21 d. sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. KI-JON/2022/07/21, o 2022 m. rugsėjo 29 d. sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2022/09/29. Pagal Sutartį Nr. 1 ieškovė įsipareigojo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti fasado apdailos įrengimo darbus iki 2022 m. spalio 1 d. savo sąskaita ir rizika už komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą. Pagal Sutartį Nr. 2 ieškovė įsipareigojo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti tvoros, širmos, šilumos bloko apdailos įrengimo darbus iki 2022 m. lapkričio 30 d. savo sąskaita ir rizika pagal komerciniame pasiūlyme nurodytus įkainius. Pagal šias sutartis buvo išrašytos išankstinės (avansinės) PVM sąskaitos faktūros dėl 20 000 Eur sumokėjimo pagal Sutartį Nr.1 ir 10704,45 Eur pagal Sutartį Nr. 2, kurios atitinkamai buvo apmokėtos 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. spalio 24 d.
24. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga (CK 6.686 straipsnio 1 dalis).
25. Šalys Sutarties Nr. 1 8.1 punkte, be kita ko nustatė, kad į sutarties kainą yra įtrauktos visos rangovo išlaidos, susijusios su darbais, įskaitant mechanizmų, medžiagų kainą, darbo jėgos kainą, transporto išlaidas, kitų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių sutarties kainą, nurodytą Priede Nr. 2, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio susitarimo tarp šalių. Sutarties Nr. 2 8.1 punkte taip pat susitarta, kad Priede Nr. 2 yra nurodyti fiksuoti ir pilni sąmatiniai įkainiai, į kuriuos yra įtrauktos visos rangovo išlaidos, susijusios su medžiagų kaina, darbo jėgos, mechanizmų išlaidomis, mokesčiais, draudimo, transportavimo ir kitomis rangovo išlaidomis. Rangovas darbus ir visus kitus šiose Sutartyse numatytus įsipareigojimus vykdo savo sąskaita ir rizika (Sutarčių Nr. 1 ir 2 3.3 punktas). Taigi sutartimis buvo susitarta, kad būtent ieškovė rūpinasi medžiagomis, tarp jų metaliniais tvoros stulpeliais ir medinėmis apdailos lentelėmis (džiovintomis, impregnuotomis). Tokios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė neturėjo poreikio įsigyti papildomai tokių medžiagų, kadangi Sutartimis buvo numatyta, kad ieškovė rūpinasi medžiagomis.
26. Sutartis Nr. 1 šalių bendru sutarimu nutraukta 2023 m. sausio 15 d., kartu susitarta, kad atlikta darbų už 20 000 Eur su PVM, t. y. už tiek, kiek buvo sumokėta pagal 2022 m. liepos 21 d. išankstinę (avansinę) PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės 2022 m. birželio 21 d. raštas taip pat patvirtina, kad buvo nutraukta ir Sutartis Nr. 2, šiame rašte taip pat nurodoma, kad pagal Sutartį Nr. 1 ieškovė pristatė medžiagų avanso sumai, tačiau darbai nebuvo vykdomi, o pagal Sutartį Nr. 2 darbų nevykdė, pristatė medžiagų tik už 3 145 Eur + PVM (185 vnt. stulpeliai, kurių vnt. kaina 17 Eur, viso su PVM už 3 805,45 Eur), o likusios avanso dalies negrąžino. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal Sutartis atsakovė su ieškove už atliktus darbus ir faktinį pristatytą medžiagų kiekį yra atsiskaičiusi.
27. Sutarčių 5.1 punkte nustatyta, kad rangovui atlikus visus sutartinius įsipareigojimus bei pašalinus visus darbų trūkumus, šalys pasirašo baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atliktų darbų aktai, bei baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktai pasirašomi tik su sąlyga, kad rangovas užsakovui pateikė statybos darbų žurnalą, išpildomąsias nuotraukas, įrengtų sistemų bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatus, paslėptų darbų aktus, panaudotų medžiagų ir įrangos atitikties sertifikatus ir deklaracijas, ir kitus dokumentus tiek, kiek jie susiję su darbų rezultatu popieriniu ir el. variantu (Sutarčių 5.5 punktai). Ieškovė, grįsdama skolos faktą, nepateikė atliktų darbų aktų ir baigiamojo darbų perdavimo – priėmimo akto, ar kitokio medžiagų pristatymo dokumento, iš kurių būtų matyti panaudotos / pristatytos statybinės medžiagos, jų kiekis ir kaina (CPK 178 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose, tiek 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaitose faktūrose Serija JV Nr. 176 ir Nr. 183, ieškovė įvardinama kaip pardavėja, o atsakovė kaip pirkėja, taigi tokia aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindžia būtent pirkimo – pardavimo teisinių santykių egzistavimą, kadangi net ir egzistuojant statybos rangos santykiams, ieškovė išrašydama sąskaitą šalis įvardija kaip pardavėją ir pirkėją. Ieškovė nepateikė pirkėjo užsakymų, medžiagų perdavimo aktų, važtaraščių, užsakymų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių medžiagų pristatymo atsakovei laiką ir vietą, kurie galėtų pagrįsti, kad pristatytos prekės nėra susijusios su Sutartimis, o pateiktos po šių Sutarčių nutraukimo. Taip pat minimose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodytas jų apmokėjimo terminas. Kaip minėta, ieškovė privalėjo įrodyti pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas (kainą, terminus, aplinkybes, susijusios su sutarties vykdymu), tačiau jų neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovė prašo priteisti 19 352,02 Eur iš atsakovės, tačiau tokia skolos suma neatitinka PVM sąskaitos faktūrose nurodytų sumų (bendra suma 25 348,20 Eur su PVM), taip pat ieškovė ieškinyje nepagrindė, kodėl būtent tokia skola, pavyzdžiui, ar atsakovė atsiskaitė dalinai, ar buvo kokie įskaitymai ir pan.
29. Apeliantė teigia, kad mažai tikėtina, kad pagrindinė PVM sąskaita-faktūra pagal išankstinę (avansinę) sąskaitą-faktūrą JV Nr. 142 būtų išrašyta beveik po metų, kai finansiniai metai baigiasi gruodžio 31 d. Visgi byloje nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 1, vėlavo atlikti darbus, dėl ko šalių bendru sutarimu sutartis buvo nutraukta 2023 m. sausio 15 d., buvo sudaryta ne viena sutartis, o keturios, kurios visos buvo nutrauktos (žiūrėti šios nutarties 15 punktą), todėl vien tai, kad 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija JV Nr. 176 išrašyta po ilgo laikotarpio nereiškia, kad ji nėra susijusi su Sutartimi Nr. 1. Be to, ieškovė kitų pagrindinių PVM sąskaitų faktūrų pagal Sutartis Nr. 1 ir 2 išrašytas išankstines (avansines) sąskaitas faktūras nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios sąskaitos susijusios su Sutartimis Nr. 1 ir 2.
30. Būtent ieškovei buvo pareiga įrodyti: kada pristatytos statybinės medžiagos, nurodytos 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaitose faktūrose, kad šios prekės priimtos atsakovės kaip nesusijusios su statybos rangos sutartimis, tačiau apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad byloje nėra įrodymų, kad metaliniai stulpeliai ir medinės apdailos lentelės yra susijusios su Sutartimis Nr. 1 ir 2. Apeliantė nurodo, kad 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JV Nr. 176 nurodytos medinėms apdailos lentelės, kurių ir mato vienetas (m²) ir kiekis skiriasi nuo statybos rangos sutarties Nr. 2022/09/29 priede Nr. 2 – sąmatoje / Komerciniame pasiūlyme nurodytų tiek pavadinimų, tiek medžiagų kiekio, tiek ir jų mato vienetų. Visgi pažymėtina, kad pateiktas komercinis pasiūlymas yra susijęs su Sutartimi Nr. 2, o ne Sutartimi Nr. 1, kuria būtent ieškovė įsipareigojo atlikti fasado apdailos įrengimo darbus. Įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JV Nr. 176 nurodytos medinės apdailos lentelės yra susijos su Sutartimi Nr. 1, kadangi vykdant šią sutartį ieškovė turėjo savo medžiagomis atlikti fasado apdailos įrengimo darbus, bei atsakovė 2021 m. birželio 21 d. rašte ieškovei nurodė, kad pagal šią sutartį ieškovė pristatė medžiagų avanso sumai, kas taip pat atitinka 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaitoje-faktūroje JV Nr. 176 nurodytą 20 000 Eur sumą.
31. Apeliantė teigia, kad atsakovės 2022 m. spalio 18 d. išankstinė (avansinė) sąskaita JV Nr. 2022/10/18 buvo apmokėta pagal visai kitą sutartį, t. y. pagal 2022 m. spalio 18 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2022/10/18, o ne pagal Sutartį Nr. 2. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi, pirmiausia, atsakovė nurodė, kad būtent ši 2022 m. spalio 18 d. išankstinė (avansinė) sąskaita ir pagal ją atliktas mokėjimas atliktas už Sutartį Nr. 2, priešingų įrodymų ieškovė nepateikė (pavyzdžiui jos nurodomos 2022 m. spalio 18 d. Statybos rangos sutarties Nr. 2022/10/18). Antra, minėta, kad pagal Sutartį Nr. 2 atsakovė turėjo sumokėti 60 proc. avansinį mokėjimą nuo pateikto komercinio pasiūlymo, kurio bendra suma 17 840,75 Eur (5 550 Eur + 3 145 Eur + 3 145 Eur + 6 043,75 Eur), taigi 60 procentų nuo šios sumos būtent sudaro 10 704,45 Eur, o 2022 m. spalio 18 d. išankstinė (avansinė) sąskaita JV Nr. 2022/10/18 ir buvo išrašyta dėl 10 704,45 Eur sumos, tokia suma buvo apmokėta atsakovės 2022 m. spalio 24 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2022 m. spalio 24 d. atsakovės atliktas mokėjimas yra susijęs su Sutartimi Nr. 2.
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Sutarties Nr. 2 priede Nr. 2 nėra nurodyta, kad vieno metalinio stulpelio kaina būtų 260 Eur be PVM, tačiau įrodymų visuma neįrodo, kad tarp šalių dėl šių stulpelių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Minėta, kad byloje ieškovė nepateikė jokių statybinių medžiagų perdavimo aktų, važtaraščių, užsakymų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių medžiagų pristatymo atsakovei laiką ir vietą, bei kokios statybinės medžiagos buvo užsakytos, vien PVM sąskaitos faktūros išrašymas nepatvirtina pirkimo – pardavimo sutarties egzistavimo. Atsakovės atstovas 2023 m. sausio 9 d. el. laiške dėl Sutarties Nr. 2 reikalavo ieškovės į aktą įrašyti į objektą pristatytas medžiagas dažytus stulpelius ir kitas užsakytas ir apmokėtas avansu medžiagas. Kartu prie laiško pateiktose fotonuotraukose matyti, kad buvo pristatyta daugiau nei 17 vnt. metalinių tvoros stulpelių. Ieškovė 2023 m. sausio 17 d. el. laiške nurodė, kad pagal gautą avansinį mokėjimą yra nupirkti tvoros stulpeliai ir pristatyti į objektą. Minėta, kad ieškovei nebuvo poreikio įsigyti papildomai statybinių medžiagų, kadangi pagal rangos sutartis jas turėjo pristatyti rangovas, t. y. ieškovė. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija JV Nr. 183 susijusi su Sutartimi Nr. 2, medžiagos pristatytos į objektą remiantis šia sutartimi, o ne atskira pirkimo – pardavimo sutartimi. Be to, abejotina, kad ieškovė turėjo galimybe kitu laiku pristatyti metalinius tvoros stulpelius, kadangi ieškovė dar 2023 m. sausio 17 d. el. laiške nurodė, kad įmonės finansinės situacija yra bloga, dėl ko ji nebegali atlikti darbų pagal Sutartį Nr. 2.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės 2023 m. kovo 14 d. sąskaitose faktūrose nurodytos statybinės medžiagos buvo pateiktos atsakovei pagal Sutartį Nr. 1 ir 2 ir turėjo būti panaudotos ieškovei atliekant rangos darbus. Ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai dėl 2023 m. kovo 14 d. sąskaitose faktūrose nurodytų statybinių medžiagų, tokių santykių nebuvimą patvirtinta sudarytos rangos sutartys bei kiti aukščiau aptarti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Dėl bylos baigties
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl panaikindamas preliminarų sprendimą ir atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
37. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas atsakovės UAB „Kalnėnų idėjos“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1 335,84 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.
38. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius yra teismo paskirtas bankrutuojančio juridinio asmens atstovas. Kai teismo sprendimo pagrindu atsiranda bankrutuojančios įmonės prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kadangi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas susidarė po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, šias išlaidas lėmė ieškovės bankroto administratorės veiksmai, yra pagrindas 1 335,84 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės bankroto procesui administruoti skirtų lėšų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš (apeliantės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“, juridinio asmens kodas 305195518, bankroto proceso administravimui skirtų lėšų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalnėnų idėjos“, juridinio asmens kodas 305727227, 1 335,84 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Asta Pikelienė
Urmila Valiukienė
Linas Zinkevičius