Civilinė byla Nr. e3K-3-162-421/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16020-2024-6;

2-68-3-15939-2024-4; 2-68-3-15476-2024-0;

2-68-3-20235-2024-9; 2-68-3-15931-2024-6;

2-68-3-15774-2024-1; 2-68-3-15488-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.2.1; 3.1.7.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Skyline Express Airlines“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d., gegužės 6 d., birželio 10 d. nutarčių, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėse bylose pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinius atsakovei „Skyline Express Airlines“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydį bylose pagal keleivių teises perėmusios bendrovės ieškinius dėl kompensacijos už sutrikdytą skrydį, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė, perėmusi keleivių reikalavimo teises, septyniose atskirose bylose prašė priteisti iš atsakovės kompensacijas už to paties skrydžio, vykusio 2024 m. balandžio 14 d. maršrutu Vilnius–Hurgada, vėlavimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šešiose bylose ieškiniai pareikšti 2024 m. rugpjūčio 27–30 d., vienoje byloje – spalio 14 d.

3.       Atsakovė nesutiko su prašomo priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydžiu, nurodžiusi, kad ieškiniai yra nesudėtingi ir parengti pagal šabloną, keičiant tik keleivių anketinius duomenis. Ieškinių materialiųjų reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo atsakovė neginčijo.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. spalio 13 d. nutartimi septynios civilinės bylos pagal atsakovės kasacinius skundus yra sujungtos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Pirmosios instancijos teismai ieškinius tenkino visiškai: priteisė ieškovei jos prašytas kompensacijas (po 400 Eur kiekvienam keleiviui), procesines palūkanas, taip pat visų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginimą – penkiose bylose po 726 Eur, vienoje byloje – 1573 Eur, dar vienoje – 753 Eur. Penkiose bylose buvo priimti sprendimai už akių.

6.       Apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję bylas pagal atsakovės atskiruosius ir apeliacinius skundus, skundžiamomis nutartimis pirmosios instancijos teismų sprendimus paliko nepakeistus.

7.       Savo sprendimą nemažinti prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio apeliacinės instancijos teismai grindė šiais argumentais:

7.1.       Vien tik ta aplinkybė, kad šalies procesinio dokumento parengimas pagal savo pobūdį ir bylos nesudėtingumą nelėmė didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, savaime nereiškia, jog ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų dokumentams parengti. Nors teisinė argumentacija ieškovės pateikiamuose ieškiniuose iš esmės nekinta, tačiau ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškiniui parengti reikalingo laiko; tokio pobūdžio kaip ši byloms yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas privalo įvertinti reikalavimo priteisti kompensaciją pagrįstumą, atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę ir priežastis, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes. Tikslus faktinių aplinkybių pateikimas ir teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai parinkimas negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Priteisiamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis negali būti apskaičiuojamas tik vadovaujantis taikomos materialiosios teisės normos pasikartojimo daugelyje ieškinių kriterijumi, neatsižvelgiant į kartu su ieškiniu teikiamus priedus bei juose atskleistų faktinių aplinkybių individualumą;

7.2.       buvo pateikti ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų realumą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai; išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, priešingai – yra 7 kartus (vienoje byloje – 3,5 karto) mažesnė;

7.3.       ieškovės teisinės pagalbos išlaidos yra patirtos tiek už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, tiek už vertimus, kuriuos atliko pats ieškovės atstovas, t. y. turėjo tinkamai parengti ir išversti iš anglų kalbos į lietuvių ir ukrainiečių kalbas visus ieškinio priedus;

7.4.       nėra pagrindo pripažinti ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis;

7.5.       kitose (daugiau nei 20) tokio tipo bylose teismai ieškovei priteisė visą prašomą patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo sumą; taigi, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos praktikos analogiškose bylose („horizontalusis precedentas“);

7.6.       atsakovė neginčija sprendimo dėl kompensacijos priteisimo, todėl pripažintina, kad atsakovė kompensaciją pripažįsta, tačiau gera valia jos ieškovei nesumokėjo. Tokia atsakovės pozicija lėmė ieškovės kreipimąsi į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis) ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą bei paskirstymą, atsižvelgiant į procesinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis);

7.7.       atsakovė penkiose bylose buvo pasyvi, neteikė prašymų pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą, neginčijo nei ieškovės reiškiamo materialiojo reikalavimo, nei patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, t. y. tinkamai neįgyvendino savo procesinių teisų, todėl jai kilo teisinės pasekmės, kurios įtvirtintos sprendimo už akių institutu.

8.       Taip pat visose bylose ieškovei iš atsakovės priteista po 484 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9.       Atsakovė kasaciniais skundais prašo panaikinti bylose priimtų teismų procesinių sprendimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniai skundai yra grindžiami šiais argumentais:

9.1.       Bylas nagrinėję teismai netinkamai pritaikė proceso teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimu ir paskirstymu, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir jo nuostatos neturėtų būti aiškinami ir taikomi taip, kad galėtų sudaryti prielaidas pelnytis iš kilusių teisinių ginčų (pvz., sąmoningai inicijuojant keletą teisminių procesų dėl to paties sutrikdyto skrydžio, tokiu būdu siekiant didesnio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nei inicijavus vieną teisminę bylą). Taip ne tik sukuriama nepagrįsta našta kitai ginčo šaliai, bet ir teismai dirbtinai užverčiami savarankiškomis bylomis, kurios galėtų būti nagrinėjamos kaip viena byla vieno teisėjo (kartu išvengiant ir viešųjų administracinių resursų eikvojimo, skirtingose bylose nagrinėjant tapačius reikalavimus). Priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal tipinius (šabloninius) ieškinius, buvo pažeisti CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti principai, nes nebuvo vertintas priteisiamo išlaidų atlyginimo perteklinis pobūdis, nebuvo atsižvelgta į bendrą teismuose inicijuotų bylų skaičių, šabloninių ieškinių naudojimą, dirbtinai inicijuojant skirtingas teismines bylas dėl to paties pobūdžio reikalavimų, bet dėl skirtingų keleivių. Taip pat neatsižvelgta į bylų nesudėtingumą ir netgi galėjimą reikšti vieną bendrą ieškinį, dirbtinai neskaidant tapačių reikalavimų į atskirus teisminius procesus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė 2025 metais jau pateikė 390 analogiško pobūdžio ieškinių, iš kurių 27 bylose yra reikalaujama kompensacijų už tą patį vėlavusį skrydį (2024 m. balandžio 14 d. maršrutas Vilnius–Hurgada). Tokių ieškinių teisinis pagrindas ir faktinė argumentacija būna identiški ar labai panašūs.

9.2.       Sąskaitose, kurių pagrindu buvo priteistas išlaidų atlyginimas, pateiktas suteiktų paslaugų aprašymas net neatitiko realiai suteiktų paslaugų pobūdžio, taigi ne tik ieškiniai, bet ir išrašomos sąskaitos yra tipinės (šabloninės), nesiejant jose atspindėtų ūkinių operacijų su realiai konkrečioje byloje suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Ieškovė nurodo, kad išlaidas už teisines paslaugas tariamai sudaro ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas, pateikimas teismui ir bylos dokumentų analizė ir atstovavimas, tačiau byloje nebuvo dokumentų, kuriuos ieškovei reikėjo analizuoti, nebuvo teismo posėdžio, kuriame būtų reikėję atstovauti, nebuvo poreikio ir rengti papildomus procesinius dokumentus. Ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis nesiskiria nepriklausomai nuo to, kiek keleivių interesų ji konkrečioje byloje gina. Tokia praktika kelia abejonių dėl išlaidų realumo ir pagrįstumo, kadangi ieškovės patiriamos išlaidos nėra proporcingos faktinei darbų apimčiai ar atstovaujamų asmenų skaičiui. Anketinių duomenų keitimas ir šabloninių sąskaitų teikimas teismui negali būti vertinami kaip advokato teisinių paslaugų teikimas kiekvienu atveju iš naujo.

10.       Atsiliepimais į kasacinius skundus ieškovė prašo juos atmesti, bylose priimtus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teisės į teisminę gynybą principas apima šalies teisę vesti bylą per profesionalų atstovą, kuris, byloje dalyvaujančio asmens nuomone, gali geriausiai apginti jo pažeistas teises. Asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų neišieškojimas iš bylą pralaimėjusio asmens reikštų asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Išlaidos už teisinę pagalbą neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos buvo pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Maksimali Rekomendacijose nustatyta už ieškinį priteistina suma buvo net kelis kartus didesnė, nei prašė priteisti ieškovė. Ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma, priešingai nei teigia atsakovė, buvo apskaičiuota ieškovės atstovui įvertinus visus aktualius Rekomendacijose nustatytus kriterijus. Bylos nesudėtingumas savaime nereiškia, kad ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniui parengti. Kaip nurodoma apeliacinio teismo praktikoje, net ir standartinio (tipinio) procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko ir tai turi būti įvertinama priimant sprendimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Ieškovės atstovas turėjo tinkamai parengti ir išversti visus ieškinio priedus iš anglų kalbos į lietuvių ir į ukrainiečių kalbas: versti reikėjo tiek kelionės bilietą, tiek paaiškinimą dėl skrydžio atvykimo laiko, tiek atsakovei išsiųstą pretenziją ir atsakovės atsakymą į ją, tiek reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat išversti į ukrainiečių kalbą patį ieškinį. Ieškovė siekė sutaupyti, neperkeldama profesionalų vertimo išlaidų atsakovei. Nors teisinė argumentacija ieškovės pateikiamuose ieškiniuose iš esmės nekinta, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškiniui parengti reikalingo laiko. Tikslus faktinių aplinkybių surinkimas, analizė, įvertinimas, teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai suformulavimas negali būti vertinami kaip analogiškas darbas. 

10.2.       Sąskaitose nurodyta „bylos dokumentų analizė“ šiuo atveju apima susipažinimą su medžiaga, reikalinga ieškiniui parengti, jos analizę; „atstovavimas teisme“ apima visumą procesinių veiksmų, susijusių su atstovavimu kliento teisėms ir pareigoms byloje. Ieškovės atstovas nagrinėjamu atveju parengė ir pateikė ieškinį, kitus dokumentus, administravo visą bylos procesą, taigi akivaizdu, jog atstovavimo paslaugos šioje byloje buvo suteiktos, o atsakovė nepagrįstai atstovavimo teisme sąvoką susiaurina iki dalyvavimo teismo posėdžiuose. Ieškovė, kaip jau nurodyta, taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo su priedais. Ieškovei išrašomų sąskaitų sumos skiriasi: pavyzdžiui, dviejose bylose, įvertinus suteiktų paslaugų apimtis, buvo išrašytos kitokių (didesnių) sumų sąskaitos už teisines paslaugas.

10.3.       Nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra jokio pagrindo taikyti bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį, nustatytą CPK 93 straipsnio 4 dalyje, t. y. įvertinus bylos proceso eigą nebuvo ir nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovės procesinis elgesys būtų nesąžiningas. Ieškovė pareiškė pagrįstą ieškinį, jo materialieji reikalavimai buvo pripažinti pagrįstais, ji aktyviai ir operatyviai dalyvavo bylos procese. Ieškovė nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų keleivių pareikšti viename ieškinyje. Į teismą ieškovė kreipėsi atskirais ieškiniais, nes: (1) pareikšti reikalavimai susiję su tarpusavyje niekaip nesusijusiais keleiviais; (2) keleiviai skirtingu metu kreipėsi į ieškovę; (3) keleiviai skirtingu metu pasirašė atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove; (4) ieškovė atskirai vertina kiekvieno keleivio pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami reikalavimui pareikšti; (5) ieškovė išsiunčia atsakovei atskiras pretenzijas skirtingu metu; (6) bylų medžiaga teisininkams perduodama taip pat skirtingu metu.

10.4.       Kita vertus, svarbu įvertinti ir atsakovės kaltę dėl proceso. Būtent bylinėjimosi išlaidų klausimas ir atbaido keleivius kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Keleiviai dažnai bijo ir nenori patirti papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms, o oro linijų bendrovės, įskaitant atsakovę, tuo naudojasi, apsunkindamos keleiviams galimybę atgauti kompensacijas, nes žino, kad daugeliu atvejų keleiviai nesiryš ginti savo teisių teisme ir tuo labiau naudotis advokato paslaugomis. Tiek atsakovei, tiek kitoms oro linijų bendrovėms yra labai nenaudinga ieškovės ir kitų panašią veiklą vykdančių įmonių veikla, nes jos informuoja keleivius apie galimybes gauti kompensacijas ir padeda jas gauti. Taip pat jos turi galimybes kreiptis dėl profesionalų teisinių paslaugų. Atsakovė galėjo nepatirti absoliučiai jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, būtų įvykdžiusi teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y., gavusi ieškovės pretenzijas, būtų sumokėjusi ieškovei kompensacijas. Toks atsakovės elgesys, kai ji ikiteisminės stadijos metu nepagrįstai atsisakė mokėti kompensacijas, o teisminio proceso metu tokios savo pareigos jau neginčija, akivaizdžiai prieštarauja vienam iš pagrindinių 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – ir Reglamentas), siekiamų tikslų – užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė pati yra kalta dėl šio teisminio proceso. Kita vertus, atsakovė buvo pasyvi net ir pradinės teisminės stadijos metu – dėl to buvo priimti sprendimai už akių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priteistino išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydžio bylose pagal keleivių teises perėmusios bendrovės ieškinius dėl kompensacijos už sutrikdytą skrydį

11.       Kasaciniu skundu atsakovė kelia klausimą dėl CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų netinkamo aiškinimo ir taikymo priteisiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą bylose pagal ieškovės teiktus šabloninius ieškinius dėl kompensacijų už tą patį sutrikdytą skrydį. Teisėjų kolegija pasisakys dėl to, kaip tokiu atveju turėtų būti vertinamas reikalavimų pareiškimas atskirose bylose ir atitinkamai apskaičiuojamas priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis.

12.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

13.       Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).

14.       Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

16.       Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas). Tokios aplinkybės kaip bylos nesudėtingumas ir nedidelė ginčo suma gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 28 punktas).

17.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimo. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).

18.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

19.       Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo: 1) turi pirmiausia nustatyti, ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

20.       Nagrinėjamoje byloje, siekdama įvertinti pirmiau aptartų CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų taikymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tinkamumą, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl ieškovės procesinio elgesio reiškiant reikalavimus dėl kompensacijų už to paties skrydžio sutrikdymą atskirose bylose.

21.       CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kurių esmė yra užtikrinti greitą, efektyvų bylos nagrinėjimą, išvengiant proceso vilkinimo ir bereikalingų išlaidų, sutelkiant visus veiksmus į vieną nenutrūkstamą procesą, kad byla būtų išspręsta per minimalų laiką, naudojant mažiausiai resursų, ir užtikrinant teisingą bei pagrįstą sprendimą. 

22.       Reikalavimai dėl to paties sutrikdyto skrydžio grindžiami tais pačiais faktais: tuo pačiu skrydžio numeriu, ta pačia skrydžio data ir maršrutu, tuo pačiu skrydžio sutrikimo pobūdžiu (vėlavimu, atšaukimu ar atsisakymu vežti), tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias oro vežėjas nurodo kaip atleidžiančias nuo atsakomybės. Skrydžio sutrikimas yra vienas įvykis, turintis vieną priežastį ir turėtų būti teisiškai vertinamas vienoje byloje. Reikalavimų dėl vieno skrydžio skaidymas į kelias bylas neatspindi realios situacijos ir dirbtinai fragmentuoja ginčą. Teisinis tokių reikalavimų pagrindas taip pat sutampa – reikalavimai grindžiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, nuostatomis. Skirtingose bylose vertinant tas pačias faktines aplinkybes kyla, be kita ko, skirtingų sprendimų dėl to paties skrydžio rizika. Tokia situacija prieštarautų teisinio tikrumo principui. 

23.       Taigi nors ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą neigia esanti saistoma pareigos reikšti visus iš to paties skrydžio sutrikdymo kylančius reikalavimus vienoje byloje, tačiau tokia jos pareiga kildinama iš CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų. Atsižvelgiant į tai, kad keleivių teises perėmusios bendrovės reikalavimai dėl vieno sutrikdyto skrydžio yra tarpusavyje susiję, grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo pačiu teisiniu pagrindu, pateikti juos vienoje byloje nėra tik ieškovės teisė, bet jos procesinė pareiga. 

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė turi teisę į veiksmingą ir koncentruotą gynybą. Kai visi reikalavimai dėl vieno skrydžio pateikiami vienoje byloje, atsakovė gali argumentus ir įrodymus pateikti viename procese, išvengti pasikartojančių procesinių veiksmų.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimų skaidymas, kai tam nėra objektyvaus pagrindo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Keleivių teises perėmusios bendrovės (ieškovės) procesinis elgesys, sąmoningai skaidant reikalavimus dėl to paties sutrikdyto skrydžio į atskiras bylas, dirbtinai didina šalių bylinėjimosi išlaidas, bylų skaičių, apkrauna teismus daugkartiniu tapačių faktinių aplinkybių nagrinėjimu, sudaro prielaidas prieštaringiems sprendimams, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

26.       Bylos duomenimis, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko nagrinėjamu atveju ieškovė būtų priversta reikalavimus dėl to paties sutrikdyto skrydžio reikšti atskirose bylose: šeši reikalavimai pareikšti 2024 m. rugpjūčio 27–30 d., ir tik vienas – spalio 14 d.; reikalavimų perleidimo sutartys su keleiviais pasirašytos taip pat panašiu metu: 2024 m. balandžio 14–26 d., gegužės 16 d. ir birželio 9 d. 

27.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės procesinis elgesys, dirbtinai skaidant iš to paties sutrikdyto skrydžio kildinamus reikalavimus į atskiras bylas, vertintinas kaip nesąžiningas ir pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Toks elgesys nedera su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei sąžiningo bendradarbiavimo principais. Vienoje byloje pateikiant visus reikalavimus dėl vieno skrydžio, būtų užtikrinamas koncentruotas ginčo nagrinėjimas ir racionalus teismo bei kitos proceso šalies laiko ir išteklių naudojimas.

28.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, kai ieškovė, dirbtinai skaidydama iš to paties sutrikdyto skrydžio kildinamus reikalavimus, reiškė atskirus reikalavimus, jai atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydis skaičiuotinas atsižvelgiant į tai, kad visi šie reikalavimai galėjo ir turėjo būti pareikšti vienoje civilinėje byloje. Toks ieškovės procesinis elgesys, kai reikalavimai reiškiami atskirose bylose ir kiekvienoje jų atskirai prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, vertintinas kaip nepagrįstas išlaidavimas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir todėl yra pagrindas mažinti prašomą priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydį, vertinant teiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį taip, tarsi jos buvo teiktos vienoje civilinėje byloje.

29.       Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su ieškovės argumentais, kad jos prašomos priteisti sumos už kiekvieno ieškinio parengimą ir susijusias paslaugas yra mažesnės, nei nustatyta Rekomendacijose (už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus dydis viršija 5000 Eur). Tačiau taip pat pažymėtina, kad Rekomendacijose nustatyta maksimali priteistina išlaidų advokato pagalbai atlyginimo suma neturėtų būti savaime taikoma, neatsižvelgiant į kitus CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus. Nagrinėjama byla, net sujungus septynis reikalavimus, yra nesudėtinga, nedidelės apimties, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Byloje sprendžiamas klausimas ieškovei, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį – reikalavimų oro vežėjams dėl Reglamente įtvirtintų kompensacijų keleiviams teikimą – buvo elementarus ir rutininis, jis nėra naujas teismų praktikoje. Priteisiamų kompensacijų dydžiai nustatyti Reglamente ir nereikalauja individualiai patirtos žalos fakto ar dydžio vertinimo. Visuose pareikštuose ieškiniuose dėstomos faktinės aplinkybės yra tapačios, skiriasi tik keleivių anketiniai duomenys, visose bylose ieškovei atstovauja tas pats advokatas, todėl nepagrįstais laikytini ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad kiekvieno ieškinio dokumentams parengti jos atstovas įdėjo darbo ir laiko, analizuodamas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atstovui rengiant beveik tapataus turinio procesinius dokumentus, keičiant tik keleivių duomenis ir, priklausomai nuo keleivių skaičiaus, – prašomų priteisti kompensacijų sumas, neprireikė itin daug specialių žinių ar didelių darbo laiko sąnaudų.

30.       Kaltė (atsakomybė) dėl proceso neabejotinai tenka atsakovei, kuri geranoriškai neišmokėjo kompensacijų, nors jų dydžio ar pagrįstumo teisme neginčijo. Ši aplinkybė reikšminga pirmiausia paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal bylos išnagrinėjimo rezultatus ir nenusveria pirmiau aptartų kriterijų, leidžiančių teismui mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydį, visumos.

31.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo priteisti ieškovei viso jos prašomo išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, taigi bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydžio nustatymą, tinkamai neįvertino CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų visumos ir analogiškų bylų daugeto. Dėl to jų priimtų procesinių sprendimų dalys dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei naikintinos ir dėl prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priimtinas naujas sprendimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 28–29 punktuose išvardytas aplinkybes, nusprendžia, kad protingas ir pagrįstas ieškovės išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šiuos septynis reikalavimus atlyginimas sudaro 2000 Eur, o apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko tik dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, buvo teikiami analogiško turinio atsiliepimai į atsakovės atskiruosius (penkiose bylose) ir apeliacinius skundus, – 1500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydis atspindi tinkamą pusiausvyrą tarp ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistina 173 Eur žyminio mokesčio, sumokėto teikiant ieškinio reikalavimus. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 3673 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

32.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus atsakovės kasacinius skundus, ieškovės kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė nepateikė kasaciniame teisme savo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, dėl to jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

33.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16020-2024-6),

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties (teisminio proceso Nr. 2-68-3-15939-2024-4),

Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties ir Telšių apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties (teisminio proceso Nr. 2-68-3-20235-2024-9),

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties (teisminio proceso Nr. 2-68-3-15476-2024-0),

Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo (teisminio proceso Nr. 2-68-3-15488-2024-3),

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties (teisminio proceso Nr. 2-68-3-15931-2024-6),

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo (teisminio proceso Nr. 2-68-3-15774-2024-1) dalis, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. papildomą nutartį (teisminio proceso Nr. 2-68-3-15774-2024-1) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo panaikinti ir dėl šio klausimo priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ (j. a. k. 304423851) iš atsakovės „Skyline Express Airlines“ (j. a. k. 36129430) 3673 (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė