Civilinė byla Nr. e2A-2116-656/2021

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01090-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.4.; 3.3.1.18.3.

(S)

        VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                              N U T A R T I S

                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                          2021 m. spalio 12 d.

                                                                        Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal asmens, kurio neveiksnumą prašomą peržiūrėti, neveiksniu pripažintos A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bylą pagal pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo A. V. buvo pripažinta neveiksnia peržiūrėjimo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo,

                                                  n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos (toliau – Komisija) atstovė prašė peržiūrėti 2003-05-07 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo A. V. buvo pripažinta neveiksnia ir pripažinti ją neveiksnia ar ribotai veiksnia pareiškime nurodytose gyvenimo srityse; paskirti L. Š. globėja bei turto administratore.

2.       Pareiškėja nurodė, kad A. V. globėja buvo paskirta jos motina A. V., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, A. V. atžvilgiu priimtas teismo sprendimas peržiūrėtas nebuvo. A. V. gali savarankiškai tvarkyti savo išlaidas, ji pati apsiperka, vyksta į parduotuvę bei pas gydytoją, bet nėra tikrumo, kad ji gali savarankiškai susitvarkyti visose gyvenimo srityse. Abejojama, ar ji galės tvarkyti reikalus su įvairiomis įstaigomis ir institucijomis, pvz. pasiimti pinigų iš bankomato, tvarkyti finansinius reikalus banke, ir kt. Komisijos manymu, ji negalėtų steigti įmonių, būti jų nariu, negalėtų būti globėja. SutinkO su teismo psichiatrijos akte pateiktomis išvadomis.

II.                      Teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai ir pakeitė 2003-05-07 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo A. V. buvo pripažinta neveiksnia.

4.       Teismas pripažino A. V. neveiksnia šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

5.       Teismas pripažino A. V. ribotai veiksnia šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis.

6.       Teismas rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame A. V. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, taip pat nurodyti jos gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, A. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad A. V. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis. Ekspertizės akte nurodyta, kad A. V. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas); asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė).

7.       Liudytojai J. S. ir L. Š. parodė, kad A. V. gyvenime iškylančius klausimus tvarko savarankiškai, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš liudytojų J. S. ir L. Š. parodymų matyti, kad jie su A. V. yra tolimi giminaičiai ir artimų santykių su A. V. nepalaiko. Jų bendravimas yra pakankamai retas ir fragmentiškas. Jie matė A. V. kasdienėse, buitinėse gyvenimo situacijose, tačiau J. S. teigimu, rimtesnių bendrų reikalų su A. V. jis neturėjo. Liudytoja L. Š. taip pat nenurodė, kad tektų tvarkytis bendrus reikalus su A. V. ar matyti kaip ji veikia sudėtingesnėse gyvenimo situacijose. L. Š. teigimu A. V. žino per kokį terminą reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau, ar A. V. suvoktų ką reiškia, pavyzdžiui, palikimo priėmimas pagal turto apyrašą, kokiais atvejais ši procedūra reikalinga ar susivoktų kituose palikimo priėmimo niuansuose, L. Š. nenurodė.

8.       Teismas pažymėjo, kad niekas neginčija A. V. gebėjimų savarankiškai susitvarkyti kambarį, nusipirkti maisto produktų, atlikti kitus nesudėtingus veiksmus ar darbus, ekspertinis tyrimas patvirtina, kad šiose gyvenimo srityse A. V. yra visiškai veiksni. Tačiau yra rimtesnių sričių, kuriose ji gali nesusitvarkyti, pvz. neįvertinti galimų neigiamų sandorio pasekmių, neįvertinti tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų jai reikalingumo, kas gali neigiamai paveikti pačios A. V. sveikatos būklę. Šiuo atveju pripažįstant A. V. vienose srityse neveiksnia, o kitose srityse iš dalies veiksnia, siekiama ne riboti jos teises ir interesus, bet atvirkščiai, apsaugoti ją nuo galimų žalingų jos pačios neapgalvotų veiksmų padarinių. Tose srityse, kur A. V. veiksnumas bus visiškai ar iš dalies apribotas ji galės priimti sprendimus esant globėjo (rūpintojo), kuriuo ji pasitiki, sutikimui. Globėjas (rūpintojas) galės įvertinti, ar numatomas sudaryti sandoris atitinka globotinės interesus, ar nebus jai žalingas ir tokiu būdu apsaugos A. V. interesus.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

9.       Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo rašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo prašome pripažinti A. V. veiksnia visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

10.       Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė tokio mąsto psichinių sutrikimų, kurie būtų pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu, apskritai nenustatė, nedetalizavo, kokie konkrečiai apeliantei nustatyti psichikos sutrikimai kelia grėsmę apeliantės ir (ar) kitų asmenų saugumui ir kad nepripažinus apeliantės neveiksnia/ribotai veiksnia tam tikrose srityse būtų neužtikrintas apeliantės ir (ar) aplinkinių asmenų saugumas, būtų daroma žala.

11.       Pripažįstant asmenį neveiksniu, turėtų būti konstatuoti tik patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Tokių aplinkybių byloje teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantė gyvena be globėjos jau daugiau kaip pusė metų ir tvarkosi savarankiškai. Galimai tam tikrais klausimais jai reikalinga pagalba priimant sprendimus, bet jos psichikos liga jokiu būdu nesudaro pagrindo ją pripažinti neveiksnia ar ribotai veiksnia. Ji pati savarankiškai kontroliuoja savo ligą, kreipdamasi į gydytojus ir vartodama vaistus.

12.       Neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti. Sprendimas pagrįstas iš esmės tik dokumentiniu įrodymu - teismo psichiatrijos ekspertizės aktu.

13.       Nors apeliantei psichiatrijos ekspertizės aktu yra nustatyta psichinė liga ir konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, šis teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, teisės aspektu nebūtinai reiškia, jog apeliantė yra neveiksni/ribotai veiksni ir negali pagal savo galimybes, sugebėjimus bei poreikius savarankiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tvarkyti savo būtinuosius asmeninius reikalus be svetimo įsikišimo ir pritarimo.

14.       Apeliantė visiškai savarankiškai sudaro įvairius buitinius sandorius, taip pat ji žino kur kreiptis darbinantis, paveldint, norint atlikti bankinį pavedimą, išsigryninant pinigus, vykstant autobusu arba lengvuoju automobiliu į miestą; ji nuomoja žemę, savarankiškai perka maistą, vaistus, atvyksta į teismą, dalyvauja posėdyje, racionaliai ir visiškai orientuotai atsako į teismo ir proceso dalyvių klausimus, pasirūpina savo sergančia motina (globėja), pasirūpina neįgaliu broliu, susitvarko namuose, pagamina valgyti ir t.t.

15.       Pareiškėja nenurodė ir neįrodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad dėl turimo psichinio sutrikimo apeliantė negalėjo/negalėtų atlikti kokių nors veiksmų ar buvo pavojinga sau ar aplinkiniams. Nors pareiškėja pareiškime nurodė, kad A. V. nesugeba disponuoti gaunamomis pajamomis, nesupranta jų vertės, nesugeba priimti jokių sprendimų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto naudojimo reikaluose, nesuvokia sandorių reikšmės, nesugebėtų priimti sprendimų, susijusių su lizingo sutarčių, paskolų ir kt. sandoriais, nesugebėtų užpildyti dokumentų, juos pasirašyti, sumokėti mokesčių, tvarkyti kitų finansinių reikalų, sudaryti sutartis ar kitokius sandorius, dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje - šios aplinkybės liko neįrodytos, nes į bylą nėra pateiktų įrodymų, kad šių veiksmų apeliantė negali atlikti.

16.       Nėra pagrįsta ir nėra teisinga pripažinti asmenį neveiksniu/ribotai veiksniu dėl to, kad žmogus neturi specialių žinių sprendžiant sudėtingesnius klausimus (pvz. priimant palikimą pagal apyrašą). Visus šiuos sudėtingesnius klausimus žmonės paprastai sprendžia pasitelkdami konkrečios srities specialistus, tačiau būdami veiksnūs. Apeliantei sudėtingesnių klausimų spendimui galimai reikia pagalbos, asmeninio asistento paslaugų, tačiau nėra jokio pagrindo ją pripažinti neveiksnia/ribotai veiksnia.

17.       Teismas sprendime nenurodė kokios konkrečiai nustatytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad apeliantė negali suprasti/dalinai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, bei kokie įrodymai pagrindžia, kad šis negalėjimas yra tokio pobūdžio, jog turi būti pripažinta neveiksnia/ribotai veiksnia. Teismas nemotyvuotai neįvertino apeliantės ir liudytojų parodymų ir rėmėsi išimtinai eksperto išvada ją aiškindamas fragmentiškai. 2016-01-01 pasikeitė teisinis reguliavimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje, todėl esminės šiai bylai spręsti laikytinos aplinkybės - kaip suinteresuoto asmens turima psichikos liga (medicininis neveiksnumo nustatymo kriterijus) įtakoja asmens socialinį gyvenimą (t.y. juridinis neveiksnumo nustatymo kriterijus).

18.       Byloje nėra pagrindo taikyti veiksnumo ribojimo apeliantei, nes nėra pagrindo vienareikšmiškai nustatyti, kad suinteresuotas asmuo nesugebėtų savarankiškai gyventi, priešingai, faktinės aplinkybės, o taip pat ir eksperto išvada byloja apie suinteresuoto asmens savarankiškumą ir gebėjimą dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Galimai tam tikrose srityse reikalinga pagalba, kurią gali užtikrinti valstybė ir savivaldybę. Tam tikromis sritimis apeliantė galimai niekada nesinaudos (dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių smenų steigimas ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju, todėl nėra ir tikslinga šiose srityse nustatinėti neveiksnumo. Šiose srityse, esant poreikiui ji galėtų veikti su asmeninio asistento ar kita pagalba. Visose kitose srityse apeliantė gali tvarkytis savarankiškai arba su nedidele pagalba.

19.       Komisija nesutinka su apeliantės skundu ir prašo palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, tačiau argumentų nepateikė.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21.       Byloje esminę reikšmę turi veiksnumo ribojimų proporcingumo kriterijus, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

22.       Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai psichikos sutrikimą turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). CK 2.11 straipsnyje nustatyta, akd fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu.

23.       Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

24.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

25.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti A. V. neveiksnia konkrečiai nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Teismas, iš esmės pakartojo proceso metu paskirtos teismo ekspertizės išvadas, pareiškimą tenkino ir pripažino pareiškėją neveiksnia ar ribotai veiksnia teismo ekspertizės akte konkrečiai nurodytose srityse.

26.       Psichiatrijos ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad A. V. motyvacija gydytis psichotropiniais medikamentais tik formali, ji įsitikinusi, kad yra visiškai psichiškai sveika. Tačiau tiriamosios mąstymas aplinkybiškas, klampokas, su paralogijos elementais, stokojantis nuoseklumo ir produktyvumo. Ekspertinio tyrimo metu ji išsakė poveikio, persekiojimo, santykio kliedesius, jų atžvilgiu yra nekritiška, psichokorekcijai nepasiduoda. Jos emocijos neišraiškingos, monotoniškos, priblėsusios, veido išraiška hipomimiška, asmenybė įtari, socialiai kiek atsiribojusi. Jos tarpasmeniniai kontaktai paviršutiniški, jokių realių planų ateičiai ji neturi, stebimas valios funkcijų nusilpimas. Tiriamoji pervertina savo gebėjimus ir galimybes gyventi visiškai savarankiškai, stengiasi save parodyti tik iš gerosios pusės, yra suinteresuota jai palankia ekspertizės išvada, nori tapti veiksnia, tačiau kas konkrečiai pasikeistų po veiksnumo atstatymo pasakyti negali. Jos savitvarkos, higienos įgūdžiai šiuo metu pakankami. Nors A. V. formaliai ir supranta socialines gyvenimo normas, tačiau dėl elgesio savireguliacijos mechanizmo sutrikimo, nepakankamo realybės suvokimo, liguistų interpretacijų, valios nusilpimo bei kritikos nebuvimo savo psichikos sveikatos atžvilgiu jai sudėtinga prognozuoti savo elgesio pasekmes, analizuoti sudėtingas situacijas bei produktyviai, tikslingai ir adekvačiai veikti. Nepaisant to, kad buityje ji sugeba elementariai save apsitarnauti, tačiau pilnai savarankiškai pasirūpinti savimi nesugebėtų.

27.       Apeliacinės instancijos teismas išklausė pačios A. V. ir liudytojų J. S. bei L. Š., kurie yra A. V. giminaičiai,  parodymų įrašus. Liudytojai paaiškino, kad su A. V. bendrauja ne kasdien, bet iš esmės „yra normali“. Ji yra visiškai savarankiška, jai nereikia jokio globėjo, ji pati tvarkosi su visais reikalais. Ji sugeba ir pas gydytoją nueiti, ir apsipirkti, ir susitvarkyti. Buvo nuvykusi pas ją į svečius, kai motina dar buvo gyva. Ji padarė arbatos, kambarį susitvarkė. Ji gali padaryti ir banko pavedimą. Ji pati nuėjo į paštą ir padarė pavedimą – sumokėjo už advokatės paslaugas. A. pati važiavo pas notarą po mamos mirties tvarkyti paveldėjimo klausimus, pati organizavo mamos laidotuves, giminaičiai aišku jai padėjo. Niekas iš giminių net nežinojo, kad mama buvo A. V. globėja (A. V. buvo neveiksni).

28.        Suinteresuotas asmuo A. V. paaiškino, kad nuo 1991 metų turi neįgalumą, nuo to laiko kas antrą mėnesį lankosi pas psichiatrą, vartoja vaistus. Pirmą kartą ją hospitalizavo, kai jai darbe pasidarė bloga, buvo iškviesti tėvai, buvo pasakyta, kad skubiai reikia gydyti, bet jai pačiai nieko nepasakė. Ją išvežė į psichiatrijos ligoninę. Tą kartą gydymas jai padėjo. Tačiau kitus kartus į ligoninę buvo vežama be svarbios priežasties. Paskutinį kartą ligoninėje gulėjo prieš neveiksnumo nustatymą. Turi specialų vidurinį išsilavinimą, baigė technikumą. Kurį laiką dirbo maitinimo įstaigose. Mama patardavo, sprendžiant įvairius klausimus. Kai motina po tėvo mirties 2015 metais susirgo, pati daugiau rūpinosi mama nei atvirkščiai. Turi banko sąskaitą, buvo nuėjusi su teta S. K. į banką, ten jai buvo išduota banko kortelė. Sugebėtų naudotis bankomatu. Maistą perkasi pati. Namuose tvarkosi pati. Pati moka už komunalines paslaugas. Moka už komunalines paslaugas. Dėl turto paveldėjimo kreipėsi į notarę M. M.. Motinos palikimo dar nepriėmė, nes šiuo metu dar neperžiūrėtas sprendimas dėl jos neveiksnumo. Kartu su broliu turi namą, žemės, žemė yra nuomojama. Brolis yra veiksnus. Jeigu reikėtų dirbti, kreiptųsi į darbo biržą. Pati žino kurią dieną jai reikia eiti pas gydytoją, žino kada jai baigiasi vaistai. Į teismą ją atvežė pusbrolis J. S.. Žino, kad galima važiuoti autobusu, bet automobiliu patogiau. Galbūt jai reikėtų pagalbos tvarkyti rimtesnius reikalus, tokius kaip turto pirkimas-pardavimas, tačiau norėtų būti pripažinta visiškai veiksnia.

29.       Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad liudytojų išsakyta pozicija dėl A.V. veiksnumo yra paviršutiniška, kadangi paremta tik fragmentiniu, buitiniu bendravimu, neatspindi sveikatos būklės ypatybių, kurias galima pastebėti artimai bendraujant su ja arba įvertinti gydytojų psichiatrų pagalba, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į racionalius ir ligiškus pačios A. V. paaiškinimus, motyvaciją tvarkyti kasdienius gyvenimo klausimus. Teismo nuomone, psichiatrijos ekspertizės akto išvados nepakankamai argumentuotos. Apeliacinės instancijos teismas išdėstytas abejones vertina asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai, ir sprendžia, kad visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

30.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

31.       CPK

32.       Tačiau ekspertas nurodė, kad A. V. pervertina savo gebėjimus ir galimybes gyventi visiškai savarankiškai, stengiasi save parodyti tik iš gerosios pusės, yra suinteresuota jai palankia ekspertizės išvada, nori tapti veiksnia, tačiau kas konkrečiai pasikeistų po veiksnumo atstatymo pasakyti negali. Jos savitvarkos, higienos įgūdžiai šiuo metu pakankami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, eksperto argumentai nepakankami pripažinti A. V.  neveiksnia (CK 2.10 straipsnis). Kai byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad fizinis asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimų ir dėl to iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, prašymas pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu šioje srityje atmetamas.

33.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą medicininiam kriterijui, kuris atsispindi psichiatrijos ekspertizės akte, tačiau minėti liudytojų ir pačios A. V. paaiškinimai patvirtina, kad ji gali savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir veikti savarankiškai tokiose srityse kaip sumokėjimas už komunalines paslaugas, paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, eksperto išvadoje nėra konkrečių argumentų, kodėl minėtose srityse A. V. negali savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir veikti savarankiškai. Kaip minėta, nėra konkrečių argumentų pripažinti A. V. visiškai neveiksnia šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

34.       Dėl nutarties 33 punkte nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šalina nuostatas pripažinti A. V. neveiksnia visose pirmos instancijos teismo sprendime nurodytose srityse ir pripažįsta,  kad A. V. yra iš dalies veiksni šiose gyvenimo srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis. turtinių santykių srityse – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

35.       Taip pat pažymėtina, jog įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, pagal CK 2.11 straipsnio nuostatas, apeliantei bus nustatyta globa (rūpyba). CK 3.238 straipsnio 1 dalyje ir 3.239 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad globos (rūpybos) tikslas- užtikrinti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) tam tikroje srityje fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. Apeliantės teisės bus tinkamai užtikrinamos, paskyrus rūpintoją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant ar reikalinga nagrinėjamoje byloje priteisti atlyginimą apeliantei iš pareiškėjos, pirmiausia reikia nustatyti ar apeliantas ir suinteresuotas asmuo turėjo priešingą materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

37.       Nors pareiškėjos pareiškimas patenkintas iš dalies, pareiškimą pareiškėja teismui pareiškė tik vykdydama įstatyme įtvirtintas savo funkcijas. Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Civilinio kodekso 3.241 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų, rūpintojų ir pagalbą priimant sprendimus teikiančių asmenų veiklą. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis spręstina, jog pareiškja gavusi atitinkamą informaciją apie asmens sveikatos būklę privalo imtis atitinkamų priemonių, tarp jų – inicijuoti civilinę bylą teisme. 

38.       Byloje nustatyta, kad į pareiškėją dėl neveiksnumo peržiūrėjimo kreipėsi A. V. giminaitė S.K., todėl spręstina, kad pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija materialinis teisinis suinteresuotumas byloje nebuvo priešingas CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme, todėl nėra pagrindo iš pareiškėjos priteisti suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

                                n u t a r i a :

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

       „Pareiškimą patenkinti dalies.

       Pakeisti 2003-05-07 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta neveiksnia.

       Pripažinti A. V., (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis, turtinių santykių srityse – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

         Nepriteisti A. V. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Vadovaujantis CPK 505 straipsnio 1 dalimi, inicijuoti bylos dėl A. V. rūpybos                  nustatymo, rūpintojo toje srityje paskyrimo nagrinėjimą.“

Teisėjas                                                                Andrius Ignotas