Civilinė byla Nr. 3K-3-82/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

75.4.3; 75.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. sausio 24 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

 

sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

 

dalyvaujant ieškovės O. R. atstovui advokatui Sergejui Novikovui, atsakovui G. R. (G. R.), atsakovo atstovui advokatui Mantui Valiukui, trečiojo asmens AB DnB NORD banko atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui,

 

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. ir atsakovo G. R. (G. R.) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo G. R. priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo; tretieji asmenys – AB Swedbank, AB DnB NORD bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrąja jungtine nuosavybe esančio santuokinio turto padalijimą, dalijant komercinės paskirties ir asmeninio naudojimo objektus, taip pat kompensacijos vienam sutuoktiniui iš kito dėl tenkančios natūra mažesnės santuokinio turto dalies priteisimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė O. R. prašė teismo:

1. Nutraukti jos ir atsakovo G. R. santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažinti, kad ji nutrūko dėl atsakovo kaltės.

2. Padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant: prekybos patalpas (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini); 100 paprastųjų vardinių 200 Lt nominalios vertės UAB „Vingruma“ akcijų; 13 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Skaičiavimo technikos centras“ akcijų; 48 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Sintegra“ akcijas; atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

3. Po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir G. R. (G. R.).

4. Mažametės dukters J. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove ir priteisti dukteriai iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 2750 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo 33 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukteriai.

5. Priteisti iš atsakovo 50 000 Lt ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, naudojo smurtą prieš ją ir jos motiną Z. Ž., piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, įžeidinėjo ją mažametės dukters akivaizdoje, pažeidė lojalumo pareigą, atleisdamas ieškovę iš darbo, 2005 m. rugsėjo mėnesį paliko šeimą ir šia nesirūpino. Ieškovės teigimu, dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 5500 Lt, dėl to iš atsakovo priteistina 2750 Lt, taip pat 33 800 Lt įsiskolinta išlaikymo suma. Dalijant santuokoje įgytą turtą, ieškovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnametė duktė lieka gyventi su motina. Ieškovei, jos teigimu, turėtų būti priteistas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat prašė priteisti jai prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad, jas nuomodama, ji gautų reguliarias pajamas, reikalingas buto ir dukters išlaikymui, nes šiuo metu negali dirbti pagal įgytą profesiją (nemoka lietuvių kalbos, studijas baigė ne Lietuvoje ir jau kurį laiką negilino savo profesinių žinių), o atsakovas nuolatines pajamas galėtų gauti iš jo įsteigtų bendrovių veiklos. Gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė prašė priteisti atsakovui, nes jai šį turtą būtų sunku išlaikyti, namas nėra visiškai įrengtas.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

1. Nutraukti jo ir ieškovės santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d., dėl ieškovės kaltės, dukters, gimusios 2001 m. rugpjūčio 13 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, dukteriai išlaikyti priteisti iš jo po 1300 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės, taip pat nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką:

1.1. Atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukteria metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai atsakovas turi teisę būti su dukteria ir šią nedarbo (poilsio) dieną, o parvežti dukterį į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.

1.2. Atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 21 val.

1.3. Atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį duktė bus su ieškove, nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.

1.4. Atsakovas turi teisę pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleisti su dukteria, išsiveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos, taip pat atostogų į užsienį.

2. Priteisti atsakovui: prekybos patalpas (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini); 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Vingruma“ akcijų; 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Skaičiavimo technikos centras“ akcijas; 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Sintegra“ akcijas.

3. Priteisti ieškovei: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį žemės sklypo (bendras plotas 2,0000 ha), esančio (duomenys neskelbtini).

7. Priteisti ieškovei iš atsakovo 1 114 250 Lt kompensaciją.

Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ilgainiui ši ėmė kelti konfliktus, dėl kurių jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovo nuomone, dukteriai išlaikyti per mėnesį reikalinga pinigų suma – 1700 Lt, iš kurių 1300 Lt prašė priteisti iš jo. Atsakovas taip pat nurodė, kad santuokoje įgytas turtas turėtų būti dalijamas lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo su ieškove liktų gyventi šalių nepilnametė duktė, tai ieškovei turėtų būti priteistas gyvenamasis namas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nes namas yra visiškai įrengtas ir pritaikytas dukteriai tinkamai gyventi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui, nes jo baigtumas yra 46 proc. Kadangi taip padalijus ieškovei tektų mažesnės vertės turto dalis nei atsakovui, tai jai iš atsakovo taip pat priteistina 1 114 250 Lt kompensacija.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

1. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2587), dėl atsakovo kaltės ir priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

2. Nusprendė po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir G. R. (G. R.).

3. Šalių nepilnametės dukters, gimusios 2001 m. rugpjūčio 13 d., gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką:

3.1. Atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukteria metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai atsakovas turi teisę būti su dukteria ir šią nedarbo (poilsio) dieną, o parvežti į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.

3.2. Atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 21 val.

3.3. Atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį duktė bus su ieškove, nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.;

3.4. Atsakovas turi teisę pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleisti su dukterimi, išsiveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos, taip pat atostogų į užsienį.

4. Dukteriai išlaikyti iš atsakovo priteisė 1300 Lt, mokamų nuo 2006 m. lapkričio 3 d. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, ir 11 136 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Nustatė, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė.

5. Priteisė atsakovui:

5.1. prekybos patalpas (duomenys neskelbtini);

5.2. butą (duomenys neskelbtini);

5.3. 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Vingruma“ akcijų, kurių bendra vertė – 40 000 Lt;

5.4. 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Skaičiavimo technikos centras“ akcijas, kurių bendra vertė – 2500 Lt;

5.5. 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Sintegra“ akcijas, kurių bendra vertė – 9500 Lt.

6. Priteisė ieškovei:

6.1. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini);

6.2. 1/2 dalį žemės sklypo (bendras sklypo plotas 2 ha), esančio (duomenys neskelbtini).

7. Pripažino asmenine ieškovės skola 6279 Lt gyventojų pajamų mokesčio, mokamo nuolatinio Lietuvos gyventojo, įmokos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai skolą ir 394,95 Lt delspinigių, iš viso 6673,95 Lt.

8. Pripažino asmenine atsakovo skola skolinius įsipareigojimus pagal 2005 m. vasario 9 d. UAB „Vingruma“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Vingruma“ rekonstrukcijos išlaidoms apmokėti.

9. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 114 250 Lt kompensaciją.

Teismas pagal teismo medicinos specialisto 2007 m. sausio 2 d. išvadą, kurioje konstatuotas ieškovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatė, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, ir nurodė, jog ši aplinkybė pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip metus šia visiškai nesirūpino, buvo neištikimas, teismas pripažino neįrodytomis. Teismas sprendė, kad 10 000 Lt neturtinės žalos ieškovei atlyginimas atitinka atsakovo padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir padarinius, šalių turtinę padėtį bei protingumo principą. Nustatydamas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl to nėra šalių ginčo ir tai atitinka vaiko interesus. Teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, kaip prašė atsakovas, nes ieškovė dėl šios tvarkos nepareiškė prieštaravimų, o byloje neįrodyta, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku. Spręsdamas dėl nepilnametei dukteriai iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas nustatė, kad ieškovo mokamas išlaikymas gali būti gerokai didesnis negu būtina minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, tačiau šalių duktė yra sveika ir neturi ypatingų poreikių, kurie reikalautų didelių išlaidų. Nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymo išlaidas, teismas, naudodamasis diskrecijos teise, sprendė, kad 1300 Lt per mėnesį išlaikymo priteisimas iš tėvo bei gera vaiko motinos turtinė padėtis leis užtikrinti šalių dukters poreikių patenkinimą aukštesniu nei minimaliu lygiu. Teismas taip pat nustatė, kad šalių santuokoje įgyto turto vertė yra didelė, ir sprendė, jog vaiko poreikiai galės būti užtikrinti ir nepažeidžiant sutuoktinių lygių turto dalių principo. Ieškovė, prašydama jai priteisti didesnę turto dalį, neįrodė konkrečių savo ar vaiko interesų, kuriuos apsaugotų nukrypimas nuo lygių dalių principo. Teismas, priteisdamas ieškovei gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į tai, kad name nepilnametei dukteriai sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos, o neįrengto ir bankui įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir vaiko interesams, nes yra galimybė, jog, negrąžinus kredito, patalpos gali būti parduodamos. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad šalims priklausantis komercinės paskirties turtas yra reikalingesnis atsakovui kaip pragyvenimo ir išlaikymo vaikui bei kompensacijos ieškovei mokėjimo šaltinis. Teismas priteisė UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijas atsakovui, atsižvelgdamas į tai, kad šių bendrovių verslo plėtros ir kitus sprendimus priimdavo tik atsakovas, ieškovė bendrovių valdymo veikloje nedalyvavo, taip pat į tai, kad, priteisus ieškovei dalį įmonių akcijų, konfliktas gali persikelti į bendrovių valdymą. Teismas priteisė ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes nustatė, kad jis tinka poilsiui ir yra Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotas užtikrinant ieškovės mokestines nepriemokas. Įvertinęs dalytino turto vertę patvirtinančius įrodymus, teismas sprendė, kad priešieškinyje atsakovo nurodyta piniginės kompensacijos ieškovei suma – 1 114 250 Lt – yra pagrįsta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės O. R. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą; ieškovei iš atsakovo priteistos 1 114 250 Lt kompensacijos įvykdymui užtikrinti atsakovui priteistam nekilnojamajam turtui – prekybos patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), – nustatė priverstinę hipoteką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 5 d. nutarties dalis dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

 

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovės O. R. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas.

Teisėjų kolegija nurodė, kad vieną kartą nagrinėjus bylą kasacine tvarka priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m rugsėjo 23 d. nutartyje, byloje Nr. 3K-3-415/2008, konstatuota, jog ieškovės nurodytos aplinkybės (kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove) CK 3.123 straipsnyje neįvardytos kaip pagrindas nesilaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui iš atsakovo priteista pakankamai didelė kas mėnesį mokama periodinė išmoka (1300 Lt), o dalijamas sutuoktinių bendras turtas yra didelės vertės, dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinis teismas) pripažino, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalijant turtą pagal ieškovės prašomas nustatyti kiekvienam iš sutuoktinių tenkančias dalis (2/3 ir 1/3) akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Tokio nukrypimo pagrindu kasacinis teismas nepripažino ir atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, nes šios aplinkybės sukeliami teisiniai padariniai reglamentuojami CK 3.70 straipsnyje, kuriame nenustatyta galimybės sumažinti kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui tenkančią bendro turto dalį. Kasacinis teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje pažymėjo, kad toks turto padalijimas, kai vienam sutuoktiniui priteisiamas tik asmeniniam naudojimui skirtas bei didelių išlaikymo kaštų reikalaujantis turtas, o kitam – dalus komercinės paskirties paklausus ir stabiliai pajamas duodantis turtas, reiškia ne tik CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) nepaisymą. Nurodyti kasacinio teismo nutarties išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir šalims pripažintina teisė kiekvienai į 1/2 dalį turto, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad CK 3.119 straipsnyje reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal sutuoktinių nekilnojamojo turto ir įmonių akcijų vertinimo ekspertizių išvadas šalių santuokoje įgytas ir dalytinas turtas yra įvertintas taip: butas (duomenys neskelbtini) – 1 145 000 Lt, prekybos patalpos (duomenys neskelbtini) – 1 810 000 Lt, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) – 930 000 Lt, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 840 000 Lt, 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 22 000 Lt, UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijos – 3 Lt. Bendra dalytino turto vertė yra 4 747 003 Lt arba po 2 373 501,50 Lt kiekvienai šaliai. Įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip gyvenamosios patalpos, priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir kartu su ja liekančios gyventi šalių nepilnametės dukters interesams, nes jis nėra pritaikytas normaliai gyventi - buto baigtumas yra 46 proc. Gyvenamasis namas yra pritaikytas nepilnamečio vaiko poreikiams ir yra tinkamas gyventi ieškovei su dukterimi, kuriame jos ir gyvena. Ieškovė bet kuriuo momentu, negalėdama turimomis lėšomis išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti jos nuosavybėje esančio gyvenamojo namo, galėtų jį parduoti ir įgyti mažesnio ploto gyvenamąją patalpą, nes netgi ir tokiu atveju su ja kartu gyvenantis šalių nepilnametis vaikas neliktų be gyvenamojo būsto. Dėl UAB ,,Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijų apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiose bendrovėse dirba vienas atsakovas, o akcijų padalijimas natūra komplikuotų bendrovių valdymą. Nė vienas iš sutuoktinių nepageidauja dalyti dalimis natūra prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), bet kiekvienas iš jų siekia gauti visą šį objektą sau asmeninėn nuosavybėn. Nurodytos prekybos patalpos buvo naudojamos UAB „Vingruma“ komercinėje veikloje pagal 1998 m. spalio 6 d. panaudos sutartį. Prekybos patalpos įkeistos AB DnB NORD bankui, užtikrinant atsakovo G. R. prievolės pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį įvykdymą, įkeitimu apsunkintų patalpų priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir nepilnamečio vaiko interesams. Padalijus turtą atsakovui G. R. tenka didesnė, nei jam priklauso, turto dalis, t. y. 581 503 Lt daugiau negu priklausytų pagal idealiąsias dalis. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu priteistą 1 114 250 Lt kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei O. R. priteisiamas tik asmeniniam naudojimui skirtas turtas, kuris reikalauja pakankamai didelių išlaikymo kaštų, o atsakovui G. R. - komercinės paskirties prekybos patalpos, kurios duoda nuolatines pajamas, konstatavo, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteista 1 114 250 Lt kompensacija liktų ieškovei O. R., nepaisant to, jog, perskaičiavus dalytino turto vertę pagal ekspertų apskaičiavimus, jai priklausytų mažesnio dydžio kompensacija.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė O. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, priteisiant ieškovei prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), atsakovui  - žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini). Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje teismas pažeidė sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir turto padalijimo natūra principą (CK 3.117, 3.127 straipsniai), nes netinkamai padalijo sutuoktinių bendrą turtą, neatsižvelgęs į turto paskirtį, jo išlaikymo kaštus, teikiamas pajamas ir kitas turto savybes. Taip teismas pažeidė ir sutuoktinių lygiateisiškumo principą (CK 3.3, 3.26 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo nagrinėjamoje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m rugsėjo 23 d. nutarties (bylos Nr. 3K-3-415/2008) išaiškinimais dėl teisingo sutuoktinių turto padalijimo. Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad neturėtų būti priteistas vienam sutuoktiniui tik asmeninio naudojimo turtas, reikalaujantis didelių išlaikymo kaštų, o kitam sutuoktiniui – komercinės paskirties patalpos, stabiliai duodančios pajamas iš patalpų nuomos; tai, kad turtas padalijamas lygiomis dalimis įvertinus jį pinigine išraiška, nereiškia, kad nenukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis). Apibendrinus kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką sutuoktinių bendro turto padalijimo bylose, aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m rugsėjo 23 d. nutartyje taip pat konstatuota, kad sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m gruodžio 11 d. nutartyje V. J. v. V. A. J. byloje Nr. 3K-3-577/2009 išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principo netaikyti, padalyti skirtingos vertės turtą sutuoktiniams ir išmokėti kompensaciją pinigais už sutuoktiniui tenkančią mažesnę turto dalį galima tada, jeigu natūra turto ar atskiro objekto paskirti objektyviai neįmanoma. Kasaciniame skunde daroma išvada, kad sutuoktiniams lygiomis dalimis turi būti padalytas tiek teikiantis pajamas, tiek jų neteikiantis, t. y. asmeninio naudojimo, turtas. Atsakovui priteistas generuojantis pajamas turtas, o ieškovei – išskirtinai tik asmeninio naudojimo, reikalaujantis didelių išlaikymo išlaidų, turtas. Be to, santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, liko pažeisti sąžiningos šalies (ieškovės), kuriai priteistas tik asmeninio naudojimo turtas, interesai. Siekiant sutuoktinių turtą padalyti lygiomis dalimis tiek pinigine išraiška, tiek pagal jo paskirtį, t. y. atsižvelgiant į tai, ar turtas yra asmeninio naudojimo, ar duodantis pajamas, reikia įvertinti kiekvieną turto dalį. Vilniaus apygardos teismas neįvertino viso sutuoktiniams priklausančio turto išlaikymo kaštų ir galimybių gauti iš jo pajamas. Ieškovė neturi nuolatinių pajamų, dėl to jai priteisto turto išlaikymas taptų finansine našta. Prekybos patalpos (duomenys neskelbtini) per metus teikia 182 892 Lt grynųjų pajamų, todėl iš jų gaunamos pajamos užtikrintų ieškovės ir nepilnametės dukters interesus.

2. Vilniaus apygardos teismas nutartyje neįtraukė į dalijamo santuokinio turto balansą 30 000 Lt vertės kiemo statinių (kiemo aikštelių, betono sienelių, tvorų), esančių (duomenys neskelbtini). Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kasaciniame skunde teigiama, kad, sutuoktiniams padalijus sklypą po 1/2 dalį, šio sklypo tvarkymas ir jo perleidimas yra pasunkėjęs dėl bendraturčių tarpusavio pareigos tartis, sprendžiant šio sklypo likimą. Ieškovės teigimu, jeigu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas atsakovo nuosavybe, tai visas žemės sklypas priteistinas ieškovei. Priteisus ieškovei komercines patalpas (duomenys neskelbtini), o atsakovui - gyvenamąjį namą kartu su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), taip padalytas turtas užtikrintų tinkamą turto, iš kurio šalys galėtų gauti pajamas, ir turto asmeniniam naudojimui, pusiausvyrą, būtų įgyvendintas šalių lygiateisiškumo principas. Vilniaus apygardos teismas taip pat netinkamai nustatė UAB ,,Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijų vertę, nes ši apskaičiuota remiantis ekspertizės aktu, kuriame nesiremta įmonių pelno ir nuostolių ataskaitomis, sudarytais kontraktais, atsakovui nurodžius, kad buhalterinių dokumentų dalis yra prarasta. Dėl to nebuvo galimybės tinkamai įvertinti bendrovių akcijų vertės ir byloje nustatyta 3 Lt akcijų vertė neatitinka tikrosios jų vertės.

 

Atsiliepimu į ieškovės O. R. kasacinį skundą atsakovas G. R. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Dalydamas turtą natūra apeliacinės instancijos teismas nepažeidė sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, turto padalijimo natūra taisyklių (CK 3.117, 3.127 straipsniai) ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsprendė atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitusias faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią teismas parinkdamas turto padalijimo būdą ir dalydamas jį natūra atsižvelgia į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas pirmosios instancijos teismo priteistą 1 114 250 Lt kompensaciją ieškovei sumokėjo iš AB DnB NORD banko kredito, kurį jis gavo įkeitęs bankui prekybos patalpas (duomenys neskelbtini). Ieškovė siekia prisiteisti šias įkeistas bankui patalpas, tačiau neturi lėšų kreditui grąžinti, taip pat pajamų jam išmokėti. Įgydama prekybos patalpas ieškovė kartu su nepilnamete dukterimi netektų gyvenamojo būsto, liktų tik su bankui įkeistu turtu, iš kurio nuomos gaunamų pajamų nepakanka mokėti kredito įmokas. Dėl to ieškovės siūlomas turto padalijimo būdas prieštarauja su ja gyvenančio vaiko interesams. Šalims padalyti prekybos patalpas, taip pat bendrovių akcijas natūra, kaip tai ir nurodė visi nagrinėję bylą teismai, netikslinga, nes toks dalijimo būdas pratęstų šalių ginčus, tai galėtų daryti neigiamą įtaką trečiųjų asmenų (patalpų nuomininkų) interesams. Ginčijamos bendrovių akcijos neteikia jokių pajamų, nes įmonės ilgą laiką nevykdo veiklos, o jose dirba tik vienas atsakovas. Ieškovės nurodyti kiemo statiniai yra turtas, priskirtas gyvenamajam namui ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), visi šie objektai yra priteisti ieškovei.

2. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo byloje priimtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimais (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad dalomas turtas turi būti įvertintas rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Tai atliko nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas ir nustatė pasikeitusias dalytino turto rinkos kainas, nei tos kainos buvo fiksuotos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

 

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Byloje ieškovė visų instancijų teismuose reiškė reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3 turto dalis, o atsakovui – 1/3 turto dalį. Teismai atsisakė tenkinti tokį reikalavimą ir siekdami nenukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovės kasaciniame skunde teisinė pozicija pakito – jame teigiama, kad teismai dalydami turtą nukrypo nuo padalijimo lygiomis dalimis, ir prašoma taikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, kurio ieškovė neprašė taikyti bylos nagrinėjimo metu. Trečiojo asmens teigimu, teismai teisingai taikė sutuoktinių bendro turto padalijimo principą, padalydami turtą pusiau lygiomis dalimis.

2. Padalijant sutuoktinių bendrą turtą turi būti pasirenkamas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktiniams tenkančio turto dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, dalydami sutuoktinių turtą, atsižvelgė į kartu su ieškove liekančio gyventi nepilnamečio vaiko interesus. Gyvenamajame name kartu su sklypu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini) gyvenimo sąlygos nepilnamečiam vaikui yra geros, tai konstatuota Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje. Buto (duomenys neskelbtini) baigtumas yra 46 proc., dėl to ieškovė su dukterimi negalėtų jame apsigyventi. Kasaciniu skundu ieškovė šio buto nereikalauja priteisti jos nuosavybėn, nors, kaip atsiliepime į kasacinį skundą atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji reikalavo priteisti butą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, taigi ieškovės reikalavimai byloje prieštaringi.

3. Kompensacijos ieškovei sumokėjimui atsakovas pasiskolino iš trečiojo asmens kompensacijos dydžio sumą pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį, įkeisdamas prekybos patalpas (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas įkeistas prekybos patalpas priteisti ieškovės nuosavybėn, tai būtų pažeisti vaiko interesai, nes atsakovui nevykdant kreditavimo sutarties sąlygų trečiasis asmuo būtų priverstas išvaržyti prekybos patalpas ir dėl to neliktų ieškovei pajamų, teikiamų iš prekybos patalpų nuomos.

 

Kasaciniu skundu atsakovas G. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. R. priteista O. R. 1 114 250 Lt kompensacija, ją sumažinant iki 581 501,50 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad CK 3.119 straipsnyje reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šis reikalavimas ypač aktualus byloje, nes turtas nebuvo dalijamas vien natūra, didelė jo dalis priteista kompensacijos forma. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartyje privalėjo atsižvelgti į pasikeitusias dalijamo turto vertes ir nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis) atitinkamai perskaičiuoti iš atsakovo priteistos kompensacijos dydį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tačiau to nepadarė taip pažeisdamas nurodytas CK normas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenkanti turto dalis yra didesnė 581 503 Lt (atsakovo skaičiavimu – 581 501,50 Lt), negu priklausytų pagal idealiąsias dalis dalijant turtą pusiau. Taigi priteista 1 114 250 Lt kompensacija ieškovei iš atsakovo yra per didelė, viršijanti lygias dalytino turto rinkos vertes pagal ekspertų apskaičiavimus. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas per didelę kompensaciją ieškovei, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) nenustačius CK 3.123 straipsnio pagrindų. Tokią išvadą patvirtina ir byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarties išaiškinimas, kad nuo turto lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismui leidžiama nukrypti tik įstatyme išvardytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis). Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal kasacinio teismo pateiktą šios teisės normos aiškinimą teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis A. L. v. R. L. byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis R. Ž. v. D. Ž. byloje Nr. 3K-3-222/2009). Kitoje byloje teismas, nustatęs sumažėjusią dalytino bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto vertę, sumažino priteistos kompensacijos vienam sutuoktiniui iš kito dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis N. L. v. A. B. byloje Nr. 3K-3-46/2010). Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje ir konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau, sutikdamas su per didelės kompensacijos, viršijančios turto lygias dalis, priteisimu, nukrypo nuo šio principo, t. y. priėmė prieštaringą nutartį. Dėl to atsakovas prašo pakeisti nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl kompensacijos priteisimo ir sumažinti kompensaciją iki 581 501,50 Lt, bei, atsižvelgiant į tai, kad visą priteistą kompensaciją atsakovas išmokėjo ieškovei, pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį kompensacijos skirtumą (532 748,50 Lt) priteisti iš ieškovės atsakovui taip išsprendžiant sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį dėl ieškovei priteistos ir faktiškai gautos kompensacijos (1 114 250 Lt) arešto antstolis šių lėšų nesurado, dėl to ieškovė, paslėpdama nurodytas lėšas, piktnaudžiavo teise (CK 1.137 straipsnis), tačiau į tai apeliacinės instancijos teismas nutartyje neatsižvelgė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad galiojanti teisė negali ginti tokių asmenų teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai; konstatavęs asmens piktnaudžiavimą teise teismas gali atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę, nes tai yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina tokio asmens interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis A. N. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-203/2008). Atsakovas taip pat prašo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

 

Trečiojo asmens AB DnB NORD banko pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo sutinkama su atsakovo G. R. kasaciniu skundu ir jame išdėstytu prašymu teismui bei prašoma jį tenkinti.

 

Atsiliepimu į atsakovo G. R. kasacinį skundą ieškovė O. R. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės kasacinį skundą. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Atsakovo kasaciniame skunde netinkamai aiškinama sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnis) ir siekiama dar labiau nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių pusiausvyros. Byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodyta, kad dalijant santuokoje įgytą turtą kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartyje sprendžiant dėl turto padalijimo neteisingai identifikuota sutuoktinių turto paskirtis, dėl to taikytas neteisingas turto padalijimo principas. Sutuoktiniai turi dviejų rūšių turtą pagal jo paskirtį – komercinės paskirties (verslą) ir asmeninio naudojimo. Sutuoktinių verslą sudaro nuomos verslas ir kita veikla užsiimančių įmonių verslas, tačiau komercinės paskirties turtas priteistas atsakovui, jis nebuvo padalytas sutuoktiniams. Tuo tarpu ieškovei priteistas išskirtinai asmeninio naudojimo turtas, kuriam reikia didelių išlaikymo išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje toks turto padalijimas, kai vienam sutuoktiniui tenka asmeninio naudojimo, kitam – komercinės paskirties turtas, pripažintas neatitinkančiu ne tik CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad komercinės paskirties turtas negali būti padalytas šalims natūra. Ieškovės siūlomas būdas – komercinį turtą, į kurį įeina bendrovių akcijos ir prekybos patalpos, padalyti taip, kad bendrovių akcijos atitektų atsakovui, o prekybos patalpos – ieškovei. Iš prekybos patalpų nuomos gaunamos pajamos suteiktų galimybę ieškovei turėti nuolatinių pajamų ir išlaikyti dukterį. Dėl atsakovo kasacinio skundo teiginio, kuriuo ieškovė kaltinama nesąžiningumu, t. y. piktnaudžiavimu teise, ieškovė nurodo, kad pats atsakovas kasacinio skundo pateikimu ir prašymu taikyti ieškovės lėšų areštą siekia daryti spaudimą ieškovei kaip ekonomiškai silpnesnei šaliai. Ieškovė jai priteistos ir atsakovo sumokėtos kompensacijos dalį (400 000 Lt) sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą, likusią kompensacijos dalį panaudojo nepilnamečio vaiko išlaikymui, gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymui ir priežiūrai. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kiemo statiniai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui, o tuo pačiu adresu esantys gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra priteisti ieškovei ir yra jos nuosavybė. Siekiant nurodytų turtu laisvai naudotis, valdyti ir juo disponuoti, visas šis turtas turi būti priteisti vienam iš sutuoktinių, t. y. atsakovui. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė nurodo, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, dėl to iš jo turėtų būti priteistos ieškovės visos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasaciniuose skunduose šalys suformulavo santuokoje įgyto asmeninės ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos priteisimo teisės klausimus, reglamentuojamus CK 3.117, 3.127 straipsniuose. Nurodytais klausimais pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija. Vertindama skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą teisėjų kolegija remiasi kasaciniuose skunduose, atsiliepimuose į juos ir kasacinio teismo žodiniame teismo posėdyje šalių, jų atstovų ir trečiojo asmens atstovo pateiktais argumentais dėl teisės taikymo ginčo santykiams reglamentuoti. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta remiantis šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje priimtais išaiškinimais.

 

Dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo lygiomis dalimis principo ir šio turto padalijimo būdo (CK 3.117, 3.127 straipsniai)

 

CK 3.117 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo teismui leidžiama nukrypti, priteisiant vienam sutuoktiniui didesnę šio turto dalį, nei kitam, tik šiame kodekse numatytais atvejais, kurie išvardyti CK 3.123 straipsnyje. Byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nekonstatuota aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principo. Kasacinis teismas išaiškino, kad santuokos iširimas dėl atsakovo kaltės ir šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove (atsižvelgiant į tai, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam išlaikyti mokama gana didelė (1300 Lt kas mėnesį) periodinė išmoka) nėra tos įstatyme išvardytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui padalijant santuokinį turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių, nenustatyta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tokių aplinkybių nepateikė ir bylos šalys kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos. Priešingai, abi bylos šalys pripažįsta būtinumą padalijant bendrą sutuoktinių turtą nenukrypti nuo šalims tenkančių turto lygių dalių.

Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė sutuoktinių turto dalis ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priteista atsakovui didesnė santuokinio turto dalis natūra, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis R. A. v. R. A. byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. B. v. A. B. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008).

Nagrinėjamoje byloje šalys neišreiškė pageidavimo padalyti dalimis natūra ginčo prekybos patalpas, bet kiekviena iš jų siekia gauti visą šį objektą sau asmeninėn nuosavybėn. Šio objekto komercinė paskirtis ir jo naudojimo nuomai nuomininkams ypatumai lemia tai, kad sutuoktiniams yra naudingiau, jei patalpos asmeninės nuosavybės teise priklausytų vienam iš sutuoktinių, kuris tęstų jų nuomą tretiesiems asmenims, taip išvengiant sutuoktinių galimų tarpusavio ginčų dėl patalpų ateityje. Taigi bylos šalių ginčas yra iš esmės dėl to, kurio iš jų asmeninėn nuosavybėn atiteks visos prekybos patalpos. Pirmiau nurodyta, kad bendro sutuoktinių turto padalijimo būdas parenkamas atsižvelgiant, be kita ko, ir į nepilnamečių vaikų interesus. Byloje ieškovė (kasatorė) siekia įgyti asmeninėn nuosavybėn prekybos patalpas atsisakydama jai priteisto sutuoktinių bendro turto dalies – gyvenamojo namo. Tačiau toks turto padalijimo būdas nėra geriau užtikrinantis nepilnamečio vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, teisės į būstą įgyvendinimą, nes tokiu atveju ieškovė netektų būsto, kaip bendro sutuoktinių turto dalies, tinkančio normaliomis sąlygomis gyventi ieškovei kartu su nepilnamečiu vaiku. Nors žodinio bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ieškovės atstovas ir pareiškė, kad iš ieškovės prašomo turto santykinai didelės vertės ji galės užtikrinti vaikui teisę į būstą, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikta garantijų, juolab kad ginčo prekybos patalpos yra įkeistos bankui, užtikrinant atsakovo gautos paskolos išmokėjimą (CK 4.207 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis A. R. v. J. R. byloje Nr. 3K-3-304/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad dalijamos ginčo prekybos patalpos nėra verslas kaip turto kompleksas, naudojamas išskirtinai įteisinus ūkinę-komercinę veiklą, o yra nekilnojamasis daiktas, iš kurio gaunamos nuomos mokesčio pajamos. Nė viena iš šalių nepareiškė savo valios įvertinti prekybos patalpų nuomą kaip verslą ir jį padalyti (lygiomis dalimis ar vienam sutuoktiniui priteisiant verslą, o kitam – turtinę teisę į pelno dalį ir pan.). Bylos žodinio nagrinėjimo metu šalys (ieškovės atstovas, atsakovas, atsakovo atstovas) taip pat patvirtino, kad dalytinos patalpos yra nekilnojamojo turto objektas, kurių įvertinimas, taip pat gaunamos iš jo pajamos nėra šalių ginčo dalykas.

Europos žmogaus teisių komisija (toliau – Komisija (šiuo metu nebeveikianti institucija) sprendime dėl peticijos nepriimtinumo byloje Mairitsch prieš Austriją (Mairitsch v. Austria, no. 12462/86, decision of 13 July 1987) nenustatė pareiškėjo teisės netrukdomai naudotis nuosavybe pažeidimo, ar to, kad iš pareiškėjo buvo atimtas turtas, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga), situacijoje, kurioje Austrijos nacionalinis teismas, padalydamas sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį daiktą, vienam sutuoktiniui priteisė šį daiktą, o kitam – piniginę kompensaciją. Komisija nenustatė jokių požymių, kad nacionalinių teismų pozicija dėl to, kad konkrečioje byloje egzistavo išimtinės aplinkybės, pateisinančios konkretų turto padalijimo būdą, būtų pagrįsta savavališkais ar nepagrįstais svarstymais, be kita ko, nacionaliniai teismai atsižvelgė į pareiškėjo buvusiai sutuoktinei perduotino turto vertę ir įpareigojo šią sumokėti kompensaciją pareiškėjui. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, nustatant turto padalijimo būdą ir vienam sutuoktiniui paliekant visą turtą natūra, o kitam priteisiant kompensaciją, teismas turi atsižvelgti į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista. Tokiems vertinimams reikšminga ir tai: 1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą; 2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008). Nagrinėjamoje byloje paskirta kiekvienai iš šalių nekilnojamojo turto natūra ir priteista piniginė kompensacija už vienam sutuoktiniui tekusį mažesnės apimties nekilnojamąjį turtą natūra.

Byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodyta, kad, dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan.; teismas turi įvertinti į padalytino turto masę įeinančio turto, t. y. asmeniniam naudojimui skirto gyvenamojo namo naudojimo kaštus ir komercinės paskirties turto - prekybos patalpų – teikiamas pajamas iš šių patalpų nuomos. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną. Kasacinio teismo nutarties išaiškinimais turi vadovautis teismas, kuriam perduota iš naujo nagrinėti bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu teismo paskirti ekspertai apskaičiavo, be kitų objektų, ir ginčo prekybos patalpų (duomenys neskelbtini) rinkos vertę. Prekybos patalpų rinkos vertė nustatyta taikant lyginamosios vertės ir naudojimo pajamų vertės metodus, t. y. atsižvelgiant tiek į analogiškų nekilnojamųjų daiktų pardavimo sandorių kainas, tiek į prekybos patalpų duodamą ekonominę naudą (pelną), jas nuomojant. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rinkos kainos įvertinimas atliktas taikant lyginamosios vertės metodą. Taigi šių objektų rinkos vertė nustatyta atsižvelgus ir į jų eksploatavimo bei naudingumo savybes. Dėl to byloje apeliacinės instancijos teismui pateiktame ekspertizės akte esantys duomenys leidžia spręsti apie tai, kad į santuokoje įgyto ir byloje ginčijamo turto – prekybos patalpų rinkos vertę yra įskaičiuota iš šių patalpų gaunama ekonominė nauda (nuomos mokestis), taip pat gyvenamojo namo rinkos vertė nustatyta, atsižvelgus, be kita ko, ir į šio namo išlaikymo kaštus. Atsižvelgiant į nurodytų dviejų objektų pobūdį – prekybos patalpos yra komercinės paskirties, o gyvenamasis namas įprastomis sąlygomis yra asmeninio naudojimo turtas, tai jų vertė rinkoje yra nulemta ir šių objektų naudojimo pagal paskirtį teikiamos naudos bei kaštų. Bylos šalys neginčijo teismo ekspertizės atlikto ginčo turto objektų įvertinimo, taip pat byloje nepateikta turto rinkos vertę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu nuginčijančių įrodymų, dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą remtis ekspertų išvadų duomenimis (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyviam, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R. A. v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010). Remdamasi šiais motyvais teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovės kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo bendrovių akcijų įvertinimo, nes teismai nepažeidė proceso teisės normų, remdamiesi ekspertizės akte atliktu akcijų įvertinimu, o priešingų įrodymų, paneigiančių atliktą įvertinimą, byloje nepateikta. Šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pareigos vien savo iniciatyva rinkti įrodymus, galinčius patvirtinti aplinkybes dėl bendrovių akcijų vertės, ūkinės-komercinės veiklos vykdymo ir pan. (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ūkinė veikla grindžiama asmens privačios veiklos laisve ir iniciatyva, teismas negali įpareigoti asmenį ją vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad prekybos patalpos yra atsakovo nuolatinėje žinioje, kuris ir rūpinasi jų naudojimu, t. y. nuomojimu nuomininkams. Nurodytos prekybos patalpos priteistos atsakovui Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu ir atsakovo yra įkeistos AB DnB NORD bankui, užtikrinant nurodytu teismo sprendimu iš atsakovo G. R. priteistos ieškovės O. R. naudai 1 114 250 Lt kompensacijos išmokėjimą už atsakovui priteistą didesnę santuokinio turto dalį natūra.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas įsiteisėjo nuo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas nurodytas teismo sprendimas, priėmimo dienos. Iš karto po aptariamų teismo sprendimo ir nutarties įsiteisėjimo ieškovė kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą priteistai kompensacijai išieškoti jos naudai, tai rodo ieškovės sutikimą su priteista kompensacija. Ji yra išieškota. Kompensacija priteista ieškovei, be kita ko, už atsakovo asmeninėn nuosavybėn natūra priteistas prekybos patalpas (duomenys neskelbtini). Tokį santuokinio turto padalijimo būdą ieškovė ginčija ir prašo priteisti jos asmeninėn nuosavybėn natūra ginčo prekybos patalpas.

Teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinių skundų prašymais ir juos pagrindžiančiais argumentais, kuriais prašoma keisti sutuoktinių turto padalijimo apimtį, kai iš vienos pusės, ieškovė prašo jai priteisti įkeistas bankui pagal atsakovo paskolą prekybos patalpas, o atsakovas – sumažinti iš jo priteistą kompensaciją ieškovei. Byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, dėl kurių prekybos patalpos priteisiamos atsakovui, o apskaičiuota piniginė kompensacija - ieškovei. Bylos šalys pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose sutiko ir su dalytino bendro turto įvertinimu, ir su kompensacijos dydžiu. Šalims neginčijus kompensacijos dydžio apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti kitokį sprendimą dėl šios bylos dalies. Priteista kompensacija yra išieškota, taip įvykdžius įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, sumokėta vienkartinė kompensacija ieškovei ir priteistas periodinėmis išmokomis išlaikymas šalių dukteriai leis užtikrinti pakankamą ieškovės ir su ja gyvenančios dukters pragyvenimo lygį. Pagal bylos įrodymų duomenis, kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su byloje apeliacinės instancijų teismo atliktu sutuoktinių turto padalijimo būdu ir proporcijomis, dėl to konstatuoja, kad, viena vertus, ieškovei priteista kompensacija už atsakovui tenkančią turto dalį nėra per maža ir visiškai atlygina ieškovei už jai tenkančią mažesnę turto natūra dalį ir šio turto pobūdį, kita vertus, atsakovui priteista natūra didesnioji bendro sutuoktinių turto dalis. Darytina išvada, kad šalims turtas paskirstytas laikantis proporcingumo, bendro turto lygių dalių principo, taip maksimaliai siekiant, jog šalių turtinių interesų pusiausvyra nebūtų pažeista ir neliktų bendrai valdomo turto, užtikrinant tarpusavio konfliktų ateityje išvengimą. Priešingu atveju bet kurios iš šalių siūlomas turto padalijimo būdo nustatymas reikštų neproporcingą suvaržymą kito sutuoktinio teisių į lygią bendro turto dalį.

 

Dėl gyvenamojo namo priklausinių – kiemo statinių - nuosavybės

 

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, liko neišspręstas bendro sutuoktinių turto dalies – įregistruotų atskiru nekilnojamuoju daiktu kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora) (duomenys neskelbtini) padalijimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu adresu esantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn, o nurodyti kiemo statiniai yra iš esmės šio namo priklausiniai (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), jų vertė yra nedidelė ir nekeičia bendro sutuoktinių turto dalių paskirstymo, be to, kiemo statiniai gali būti naudojami kartu su gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, dėl to jie priteistini ieškovės asmeninėn nuosavybėn, taip patikslinant apeliacinės instancijos teismo nutartį.

 

Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal kasacinių skundų argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas nenuginčytas (CPK 346 straipsnis), dėl to ši nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant jos rezoliucinę dalį dėl kiemo statinių (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodyta, kad sutuoktinio bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu ir kad įstatyme garantuojama teisė reikalauti iš kalto sutuoktinio atlyginti susijusią su santuokos nutraukimu žalą. Kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vieno sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos jo turtine žala, kurią turi atlyginti kaltas dėl santuokos nutraukimo kitas sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis R. Č. v. R. Č. byloje Nr. 3K-3-293/2010). Kaltu dėl santuokos iširimo (nutraukimo) pripažintas atsakovas, todėl iš jo priteistina ieškovei jos sumokėto už kasacinį skundą 1000 Lt žyminio mokesčio, taip pat 29 000 Lt valstybei žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka dienos. Iš atsakovo taip pat priteistina 143,25 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).  

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 3 dalimi, 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį, kad kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), priteisiami ieškovei O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovo G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei O. R. 1000 (vieną tūkstantį) Lt ir valstybei 29 143,25 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai	Sigitas Gurevičius
	Janina Januškienė
	Gintaras Kryževičius