Civilinė byla Nr. e2S-1052-889/2023

                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01313-2023-6

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4;

 (S)

                                                                                      3.1.14.8.3; 2.3.5.2.1; 3.3.2.5                                     

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės A. B. ieškinio atsakovui V. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo priėmimo klausimas.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose (toliau – ir teismas) kreditorės A. B. (toliau – ir kreditorė) pareiškimo dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka 2023 m. rugpjūčio 25 d. išduotas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko V. D. nepilnamečiui vaikui M. D. išlaikymą po 500,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, 3 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesių laikotarpį nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., paskaičiuotą po 500,00 kas mėnesį, ir 500,00 Eur advokato pagalbos išlaidas kreditorei bei priteisti iš skolininko 51,00 Eur žyminį mokestį valstybės biudžetui.

2.       Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš skolininko nepilnamečiui vaikui priteistas 500,00 Eur laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-5532-514/2023 įsiteisėjimo.

3.       Teisėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. rezoliucija priimti skolininko prieštaravimai, kreditorė informuota apie savo teisę per 14 dienų pateikti ieškinį, išaiškinus, jog, per nustatytą terminą nepateikus ieškinio, pareiškimas bus laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas – panaikintas.

4.       Teismo pranešimas, skolininko prieštaravimai kreditorės atstovui advokatui E. K. įteikti 2023 m. rugsėjo 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 73, 74 straipsniai, 1751 straipsnio 9, 10 dalis).

5.       Plungės apylinkės teisme 2023 m. spalio 3 d. gautas A. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinys V. D. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsisakyta priimti. Teismas nutarė išaiškinti ieškovei, kad siekdama savo reikalavimų patenkinimo ji pirma turi kreiptis dėl privalomosios mediacijos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą; teismas nutarė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-5532-514/2023, ir kreditorės A. B. pareiškimą skolininkui V. D. dėl išlaikymo priteisimo palikti nenagrinėtą. Teismas nutarė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteistą iš skolininko V. D. 500,00 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui M. D. nuo nutarties priėmimo dienos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-5532-514/2023 įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1.       Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju byloje yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta aplinkybė – ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

6.2.       Teismas nustatė, kad šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatomis, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma privalomoji mediacija. Teismas konstatavo, kad į civilinę bylą tokių duomenų nepateikta, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

6.3.       Teismas atitinkamai panaikino teismo įsakymą, kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paliko nenagrinėtą (CPK 439 straipsnio 5 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.            Apeliantė (ieškovė) pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės A. B. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo priimti bei perduoti nagrinėti pagal teismingumą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1       Apeliantė vadovaujasi Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtimi bei pažymi, jog šioje normoje įtvirtinta, kad privalomoji mediacija netaikoma, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo.

7.2       Apeliantė atkreipia dėmesį, jog ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas tapo neįmanomas, kadangi 2023 m. kovo 13 d. atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su nepilnamečiu vaiku tyčia  galva sudavė vieną kartą  nepilnamečiui vaikui į veido sritį, taip padarė poodinę kraujosruvą nosyje, nosies kaulų lūžimą, kas nukentėjusiajam ieškovui sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 

7.3       Nors pagal pateiktą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžimą smurtą patyrusiu asmeniu laikytinas šalių nepilnametis sūnus, o ieškovė neatitinka šios sąvokos, tačiau, toks formalus Mediacijos įstatymo išimties taikymas neatitiktų mediacijos proceso paskirties ir tikslo.

7.4       Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pernelyg formaliai konstatavo, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

8.            Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:

8.1.       Ieškovė, siekianti kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo, nėra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai pagrįstai ieškovės skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

8.2.       Nors ieškovė teigia, esą reiškiant ieškinį privalomos mediacijos reikalavimas netaikytinas, tačiau su atskiruoju skundu ieškovė pateikė mediacijos pažymą, kas rodo, kad ieškovė pripažįsta, jog mediacijos procesas byloje buvo būtinas. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad Plungės apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9.         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.         Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nuspręsta nepriimti ieškovės ieškinio, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. su V. D. 2004 m. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, jiems (duomenys neskelbtini) gimė̇ sūnus M. D.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

13.       Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo prieštaravimus dėl teismo įsakymo priėmimo, nustatęs, kad šalys nepasinaudojo privaloma mediacija, ieškinį atsisakė priimti.

14.       Atskirajame skunde nurodoma, jog vadovaujantis Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje. Apeliantė nurodo, kad atsakovas yra naudojęs prieš nepilnametį sūnų smurtą, atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl ieškovės manymu, privalomos mediacijos reikalavimas ieškovei teikiant ieškinį netaikytinas. Be to, ieškovė pažymi, kad siekdama ginčą išspręsti taikia, iniciavo mediaciją, tačiau atsakovas atsisakė joje dalyvauti.

15.       Teisė į teisminę gynybą – tai viena iš pagrindinių asmens teisių, kurią garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

16.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra pasisakęs tokiu aspektu, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

17.       Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, savaime tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

18.       Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi inicijuojant civilinę bylą teisme, yra išdėstyti CPK. Pagal CPK nuostatas, asmuo, siekiantis savo galbūt pažeistų teisių gynybos, turi pateikti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį ieškinį ir sumokėti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 135 straipsnis), ieškinys turi būti paduotas teismui pagal CPK IV skyriuje išdėstytas taisykles kompetentingam nagrinėti konkretų ginčą, įstatyme nustatytais atvejais ieškinį teikiantis asmuo prieš kreipdamasis į teismą privalo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kt. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų bei sąlygų, jo galbūt pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės padarė išvadą, kad civilinis procesas pagal apeliantės ieškinį negali būti pradėtas, nes ieškovė nepasinaudojo inicijuojamo pobūdžio bylų kategorijai Mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta privaloma mediacija.

20.       Kaip žinoma, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį; to paties straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą; 4 dalyje nurodyta, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo (toliau – smurtą patyręs asmuo) – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą įgyvendina jo atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus atitinkamai, nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Ši prievolė yra iki vaikas taps pilnametis ir kiekvienas iš tėvų privalo šią prievolę vykdyti. Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą. Ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme.

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Kai yra pagrindas, išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

24.       Nepriklausomai nuo to, kad bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), tėvystės nustatymo, kuriose reikalavimas dėl išlaikymo vaikui pareiškiamas kartu su kitais pirmiau paminėtaisiais, kaip ieškovas dažniausiai nurodomas ieškinį pareiškęs vienas iš tėvų, kartu su kitais reikalavimais įgyvendinantis ir vaiko teisę į išlaikymą (CK 3.59 straipsnis), tačiau pats išlaikymas priklauso ir turi būti priteisiamas vaikui, o ne ieškinį pareiškusiam tėvui (motinai), nes nepilnamečiai vaikai yra išlaikymo teisinio santykio dalyviai, o tėvai procese veikia kaip savo vaikų atstovai pagal įstatymą.

25.       Taigi šiuo atveju ieškinį dėl išlaikymo faktiškai materialiąja prasme pareiškė pats vaikas, tik per savo atstovą – mamą. Žinoma, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atsakovas, 2023 m. kovo 13 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su nepilnamečiu vaiku, tyčia  galva sudavė vieną kartą  nepilnamečiui vaikui į veido sritį, taip padarė poodinę kraujosruvą nosyje, nosies kaulų lūžimą, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

26.       Įvertinus anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad ieškinio dėl išieškojimo ieškovas yra nepilnametis vaikas, o pagal pateiktą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžimą smurtą patyrusiu asmeniu laikytinas šalių nepilnametis sūnus, dėl to konstatuotina, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą turėtų būti taikoma išimtis, kuomet nėra taikoma privaloma teisminė mediacija šeimos byloje (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Akcentuotina, kad nors ir netaikant taisyklės, kad bylose dėl išieškojimo ieškovas yra vaikas, pagal pateiktą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžimą smurtą patyrusiu asmeniu laikytinas šalių nepilnametis sūnus, o faktas, kad ieškovė neatitinka šios sąvokos, formalus Mediacijos įstatymo išimties taikymas neatitiktų mediacijos proceso paskirties ir tikslo.

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant situacijai, kuomet kitoje byloje buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, sprendžiant šioje byloje nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą turėtų būti taikoma išimtis, kuomet nėra taikoma privaloma teisminė mediacija šeimos byloje (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti įstatymo leidėjo tikslus bei prieštarautų mediacijos esmei. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju buvo reikalinga išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

29.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo iš esmės reiškiamas vaiko interesais, siekiant jį apsaugoti nuo galimo smurto artimoje aplinkoje, procesas turėtų būti kuo operatyvesnis ir ekonomiškesnis, kad maksimaliai efektyviai būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisių apsauga. Dėl šios priežasties sutiktina su apeliante, kad netaikyti įstatyme nustatytos išimties ir reikalauti, kad ieškovė inicijuotų mediaciją, būtų neekonomiška ir netikslinga, o toks formalus įstatyme numatytos išimties aiškinimas ir taikymas galėtų lemti nepakankamai efektyvią vaiko teisių apsaugą. Pridėtina, kad ieškovė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad mediacijos procesas yra baigtas (CPK 3 straipsnio 9 dalis, CPK 314 straipsnis).

30.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino ir taikė Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neįvertino specifinės vaiko procesinės padėties ir be pagrindo netaikė Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 puktą punkte įtvirtintos išimties, nesiejo jos taikymo sąlygų su konkrečios situacijos aplinkybėmis, todėl nepagrįstai užkirto kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje.

Dėl kitų argumentų

31.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė kreipėsi į teismą nepasinaudojusi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kadangi teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti ieškovės A. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                 Milda Skersienė