(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

dalyvaujant pareiškėjui J. A. (dalyvavo tik 2023 m. gegužės 2 d. vykusiame teismo posėdyje), jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovei Jurgitai Pocienei,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S. ir V. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji suinteresuoti asmenys - M. S. ir V. O.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas J. A. kreipėsi į teismą su skundu (įvardijamu patikslintu ieškiniu), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Departamento pareigūnai 2021 m. balandžio 24 d., apie 22.00 val., iš jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės r., paėmė jo žvejybos įrankius (tinklus, gaudykles). Paaiškina, kad atvykus į įvykio vietą, pareigūnai nepateikė asmens ir jų pareigas patvirtinančių dokumentų, panaudojo fizinę jėgą ir ašarines dujas, t. y. papurškė jam į akis, taip pat surašė administracinių nusižengimų protokolą už tariamai neteisėtą žvejybos įrankių laikymą ir trukdymą šiems asmenims vykdyti tarnybines pareigas ir paskyrė administracinę nuobaudą. Tačiau nutarimą pavėlavo apskųsti; nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-756-906/2021. Akcentuoja, kad būdamas neįgalus, neturintis abiejų kojų, jis dėl nepagrįsto ašarinių dujų panaudojimo patyrė akių sužalojimą, t. y. blogėja jo regėjimas (raibuliuoja, vaizdas liejasi, padidėjo akių jautrumas ir nuovargis). Teigia, kad dėl neteisėtų Departamento pareigūnų veiksmų, t. y. už žvejybos reikmenų paėmimą ir negrąžinimą, specialiųjų priemonių (ašarinių dujų) panaudojimą, administracinio nusižengimo protokolo už žvejybos įrankių laikymą ir trukdymą gamtos apsaugos pareigūnams vykdyti pareigas surašymą bei administracinės nuobaudos paskyrimą, jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, tebesitęsiančiais dvasiniais pergyvenimais, baime, nusivylimu Lietuvos valstybe, taip pat dėl pablogėjusio regėjimo patiriamais nepatogumais buityje ir viešoje aplinkoje.  

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad jis yra visiškai nepagrįstas.

Atsiliepime nurodo, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistai M. S. ir V. O. tikrindami gautą informaciją iš fizinių asmenų dėl draudžiamų žvejybos įrankių laikymo, nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Šilutės r. Paaiškina, kad pareigūnai Š. A. (pareiškėjo sūnui) paaiškino atvykimo priežastį, prisistatė ir Š. A. dalyvaujant atliko teritorijos bei sandėlio apžiūrą, kurios metu buvo rasti trys statomi tinklai ir šešios gaudyklės. Teigia, kad apie 21.30 val. į sodybą grįžo pats pareiškėjas, kuris nieko neklausęs, pradėjo įžeidinėti pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir gestais bei varyti lauk iš sodybos. Pareiškėjas pripažino, kad minėti žvejybos įrankiai yra jo. Taip pat teigia, kad paprašius pareiškėjo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pastarasis atsisakė tai padaryti ir toliau necenzūriniais žodžiais bei gestais įžeidinėjo pareigūnus, bandė pasišalinti į savo gyvenamąsias patalpas, taip nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir kliudydamas jiems vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Pažymi, kad pareiškėjui bandant pasišalinti į gyvenamąsias patalpas, pareigūnai nusekė jį iš paskos į namo prieangį (į gyvenamąsias patalpas pareigūnai nėjo viso įvykio metu) ir įspėjo jį, kad jis yra sulaikomas, tačiau pareiškėjas į tai nereagavo ir toliau necenzūriniais žodžiais bei gestais įžeidinėjo pareigūnus, bandė išstumti pareigūnus iš prieangio, suduodamas vienam iš jų, o vėliau bandė apipilti pareigūnus ir karštu vandeniu, dėl ko vienas iš pareigūnų pareiškėjo atžvilgiu panaudojo spec. priemonę – ašarines dujas. Nurodo, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistai M. S. ir V. O. nuvykę pagal pranešimą dėl draudžiamų žvejybos įrankių laikymo, netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas. Paaiškina, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistai gavę pranešimą dėl draudžiamų žvejybos įrankių laikymo turėjo teisę (jiems suteiktus įgaliojimus) patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačią pareiškėjui priklausančią teritoriją ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.) bei tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Akcentuoja, kad priešingai, nei nurodo pareiškėjas, iš pareigūnų darytų vaizdo įrašų matyti, kad nuvykę pareigūnai į minėtą sodybą, juos pasitikusiam Š. A. (pareiškėjo sūnui) paaiškino atvykimo priežastį ir prisistatė. Akcentuoja, kad iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad spec. priemonės – ašarinės dujos buvo panaudotos tik tada, kai pareiškėjas raginamas nurimti, į tai nereagavo, prašomas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo nepateikė, taip pat bandė išstumti iš prieangio pareigūnus, suduodamas vienam iš jų, o vėliau pareiškėjo veiksmai vis agresyvėjo, prisipylė karšto vandens ir bandė apipilti juo pareigūnus. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 291 straipsnio 6 dalimi, 595 straipsniu, 599 straipsniu, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-435 (toliau – ir Taisyklės), 9.2 punkto reikalavimu ir teigia, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog pareigūnai neteisėtai iš pareiškėjo pagrobė (pasisavino) žvejybos įrankius (tinklus, gaudykles). Departamento nuomone, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

3. Tretieji suinteresuoti asmenys M. S. ir V. O. nustatyta tvarka ir terminu nepateikė teismui atsiliepimų.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas (dalyvavo tik 2023 m. gegužės 2 d. vykusiame teismo posėdyje) ir jo atstovas skundą pilnai palaikė. Atstovas akcentavo, kad pareigūnai nepateikė tarnybinio pažymėjimo, aplinkosaugos pareigūnai pareiškėją bandė sulaikyti, tačiau to negalėjo vykdyti, ši teisė nustatyta tik policijos pareigūnams, neteisėtai įsibrovė į pareiškėjo gyvenamas patalpas (patekimui į gyvenamąsias patalpas turėjo būti išduotas teismo leidimas), taip pat neteisėtai buvo papurkštos ašarinės dujos, nes pareiškėjas yra neįgalus. Pareiškėjo atstovas pripažino, kad bandymo neteisėtai sulaikyti faktą pradėjo kelti tik teismo posėdžio metu.

Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.  

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. su pareiškėjo skundu (įvardijamu patikslintu ieškiniu) nesutiko. Paaiškino, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko; pareiškėjas elgėsi agresyviai, atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; jis su kolega į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas nebuvo įėjęs; aplinkos pareigūnai turi teisę sulaikyti pažeidėjus asmenybės nustatymui; spec. priemonės pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudotos, kai buvo piltas karštas vanduo. Jiems pareiškėjas yra žinomas, jis ne kartą baustas už analogiškas veikas. 2021 m., kai įvyko minėtas įvykis, nebuvo jokios tvarkos, kuri reglamentuotų vaizdo įrašo naudojimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. O. su pareiškėjo skundu (įvardijamu patikslintu ieškiniu) taip pat nesutiko. Iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes ir argumentus, kaip ir M. S.

Teismas

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistų neteisėtų veiksmų.

6. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249-6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. Visų pirma, pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistų (šioje byloje dalyvaujančių trečiųjų suinteresuotų asmenų) šių neteisėtų, kaip pareiškėjas teigia, veiksmų: iš jo paimant ir negrąžinant jo žvejybos reikmenis; surašant administracinio nusižengimo protokolą už žvejybos įrankių laikymą ir trukdymą gamtos apsaugos pareigūnams vykdyti pareigas bei paskiriant administracinę nuobaudą.

8. Kaip matyti iš bylos, Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistai, tikrindami gautą informaciją iš fizinių asmenų dėl draudžiamų žvejybos įrankių laikymo, 2021 m. balandžio 24 d., apie 21.15 val., nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Šilutės r. Patikrinimo metu buvo rasti trys statomi tinklai ir šešios gaudyklės; pareiškėjas pripažino, kad 6 gaudyklės priklauso jam (taip pat nustatyta, kad tinklai priklausė Š. A., t. y. ne pareiškėjui). Be to, pareiškėjas kliudė pareigūnams vykdyti jiems pavestas pareigas, t. y. nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir kt. Dėl minėtų veiksmų, t. y. už Taisyklių 9.2 papunkčio pažeidimą (laikymą ne mėgėjų žvejybos įrankių), pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2021 m. rugpjūčio 13 d. Departamentas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjui už ANK 291 straipsnio 6 dalies ir 505 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 Eur bauda su daikto konfiskavimu, t. y. gaudyklės žuvims gaudyti (6 vnt.).

Teismas pažymi, kad minėtas Departamento nutarimas yra įsiteisėjęs. Tad šiuo atveju spręsti, kad vien pareiškėjo atžvilgiu Departamento pareigūnams surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje buvo atlikti neteisėti veiksmai, - nėra jokio pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie paėmimą iš pareiškėjo žvejybos reikmenų (6 vnt. gaudyklių žuvims gaudyti) ir jų negrąžinimą. Kadangi minėti žvejybos reikmenys buvo administracinio nusižengimo įrankiais, tad šie reikmenys teisėtai buvo paimti iš pareiškėjo (ANK 595 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 599 straipsnis), o priėmus nutarimą ir nusprendus, be kita ko, juos konfiskuoti, - pagrįstai nebuvo grąžinti pareiškėjui (ANK 291 straipsnio 6 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, kadangi buvo nustatyta, jog rasti trys tinklai priklausė ne pareiškėjui, o Š. A. (pareiškėjo sūnui), tad jų paėmimo ir nesugrąžinimo klausimas niekaip nesusijęs su nagrinėja byla dėl pareiškėjui galimai padarytos neturtinės žalos atlyginimu, tad teismas dėl jų nepasisako.

9. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas skunde (įvardijamame patikslintu ieškiniu) nurodo, kad su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartimi, kuria, kaip matyti, buvo atsisakyta atnaujinti pareiškėjo prašymo dėl Departamento minėto nutarimo apskundimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą, nesutinka, tačiau nei šios teismo nutarties, nei Departamento nutarimu pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo patikrinimas nepatenka į administracinio teismo kompetenciją, tad teismas dėl šių aplinkybių taip pat nepasisako.

10. Pareiškėjas dar nurodo, kad aplinkosaugos pareigūnai pareiškėją bandė sulaikyti, tačiau to negalėjo vykdyti, ši teisė nustatyta tik policijos pareigūnams; neteisėtai įsibrovė į jo gyvenamas patalpas (patekimui į gyvenamąsias patalpas turėjo būti išduotas teismo leidimas).

Teismas pažymi, kad skundo ribas teisme apsprendžia skundo dalykas ir pagrindas, kurie turi būti aiškiai išdėstyti rašytiniame procesiniame dokumente – konkrečiai skunde (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnis), kuris teismo nustatyta tvarka yra priimtas. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas bendros kompetencijos teismui buvo pateikęs ieškinį, kuris neatitiko įstatymo reikalavimų, tad jam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pareiškėjas šalindamas trūkumus pateikė patikslintą ieškinį, kuris bendros kompetencijos teisme buvo priimtas nagrinėjimui. Vėliau byla buvo persiųsta nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris patikslintą ieškinį laikė skundu. Taigi, būtent šiame procesiniame dokumente (pareiškėjo įvardintame patikslintu ieškiniu) ir yra apspręstos šios bylos nagrinėjimo ribos. Šiame procesiniame dokumente pareiškėjas nėra nurodęs minėtų atsakovo veiksmų – galimai neteisėtą aplinkosaugos pareigūnų bandymą pareiškėją sulaikyti bei neteisėtą įsibrovimą į jo gyvenamas patalpas, su kuriais jis sietų prašomos neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas, tiksliau jo atstovas, šiuos galimai neteisėtus atsakovo veiksmus nurodė tik teismo posėdžio metu; tą beje teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjo atstovas. Pastebėtina, kad vieną iš šių dviejų galimai neteisėtų atsakovo veiksmų – patekimą į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, pareiškėjas formaliai buvo nurodęs pirminiame savo procesiniame dokumente – ieškinyje, kuris, minėta, neatitiko įstatymo reikalavimų ir jam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti; pareiškėjas šalindamas trūkumus pateikė patikslintą ieškinį, kuris teismo ir buvo priimtas. Patikslintame ieškinyje pareiškėjas net formaliai nekalba apie galimą Departamento pareigūnų neteisėtą patekimą į jo gyvenamąsias patalpas.

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Taigi, pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka tikslinti / pakeisti skundo pagrindą ar dalyką. Tačiau akivaizdu, kad šie skundo elementai gali būti keičiami ar tikslinami teikiant atitinkamą rašyti procesinį dokumentą, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas iš esmės ta pačia tvarka kaip ir jau priimto skundo. Tuo tarpu pareiškėjas, nagrinėjamu atveju, minėtus atsakovo neteisėtus veiksmus nurodė ne naujai pateiktame rašytiniame procesiniame dokumente – skundo patikslinime ar pakeitime, bet teismo posėdžio metu duodant paaiškinimus, kas neatitinka įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo (jo atstovo) teismo posėdžio metu nurodyti atsakovo veiksmai - galimai neteisėtas aplinkosaugos pareigūnų bandymas pareiškėją sulaikyti bei galimai neteisėtas įsibrovimas (patekimas) į jo gyvenamąsias patalpas, - nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas.

11. Pareiškėjas teigia, kad Departamento pareigūnai nepateikė jam tarnybinio pažymėjimo.

Atsakovo atstovas ir tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad atvykus į sodybą, juos pasitiko pareiškėjo sūnus Š. A., kuriam pareigūnai nurodė atvykimo priežastį bei prisistatė.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis.

Kaip matyti iš bylos, pareigūnai atvyko į pareiškėjo sodybą, juos pasitiko pareiškėjo sūnus, kuris neprieštaravo pareigūnų patekimui į sodybą. Kai į sodybą atvyko pats pareiškėjas, pareigūnai jau buvo patekę į pareiškėjo sodybą. Byloje nenustatyta, kad atvykęs (grįžęs) pareiškėjas į savo sodybą, kurioje jau buvo aplinkosaugos pareigūnai, būtų reikalavęs jų parodyti tarnybinius pažymėjimus, o pastarieji būtų atsisakę tai daryti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnai į patikrinimą atvyko tarnybiniu automobiliu, kuris buvo pažymėtas specialiais skiriamaisiais ženklais, taip pat jie vilkėjo tarnybinę aprangą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo aspektu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuojami. Bet kokiu atveju, net jeigu ir laikant, kad buvo padarytas pažeidimas, tai jis yra visiškai formalus ir pareiškėjui negalėjo sukelti neturtinės žalos, kuri galėtų būti įvertinama pinigais. Pareiškėjas šiuo aspektu apskritai neįrodinėja kitų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neturtinės žalos ir jos priežastinio ryšio tarp pareigūnų pažymėjimo neparodymo ir atsiradusios neturtinės žalos. Nesant visų būtinų sąlygų civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas.

12. Pareiškėjas dar teigia, kad aplinkosaugos pareigūnai neteisėtai jam papurškė ašarinių dujų, t. y. jie to daryti negalėjo nes jis yra neįgalus.  

13. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones.  

Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

Fizinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių panaudojimas (Įstatymo 41 straipsnio 3 dalis).

Atvejai, kuomet aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą, nurodyti Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje. 

Įstatymo 41 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad, kai nėra neišvengiamo pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama prieš asmenis, jeigu akivaizdu arba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs.

Įstatymo 41 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad specialiųjų priemonių specifikaciją ir jų panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė, t. y. Vyriausybė 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtino Specialiųjų priemonių specifikaciją ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašą. Aplinkosaugos pareigūnai turi teisę turėti ir panaudoti ašarinį purkštuvą (Specialiųjų priemonių specifikacijos 1, 2.5 punktai).  Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad pareigūnas, prieš panaudodamas specialiąsias priemones, privalo įvertinti asmens pasipriešinimo lygį, specialiųjų priemonių naudojimu siekiamą tikslą, kokio poveikio efektyvumo tikimasi panaudojus specialiąsias priemones, galimybes pasinaudoti specialiųjų priemonių sukeltu poveikiu, specialiųjų priemonių panaudojimo ir poveikio padarinius, savo atsitraukimo, priedangos ir kitų specialiųjų priemonių panaudojimo galimybes, jeigu panaudotos specialiosios priemonės būtų nepakankamai veiksmingos.

14. Nagrinėjamu atveju specialiosios priemonės – ašarinis purkštuvas, buvo panaudotas prieš pareiškėją, kuris yra neįgalus, t. y. neturintis abiejų kojų. Pareiškėjo savarankiškas judėjimas yra galimas tik su neįgaliojo vežimėliu. Taigi, aplinkosaugos pareigūnams pareiškėjo neįgalumas buvo akivaizdus, pareiškėjas įvykio metu judėjo būtent neįgaliojo vežimėlio pagalba. Tad prieš pareiškėją naudoti ašarinį purkštuvą buvo draudžiama. Įstatymas iš esmės numato tik vieną atvejį, kada prieš tokį asmenį leidžiamą panaudoti ašarinį purkštuvą, t. y. kai nėra neišvengiamo pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju tokia situacija nebuvo susiklosčiusi. Nors tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad jų sveikatai grėsė pavojus, nes pareiškėjas ketino juos apipilti verdančiu vandeniu, be to, ant stalo buvo peilis, o prie krosnies – kirvis, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepateisina jų panaudotų spec. priemonių. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, tame tarpe atsakovo atstovo pateiktą vaizdo ir garso įrašą, kuris nėra vientisas, konstatuoja, kad, visų pirma, pareiškėjas savarankiškai judėti, minėta, gali tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Tad tokį asmenį pagal esamas aplinkybes neprisileisti prie savęs ir išvengti jo galimo keliamo pavojaus buvo nesudėtinga. Tačiau aplinkosaugos inspektoriai to net nesistengė daryti. Antra, pats ašarinio purkštuvo panaudojimas prieš pareiškėją vyko jam esant jo gyvenamosiose patalpose (virtuvėje), t. y. ten kur aplinkosaugos inspektoriai iš viso neturėjo teisės būti, juo labiau, kad pareiškėjas, nors ir elgdamasis gan agresyviai bei vartodamas necenzūrinius žodžius, reikalavo palikti jo būstą. Nors inspektoriai ašarinį purkštuvą prieš pareiškėją, kuris buvo virtuvėje, naudojo iš namo prieangio, tačiau tai tik patvirtina, kad aplinkosaugos inspektoriai turėjo galimybę išvengti pavojaus jų sveikatai; jau nekalbant apie tai, kad pareiškėjas galėjo prie jų priartėti tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, tad jam vienu metu sėdint neįgaliojo vežimėlyje ir bandant, kaip inspektoriai teigia, apipilti juos verdančiu vandeniu, - nebuvo tokia situacija, kuri būtų neišvengiama. Juo labiau, kaip matyti iš vaizdo ir garso įrašo, aplinkosaugos inspektorius gan nesudėtingai kontroliuoja situaciją virtuvės durų pagalba, t. y. jas priverdamas, atidarydamas ir vėl priverdamas. Trečia, tai, kad ant stalo, kaip teigia tretieji suinteresuoti asmenys, ir prie krosnies buvo kirvis, savaime netapo neišvengiama pavojinga situacija, kurioje inspektoriai būtų galėję panaudoti spec. priemones. Ketvirta, tai, kad vienam inspektoriui pareiškėjas būdamas lauke buvo sudavęs lentele per ranką, taip pat vėliau nesuteikė galimybės aplinkosaugos inspektoriams naudoti ašarinį purkštuvą prieš pareiškėją. Penkta, nors pareiškėjas elgėsi gan agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei pareigūnus įžeidinėjo, tačiau tai irgi nebuvo tas įstatyminis pagrindas ir sąlygos, kurioms esant pareigūnai būtų galėję naudoti spec. priemones (ašarinį purkštuvą) prieš pareiškėją. Šešta, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad aplinkosaugos inspektoriai ašarinį purkštuvą naudojo prieš pareiškėją ne esant neišvengiamam pavojui jų sveikatai ar gyvybei, bet realiai siekdami nuslopinti jo valią priešintis. Septinta, esamoje situacijoje ašarinio purkštuvo panaudojimas buvo neadekvati ir neproporcinga priemonė esamam pavojui.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aplinkosaugos inspektorių spec. priemonių (ašarinio purkštuvo) panaudojimas prieš pareiškėją, t. y. neįgalų asmenį, esamoje situacijoje buvo neteisėtas, t. y. neatitiko Įstatyme numatytų sąlygų ir pagrindų. Tad šiuo aspektu konstatuojami neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.

16.  Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.    

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).   

17. Nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo padarytas pareiškėjo sveikatai, jam papurškiant ašarinių dujų į akis. Kaip matyti iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų, pareiškėjas turi įvairių problemų (ligų), susijusių su akimis, jo matymas pamažu blogėja ir pan. Pareiškėjo akių ligos egzistavo ir iki aptariamo įvykio, t. y. iki 2021 m. balandžio 24 d., tad akivaizdu, kad jos nėra susijusios su ašarinių dujų papurškimu. Tačiau, medicininiai dokumentai ir kita bylos medžiaga tvirtina ir tai, kad: iš 2021 m. balandžio 24 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog įvykio metu greitoji medicinos pagalba pareiškėjui buvo kviečiama dėl cheminio akių nudeginimo; nustatyta preliminari diagnozė – ašarinių dujų toksinis poveikis; pareiškėjas į medicinos įstaigas dėl akių kreipėsi ir po aptariamo įvykio (dažnai nurodydavo, kad regėjimo pablogėjimą sieja su 2021 m. balandžio mėnesį patirta mechanine akių trauma), jam būdavo skiriamas gydymas; kai kuriais atvejais pareiškėjas gydytojams nurodydavo, kad „Jaunystėje yra netyčia patekę į akis stabdžių skysčio“. UAB „Optikos centro“ 2022 m. liepos 25 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime, be kita ko, nurodyta, kad: po cheminio akies priekinio segmento nudegimo gali likti ragenos pažeidimas – randai, padrumstėjimai ir kita, tačiau šiuo atveju ragenos sugijo pilnai; glaukoma – dažna akių cheminių nudegimų komplikacija, tačiau šiuo atveju paciento akispūdis buvo ribinis ir prieš incidentą, todėl teigti, kad glaukomą išprovokavo tik nudegimas, neįmanoma, tačiau pagreitinti ligos progresavimą, be abejo, galėjo.

Taigi, minėti duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, kad dujų papurškimas į akis, pareiškėjui turėjo esminę reikšmę jo regėjimo pablogėjimui ar kitų akių ligų vystymuisi; pareiškėjas tuo klausimu neprašė teismo skirti ekspertizės. Tačiau nėra abejonės, kad pareiškėjas dėl to patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus.

Teismas vertindamas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsižvelgia ir į tai, kad spec. priemonės (ašarinis purkštuvas) buvo panaudotas prieš socialiai labai pažeidžiamą asmenį – neįgalųjį, kuriam amputuotos abi kojos; tačiau teismas atsižvelgia ir į pačio pareiškėjo elgesį, t. y. jis buvo agresyvus, provokuojantis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo pareigūnus ir pan.

18. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 1 000 Eur kompensacija jo patirtai skriaudai atlyginti.

19. Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies.

20. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuota ABTĮ 42 straipsnyje.

21. Nagrinėjamu atveju, minėta, pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies; pareiškėjui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėjo atstovai į bylą pateikė: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 28 d. pažymą Nr. (12.34Mr)PT-2473 „Dėl antrinės pagalbos išlaidų“, kuri tvirtina, kad buvo patirta 388,18 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų;  Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. (turėtų būti 2023 m. rugpjūčio 18 d.) pažymą Nr. (12.34Mr)PT-7129 „Dėl antrinės pagalbos išlaidų“, kuri tvirtina, kad buvo patirta dar 1 031,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso buvo patirta 1 419,56 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas tik iš dalies, t. y. buvo pripažinta, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padarytas tik vienas neteisėtas veiksmas, su kuriuo siejamas neturtinės žalos atsiradimas, tad valstybės naudai priteistina tik 500 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132-133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                   Saulius Jakaitis