Civilinė byla Nr. 2-87-183/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02112-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 106.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. M. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų statyba“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo (civilinė byla Nr. 2-5860-661/2014),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui RUAB „Pastatų statyba“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo RUAB „Pastatų statyba“ 3 473,03 Lt (atskaičiavus mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio; 2) įtraukti jį į RUAB „Pastatų statyba“ kreditorių sąrašą su 3 473,03 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad, be kita ko, vadovaudamasis DK 285-293 straipsniais, jis buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisiją, kuri atsisakė nagrinėti jo ginčą, motyvuodama tuo, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo bylą. Pareiškėjo teigimu, į teismą jis kreipėsi dėl to, kad atsakovas nesutinka, jog nevisiškai su juo atsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. M. ieškinį dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų iš atsakovo RUAB „Pastatų statyba“ priteisimo.

Teismas nurodė, kad, iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą, pareiškėjas turėjo kreiptis į įmonės administratorių su prašymu įtraukti jį į įmonės kreditorių sąrašą, kaip to reikalauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 1-2 dalių nuostatos. Teismas konstatavo, kad, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog, prieš kreipdamasis į teismą, būtų kreipęsis į RUAB „Pastatų statyba“ administratorių, pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsisakoma priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir įpareigoti priimti jo ieškinį. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Jis nežinojo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą atsakovui, kadangi ĮRĮ 7 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka nėra gavęs iš įmonės administratoriaus pranešimo. Apie atsakovui iškeltą restruktūrizavimo bylą sužinojo tik iš Darbo ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo.
2. Atsakovas RUAB „Pastatų statyba“ pateikė Darbo ginčų komisijai savo atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškovo reikalavimais, teigdamas, jog atleidimo dieną atsiskaitė ir jokio įsiskolinimo ieškovui neturi. Ši aplinkybė savaime įrodo, kad atsakovas atsisakė įtraukti jį į įmonės kreditorių sąrašą, todėl pakartotinas kreipimasis į atsakovą tuo pačiu klausimu tik užvilkintų ginčo išsprendimą. Tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas turi būti išspręstas teismo, kurio sprendimu atsakovui ir buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus, apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas atsisakyti priimti ieškinį (CPK 320, 338 str.). Nenustatyta skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio.

Pagal CPK viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Pažymėtina, kad CPK nuostatos nedetalizuoja teismo atsisakymo priimti ieškinį pagrindo turinio bei nereglamentuoja pačios išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kuri nustatyta kituose įstatymuose, kuriais vadovaujantis, galima nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai laikėsi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Specialusis įstatymas restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui – Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ).

Pagal ĮRĮ nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai, turintys reikalavimų į įmonę, įskaitant ir su darbo užmokesčio nemokėjimu susijusius reikalavimus (ĮRĮ 3 str. 2 p.), per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus (ĮRĮ 23 str. 1 d.), o restruktūrizavimo administratorius, patikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (ĮRĮ 23 str. 2 d.). Be to, pagal ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs restruktūrizavimo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮRĮ 23 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 3 punkto pagrindu, turėjo pagrindo nutartyje nurodyti, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio šios bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Nagrinėjamuoju atveju apeliantas teigia, kad jo reiškiamų savarankiškų reikalavimų nagrinėjimui nebūtina išankstinė neteisminė sprendimo tvarka, nes įmonės administratoriaus nesutikimas, išreikštas šalių ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, prilygintinas atsisakymui įtraukti jį į įmonės kreditorių sąrašą. Pažymėtina, kad ĮRĮ nenumato išimčių, dėl kurių būtų netaikoma kreditorių reikalavimų tvirtinimo ikiteisminė tvarka. Dėl to apelianto teiginiai, jog vien savo atsiliepimu, pareikštu kitoje (Darbo ginčų komisijos nagrinėtoje) byloje, įmonės administratorius atsisakė tvirtinti jo reikalavimą, o ĮRĮ numatytą išankstinės kreditorių reikalavimų tvirtinimo ikiteisminės tvarkos nesilaikymas perkeltų teismui ĮRĮ nustatytas administratoriaus pareigas, tarp jų – ir patikrinti pateiktus kreditorių reikalavimus pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, net ir tuo atveju, kai kreditorius nepateikia administratoriui savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Teismo išvados dėl atsisakymo priimti ieškinį nepaneigia ir atskirojo skundo teiginys, jog apeliantas nėra gavęs pranešimo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą, juolab kad, apelianto teiginiu, apie restruktūrizavimo bylą jis sužinojo iš įmonės administratoriaus atsiliepimo, pateikto Darbo ginčų komisijai. Taigi, byloje nesant duomenų, kad, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, pareiškėjas V. M. kreipėsi į atsakovo restruktūrizavimo administratorių dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo, t. y. kad būtų pasinaudojęs ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, apygardos teismas turėjo pagrindą nepriimti jo ieškinio.

Kita vertus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas V. M. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo 2014 m. spalio 15 d. prašymu kreipėsi į RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo administratorių dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo administratoriaus 2015 m. vasario 10 d. pareiškimo matyti, kad administratorius nesutinka su pareikštu reikalavimu, teigdamas, jog V. M. finansinis reikalavimas, kylantis iš darbo teisinių santykių, nėra numatytas RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo plane, kad su buvusiu darbuotoju V. M. yra visiškai atsiskaityta. Taigi yra pagrindo daryti išvadą, kad RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo administratorius ginčija potencialaus kreditoriaus V. M. finansinį reikalavimą (ĮRĮ 23 str. 5 d.).

Kaip minėta, vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 5 dalimi, restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia įmonės restruktūrizavimo byloje teismo posėdyje, pranešęs restruktūrizavimo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimai įmonių restruktūrizavimo procese turi būti sprendžiami operatyviai, taip užtikrinant kreditoriams galimybę laiku pasinaudoti ĮRĮ suteiktomis teisėmis skolininko restruktūrizavimo procese (ĮRĮ 24 str.) bei vykdomų restruktūrizavimo procedūrų teisėtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tiesiogiai gavęs kreditoriaus ieškinį restruktūrizuojamai įmonei dėl skolos priteisimo, turėtų jį nagrinėti ne iškeldamas naują civilinę bylą, bet įmonės restruktūrizavimo byloje, kaip kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patvirtinimo (patikslinimo) klausimą, priimdamas dėl to nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1871/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo administratorius nesutinka su apelianto pareikštu reikalavimu, tačiau į teismą šiuo klausimu nesikreipė (ĮRĮ 23 str. 5 d.); iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. M. reikalavimo pagrįstumo klausimas nebuvo spręstas UAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai restruktūrizavimo administratorius nevykdo savo pareigų ir teisme neginčija jam pateiktų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, būtų nepagrįstai suvaržomos kreditorių teisės, jiems perkeliant administratoriaus neveikimo pasekmes, tokia situacija neatitiktų ir restruktūrizavimo proceso operatyvumo bei teisinio apibrėžtumo reikalavimų. Pastarąją išvadą taip pat suponuoja civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai (CPK 7 str.) bei CPK 3 įtvirtinta teismo pareiga, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje turėtus duomenis turėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo V. M. ieškinį, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo administratorius, nesutikdamas su V. M. pareikštu reikalavimu, jo neginčijo teisme ĮRĮ nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju yra teisinga ir protinga pareiškėjo V. M. ieškinio dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų iš atsakovo RUAB „Pastatų statyba“ priteisimo priėmimo klausimą perduoti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą UAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo bylą (CPK 3 str. 6 d.; ĮRĮ 23 str. 5 d.). Taigi pareiškėjo V. M. reikalavimo, susijusio su darbo santykiais, atsakovui pagrįstumo klausimas turi būti sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje atsakovo RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-557-560/2015 

Dėl to, kas pasakyta, pakeistina pirmosios instancijos teismo nutartis, o pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo bylą (CPK 329 str.1 d., 338 str.; ĮRĮ 23 str. 5 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį.

Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. M. ieškinį, o pareiškėjo V. M. ieškinio dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, pateikto atsakovui RUAB „Pastatų statyba“, priėmimo klausimą perduoti spręsti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo bylą (civilinės bylos Nr. B2-557-560/2015).

Teisėja                                                                                                                                            Audronė Jarackaitė