Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-435-397/2018

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00422-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.5.3.; 21.11.10.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                2018 m. spalio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties R. G. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       R. G. 2018 m. liepos 31 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato tyrėjo (toliau – Institucijos) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 37-ANR_N-586-2018 už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta 300 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. liepos 28 d., 03.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,52 prom. girtumas.

2.       Šį nutarimą R. G. skundė apylinkės teismui, prašydamas, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios priemonės terminą sutrumpinti, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, jog skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia pagrindo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, be to, vien tik baudos paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas sprendė, jog skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

3.       R. G. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį skundžia Kauno apygardos teismui, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria būtų panaikinta Institucijos nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba Institucijos nutarimas šioje dalyje būtų pakeistas, skiriant trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, arba ši priemonė būtų pakeista švelnesne administracinio poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų sumažintas ir skirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

3.1. Skunde teigiama, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nukrypo nuo šioje dalyje aktualios teismų praktikos. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai nustatomos išimtinės aplinkybės, nes to nenumato teisinis reguliavimas, t. y. ANK 354 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, tai prieštarauja teismų praktikai. Apeliantas cituoja ANK 34 straipsnio 5 dalį ir teigia, jog joje nenumatyta, kad teismas turėtų nustatyti kokias nors išskirtines aplinkybes. Taip pat nurodo įvairių teismų procesinius sprendimus, pvz. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-16-347/2017, Trakų rajono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-69-239/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-600-327/2017, AN2-515-593/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-266-361/2017 ir kt., ir teigia, jog šiose bylose ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos pritaikytos iš esmės nustačius panašias faktines aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje.

3.2. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas suabsoliutino faktinę aplinkybę, kad asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ir visiškai neįvertino aplinkybių, pagrindžiančių specialiosios teisės turėjimo poreikį, taip parodydamas, kad nėra nei atskiros aplinkybės, nei jų visumos, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai taip, kaip jo nenaudai vertinamas pats nusižengimo faktas. Be to, teismas nevertino, jog padarytas nusižengimas yra tik atsitiktinis, ne sisteminis elgesys, nes už tokio pobūdžio pažeidimus apeliantas nėra anksčiau baustas. Neįvertinta ir aplinkybė, jog asmuo turi penkis mažamečius vaikus, kas ypatingai sustiprina specialiosios teisės turėjimo poreikį.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies bei 569 straipsnio 4 dalies imperatyvus, nes neįvertino dalies skundo argumentų, dėl to negalėjo atskleisti bylos esmės ir išsamiai išnagrinėti skundą. Teismas nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti skundžiamą nutarimą tik pakeitus ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taip nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje suformuotos praktikos.

3.4. Apeliantas be to teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino nusižengimo padarymo aplinkybių (vietos ir laiko), taip tinkamai neįvertindamas ir jo pavojingumo. Anot apelianto, net baudžiamosiose bylose veikos padarymo vieta turi reikšmės vertinant veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-35-719/2018).

3.5. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, pasisakydamas, kad aplinkybės, kurios lemia atimtos teisės poreikį ir egzistuojančios dar iki nusižengimo padarymo, negali būti pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstai plečiamai aiškino ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tokios taisyklės įstatyme nėra įtvirtintos.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkas teigia, jog skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, R. G. teisėtai ir pagrįstai skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda, ir pagrindo ją švelninti nėra, todėl prašo skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a:

5.       R. G. skundas tenkinamas.

6.       Ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

7.       Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino padaryto nusižengimo realaus pavojingumo, apelianto teigiamai charakterizuojamos asmenybės bei neproporcingai didelės neigiamos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės įtakos visos  šeimos interesams, todėl nepagrįstai skundo netenkino ir net nesvarstė galimybės nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

8.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).

9.       Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino padaryto nusižengimo realaus pavojingumo, apelianto teigiamai charakterizuojamos asmenybės ir kitų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, jog taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo.

10.       Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 301 straipsnyje (pagal turinį atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį) nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

11.       Kaip jau nurodyta, pats įstatymas numato galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas įvertinus visą kompleksą aplinkybių – administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu apylinkės teismas šias aplinkybes švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo aspektu vertino formaliai bei atsietai vieną nuo kitos, nevertino jų visumos, neatsižvelgė ir neįvertino paskirtos administracinio poveikio priemonės keliamų neigiamų pasekmių įtakos visos apelianto šeimos interesams ir tokių pasekmių proporcingumo nusižengimo pobūdžiui bei pavojingumui. Be to, visiškai nevertino ir nesvarstė galimybės specialiosios teisės atėmimo terminą nustatyti trumpesniam laikotarpiui nei sankcijoje numatytas minimalus. Dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis laikoma nepagrįsta.  

12.       Iš tiesų įstatymas draudžia vairuoti asmeniui, apsvaigus nuo alkoholio, kai neblaivumas viršija 0,4 promiles, ir už tai numato administracinę atsakomybę, tačiau pats nusižengimo pobūdis, priešingai nei nurodo apylinkės teismas, pats savaime neužkerta kelio ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Įstatymas nenumato, jog dėl tam tikrų nusižengimų švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skirti negalima. Todėl nesutiktina su teismo argumentu, jog aplinkybės, kuriomis buvo padarytas nusižengimas, įtakos nuobaudos skyrimui neturi, nes, anot apylinkės teismo, asmenims apskritai draudžiama vairuoti neblaiviems. Priešingai, aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad nusižengimas padarytas menkai apgyvendintoje teritorijoje, nakties metu, kada eismas nebuvo intensyvus, ir apeliantas buvo vienintelis eismo dalyvis. Realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad apelianto neblaivumas tik nežymiai viršijo leistiną normą.

13.       Vertinant visumą reikšmingų ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui aplinkybių, svarbu ir tai, kad apeliantas pažeidimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė ir nuoširdžiai nurodė aplinkybes, kad alkoholio buvo vartojęs iš vakaro. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas fiksuotas naktį, prieš 4 val., tikėtina, jog asmuo galėjo tinkamai neįvertinti būklės dėl galėjimo vairuoti bei dėl likusio alkoholio kiekio organizme. Svarbu ir tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skunde apylinkės teismui apeliantas nurodė sutinkantis dalyvauti alkoholio ir narkomanijos prevencijos kursuose. Tokių duomenų Institucija priimdama nutarimą nebuvo gavusi, ir nėra pagrindo šiuo metu šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, tačiau tai parodo asmens susirūpinimą savo veiksmais, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą pažeidimą bei jo pasekmes, todėl vertintina apelianto naudai. Vertinant asmenybę, iš tiesų matyti, jog R. G. anksčiau yra baustas už pažeidimus, susijusius su kelių eismo transportu, tačiau už šiurkščius, grubius nusižengimus ar už analogiško pobūdžio pažeidimus nėra baustas, nėra baustas už vairavimą neturint teisių ar esant neblaiviam, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ar kitus panašaus pobūdžio šiurkščius nusižengimus. Be to, anksčiau administracine tvarka baustas tik tris kartus, baudos sumokėtos ir nuo paskutinio pažeidimo yra praėję daugiau kaip du metai. Visa tai, priešingai, nei nutartyje teigia apylinkės teismas, leidžia pagrįstai spręsti, jog R. G. nėra piktybinis pažeidėjas, o nusižengimas, už kurį nubaustas šioje byloje, yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo asmens nihilistinio požiūrio į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles bei poveikio priemones už jų pažeidimą. Visa tai taip pat vertintina apelianto naudai.

14.       Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo teiginiu, jog vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad apeliantas turi 5 mažamečius vaikus, gyvena kaimo vietovėje, sutuoktinė nedirba, jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, o jo darbas ir pagrindinė specialybė susijusi būtent su specialiosios teisės naudojimu, todėl šios teisės atėmimas turėtų neigiamų padarinių ne tik kasdieniniame jo gyvenime, bet ir žymiai apribotų asmens galimybę užsitikrinti pragyvenimo šaltinį sau ir visai šeimai. Dėl to neabejotinai nukentėtų net penki mažamečiai vaikai. Šiuo atveju, vertinant neigiamų pasekmių poveiki, būtina atsižvelgti į tai, kad minimalus sankcijoje nurodytas šios teisės atėmimo terminas yra pakankamai didelis – visi metai.

15.       Įvertinus šių neigiamų pasekmių pobūdį, trukmę, apimtį bei šio konkretaus nusižengimo pavojingumą (realaus pavojaus nesukėlė, žala nepadaryta, kiti eismo taisyklių reikalavimai nepažeisti, neblaivumas tik nežymiai viršijo leistiną alkoholio kiekį, automobilį apeliantas vairavo ne ką tik gėręs alkoholio, tačiau jį vartojęs iš vakaro, todėl tinkamai neįvertinęs likusio organizme alkoholio kiekio), o taip pat įvertinus apelianto asmenybę, t. y. tai, kad asmuo nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, šis nusižengimas yra tik atsitiktinio pobūdžio, apeliantas kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju net ir sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui (12 mėn.) savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būdų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei asmens pavojingumui poveikio priemonė.

16.       Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra pagrindo visiškai netaikyti R. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau yra pagrindas manyti, jog administracinių nuobaudų tikslų įmanoma pasiekti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatant trumpesniam laikotarpiui nei sankcijoje numatytas minimumas.

17.       Atsižvelgiant į aptartus argumentus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis pakeičiama priimant dėl skundo naują sprendimą – pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos PK 2018 m. liepos 31 d. nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už pažeidimo, numatyto ANK 442 straipsnio 5 dalyje, padarymą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatyti 8 mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

R. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK vyresniosios tyrėjos 2018 m. liepos 31 d.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                  Gytis Večerskas