Baudžiamoji byla Nr. 1-498-1095/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43025-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.7.1.1; 1.2.7.2.1; 1.2.23.2.1; 1.2.23.6.1; 2.1.15.3.3.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,

sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

kaltinamajam T. M. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nukentėjusiajai R. G. ir jos atstovui advokatui Vytautui Garlai,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

T. M.

Be to, T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarė galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko išoriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį bei smegenėlių padangtės sritį, bei poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairio kelio sąnario srityje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. G. sveikatą.

Taip pat T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pasinaudodamas nukentėjusiosios R. G. bejėgiška būkle dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto bei dėl jos apsvaigimo nuo psichotropinės medžiagos – amfetamino, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja bei tenkino su ja lytinę aistrą analiniu būdu, taip išžagino bei seksualiai prievartavo nukentėjusiąją R. G..

Be to, T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min., panaudodamas nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu fizinį smurtą, palenkdamas bei versdamas ją vartoti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, dėl ko nukentėjusiajai sutriko sąmonė, orientacija bei atmintis, tokiu būdu sukeldamas pavojų jos sveikatai, laikė nukentėjusiąją prieš jos valią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, taip neteisėtai atėmė nukentėjusiąjai R. G. laisvę.

Įrodymai

Kaltinamsis T. M. parodė, kad vieną dieną susitiko su buvusiu klasioku, su kuriuo buvo tikresni santykiai. Jis pasiūlė jam, kad gali ir nori paskambinti savo brolio buvusiai žmonai, kuri tariamai galėjo būti naktiniame klube, pokalbis baigėsi tuo, kad M. M. jai paskambino, ji nebuvo klube, važinėjosi kažkur, susitiko su ja degalinėje „Cirkle K“, esančioje Beržų g. Taigi pirmas jo ir nukentėjusiosios susitikimas įvyko M. M. iniciatyva, pamanė, kad neatsisakys pasisėdėti su juo ir jo brolio buvusia žmona, tačiau su ja tada buvo tik trumpas pokalbis. M. siūlė jai kavinėje ar pas jį pasisėdėti, bet R. siūlė pas ją automobilyje pasėdėti, pasivažinėti, gal išgerti alkoholinių gėrimų. Jis atsisakė ir jai pasakė, kad paskambins kitą kartą. Praėjus savaitei ar kelioms dienoms jai parašė kelias žinutes, kelis kartus šnekėjo telefonu, susitarė susitikti pas ją miestelyje, ji sakė, kad gal ateis su drauge, jis sakė, kad atvažiuos vienas, siūlė dviese susitikti, nes pats buvo vienas. Prie parduotuvės susitiko dviese, ji privažiavo prie parduotuvės „Maxima“ su savo automobiliu, atsisėdo pas jį į automobilį, apie valandą važinėjo, buvo sustoję keliose vietose, tarp jų vyko pokalbis. Susitiko tą kartą abiejų susitarimu, o susitikimo tikslas buvo pasisėdėti, išgerti, pašnekėti, daugiau susipažinti. Susitikus ji buvo adekvati ir jam pasirodė esanti blaivi, manė, kad ji tvarkinga, bet kaip išsiaiškino vėliau, ji nėra nepriekaištingos reputacijos mergina. Kai R. atsisėdo į jo automobilį, su savimi turėjo dvi skardines alkoholinių gėrimų (alaus ir sidro) ir gal po 10–20 min. pradėjo jas vartoti. Jis su R. elgėsi gražiai, garbingai, kaip su moterimi, turinčia vaiką. Buvo pokalbis apie sekantį susitikimą ar pratęsti šį vakarą. Jis norėjo susitikti šeštadienį, o ji aiškino, kad šeštadienį negalės, nes mama negalės prižiūrėti jos vaiko. Todėl buvo nuspręsta važiuoti pas jį į namus pasisėdėti. Jai siūlė važiuoti su savo automobiliu, nes sakė, kad jeigu ji norės namo, jos neveš, jei bus išgėręs. Taigi R. važiavo su savo automobiliu jam iš paskos. Palikusi savo automobilį prie jo namų ji atsisėdo pas jį, nuvyko į Klaipėdos g. esančią „Maxima“ parduotuvę, į kurią nuėjo vienas, nupirko tortą ir kitus dalykus, negali pasakyti, pirko „Coca cola“ gėrimo parduotuvėje ar bute jo buvo. R. laukė automobilyje, kai jis grįžo, ji pasakė, kad nori nueiti į tualetą, ji nuėjo, grįžo, buvo dar sustoję kažkur, po kiek laiko atsidūrė pas jį namie, abu gėrė viskį, kiek jo išgėrė, pasakyti negali, bet iki pusės litro buvo išgėręs alkoholio, nes bute buvo vienas išgertas butelis. R. mažiau alkoholio vartojo, kažkuriuo momentu visai jo nevartojo. Iki patikrinimo praėjo tam tikras laiko tarpas, todėl nerado pas jį organizme alkoholio, jis buvo išsimiegojęs. Buto koridoriuje, stalčiuje, turėjo „žolės“ (kanapių), kiek atsimena, nukentėjusiajai „žolės“ nesiūlė. Amfetamino neturėjo, todėl negali paaiškinti, kaip tiksliai amfetaminas atsirado jų organizmuose. Tą laiką, kai buvo su R., jis rūkė šiek tiek kanapių, o dėl amfetamino vartojimo sunku tiksliai ką nors pasakyti, galėjo jo „Coca cola“ gėrime būti, bet amfetamino jis ten nedėjo, tik šį gėrimą gėrė, bet dėl išgerto alkoholio kiekio negali pasakyti, ar jautė kokį nors amfetamino poveikį, t. y. ar suprato, kad „Coca cola“ gėrime yra amfetamino, bet niekam dėl to pretenzijų neturi. Ar kas kitas dėjo į „Coca cola“ amfetaminą, negali pasakyti, mano, kad tai galėjo padaryti R. G., bet nežino, iš kur ji paėmė amfetamino, ir nematė, kaip R. dėjo į „Coca cola“ gėrimą amfetaminą. Nėra visiškai įsitikinęs, bet mano, kad R. vartojo amfetaminą, tačiau kadangi jis buvo išgėręs, jos elgesio nesureikšmino. Pokalbio su R. metu buvo užsiminta apie narkotikus, ji buvo teigusi, kad yra vartojusi narkotikų minimalų skaičių, bet smulkiai neatsimena detalių, ką ji sakė, o kiek jam teko sužinoti po to, R. vartodavo dažniau. Ar būdama pas jį svečiuose R. ką nors valgė, neatsimena, to nesureikšmino, bet kažkokio maisto pas jį buvo. Jiems būnant R. pradėjo bendrauti su savo drauge, siūlė draugei atvažiuoti, buvo ir jis paėmęs telefono ragelį su ja pašnekėti. Bebūnant R. pradėjo skaudėti galvą, bet to nesureikšmino, nes tai natūralu, davė jai vaistų „Nimesil“, ji juos išgėrė, kiek atsimena, po to jai buvo geriau. Neatsimena, ar R. buvo bloga prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini). Kai iš jo namų važiavo į (duomenys neskelbtini), vairavo R., ji blaškėsi po kelią, todėl buvo pagriebęs už vairo, buvo kažkur sustoję, gal buvo sutikę ir žmonių, po kiek laiko atsidūrė R. miestelyje, sustojo prie namo, R. pasakė, kad eina iki draugės, ir nuėjo, už 3–10 min. ji grįžo atgal į automobilį ir sakė, kad pas draugę yra grįžę tėvai. Į (duomenys neskelbtini) važiavo, nes būnant pas jį R. G. bendravo su drauge, buvo pokalbis, kad jos draugė viena, R. kaip ir norėjo pas ją nuvažiuoti, kad pas ją pasisėdėti, išgerti. Sunku pasakyti, ar jis pažįsta A., ar jis važiavo kartu, negali pasakyti. Kai vyko pas jos draugę, R. vėmė, mano, kad nuo alkoholio, nes sumaišė sidrą, viskį, kai grįžo pas jį į butą iš (duomenys neskelbtini), jos būklė pasitaisė. Per visą buvimo kartu su R. G. laiką jis buvo iš savo buto išėjęs, kai vyko su ja į (duomenys neskelbtini) ir išnešti šiukšlių. Pas jį bute tikrai kitų asmenų nebuvo. Būdama pas jį bute R. persirengė jo rūbais (ją rado vilkinčią jo džemperiu ir šortais), gal ir ne kartą tai darė, nes buvo apsivėmusi, apsilaisčiusi, išsipurvinusi, nežino, ką ji darė su savo rūbais. Kas R. kelnaites užmovė ant kelnių, negali pasakyti. Buvo momentas, kai jis pamatė R. atsigulusią ar iškritusią ant grindų koridoriuje, arčiau įėjimo į svetainę, paėmė jos galvą, ji kelis kartus sudrebėjo. Sakytų, kad jai buvo silpnas epilepsijos priepuolis, nes dažnais atvejais per priepuolį pasirodo putos, bet R. buvo tik kelios konvulsijos ir viskas tuo baigėsi. Kadangi sesuo serga, todėl matęs tokių pavyzdžių ir nepasimetė, po kelių sekundžių R. atsigavo, atnešė jai šlapią rankšluostį, klausė, ar turi inhaliatorių, ji sakė, kad neturi, klausė gal 3 kartus, ar reikia kviesti gydytoją, nors dėl tokio priepuolio gydytojai nekviečiami, ji atsakė, kad tikrai nereikia. Tai įvyko grįžus iš jos draugės, sakytų, kad buvo naktis. Lytiniai santykiai tarp jo ir R. vyko abipusiu sutikimu, viskas buvo normalu, bet tikslių detalių, kurias galėtų papasakoti, neatsimena, nes to nesureikšmino, buvo normalūs lytiniai santykiai, analiniu būdu santykiavimo nebuvo, dėl to negali paaiškinti, kaip jo spermos rado nukentėjusiosios tiesiosios žarnos turinyje, gal apibėgo, santykiavo kažkur apie buvimo kartu vidurį. Kai turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąja, jos būklė buvo normali, R. buvo adekvati, kiek ji tuo metu buvo suvartojusi alkoholio, negali pasakyti, bet ji jautėsi ne blogiau nei jis, jis pats buvo girtas, bet prisiminti, kas vyko, gali. Tuo metu buvo vartojęs ir kanapių, ir alkoholio. Ant R. veido nematė nei vieno sumušimo. Pas jį bute išeinant iš kambario yra arkinė siena, kadangi buvo tamsu, tai galėjo būti pasiramstymai ir dėl to atsirasti mėlynė ant nukentėjusiosios alkūnės. Iš automobilio išlipdama R. ramstėsi, atsimena, kad ji svyravo, galėjo susižaloti, nes, kaip minėjo, buvo ją radęs parkritusią, be to, susitrankyti nukentėjusioji galėjo ir vemdama tualete, nes ne kartą vėmė, bet pats jos net pirštu nepastūmė. Kada nuėjo miegoti, negali pasakyti, neatsimena, bet kai atvyko pareigūnai, miegojo svetainėje ant sofos, o nukentėjusioji miegojo šalia taip pat ant lovos. Kai atvyko policija, miegodamas išgirdo už lango triukšmą, atsikėlęs pradarė virtuvės langą ir pamatė nemažą skaičių pareigūnų, paklausė, ko nori, jie sakė, kad turi teisę įeiti, liepė atrakinti duris, pareigūnams pasakė, kad tuoj apsirengs ir atrakins duris, nes miegojo. R. pasakė, kad čia tikriausiai jos motina iškvietė policiją, bet tuo metu R. buvo „išėjusi iš savęs“, pasirodė keista, kažkas jai buvo ne taip, bet nematė, nuo kada jos būklė buvo tokia, nes kai nuėjo miegoti, R. buvo normali. Pamanė, kad gali būti kažkokie nesusipratimai, nes R. buvusio vyro brolis M. M. jam rašė SMS, klausdamas ar ji pas jį, nes mama jos ieško, o jis jam atrašė, kad viskas gerai, kad R. yra su juo, kad jie geria, o jos mamai tegu sugalvoja pats, ką pasakyti, nes jie abu yra pilnamečiai ir nebuvo reikalo aiškintis. Girdėjo, kad nukentėjusioji melavo mamai, kad ji yra Latvijoje, kad kažkur važiuoja, bet neturėjo teisės kištis. Visos tos R. kalbos apie degalines, Ukmergę, Latviją, ginklus, tai R. melas, nes nei Latvijoje, nei Ukmergėje nebuvo. R. gali meluoti dėl mamos įtakos, bijodama vaiko teises saugančių tarnybų, savo miestelio gyventojų, draugų reakcijos, todėl jį nepagrįstai apkaltino, nors supranta, kad visa tai, kaip vyko iš tikrųjų, toli nuo to, ką pasakoja ji. Iki tol, kol R. G. rado policija, buvo šnekama, išgėrinėjama, viskas buvo gražu, net per gražu. Specialistas aiškino, kad R. galėjo būti trūkusi gyslutė, o tai būna dėl alkoholio, epilepsijos priepuolio. R. teigimu, ji išgėrė gabalą amfetamino, nuo jo galva pradėjo lyg sproginėti, o kai skauda galvą, pakyla kraujo spaudimas ir galėjo trūkti gyslutė. Dėl R. nurodytos tariamų smūgių sudavimo situacijos gali paaiškinti, kad pas jį bute lovos atlošas nemažas, o jo atrama minkšta, todėl ji po tariamo smūgio galėjo atsitrenkti į sieną tik jeigu būtų prieš tai pakilusi į orą. Prisimena, kad kažkuriuo metu nukentėjusioji jo klausė, ar jis gali ją parvežti, sakė jai, kad gali ją parvežti namo tik ryte atsikėlęs, nes jis buvo apsvaigęs ir negalėjo vairuoti. Buto durys buvo užrakintos, bet raktai buvo duryse, nes visada juos laiko duryse. Pats iki įvykio gerdavo psichiatro išrašytus vaistus, bet dieną prieš įvykį gal neišgėrė. Šiuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam joks gydymas neskiriamas ir vaistų nevartoja, bet negali pasakyti, kad jo būklė būtų bloga. Po sulaikymo bendravo su R. telefonu, nes gavo nuo jos SMS žinutę, paskambino R., vyko 3–4 pokalbiai, ji prašė pasakyti, kas buvo, sakė pasakyti jai tiesą, ji bendravo ir su jo vaikų motina.

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad su M. susipažino per bendrą pažįstamą M., kuriuo pasitikėjo, jis sakė nebijoti, kad T. jo vaikystės draugas, patarė išeiti prasiblaškyti. Pirmą kartą su kaltinamuoju susitiko Panevėžyje esančioje degalinėje. M. buvo kartu su M., tą vakarą kvietė ją su drauge kažkur varyti, bet jos atsisakė, jie skambinėjo visą naktį ir toliau kvietė. T. jai skambimo, kvietė susitikti, turbūt M. davė jam jos telefono numerį. T. prie jos įkyriai pristojo, nors ji nenorėjo susitikti. Važiuodama susitikti su M. nežinojo, kad jis vartoja narkotikus, jis buvo draugo jai išgirtas kaip geras žmogus. 2019 m. spalio 7 d. vakare susitiko su M., kuris atvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitiko prie parduotuvės „Maxima“, įsėdo pas jį į mašiną, važinėjo. Jis jai pasakojo apie savo gyvenimą, vaikus, pasakojo, kad išsiskyręs, kad vaiko motina neleidžia matytis su vaikais, kad jam draudžia, savotiškai jai jo pagailo. Kai buvo kartu, apie lytinius santykius kalbos nebuvo, buvo draugiškas pokalbis, tik paklausė jo, kodėl pasikvietė, tai jis atsakė, kad galbūt jam patiko. Po to važiavo į Panevėžį, jis važiavo su savo mašina, o ji su savo, planavo trumpai pabūti, nes kitą dieną turėjo važiuoti pas gydytoją, todėl turėjo grįžti. Panevėžyje kartu nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“, jis nuėjo apsipirkti, pirko brendžio, ledukų, jai nupirko sulčių, tada grįžo pas jį į butą, kuris buvo normalus, tvarkingas, švarus. Pats T. M. atrodė keliantis abejones, buvo su treningais, nebuvo, kad jis jai patiko kaip vaikinas, tik pabendrauti susitiko. Jis gėrė brendį su ledukais, bet ji atsisakė. Iš pradžių viskas atrodė normaliai, nepastebėjo, kad būtų agresyvus, vartotų necenzūrinius žodžius, bet vėliau jai pasirodė keistos jo bendravimo manieros. Pas T. nuvykus jis pasiūlė jai amfetamino, kurio paėmė iš dėžutės su vaistais, buvo atkirptas rudas gabalas ir sumaišytas į gėrimą, į servetėlę suvyniota nuryti. Jai paklausus, ar čia daug, ar nenumirs nuo tokio kiekio, kaltinamasis sakė, kad čia nedaug. Šis amfetamino vartojimas buvo jos sutikimu, norėjo pabandyti. Yra bandžiusi narkotikų ir paauglystėje. Po to, kai jie pavartojo, jai pasidarė bloga, pradėjo labai skaudėti galvą. Kaltinamasis prašė, kad negrįžtų namo, nes šiąnakt jis apsivartos, dar paprašė pakviesti draugę, sakė, kad draugę nugirdys, pridėjo į „Coca cola“ gėrimo butelį amfetamino. T. paėmė iš vaistų dėžutės, kur buvo ir amfetaminas, kažkokių miltelių, gal „Nemisil“, subėrė į gėrimą, kiek pamena, ne į „Coca cola“, ir davė jai. Po 10 min. pradėjo vemti, būdama bute kelis kartus vėmė į kriauklę ir tualete, bet atsimena viską kaip per miglą, nes turi atminties sutrikimų. Sunkiai orientavosi, kūnas buvo lyg nesavas, išglebęs, negalėjo pajudėti, pirmą kartą taip jautėsi, alkoholio nebuvo vartojusi, norėjo tik greičiau grįžti namo. Amfetaminas tokios būsenos nesukelia, psichologė jai sakė, kad amfetaminas sukelia energijos, pasitikėjimo pojūtį. M. dar prieš važiavimą pas D. rūkė „žolę“, jis sakė, kad tai „žolė“, siūlė ir jai, bet ji atsisakė. Rašė žinutę draugei D. B., sakė jai, kad T. kelia jai įtarimų, kad nejaukiai jaučiasi. Iki išvykimo pas draugę, kiek pamena, T. nesmurtavo prieš ją. Iš buto vyko pasiimti T. draugo, kurio neatpažintų, tik atsimena, kad sakė, jog tas draugas neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, pasiėmė tą draugą ir vyko pas D. į (duomenys neskelbtini), važiavo jos automobiliu. Važiuojant jai buvo bloga, vėmė, po to per miglą viską atsimena. Kai nuvyko pas D., su ja kalbėjo tik telefonu, sakė jai, kad jai labai bloga, kad nori vemti, bet susitikę nebuvo, nes draugė nesutiko išeiti. Kelionės atgal iš (duomenys neskelbtini) neatsimena, taip pat neatsimena, kaip grįžo į butą, bet buvo naktis, tamsu. „Coca cola“ gėrimo sumaišyto su amfetaminu T. jai girdė tada, kai grįžo iš D., tuo metu ji buvo ant sofos, per prievartą jai pylė, girdė iš „Coca cola“ butelio, ji priešinosi, nebenorėjo. Dar prieš vykstant pas D. ji kaltinamajam sakė, kad vyks namo, po to kai grįžo iš draugės, vėl sakė, kad vyks namo, bet jis neišleido, kelis kartus sakė nebesvaigti, kad jis šiandien vartos. Neprisimena, ar prašė kaltinamojo parvežti ją namo. Kai pasakė, kad nori namo ir stojosi nuo sofos, tada jis pasidarė agresyvus, neišleido jos, stūmė atgal, jai buvo suduota kumščiu į kaktą, negali pasakyti, kelis kartus jai sudavė, gal 4 buvo suduoti smūgiai. Kai T. jai trenkė ir pastūmė ją, jis stovėjo priešais ją, kiek pamena, ji trenkė galvą į sieną ir jai užtemo sąmonė. Ji negalėjo nieko padaryti, jautėsi bejėgė. Jai padarytus sužalojimus ji matė tik po savaitės, kai atsigavo būdama ligoninėje, tuo metu dar buvo ryškiai matomi sužalojimai. Buvo mėlynės kaktos srityje, mėlynė po akimi, abi rankos ties alkūnėmis mėlynos (dešinė labiau), kojos su kraujosruvomis, bet kaip jos galėjo atsirasti neatsimena, tik žino, kad kaktoje sužalojimas tai nuo smūgio. Ar butas buvo užrakintas, nepamena. Prievartavimo fakto neatsimena, bet lytiškai santykiauti su kaltinamuoju tikrai nenorėjo, savo valia nebūtų to dariusi. Kažkuriuo momentu būdama su T. M. kalbėjo su mama, kuri jai skambino, bet kai jai skambino mama, jai buvo labai bloga, todėl negali pasakyti, ką su mama kalbėjo. Dar bendravo su drauge, po to M. jos draugei skambino. Telefoną ir jo pakrovėją įvykio metu turėjo, bet nežino, kur buvo jos telefonas, kai jai jau buvo blogai. Keista, bet iš jos telefono buvo priskambinta asmenims, su kuriais ji pati nebendrauja ir pati jiems neskambino. Įvykio metu ji buvo su „Adidas“ džemperiu, „Adidas“ batais, tamsiai mėlynais džinsais ir su mėlyna striuke. Šie drabužiai jai buvo grąžinti. Iš mamos žino, kad ją rado ne su jos pačios rūbais, bet neatsimena, kad pati būtų persirengusi ar skalbusi rūbus. Nemano, kad galėjo atsitrenkti eidama į tualetą, išlipusi iš mašinos vėmė, galėjo apsitaškyti kelnes, bet pati nepersirengė. Kaip buvo rasta bute, neatsimena, kiek laiko ten buvo, taip pat neatsimena. Atsimena tik tai, kad vyko praėjus 6–7 d. nuo patekimo ligoninę. Būdama ligoninėje tai, ką atsiminė, pasakojo tyrėjai, bet pačios apklausos nepamena. Mamai kažką pasakojo, atsimena tik dalį, mama sakė, kad daugiau pasakojo, ligoninėje ją lankė D., tai ir jai galėjo kažką papasakoti. Mama pasakojo jai, kaip buvo pristatyta į ligoninę, ji sakė, kad atvyko nesiorientuojanti aplinkoje, ne su savo rūbais, nesuprato, kas darosi, kalbėjo nesąmones, vis klausinėjo, kur vaikas. Neatsimena, kiek laiko buvo gydoma ligoninėje. Išleista iš ligoninės iki šiol turi lankytis pas neurochirurgus, psichiatrą, nes jai prasidėjo panikos atakos, skauda galvą, labai sutrikusi atmintis, nors iki įvykio neturėjo problemų dėl atminties. Šiuo metu vartoja vaistus atminčiai gerinti, kraują skystinančius, raminamuosius, antidepresantus vartoja nereguliariai, tik dėl panikos atakų, nes bijo dar prasčiau jaustis, prarasti atmintį, kiekvieną dieną geria vaistus nuo galvos skausmo, važiavo net į priimamąjį dėl skausmo, 3 savaites buvo nedarbinga. Ją gąsdina tai, kad neatsimena, ką darė savaitgalį, dažnai einant mėto į šonus, turi bendravimo sunkumų, tik nežino, ar tai lemia psichologinės priežastys, ar nuo patirtos traumos. Įvykio metu nedirbo, bet dirba dabar vadybininke, bendrauja su labai daug klientų, bet dažnai nepamena, ką su jais kalbėjo, todėl reikia užsirašyti, pasidarė sunkiau bendrauti su žmonėmis, sunku rinkti žodžius. 2016 m. pabaigoje lankėsi pas gydytojus ir ilgokai vartojo vaistus (antidepresantus, raminamuosius) dėl pogimdyvinės depresijos, bet kelis mėnesius iki įvykio vaistų jau nebevartojo (nustojo vartoti 2019 m. vasarą), buvo sveika. Migrena jai nėra nustatyta, bronchine astma neserga, epilepsijos priepuolių jai nėra buvę. Turėjo inhaliatorių vieną kartą, kai jai buvo 15 m. Palaiko civilinį ieškinį. Žala jai nebuvo atlyginta. Padaryta didelė žala sveikatai, turėjo daug išlaidų, važinėti pas gydytojus, pirkti vaistus, patyrė didelę gėdą, (duomenys neskelbtini) visi žino, kas atsitiko, apšneka, dėl to maždaug prieš metus persikraustė į (duomenys neskelbtini), nes nebenorėjo ten gyventi. Turi atminties sutrikimų, patyrė traumą, jai sunku dirbti, viskas sutrikę. Po įvykio viena mergina įkyriai pradėjo rašinėti, kad T. nori su ja susisiekti. Taip pat jai skambinėjo buvusi T. žmona, sakė, kad jų santykiai prasti, iš pradžių atrodė, kad ji jos pusėje, o vėliau pradėjo jį ginti, norėjo jai poveikį padaryti, sakė, kad geriau atšaukti teismą, kad T. gali jai pakenkti, kad blogai baigsis. Po įvykio T. M. būdamas Rokiškyje jai skambino, sakė, kad ji neįsivaizduoja, kaip čia „užsirovė“, sakė, kad jai buvo epilepsijos priepuolis, sakė, kad ji išsigalvoja viską. Kalbėdama su T. po įvykio galvojo, kad jis susivoks, gal atsiprašys, o gal grasins, norės paveikti. Būdama Anglijoje nėra vartojusi amfetamino, nevartoja narkotikų ir neturi, ko bijoti. Galėjo kaltinamajam sakyti, kad turėjo važiuoti į Norvegiją, bet tikrai ne į Daniją. Gali atsižvelgti į mamos nuomonę, bet turi ir savo nuomonę, todėl nemeluotų, net jei motina taip paprašytų.

Liudytojas V. G. parodė, kad iškvietimas buvo į (duomenys neskelbtini) daugiabutį, tiksliai neatsimena nei buto, nei namo. Buvo šilta, ruduo, gal pavasaris. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslią datą ir adresą, bet dabar neprisimena. Dėl ko buvo kviečiamas, tiksliai neprisimena, kvietimo priežastį nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Gavo iškvietimą dirbdamas su greitosios medicinos pagalbos automobiliu, atvyko į iškvietimą, tvarkingame bute buvo daug vyrų, spėjo, kad tai policininkai, jį nuvedė pas moterį, ji (R. G.) sėdėjo, buvo neapsvaigusi, bet neorentuota, iš simptomų pagalvojo, kad galvos problema, todėl buvo išvežta tolimesniam gydymui. Akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Su juo kalbėjo tik vyrai, policininkai, turbūt kriminalistai, aukštas vyras pasakė, kad ji „prišerta“ kažko, moters būklė buvo tokia, kad gyvybei pavojaus nebuvo, gyvybinės funkcijos buvo normalios, ji buvo embriono pozoje, kuriai būdingas galūnių sulenkimas į save, jei tiesiu ranką, ji reagavo galūnės traukimu į save, tai neurologijos simptomatika, su ja nebuvo įmanoma užmegzti kontakto. Nenustatė, kad būtų apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis, nes vyzdžiai buvo normalūs, reagavo į šviesą, buvo simetriški, dėl opiatų, dėl kitų medžiagų negalėjo to patikrinti ir apie tai negalvojo, nes tai ligoninėje patikrina, todėl nedelsiant vežė ją į ligoninę, išnešė moterį iš buto su neštuvais, nes ji negalėjo vykdyti prašymų. Ji buvo švariai, tvarkingai apsirengusi, su šortukais, be rankovių „maikute“, atrodė taip, lyg ji ten gyventų. Neprisimena, ar moteris dėvėjo apatinį trikotažą. Esant uždarai smegenų traumai vyksta nežymus kraujavimas į smegenis, simptomai pasireiškia tada, kai ilgą laiką kraujuojama, per 3 paras brinksta galvos smegenys. Daugiau pasireiškia padidėjęs kraujospūdis. Bijo pasakyti, ar kaltinamąjį matė atvykęs į iškvietimą, negali to tvirtinti. Alkoholio kvapo neužuodė. Neprisimena, kokią diagnozę parašė pristatydamas moterį į ligoninę. Butas buvo tvarkingas, skrandžio turinio ar kraujo jame nepastebėjo, buteliai, rūbai nesimėtė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslias aplinkybes, po tiek laiko sunku viską atsiminti.

Liudytoja R. G. parodė, kad spalio 7 d. 19.30 val. kartu gyvenusi dukra R. išvyko iš namų su savo automobiliu, sakė susitiks su draugu M. ir jo draugu. Dukra tuo metu neturėjo artimo draugo. Apie 22.30 val. paskambino dukrai, ji sakė, kad planuoja važiuoti prie jūros, kai su ja kalbėjo, sakė, kad viskas gerai, tuoj grįš, pašalinių garsų negirdėjo, neklausė, kur ji yra. Pabudo apie 2 val. nakties, paskambino dukrai, ji neatsiliepė, paskui vėl paskambino, jos balsas jai pasirodė liūdnas, klausė, kodėl dūsauja, kodėl liūdnas balsas, bet dukra sakė, kad viskas gerai. Apie 4 val. prabudo, dukra dar nebuvo grįžusi, tada skambino ir skambino jai, nebemiegojo, pradėjo visiems skambinti, tada ryte nuvyko į policiją. Policija jos ieškojo, pamatė jos buvimo vietą, sakė, kad ji Panevėžyje, nurodė, kad kadangi ji suaugusi, negali jos ieškoti, todėl jie patys ieškojo dukros, kreipėsi į Panevėžio policiją. Kai dukros ieškojo, jie buvo visai prie to namo, bet jos automobilio nepamatė. Kai atrado dukros automobilį, atrado ir ją. Po kiek laiko pranešė, kad apie 18 val. rado dukrą, sakė, kad ji gyva. Nežino aplinkybių, kur dukra buvo rasta. Nuvyko į ligoninės priėmimą, privežė su vėžimėliu dukrą, vaizdas buvo klaikus, akys baisios, susukta į antklodę, ją kalbino, bet ji nieko nekalbėjo, nuvežė į palatą, ji buvo su vyrišku džemperiu ir vyriškais šortais, buvo tik jos liemenėlė ir „maikutė“, buvo be kelnaičių. Buvo toks ratas apie dešinę akį, dešinė ranka ties alkūne su mėlynėmis, visa susišiaušusi, veidas apskritai pažaliavęs, tokia keista veido spalva, ją fotografavo. Visas dienas ligoninėje būdavo prie dukros. Džemperis buvo švarus, šortai buvo šlapi, buvo apsišlapinusi, nes ir ant ratelių buvo šlapia, ji visiškai nevaldė savęs. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas pasakė, kad ją tokią rado, daugiau niekas nieko neaiškino, tik po to iš policijos atgavo dukros rūbus. Kai dukra išvyko iš namų, jokių sužalojimų ant jos kūno nebuvo. Iš pradžių ligoninėje dukrai dėdavo sauskelnes, po 3 parų dukra pradėjo kalbėti, klausti, kur vaikas, nesuvokė, kas buvo. Dukra ligoninėje kelias dienas nevalgė, bandė ją valgydinti, stengdavosi duoti kuo daugiau gerti, iš pradžių stumdavo, negerdavo, kai norėjo ją paliesti, neleisdavo, susirietusi gulėdavo, nebuvo galima ištiesti jos rankos. Ligoninėje būdavo, kad dukra ne į tą palatą nueina, blaškydavosi. Ligoninėje dukrą lankė draugė. Su M. nebendravo. Iš pradžių dukra nesuvokė, kodėl ji yra ligoninėje, nieko nežinojo, kas jai atsitiko, viską neigė. Po to dukra sakė, kad su T. nuvažiavo į Panevėžį, sakė, kad jai davė atsigerti, bet ten „Coca cola“ buvo su „amfa“, dukra gerti alkoholio neplanavo, nes turėjo kitą dieną vykti pas gydytoją. Negali pasakyti, ar savo noru dukra vartojo narkotikus, to nežino. Nežino, ar anksčiau dukra yra vartojusi narkotikų, dukra jai to nėra sakiusi. Dukra sakė, kad norėjo važiuoti namo, T. ją stūmė, trenkė su kumščiu į galvą, kai paklausdavo, kur trenkė, dukra visada parodydavo į tą pačią akį, sakė, kad vėmė mašinoje, namie pas jį prie kriauklės, kad galvą skaudėjo, kad galva pradėjo lyg sproginėti. Dukra sakė, kad jai davė vaistų nuo galvos skausmo, lyg „Nemisil“ miltelių. Dar klausė dukros, ar jos neišprievartavo, tai sakė, kad ne. R. ligoninėje išbuvo daugiau nei savaitę. Po to ji nenorėdavo kalbėti apie tai, kas nutiko, ir nesistengia jos kalbinti šia tema, nes nenori skaudinti. R. niekada gyvenime nėra buvę epilepsijos priepuolių. Dukrai buvo nustatytas stiprus galvos sumušimas, kraujo išsiliejimas į smegenis, gydytojas sakė, kad jei nepraeis, tada ryte reikės operuoti. Nors operacijos nereikėjo, tačiau dar ir dabar traumos pasekmės išlikę. Po įvykio dukra nebe tokia, kokia buvo anksčiau, ji pasikeitusi, nors neurologas sakė nusiraminti, kad su laiku viskas susitvarkys ir dabar kažkiek geriau, tačiau dukra jaučia nerimą, baimes, net iki panikos priepuolių. Yra su dukra kalbėjusi, ji sakė, kad iki įvykio M. ir T. matė degalinėje. Po įvykio T. rašė dukrai žinutes, skambino jai, dukra jai rodė kelias žinutes, sakė, kad galės susitikti, vėliau buvo grasinančios žinutės, bet tiksliai dabar iš turinio neprisimena.

Liudytoja D. B. parodė, kad viskas buvo 2019 m. rugsėjį ar spalį, tiksliai dienos nepasakys, kiek atsimena, draugė R. nusprendė susitikti su T., prieš tai jie matėsi kartą degalinėje, po to susitarė susitikti su M., o su juo buvo ir T.. Kai buvo su R. degalinėje, ji pati T. nematė. Jis siūlė lyg į klubą, pasilinksminti, bet R. nesutiko. Vakarop R. jai minėjo, kad eis susitikti su T. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Maxima“, siūlė ir jai kartu važiuoti, bet ji atsisakė, sakė, kad pabus valandą ir susitiks jos, kaip suprato, R. vyko susitikti su juo kaip į pasimatymą. Iš pradžių nesuprato, kodėl R. bijojo, sakė, kad T. priklausė gaujai, agresyvesnis, bet rašė su šypsenėlėmis. Po kiek laiko parašė, kad važiuoja į Vilnių, dar po kiek laiko paskambino, sakė, kad ji yra Ukmergėje ar Utenoje, iš degalinės paskambino, pasakė, kad T. su ginklu kažkam grasina. Klausė R., ką ji darys, siūlė, kad gal su draugu ji atvažiuos, po to gavo žinutę, kad viskas jai tvarkoje, po nedaug laiko atsiuntė buto nuotrauką. Iš atsiųstos nuotraukos matėsi, kad butas tvarkingas, atsiuntė gal dėl to, kad parodytų, jog yra bute. Kai atsiuntė buto nuotrauką, ji paklausė, ar čia Panevėžyje, R. atrašė, kad taip, siūlė jai važiuoti kartu į Panevėžį. Bute nesimatė alkoholio, buvo sofa, jokių pašalinių daiktų. Po vidurnakčio jie buvo pas ją atvažiavę. Prie namų išgirdo mašiną, sulaukė skambučio, R. sakė, kad prastai jaučiasi, kad kažką suvalgė, kad ją pykina, vems, klausė, ar gali įlesti, ji atsisakė, kad nenorėjo įsileisti nepažįstamų, dėl to jos neįleido. Kai telefonu kalbėjo su R., pagalvojo, kad jai negera pasidarė, gal R. išgėrusi, iš balso atrodė daugiau kaip apsvaigusi nuo alkoholio. Tada jai skambino iš R. telefono, bet kalbėjo jau T., jis siūlė jai važiuoti pas jį, bet ji kategoriškai atsisakė. Tada vienintelį kartą ir bendravo su T., daug su juo nekalbėjo, liežuvis jam nesipynė, bet balsas atrodė agresyvus. Po to laiko nebesusisiekė su R., tik ryte R. mama pranešė, kad su ja nesusiekia. Kai R. buvo surasta, nuvyko į ligoninę, ligoninėje nelabai kalbėjo su R., ji labai blogai jautėsi, paskui daugiau kalbėjo, kai ją išleido iš ligoninės. R. jai pasakojo, kad kai jie buvo atvažiavę pas ją, T. nešėsi „kolos“ butelį su amfetaminu, norėjo jai (D. B.) sugirdyti, o kai ji buvo bute, buvo dar vienas vaikinas, kuris gėrė su T. alkoholį, vartojo narkotikus. R. sakė, kad ji paprašė atsigerti, bet toje stiklinėje buvo gėrimas su narkotinėmis medžiagomis, jai pasidarė bloga, pykino, ji prašėsi išleisti, bet jis jai sudavė į galvą ir sakė, kad gyva iš čia neišeis, R. paprašė į ligoninę, jis nevežė, davė tabletę, ji ją išgėrė, jai nepagerėjo ir ji nebeatsiminė daugiau nieko. Dar R. jai sakė, kad T. laikė narkotines medžiagas vaistinėlėje. R. pasakojo, kad kai ji norėjo išeiti, jis jai trenkė į galvą, neišleido. Kai matė R. ligoninėje, jos akys buvo labai pajuodę, ji buvo nesava. Ikiteisminio tyrimo metu daugiau aplinkybių atsiminė, o dabar jau daug laiko praėjo. Su R. dabar bendrauja rečiau, nes gyvena skirtinguose miestuose, bet susirašinėja. R. sakė, kad jai suprastėjo atmintis po įvykio. R. neminėjo, kad po įvykio būtų bendravusi su T. M.. R. jai nėra sakiusi, kad anksčiau būtų vartojusi narkotines medžiagas. Po gimdymo draugė yra minėjusi, kad turėjo pogimdyvinę depresiją.

Specialistas J. K. parodė, kad yra gydytojas neurochirurgas nuo 2010 m. Atsimena, kad R. G. buvo atvežta į priėmimo skyrių, atlikus apžiūrą nustatytas pakraujavimas į smegenis, buvo paguldyta į Neurochirurgijos skyrių. Gydymas buvo „banguojantis“, jai būdavo tai geriau, tai blogiau, vėliau buvo išleista namo. Pati nukentėjusioji aplinkybių negalėjo nurodyti, o vėliau sužinojo, kad mergina buvo sumušta. R. G. nustatytas galvos sumušimas, galvos odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko išoriniame kampe, kraujosruva galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės alkūnės nugariname paviršiuje. Vizualiai matėsi sužalojimai, alkūnė nubrozdinta, šalia akies buvo nubrozdinimas, sumušimas. Nepamena, ar buvo sužalojimų pakaušyje, plaukuotoje dalyje, nematė didelių sužalojimų, jei būtų prakirsta, būtų žaizda, sužalojimai matytųsi kompiuterinėje tomografijoje. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos padaryti kietais bukais daiktais. Šiaip kategoriškai teigti, kokia trauma buvo patirta, sunku, paprastai smūgis į pakaušį arba kritimas ant pakaušio. Trauma padaryta suduodant ar nukrentant, negali atsakyti. Jei smūgis stiprus, tikėtina, kad didesnė mėlynė ir prakirtimas bus, o dėl nestipraus smūgio – tik patinimas. Sužalojimas tikrai nėra padarytas aštriu daiktu, tai bukas daiktas: siena, grindys ir kt. Šiaip kraujosruvos gali atsirasti ir ne nuo traumų, todėl nustatydami hematomos kilmę dažniausiai remiasi tuo, ką pasakoja liudytojai ir ligonis. Smegenys yra iš dviejų dalių, padangtė ir pjautuvas, plėvinės struktūros, jos judrios, todėl kai krenti, jos įsirėžia, tada atsiranda hematoma. Nebūtinai į kaktą smūgis, bet dažnai būna ir kaktoje. Kontra smūgis reiškia, kad suduodama į pakaušį, o hematoma kaktoje, šiuo atveju smegenys įsirėžė į sienas, todėl hematomą matė pakaušyje. Buvo nustatyta, kad hematoma ne senesnė nei 3–4 dienų, tai buvo matoma kompiuteriniame tomografe, nes savaitės senumo hematoma jau atrodo kitaip. Žiūrint į kompiuterinį tomografą, pacientės būklę, sprendė, kad trauma galėjo būti patirta apie 24 val. bėgyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Dideli odos pakenkimai būtų matomi kompiuterinėje tomografijoje, šiuo atveju mano, kad jų nesimatė, bet reikia pažiūrėti, ką aprašė radiologai. Atsižvelgiant į tai, kad veide nesimatė sužalojimų, abejoja dėl hematomos kilmės. Jeigu būtų netrauminis hematomos išsivystymas, būtų hemoraginis insultas, jie būna dažni, kai plyšta gysla. Tai atsitinka dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms ir būna giliai smegenyse. Atsižvelgiant į tai, kad mergina jauno amžiaus, sumušimas prie padangtės ir pjautuvo, vertina, kad tai trauminis sužalojimas, bet dėl to nėra kategoriškas. Maumeninė sritis pakankamai didelė, viskas vyksta pakaušio srityje. Hematomos atsiradimas galimas trenkus į veido sritį ir atsitrenkus į sieną. Atsižvelgęs į aplinkybes, sprendė, kad tai trauminis sužalojimas, bet sunku nustatyti tikslią krešulio atsiradimo kilmę. Nukentėjusiosios būsena buvo pagal medicininius terminus „sopole“, ji buvo mieguista, kol apžiūrinėjo, ji pramiegojo. Sunku pasakyti, kiek laiko R. G. neprisimins įvykio, dėl smegenų pažeidimo gali ir niekada neprisiminti įvykio ir jo aplinkybių. Dėl tokios traumos gali būti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimai iki gilios komos, atminčiai tai gali turėti įtakos. Visiškai normalu, kad dėl kraujo krešulio susidarymo galvos smegenų dešinėje pusėje momeninėje ir pakaušinėse skiltyse su laiku atmintis gerėja, prisiminimai sugrįžta. Tokia trauma gali progresuoti, bet nėra pavojinga gyvybei. Jei būklė būtų blogėjusi, būtų reikėję operacijos, bet nukentėjusioji nebuvo operuota, jai buvo duodami vaistai nuo skausmo, raminamieji, lašinės, gydymas buvo efektyvus ir būklė pagerėjo. Kokie traumos liekamieji reiškiniai, sunku prognozuoti, gali būti labai individualūs, galvos skausmai, mieguistumas, gali likti ir visą gyvenimą, gali būti epilepsija, bet pas ją to nebuvo. Po įvykio dar kartą yra konsultavęs R. G. poliklinikoje. Liekamieji reiškiniai gali matytis ir po pusantrų metų, tai buvusios traumos padariniai, bet iš praktikos matyti, kad jie būna individualūs: vieni pacientai skundžiasi pastoviu nuovargiu, kiti sako, kad jaučiasi puikiai. Yra tikimybė, kad su laiku padariniai dar gali palengvėti, gali būti, kad po 5 metų nukentėjusioji jausis geriau nei dabar. Atsimena, kad šlapime buvo kažko rasta, bet negali pasakyti, kas tai buvo. Narkotinės medžiagos galėjo turėti įtakos traumai, nes narkotikų fone viskas atrodo paprasčiau, drąsiau. Visą laikotarpį ligoninėje ir ją išrašant į namus prie nukentėjusiosios buvo mama. Negali pasakyti, ar narkotikai turi įtakos traumos vystymuisi, to nežino. Alkoholio detoksikacija nesijautė. Dokumentuose buvo nurodytos dvi susiliejusios hematomos, tai tas pats kaip ir viena hematoma, nes kai dvi hematomos susilieja, tampa viena. Traumos susidarymo mechanizmą, kilmę nustatyti kompetentingas ekspertas.

Liudytojas M. J. parodė, kad praėjo daug laiko, bet atsimena, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios moters. Pasiskambinęs išsiaiškino, kad moteris nėra surasta, dėl to prisijungė prie tyrimo, nes yra atsakingas už paieškas. Teko bendrauti su M. tėvais, tėvas sunkiai bendraujantis, o motina kategoriškai atsisakė bendrauti ir padėti, tačiau buvo nustatyta galima dingusios moters buvimo vieta, kaip tai padarė, tikslai nebepasakys. Buvo ten nuvykta, pastebėti įtariamojo ir nukentėjusiosios automobiliai, buvo bandyta patekti į patalpas. Buvo belsta į duris, stovint už durų girdėjosi vaikščiojimas, kad asmuo nueina į vonią ar tualetą, leidžia vandenį, atvyko uniformuoti pareigūnai, rodė pažymėjimus, kolegos stovėjo po langais. Kadangi jų neįsileido, praėjus 30 min. buvo pasitelkta priešgaisrinė pagalba. Bevažiuojant gaisrininkams ar jiems jau atvažiavus buto durys jiems buvo atidarytos ir rasta dingusi nukentėjusioji, ji atrodė lyg be sąmonės, visiškai nebendravo, kambaryje buvo ištiestas kampas, ant jo ir gulėjo mergina, jos akys buvo apverstos, ji buvo sukniubusi, be orientacijos. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, dar patys padėjo išnešti nukentėjusiąją su neštuvais iš buto. Kiek pamena, nukentėjusioji buvo su vyriškais šortais ir vyrišku juodos spalvos džemperiu. Neatsimena, ar vizualiai matėsi sužalojimai ant jos kūno. Žinojo T. M. asmenybę, kad jis gali būti agresyvus, yra anksčiau bėgęs, bet šioje situacijoje jis buvo sutrikęs, nieko nesakė, tik nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Bute matėsi nepradarytas alkoholio butelis, buvo stiklinės, bet nuo asmenų alkoholio kvapas nesklido, iškvietė nukentėjusiajai pagalbą. Kambarys atrodė patvarkytas, virtuvėje buvo balti milteliai, lyg sutrinta, susmulkinta baltos spalvos tabletė. Buvo iškviesti ekspertai. Neatsimena, ar rado nukentėjusiosios daiktus. Neatsimena, ar buvo vonios kambaryje išskalbtų drabužių.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykis galėjo būti prieš 2 metus. M. J. paskambino, pasakė, kad reikia nuvykti į T. M. namus, kur galimai laiko merginą prieš jos valią. Kartu vyko kiti kolegos, nuvykus buvo ir uniformuoti policijos pareigūnai, jis užėjo už namo. Kolegos nuėjo į laiptinę, išgirdo beldimą į duris. K. prašė atidaryti duris, sakė, kad policija, po kurio laiko jam parodė langus, kur galimai yra mergina, po 20 min. pamatė kaip pro langą žiūri M., paprašė jo, kad atidarytų duris. Atidaręs langą T. M. sakė: „ko jūs norit, ko jums reikia“, jis prisistatė, šalia stovėjo uniformuota pareigūnė. T. M. pasakė „tuoj, nekelkit bangų“. Sakė „esu pagėręs dar nelabai orientuojuosi“. Laukė iškviestų gaisrininkų, bet praėjus 10 min. pamatė bute kolegą, kuris parodė ateiti į vidų. Butas buvo 2 aukšte. Kai atėjo į butą, T. M. sėdėjo virtuvėje ir ant minkštos dalies pamatė gulinčią merginą, ji jam pasirodė be koordinacijos, į nieką nereagavo. Jam būnant mergina nekalbėjo, šalia jos buvo medikas. Mergina buvo aprengta ar apsivilkusi vyriškais sportiniais drabužiais, jos drabužiai buvo pakabinti ant kabyklos, gal nišoje, kuri susijungia su kambariu, ant stalo buvo viskio butelis, taip pat buvo „Pepsi cola“ ar „Coca cola“ butelis, balto skysčio pripilti du puodeliai, bet alkoholio kvapo nuo jų nejautė, todėl mano, kad buvo vanduo, virtuvėje kriauklėje pastebėjo lyg tabako nuorūkų. Su T. M. kalbėjo, klausė, kas kriauklėje, nes jam pasirodė, kad tai augalinės kilmės nuorūkos, paklausė, kodėl neatidarė durų, jis sakė, kad miegojo, kad buvo išgėręs, sakė, kad geria ne pirmą dieną. Nuo T. M. alkoholio kvapo nejautė, prie merginos nebuvo priėjęs, butas buvo beveik idealiai sutvarkytas, bute nesimatė dulkių, išmėtytų daiktų, grindys buvo švarios, nesimatė maisto likučių, atrodė, kad viskis ir dvi stiklinės su vandeniu buvo ką tik pastatytos. Nepasakys, ar matė ant nukentėjusiosios sužalojimų. Buvo atvykusi operatyvinė grupė, jie vykdė tyrimą toliau, o jie atliko tik paieškos veiksmus.

Liudytojas A. K. parodė, kad iš M. J. sužinojo, jog dingusi pilietė, kuri galimai gali būti Panevėžyje. Visą informaciją jam suteikė viršininkas. Iš viršininko sužinojo, kur galimai gali būti nukentėjusioji. Jos automobilis buvo rastas prie namo, kurio neatsimena, jie ilgą laiką skambino, beldė į duris, o M. buvo už namo. Ilgą laiką durų niekas neatidarė. Po kiek laiko pareigūnas, buvęs už namo, pasakė, kad matė vaikščiojantį vyriškį, tada viršininkas iškvietė gaisrinę, po ilgo laiko pravėrė vyriškis duris, matėsi, kad guli moteris, moteris į klausimus neatsakinėjo, niekaip į juos nereagavo, todėl buvo nuspręsta kviesti greitąją medicinos pagalbą. Daugiau bute nieko nebuvo. Jie, kiek atsimena, su T. M. buvo virtuvėje, medikai išsivežė merginą, atvažiavo operatyvinė grupė, su T. M. jam teko bendrauti būnant įvykio vietoje, bet merginos dingimo aplinkybių neišsiaiškino.

Teisme buvo perskaityti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m. spalio 8 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43025-19 dėl R. G. paieškos. Pagal turimus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43025-19 duomenis buvo žinoma, kad R. G. gali būti su T. M.. 2019 m. spalio 9 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus viršininkas M. J. informavo, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme stovi dingusios R. G. automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 17.30 val. kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus viršininku M. J. ir to paties skyriaus vyriausiuoju tyrėju A. M. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Jiems atvykus minėto namo kieme stovėjo R. G. automobilis ir T. M. automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atvykęs ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato patrulių ekipažas. Pabendravus su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais jie nurodė, kad T. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų skambučio nebuvo, į duris eilę kartų buvo beldžiamasi bei garsiai prisistatoma, kad jie yra policijos pareigūnai bei prašoma atidaryti buto duris. Durų niekas neatidarė. A. M. nuėjo stebėti 30 buto langus iš kiemo pusės. Prie 30 buto durų kartu su jais stovėjo uniformuotas policijos pareigūnas A. J.. Kadangi durų niekas neatidarė, A. J. nusprendė iškviesti Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir taip patekti į butą. Po kurio laiko paskambinęs A. M. pasakė, kad 30 bute yra vyras, panašus į T. M.. Pasak A. M., bute esantis vyras tuoj atrakins buto duris. Maždaug po 15–20 minučių nuo jų atėjimo prie 30 buto durų T. M. atidarė buto duris. T. M. atidarius duris, prisistatė bei parodė tarnybinį pažymėjimą, kartu su juo į butą užėjo M. J. ir A. J.. M. M. buvo sutrikęs, pasimatęs. Kambaryje ant ištiesto minkšto kampo pusiau gulėjo, pusiau sėdėjo galvą atrėmusi į lovos kampą moteris, kurią atpažino kaip R. G.. R. G. vilkėjo šortus ir juodos spalvos džemperį. Pakalbinus R. G. vardu ji nereagavo, į jo klausimus neatsakinėjo, nesiorientavo aplinkoje, nejudėjo. Nuo R. G. alkoholio kvapas nesklido. T. M. paklausus, kodėl R. G. tokia bejėgiška būklė, jis paaiškino, kad jie kelias paras vartojo alkoholinius gėrimus, į kitus klausimus dėl R. G. būklės T. M. neatsakinėjo. Dėl R. G. bejėgiškos būklės M. J. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus greitajai medicinos pagalbai R. G. apžiūrėta ir išvežta į Priėmimo skyrių. Kambarys, kuriame buvo R. G., buvo tvarkingas, ant stalo stovėjo viskio butelis, du puodeliai, šiek tiek nugertas gėrimo „Coca-Cola“ butelis. Nuo T. M. alkoholio kvapo nesijautė. T. M. buvo sulaikytas į pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato sulaikymo patalpas aplinkybių išsiaiškinimui. Daugiau vertingos informacijos pateikti negali (2 t., b. l. 29–32).

Po liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo A. K. parodė, kad tvirtina savo parodymus, papildyti nieko neturi. Teisme buvo perskaityti liudytojo A. K. 2020 m. gegužės 15 d. posėdžio metu duoti parodymai, kad vonioje ant radiatoriaus buvo moteriški rūbai sukabinti, koridoriuje ant batų dėžės padėta rankinė (5 t., b. l. 84). Po šių liudytojo teismo posėdyje duotų parodymų perskaitymo A. K. parodė, kad nukentėjusioji buvo su šortais, juodu džemperiu, o kairėje buvo vonios kambarys, kuriame ant radiatoriaus matėsi rūbai. Iki tol su M. artimaisiais teko bendrauti, teko būti pas jo tėvą, kiek pamena, jis nesuteikė informacijos, kur gali būti jo sūnus, nepamena, ar su T. M. motina bendravo.

Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame aukšte. Durys metalinės, su dviem spynomis. Spynos be pažeidimų. Įėjus į butą patenkama į prieškambarį. Prieškambario grindys išklotos laminuotomis lentelėmis ir uždengtos juodu kilimu. Prie rytinės sienos stovi baltos spalvos pufas, greta pastatomas kondicionierius. Ant kondicionieriaus padėtas mobilaus ryšio telefonas HUAWEI su įtrūkusiu korpusu ir juoda izoliacine medžiaga užklijuotomis kameromis. Prieškambario vakarinėje pusėje, nišoje, yra drabužių kabykla su spintele. Ant pakabos kabo tamsios spalvos moteriška striukė su kailine apykakle. Striukės kišenėje rastas mobilaus ryšio telefonas be pavadinimo, rausvu apatinės pusės dangteliu. Po kabančia striuke, ant spintelės guli vyriškos tamsios spalvos sportinės kelnės, ant kurių užmautos šviesios spalvos apatinės moteriškos kelnaitės. Prieškambaryje ant grindų yra rausvos spalvos moteriški sportiniai bateliai. Prieškambario rytinėje pusėje yra durys į vonios kambarį. Vonios kambaryje ant durų vidinėje pusėje yra drabužių pakabos, ant vienos iš jų kabo moteriški, tamsiai mėlynos spalvos džinsai. Kambario pietrytinėje pusėje stovi ištiestas minkštasis kampas su pagalvėmis, kurio pietrytiniame kampe, ant „sėdimosios“ dalies centrinės dalies rastas audinio gabalėlis su rausvos spalvos dėme, panašia į kraują. Kambario centre, ant žurnalinio baltos spalvos stalelio stovi pusiau nugertas 2 litrų talpos „Coca Cola“ gėrimo butelis, stiklinis butelis su užrašu „Red Label“, du balti puodeliai, plastikinis butelis su mineraliniu vandeniu „Darida“, bei arbatinis su filtru. Apžiūrint virtuvės kambarį kriauklėje rasti pelenai su augalinės kilmės medžiaga. Kriauklės paviršiaus atbrailoje, kampe rasta vaistų lapelio dalis. Po kriauklėje buvusioje plastikinėje šiukšlių dėžėje rastas plastikinis butelis su užrašu „Darida“, kurio vidus su neaiškios kilmės, rudos spalvos apnašomis. Taip pat šiukšlių dėžėje rasti du skaidrios plastmasinės pakuotės-maišeliai, kurių viduje matyti neaiškios augalinės kilmės liekanos. Taip pat šiukšlių dėžėje rastos dvi piliulės, kurių identifikuoti nėra galimybės. Prie radiatoriaus ant grindų stovinčioje drabužių dėžėje yra mėlynos spalvos plastikinis maišas, kuriame yra geltonos spalvos rankšluostis, turintis specifinį kvapą.

Priešais šalia esantį daugiabutį namą, kurio adresas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), jo šiaurinėje pusėje esančioje nesaugojamojoje asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje apžiūrimas automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Aikštelėje automobilis stovi priekine dalimi į pietų pusę. Paviršius šlapias nuo lyjančio lietaus, visos durelės užrakintos, spynelės nepažeistos, tvarkingos. Langai nepažeisti, padangos tvarkingos. Automobilio užvedimo spynelė tvarkinga, be pažeidimų. Ant galinės sėdynės yra vaikiška automobilinė kėdutė. Priekinė automobilio panelė tvarkinga, jokių sugadinimų nėra. Automobilio bagažinėje yra atsarginis ratas, šviesą atspindinti liemenė, med. pagalbos dėžutė. Baltos spalvos polietileniniame maišelyje sudėti tušti buteliai nuo mineralinio vandens. Vairuotojo durelių šoninėje dėtuvėje rasta rudos spalvos moteriška piniginė su įspaustu užrašu metalinėje plokštelėje RIVER ISLAND. Piniginės viduje rastos plastikinės kortelės: vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, Lietuvos studento pažymėjimas pil. R. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, bei nuolaidų kortelės. Taip pat piniginėje yra 200 eurų popierinėmis kupiūromis. Toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, priekine dalimi į pietų pusę stovi tamsios spalvos automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio paviršius šlapias nuo lyjančio lietaus. Automobilio durelių spynelės tvarkingos, langai, padangos nepažeisti, užvedimo spynelė tvarkinga. Salono sėdynės odinės, priekinė panelė tvarkinga, be pažeidimų, dėtuvė tuščia. Dėtuvė tarp priekinių sėdynių taip pat tuščia. Salonas švarus, daiktų nėra. Bagažinėje tuščia, po kilimėliu yra atsarginis ratas (1 t., b. l. 40–74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2788/2019(01) nurodyta, kad T. M. šlapime, paimtame 2019 m. spalio 11 d. 9.00 val., rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, o opiatų, etilo alkoholio nerasta (4 t., b. l. 38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 1165/2019 (05) nurodyta, kad T. M. lyties organuose nėra anatominių pakitimų, kurie kliudytų atlikti lytinį aktą (4 t., b. l. 36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 459/2019(01) nurodyta, kad: 1. tamponėlyje su R. G. makšties turiniu (2 mėg.), tamponėlyje su R. G. tiesiosios žarnos turiniu (3 mėg.) rasta sperma (S-SP 173/2019(01)) ir nustatyta R. G. DNR profilis su 99,99999999999999986 % tikimybe bei T. M. DNR profilis su 99,99999999999999973 % tikimybe; 2. tamponėlyje su R. G. makšties turiniu (1 mėg.), tamponėlyje su R. G. tiesiosios žarnos turiniu (4 mėg.) rasta sperma (S-SP 173/2019(01)) ir nustatyta R. G. DNR profilis su 99,99999999999999986 % tikimybe bei T. M. DNR profilis su 99,99 % tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su T. M. nesusijusių asmenų; 3. dviejuose tamponėliuose su nuoplovomis nuo T. M. varpos nustatytas T. M. DNR profilis su 99,99999999999999973 % tikimybe (3 t., b. l. 70–84).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 50-(898)-IS1-781 nurodyta, kad: 1. pelenų, rastų ir paimtų 2019 m. spalio 7 d. apžiūrint įvykio vietą dėl R. G. paieškos, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų; 2. tyrimui pateikto skaidraus plastmasinio maišelio iš voko Nr. 2 (su augalinės kilmės medžiagos liekanomis) vidinių paviršių nuoplovų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų; 3. tyrimui pateikto skaidraus plastmasinio maišelio su užrašu „RFX CARE“, rasto šiukšlių dėžėje, vidinių paviršių nuoplovų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų; 4. tyrimui pateikto plastikinio butelio „Darida“ vidinių paviršių nuoplovų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų (3 t., b. l. 94–96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1166/2019(05) nurodyta, kad: 1. R. G. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko išoriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį, taip pat poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės alkūnės nugariname paviršiuje, kairio kelio sąnario srityje. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai tokiais daiktais suduodant, į tokį paviršių atsitrenkiant ar panašiai, mažiausiai 3 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai susiformavo 1–3 paros iki apžiūros, į ką nurodo rusvos spalvos aplinkinės ir kiek virš aplinkinės odos lygio pakilusiais šašais odos nubrozdinimų pobūdis ir žalsvai violetinė poodinių kraujosruvų spalva. Įvertinus visus turimus medicininius duomenis, apžiūros duomenis ir įvykio aplinkybes, labiau tikėtina, kad kraujosruvos galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį yra trauminės kilmės, ir susiformavo mažiausiai 1 trauminio poveikio kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi į galvos sritį pasėkoje; 2. Požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nenustatyta. 3. Dėl nustatytų kraujosruvų galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį, R. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. 4. R. G. nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi. 5. Sužalojimų lytinių organų, išeinamosios angos srityje R. G. apžiūros metu nenustatyta. 6. Negalima atmesti galimybės, kad R. G. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės alkūnės nugariname paviršiuje galėjo būti padarytos ginantis, prisidengiantį rankomis ar panašiai. Tikimybė, kad R. G. galėjo susižaloti griūnant, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Duomenų apie alkoholio kiekio kraujyje tyrimą ligos istorijoje nėra. 6. 2019 m. spalio 9 d. narkotinių medžiagų šlapime tyrimas: AMP (amfetaminas) – teigiamas (3 t., b. l. 43–44).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2020 m. sausio 2–27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-2/2020 nurodyta, kad: 1) T. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastąja šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas; 2) šiuo metu T. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastąja šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas; 3) T. M. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną; 4) T. M. dėl dabartinės psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės; jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo; 5) T. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ (4 t., b. l. 116–122).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 26 d.–gruodžio 4 d. ekspertizės akte Nr. 82TPK-13/2020 nurodyta, kad: 1) T. M. tiriamų veikų metu konstatuojami psichikos sutrikimai – mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). Tiriamos nusikalstamos veikos metu T. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2) šiuo metu T. M. konstatuojami psichikos sutrikimai – mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 3) pakartotinės stacionarinės ekspertizės metu T. M. elgesyje psichikos sutrikimo simptomų simuliacijos požymių nekonstatuojama; 4) buvęs veikos metu paprastas apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų nesutrikdė T. M. gebėjimo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti; 5) šiuo metu T. M. pagal esamą psichinę būseną gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjime teisme, duoti parodymus ir dalyvauti teismo posėdyje; 6) T. M. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (6 t., b. l. 13–24).

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų. Pagal BK 264 straipsnio 1 dalį tas, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pagal BK 138 straipsni 1 dalį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal 149 straipsnio 1 dalį tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pagal 146 straipsnio 2 dalį tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Nors kaltinamasis šioje byloje pripažįsta tam tikras faktines aplinkybes (lytinių santykių turėjimą su nukentėjusiąją, nukentėjusiosios buvimą jo bute kartu su juo, vykimą pas liudytoją D. B.), tačiau neigia savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, teigdamas, kad prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, kad su ja lytiškai santykiavo ne prieš nukentėjusiosios valią, kad netenkino su ja lytinės aistros analiniu būdu, kad nebuvo atėmęs nukentėjusiajai laisvės, kad nedavė nukentėjusiajai amfetamino ir nevertė jos vartoti šios psichotropinės medžiagos.

Byloje surinktai įrodymais nustatyta, kad kai R. G., 2019 m. spalio 7 d. vakare išvykusi iš namų, iki 2019 m. spalio 8 d. ryto negrįžo namo ir liudytojai R. G. nebepavyko su ja susisiekti telefonu, R. G. kreipėsi į policiją ir buvo paskelbta nukentėjusiosios paieška (1 t., b. l. 3–6, 11, 76–78). Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji nuo 2019 m. spalio 7 d. vakaro iki 2019 m. spalio 9 d. vakaro (beveik 2 paras), t. y. tol, kol ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rado policijos pareigūnai, buvo kartu su kaltinamuoju T. M. (šią aplinkybę pripažįsta pats kaltinamasis, nukentėjusioji, ją patvirtina liudytojos D. B. parodymai, šios liudytojos ir nukentėjusiosios bendravimas telefonais (1 t., b. l. 143–156), nukentėjusiosios suradimo tame bute aplinkybės). 

Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių įrodymų apie tai, kas vyko nukentėjusiajai susitikus su kaltinamuoju, yra nukentėjusiosios parodymai, nes tiesioginių įvykio liudytojų nėra nustatyta. Liudytojos R. G. parodymai ir tyrėjų surašyti tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad pirmąsias kelias dienas po suradimo nukentėjusioji nesiorientavo aplinkoje, adekvačiai nebendravo, skundėsi galvos skausmu, todėl jos apklausti nepavykdavo (1 t., b. l. 80–83). Nukentėjusioji pirmus kartus buvo apklausta 2019 m. spalio 14 ir 17 d. dar būdama ligoninėje (1 t., b. l. 84–92), po to jos apklausa vyko 2019 m. gruodžio 4 d. ir du kartus nagrinėjant bylą teisme. Pasisakydamas dėl nukentėjusiosios parodymų vertinimo teismas pažymi, kad, kaip nurodė pati R. G., dėl savo sveikatos būklės pirmoje apklausoje ji papasakojo ne visas aplinkybes, nes ne viską prisiminė, vėliau prisiminė ir papasakojo viską detaliau. Nukentėjusiąją ligoninėje gydęs specialistas neurochirurgas J. K. paaiškino, kad toks atminties pagerėjimas yra visiškai normalus reiškinys po tokios traumos, kokią patyrė R. G.. Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu išliko pakankamai nuoseklūs dėl esminių įvykio aplinkybių, į tai, kad juos iš dalies patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (bendravimo telefonu su D. B. duomenys (1 t., b. l. 143–155), vaizdo įrašai iš PC „Maxima“ ir jų apžiūros protokolas (2 t., b. l. 66–73), specialistų išvados, net dalis kaltinamojo parodymų), teismas nukentėjusiosios parodymus pripažįsta patikimais įrodymais ir jais remiasi nustatydamas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Nenustatyta, kad nukentėjusioji, kuri iki tiriamų įvykių kaltinamojo nepažinojo ir buvo tik trumpai vieną kartą mačiusi degalinėje, turėtų pagrindą jį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti. Be to, nukentėjusiosios parodymų teisingumą patvirtina ta aplinkybė, kad ji pasakoja tik tai, ką atsimena, sąžiningai pripažįsta dalies aplinkybių iš viso neatsimenanti, pavyzdžiui, lytinio santykiavimo su kaltinamuoju, ir dėl to apie tai nieko negalinti papasakoti, dalį nukentėjusiosios nurodytų faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, vaistų nuo skausmo davimą, nukentėjusiosios vėmimą, vykimą pas D. B., patvirtina buvus ir pats kaltinamasis, kuris iš esmės neigia tik jo veiksmų vertinimui nepalankias aplinkybes.

Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai dėl to, kaip jie susipažino (buvo trumpam susitikę degalinėje kartu su bendru pažįstamu M. M.), po to bendravo susirašinėdami, susiskambindami ir 2019 m. spalio 7 d. vakare susitikę nuvyko į kaltinamojo butą, iš esmės nesiskiria, juos patvirtina ir kiti įrodymai (liudytojos D. B. parodymai, vaizdo įrašai iš PC „Maxima“ ir jų apžiūros protokolas (2 t., b. l. 66–73), nukentėjusiosios telefono apžiūros protokolas (2 t., b. l. 172–185)). Taigi nustatyta, kad nukentėjusioji, iki tol vieną kartą trumpai mačiusi kaltinamąjį degalinėje, toliau su kaltinamuoju jo iniciatyva pradėjo bendrauti telefonu. T. M. ir nukentėjusiosios bendravimas telefonu užfiksuotas 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime, kuriame buvo atlikta kaltinamojo telefono numerio išklotinių analizė (2 t., b. l. 128–131), ir nukentėjusiosios telefono apžiūros protokole (2 t., b. l. 172–185). Nustatyta, kad nukentėjusioji susitarė ir 2019 m. spalio 7 d. apie 19 d. susitiko su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini), važinėjosi su juo jo automobiliu, po to kiekvienas su savo automobiliu nuvyko į Panevėžį, nukentėjusioji savo automobilį paliko prie kaltinamojo namų, kur jis ir buvo rastas, ir kartu kaltinamojo automobiliu nuvyko į PC „Maxima“, esantį Klaipėdos g. 92, Panevėžyje. Pagal vaizdo įrašus iš PC „Maxima“ ir jų apžiūros protokolą (2 t., b. l. 66–73) ten R. G. užfiksuota po 22.30 val., todėl, kaip nurodė liudytoja R. G., nukentėjusioji su ja telefonu apie 22.30 val. bendravo normaliai, t. y. dar nebūdama apsvaigusi. Po to nukentėjusioji su kaltinamuoju nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur gyveno kaltinamasis, nusiuntė nuotrauką iš buto liudytojai D. B. (1 t., b. l. 151, 154).

Nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad jiems nuvykus į butą būtent kaltinamasis bute turėjo ir sumaišė iš vaistų dėžutės paimtą amfetaminą su „Coca Cola“ gėrimu, pasakydamas, kad tai gera „amfa“ ir duodamas to su amfetaminu sumaišyto gėrimo nukentėjusiajai, kurį ji gėrė savo noru, visą laiką buvo nuoseklūs, šias aplinkybes ji visada prisiminė ir nurodydavo visų apklausų metu. Nukentėjusiosios teigimu, ji matė, kad pats kaltinamasis gėrė viskį, vartojo tiek amfetaminą, tiek ir „žolę“. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2788/2019(01), kad T. M. šlapime, paimtame 2019 m. spalio 11 d. 9.00 val., rasta amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (4 t., b. l. 38), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. 50-(898)-IS1-781, pagal kurią narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų – rasta iš ant kaltinamojo buto paimtų daiktų: pelenų, maišelių ir plastikinio butelio (3 t., b. l. 94–96), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1166/2019(05), kurioje nurodyta, kad amfetamino rasta ir nukentėjusiosios šlapime (3 t., b. l. 43–44). 

Teismas kaip niekuo nepagrįstą atmeta nurodytiems nukentėjusiosios parodymams prieštaraujančią kaltinamojo versiją, kad amfetamino jis bute neturėjo, su „Coca Cola“ gėrimu jo nemaišė ir nedavė vartoti nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs tik „žolės“ vartojimą, negalėjo teisme įtikinamai paaiškinti, kaip jo organizme (specialistų tirtame šlapime) atsirado amfetaminas, bet nurodė galvojantis, kad nukentėjusioji galėjo jo turėti, sumaišyti su „Coca Cola“ gėrimu, kurio jis gėrė, nors to, kaip nukentėjusioji dėjo amfetaminą į gėrimą, pripažino nematęs. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės reiškia, kad T. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu (disponavimu psichotropine medžiaga – amfetaminu) bando apkaltinti pačią nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad kaltinamojo psichikos būklę tyrę ekspertai nustatė, jog T. M. būdingas gynybiškumas, polinkis save pateisinti, kaltinti kitus (6 t., b. l. 21). Teismas, įvertinęs visą įvykių eigą, nukentėjusiosios parodų, kuriuos patvirtina ir kiti įrodymai, nuoseklumą, sprendžia, kad T. M., kaltindamas nukentėjusiąją, tik bando savo parodymus priderinti prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir savo teisme sukurta bylos aplinkybėms prieštaraujančia ir niekuo nepagrįsta versija paaiškinti amfetamino aptikimą jo ir nukentėjusiosios organizmuose.

Taigi teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kad T. M. laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios nenustatytą kiekį 2019 m. spalio 7 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sumaišęs su „Coca Cola“ gėrimu, pasiūlė ir neatlygintinai davė vartoti nukentėjusiajai R. G.. Tokie kaltinamojo veiksmai, kai jis laikytą psichotropinę medžiagą (amfetaminą) duoda neatlygintinai vartoti kitam asmeniui (nukentėjusiajai), teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes neatlygintinis davimas kitam asmeniui yra vienas iš disponavimo būdų, BK 260 straipsnio 1 dalyje apibūdinamas kaip „kitoks platinimas“. Tai, kad šiuo atveju nenustatytas kaltinamojo laikytos ir platintos psichotropinės medžiagos kiekis, nes ji buvo suvartota ir nerasta, nėra teisiškai reikšminga, nes atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nesiejama su tam tikru platintų psichotropinių medžiagų kiekiu. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė, kad buvo disponuojama būtent psichotropine medžiaga – amfetaminu, nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1166/2019(05), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios šlapime rasta būtent amfetamino, kuris yra psichotropinė medžiaga (3 t., b. l. 43–44), be to, kaip minėta, tos pačios psichotropinės medžiagos (amfetamino) rasta ir kaltinamojo, kurį nukentėjusioji taip pat nurodė vartojus amfetaminą, organizme. 

Kiekviena iš BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veikų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Atitinkamai, pripažįstant asmenį kaltu už kurios nors vienos ar kelių nurodytų veikų padarymą, būtina nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir tai pagrįsti įrodymais. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų. Atsižvelgęs į tai, kad amfetamino įgijimo aplinkybės ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos, teismas kaltinamajam inkriminuotą neteisėtą jo įgijimą šalina iš kaltinimo kaip neįrodytą byloje surinktais įrodymais.

Pagal nukentėjusiosios parodymus nustatyta, kad po amfetamino pavartojimo jai pasidarė bloga, ją pykino, jai skaudėjo galvą, tačiau, kas vyko toliau, nukentėjusioji dar atsimena ir nurodė, kad jie su T. M. ir jo draugu važiavo pas jos draugę liudytoją D. B.. Nukentėjusioji visada nuo pat pirmos apklausos nuosekliai tvirtino, kad pas D. B. važiavo trise: ji, T. M. ir jo draugas. Nors pas liudytoją kartu su nuketėjusiąja ir kaltinamuoju važiavęs asmuo nebuvo tiksliai nustatytas, tačiau byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tikėti tokių nukentėjusiosios parodymų teisingumu, nes apie tai, kad atvažiuos pas ją trise, nukentėjusioji dar prieš vidurnaktį rašė ir pačiai liudytojai D. B., sakydama, kad kaltinamojo draugas ne gangsteris, normalus, „prikolnas“, jai patiks (1 t., b. l. 152–153). Be to, T. M. telefono numerio ir kito telefono numerio išklotinių analizės patvirtina naktį iš 2019 m. spalio 7 d. į 2019 m. spalio 8 d. kaltinamąjį bendravus su vieno telefono numerio, kuris, kaip ir kaltinamojo telefono numeris, po vidurnakčio tam tikrą laiką jungėsi prie tos pačios bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), naudotoju (2 t., b. l. 128–131, 138–140). Pažymėtina, kad kaltinamojo telefono numeris nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. vėl jungėsi prie bazinių stočių, esančiu Panevėžyje.

2019 m. spalio 8 d. 00.28 val. iš R. „Messenger“ programėlės užfiksuotas 1 min. 13 s. trukmės skambutis D. B., o 1.21 val. iš R. „Messenger“ programėlės užfiksuotas 59 s. trukmės skambutis D. B.. Kaip paaiškino tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytoja D. B., vieną kartą su liudytoja šnekėjo kaltinamasis, o kitą kartą – nukentėjusioji. Kai su liudytoja D. B. šnekėjo kaltinamasis, jis siūlė jai važiuoti su jais, bet ji kategoriškai atsisakė, o kai sulaukė R. skambučio, nukentėjusioji sakė, kad prastai jaučiasi, kad ją pykina, kad vems, klausė, ar gali ją įlesti, bet ji atsisakė, tuo metu liudytoja girdėjo ir prie jos namų atvažiavusį automobilį, todėl suprato, kad jie yra atvažiavę, nukentėjusioji iš balso jai pasirodė apsvaigusi, daugiau nuo to laiko iki tol, kol ją lankė ligoninėje, su R. G. nebendravo. Apie 2 val. nakties su nukentėjusiąja dar pavyko telefonu susisiekti ir jos motinai liudytojai R. G., kuriai dukros balsas pasirodė liūdnas, klausė R. G., kodėl dūsauja, kodėl liūdnas balsas, bet dukra sakė, kad viskas gerai. Po to nukentėjusiajai motina daug kartų bandė skambinti po 4 val., tačiau ji jau neatsiliepė (2 t., b. l. 172–185).

Nukentėjusioji nurodė tiksliai nebeatsimenanti, kaip grįžo iš D. B. į Panevėžį, kaip vėl nuėjo į kaltinamojo butą, bet atsimena, kaip po grįžimo iš D. B. sėdėdama ant sofos pasakė kaltinamajam, kad nori važiuoti namo ir stojosi nuo sofos, po tokio jos pasakymo jis supyko, pasidarė agresyvus ir sudavė kumščiu jai į kaktą, o ji nuo smūgių galva trenkėsi į sieną ir jai užtemo sąmonė. Nukentėjusioji pirmos apklausos metu buvo nurodžiusi, kad nakties metu norėjo važiuoti namo, bet T. M. jos neišleido, o jau antroje apklausoje detalizavo, kad po to, kai ji užsiminė apie važiavimą namo, kaltinamasis jai 2 kartus sudavė kumščių į kaktos sritį ir ji galva atsitrenkė į sieną. Be to, nukentėjusioji antroje apklausoje dar papasakojo atsimenanti, kaip kažkuriuo momentu kaltinamasis jai būnant ant sofos per prievartą jai pylė ir liepė gerti su amfetaminu sumaišyto „Coca cola“ gėrimo, nors ji nenorėjo to daryti. Nukentėjusiosios teigimu, visa tai vyko jiems jau grįžus iš (duomenys neskelbtini), nes iki tol kaltinamasis prieš ją nesmurtavo ir prievarta su „Coca cola“ gėrimu sumaišyto amfetamino negirdė. Šiuos nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojos R. G. nurodyta aplinkybė, kad kai nukentėjusioji buvo pirmąsias dienas ligoninėje, ji jai duodavo atsigerti, tačiau R. G. stumdavo stiklinę nuo savęs, negerdavo.

Taigi nors iki išvykimo į (duomenys neskelbtini)nukentėjusioji nurodė kaltinamojo jai pasiūlytą amfetaminą, sumaišytą su „Coca Cola“ gėrimu, vartojusi laisva savo valia, t. y. neverčiama, tačiau nuosekliai tvirtina, kad po to, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki 2019 m. spalio 9 d. 18 val. 00 min., jai amfetaminą, sumaišęs su „Coca Cola“ gėrimu, jau prievarta girdė kaltinamasis, nes ji jo nenorėjo vartoti. Tokie kaltinamojo veiksmai nelaikytini nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, tęsimu, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o vertintini kaip atskiras po kurio laiko padarytas BK 264 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas nukentėjusiosios vertimas vartoti psichotropines medžiagas – amfetaminą – ne gydymo tikslais, kaip teisingai kvalifikuota ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi iš kaltinimo, susijusio su psichotropinėmis medžiagomis, aprašymo šalintina aplinkybė, kad BK 264 straipsnio 1 dalyje nusikaltimą kaltinamasis padarė tęsdamas savo nusikalstamą veiką.

Apie prieš ją kaltinamojo pavartotą smurtą nukentėjusioji papasakojo liudytojai D. B. ir ją ligoninėje slaugiusiai liudytojai R. G., kuriai nurodė, kad jai buvo trenkta su kumščiu į galvą, kai nukentėjusiosios motina paklausdavo, kur trenkė, dukra visada parodydavo į tą pačią akį, kurioje matėsi nubrozdinimas. Iš tikrųjų specialisto išvadoje, be kitų sužalojimų, nukentėjusiajai nustatyti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko išoriniame kampe, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairio kelio sąnario srityje (dalį jų liudytoja R. G. nufotografavo tuo metu, kai nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėje (7 t., b. l. 194). Kaip atsirado poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairio kelio sąnario srityje, nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, nes to neatsiminė, tačiau tiek ji, tiek liudytoja R. G., su kuria ir gyveno nukentėjusioji tuo metu, parodė, kad iki R. G. išvykstant susitikti su kaltinamuoju tokių sužalojimų ant jos kūno nebuvo, t. y. kad ji buvo sveika ir nesužalota. Tai patvirtina specialisto išvadoje nurodytas nustatytų sužalojimų padarymo laikas – 1–3 paros iki apžiūros. 

Nors kaltinamasis teisme iškėlė versiją apie nukentėjusiąją ištikusį epilepsijos priepuolį, kurio metu ji galbūt ir galėjo susižaloti, nes, kaltinamojo teigimu, jis matė ją gulinčią bute ant grindų, tiek R. G., tiek liudytoja R. G. nurodė, kad nukentėjusioji neserga epilepsija ir jokie priepuoliai jos nėra ištikę, be to, pats kaltinamasis, 2019 m. spalio mėnesį būdamas du kartus apklaustas ir davęs pakankamai išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes, jokių aplinkybių apie epilepsijos priepuolį neminėjo. Šių kaltinamojo teiginių apie nukentėjusiosios galimo susižalojimo aplinkybes nepatvirtina jokie kiti įrodymai, priešingai, juos paneigia specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tikimybė, jog R. G. galėjo susižaloti griūnant, atmestina, nes tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje (3 t., b. l. 43–44). 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1166/2019(05) taip pat nurodyta, kad R. G. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jai nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko išoriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį, taip pat poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės alkūnės nugariname paviršiuje, kairio kelio sąnario srityje. Įvertinusi visus turimus medicininius duomenis, apžiūros duomenis ir įvykio aplinkybes, specialistė padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog kraujosruvos galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį yra trauminės kilmės, ir susiformavo mažiausiai 1 trauminio poveikio kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi į galvos sritį pasėkoje. Be to, specialisto išvadoje nustatyta, kad odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi mažiausiai 3 trauminių poveikių pasėkoje, taigi nukentėjusiosios teiginiai apie jai kumščiu suduotus smūgius ir atsitrenkimą pakaušiu į sieną, neprieštarauja tam, ką nustatė specialistė. Galimą trauminį hematomų susidarymo mechanizmą patvirtina ne tik nukentėjusiajai nustatyti išoriškai matomi sužalojimai, specialisto išvada, bet ir specialisto J. K. parodymai apie dažniausiai jauniems ir sveikiems asmenims nustatomą tokių sužalojimų, kokie buvo nustatyti R. G., trauminį pobūdį.

Įvertinęs kaltinamojo versijos apie galimą nukentėjusiosios susižalojimą griūnant / griuvinėjant iškėlimo momentą (teisme), specialisto išvadą apie nukentėjusiosios sužalojimų atsiradimo mechanizmą, specialisto J. K. parodymus, nuoseklius nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamojo prieš ją vartotą smurtą, kuriuos patvirtina užfiksuoti jos nurodytose vietose esantys sužalojimai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atmesti kitiems įrodymams prieštaraujančius kaltinamojo parodymus, jog jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, o ji galėjo susižaloti pati, kurių jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Taigi byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent T. M. nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarė specialisto išvadoje jai nustatytus sužalojimus, kurie kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas.

Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamasis iš pradžių nebuvo agresyvus, prieš ją fizinio smurto nenaudojo, priešingai, jie kartu važinėjosi jo automobiliu, nuvyko apsipirkti į parduotuvę, buvo jo bute, kur prieš nukentėjusiąją jokie prievartiniai veiksmai nebuvo atliekami, nukentėjusioji telefonu bendravo tiek su drauge, tiek su motina, po to kartu vyko pas liudytoją D. B., tačiau viskas pasikeitė po to, kai jie grįžo iš (duomenys neskelbtini)į T. M. butą. Nukentėjusioji nurodė, kad būtent tada, kai ji pasakė kaltinamajam norinti važiuoti namo ir stojosi nuo sofos, ant kurios sėdėjo, jis supyko ir pradėjo prieš ją smurtauti. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją priežastis buvo susijusi su kaltinamojo siekiu, jog nukentėjusioji neišeitų iš jo buto, t. y. panaudodamas smurtą kaltinamasis norėjo neleisti nukentėjusiajai laisvai išeiti iš jo buto. 

Nukentėjusiosios bendravimas su liudytojomis D. B. ir R. G., tarimasis po pasimatymo su kaltinamuoju dar susitikti su D. B. patvirtina, kad R. G. neketino ilgai būti susitikusi su kaltinamuoju, ketino grįžti namo, juolab, kad motinai buvo palikusi prižiūrėti savo vaiką, kitą dieną jai reikėjo vykti pas gydytoją. R. G. skambučiai naktį nukentėjusiajai ir priemonės, kurių ji ėmėsi dėl to, kad ji visą naktį negrįžo namo (kreipimasis į policiją dėl dukros dingimo, nurodant, kad ji taip iš namų dingo pirmą kartą), taip pat patvirtina, jog nukentėjusiajai iki tol nebuvo būdingas toks elgesys. Taigi nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji bet kada galėjo iš jo buto išeiti, nes raktai buvo buto duryse, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji po to, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), kaltinamojo bute buvo ne savo noru, o prieš jos valią, nes prieš ją po to, kai ji pasakė norinti namo ir stojosi nuo sofos, buvo panaudotas smurtas, po to dar prievarta nukentėjusiajai girdytas amfetaminas, sumaišytas su „Coca Cola“ gėrimu. Dėl viso to nukentėjusiajai sutriko sąmonė, orientacija bei atmintis, buvo sukeltas pavojus jos sveikatai, kurį patvirtina nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai ir specialisto J. K. parodymai. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, ji jautėsi bejėgė ir net nežino, kur tuo metu buvo jos telefonas, taigi tiesiog fiziškai negalėjo pasišalinti iš buto ar paprašyti kieno nors pagalbos. Dar 2019 m. spalio 8 d. iki pietų M. M. informavo kaltinamąjį, kad nukentėjusiosios ieško policija, tačiau T. M. tik paprašė jo R. G. motinai nesakyti, kad ji yra su juo (3 t., b. l. 119–121). Visa aptarta situacija patvirtina, kad kaltinamasis po to, kai jie grįžo iš (duomenys neskelbtini), laikė nukentėjusiąją prieš jos valią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, taip neteisėtai atimdamas nukentėjusiajai R. G. laisvę. Kadangi neteisėtas nukentėjusiosios laisvės atėmimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu ir pavojaus jos sveikatai sukėlimu, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui pažymėtina, kad šiuo atveju nukentėjusioji iš viso nepamena, jog ji būtų vaginaliniu ar analiniu būdu lytiškai santykiavusi su kaltinamuoju, o kaltinamasis pripažįsta tarp jų buvus tik vaginalinį lytinį aktą, tačiau buvus lytinės aistros tenkinimą analiniu būdu neigia. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados, kad tamponėlyje su R. G. makšties turiniu (2 mėg.), tamponėlyje su R. G. tiesiosios žarnos turiniu (3 mėg.) rasta sperma (S-SP 173/2019(01)) ir nustatyta R. G. DNR profilis su 99,99999999999999986 % tikimybe bei T. M. DNR profilis su 99,99999999999999973 % tikimybe (3 t., b. l. 70–84), patvirtina tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvus tiek vaginalinį lytinį santykiavimą, tiek ir lytinės aistros tenkinimą analiniu būdu. Teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra remtasi specialisto paaiškinimais, kad jeigu išsilieja sperma ne į makšties vidų, o išorę, tai spermatozoidas negali nukeliauti į tiesiąją žarną (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-468/2020). Atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju siekiant išsiaiškinti bylai svarbias aplinkybes, be kita ko, buvo tiriamas būtent nukentėjusiosios tiesiosios žarnos turinys, kur ir rasta kaltinamojo spermos, teismas sprendžia, kad byloje esanti specialisto išvada patvirtina tiek vaginalinio, tiek analinio santykiavimo faktus, o kaltinamojo versija apie galimą jo spermos atsiradimo nukentėjusiosios tiesiosios žarnos turinyje būdą (apibėgimą) vertintina kritiškai.

Iš tikrųjų tarp suaugusių asmenų vykstantis lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas analiniu būdu užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytinis santykiavimas ir (ar) lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Kaltinamojo parodymai apie tarp jo ir nukentėjusiosios buvusius lytinius santykius ne prieš nukentėjusiosios valią, o laisva jų abiejų valia, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms apie tuo metu buvusią nukentėjusiosios būklę. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad kai jis turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąja, jos būklė buvo normali, R. G. tuo metu buvo adekvati, jautėsi ne blogiau nei jis. Dar tuo metu, kai nukentėjusioji atsimena aplinkybes, t. y. iki santykiavimo su kaltinamuoju, ji nurodė, kad jai nuo amfetamino buvo labai bloga, ją pykino, ji vėmė, skaudėjo galvą, ne viską atsiminė. Nukentėjusioji kategoriškai tvirtina, kad lytiškai santykiauti su kaltinamuoju tikrai nenorėjo ir savo valia nebūtų to dariusi, nes tai buvo pirmasis jų pasimatymas, o kaltinamasis, kaip vyras, jai net nepatiko.

Pats kaltinamasis pripažįsta, kad su nukentėjusiąja santykiavo kažkur apie buvimo kartu vidurį. Kadangi nukentėjusioji aplinkybes, kas vyko iki tol, kol prieš ją buvo pavartotas smurtas, taip jos neišleidžiant iš buto, dar pamena, o po to jos sąmonė tiek dėl pavartoto smurto, tiek dėl apsvaigimo nuo amfetamino sutriko, ji neatsimena, kaip ir kada santykiavo su kaltinamuoju, kada ir kaip persirengė ar buvo perrengta kaltinamojo rūbais, tai leidžia daryti išvadą, kad santykiaujama buvo po smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo, neteisėto jos laisvės atėmimo ir jai jau esant apsvaigusiai nuo amfetamino. Visos šios aplinkybės T. M. buvo žinomos, todėl jis neabejotinai suprato, kad nukentėjusioji yra bejėgiškos būklės ir dėl tokios savo būklės tiesiog negali išreikšti savo valios (sutikimo ar nesutikimo) dėl su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų ir jam pasipriešinti, tačiau vis tiek lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja ir tenkino savo lytinę aistrą su ja analiniu būdu.

Nukentėjusiosios bejėgišką būklę taip pat patvirtina aplinkybės, susijusios su tuo, kokios būklės nukentėjusioji buvo rasta kaltinamojo bute. Nukentėjusiąją kartu su kaltinamuoju bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2019 m. spalio 9 d. radę liudytojai M. J., A. M. ir A. K. 2019 m. spalio 11 d. surašė tarnybinius pranešimus (2 t., b. l. 18–19, 26, 33) ir davė teisme parodymus apie tai, kaip jie pateko į butą, ką pamatė į jį patekę, kaip atrodė butas, nukentėjusioji, kaip elgėsi ir bendravo kaltinamasis, kokius veiksmus jie patys atliko. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų, kurie papasakojo apie tai, kas jiems tapo žinoma vykdant savo pareigas, parodymų patikimumu, juolab, kad jų parodymai visą laiką buvo nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Dėl tų pačių priežasčių analogiškai vertintini ir liudytojo V. G. parodymai apie tai, ką jis, kaip Greitosios medicinos pagalbos stoties specialistas, matė nuvykęs pagal iškvietimą į butą, kur buvo rasta nukentėjusioji.

Taigi iš nurodytų liudytojų ir iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji kaltinamojo bute buvo rasta 2019 m. spalio 9 d. apie 18 val. Iš pradžių kaltinamasis apie 15–20 min. pareigūnams buto durų neatidarė ir tik po to įsileido pareigūnus į butą, kur ant ištiestos sofos-lovos ir buvo rasta nukentėjusioji. Visi ją iš karto po suradimo matę liudytojai patvirtino, kad nukentėjusiosios orientacija buvo sutrikusi, ji nekalbėjo, nereagavo į aplinką, dėl to buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir ji pristatyta į ligoninę, kur buvo gydoma Neurochirurgijos skyriuje dėl patirtos galvos traumos. Nors kaltinamasis tvirtino kartu su nukentėjusiąją vartojęs alkoholį, tačiau nei nuo kaltinamojo, nei nuo nukentėjusiosios sklindančio alkoholio kvapo įvykio vietoje buvę liudytojai neužuodė, jų organizmuose jo irgi neaptikta. Pati nukentėjusioji kategoriškai tvirtina, kad bute buvusio viskio ar kitų alkoholinių gėrimų ji nevartojo. Kaltinamasis paaiškinti, kada nukentėjusiosios būklė pasidarė tokia, kokią ją rado pareigūnai, taip pat negalėjo, nurodydamas, kad prieš jam nueinant miegoti R. G. viskas buvo gerai ir tik tada, kai atsikėlė pažadintas pareigūnų, pastebėjo, kad ji kažkokia keista.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad T. M. kaltė dėl nukentėjusiosios išžaginimo ir seksualinio jos prievartavimo analiniu būdu yra įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, nes R. G. tuo metu buvo bejėgiškos būklės ir net neatsimena su ja atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų.

Pasisakydamas dėl kaltinamojo psichikos sveikatos būklės, buvusios tiek 2019 m. spalio 7–9 d., tiek ir po to, teismas vadovaujasi 2020 m. spalio 26 d.–gruodžio 4 d. ekspertizės aktu Nr. 82TPK-13/2020 ir jame padarytomis ekspertų išvadomis apie T. M. psichikos sveikatos būklę, nes būtent šį ekspertizės aktą vertina kaip išsamų ir pagrįstą, kuriame pašalinti pirminės ekspertizės akto trūkumai. Taigi pagal nurodytą ekspertizės aktą, nors kaltinamajam yra diagnozuoti tam tikri psichikos sveikatos sutrikimai, tačiau nenustatyta, kad T. M. 2019 m. spalio 7–9 d. ar šiuo metu būtų nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas, priešingai, nurodyta, kad jis dėl diagnozuotų susirgimų galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kad buvęs veikos metu paprastas apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų nesutrikdė T. M. gebėjimo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti, kad T. M. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (6 t., b. l. 13–24), dėl to nėra jokių kliūčių jam taikyti baudžiamąją atsakomybę už padarytus nusikaltimus.

Bausmių skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe, išskyrus dėl BK 260 straipsnio 1 dalies, nes nėra neginčijamų įrodymų, kad psichotropines medžiagas kaltinamasis platino jau pats būdamas apsvaigęs (anot nukentėjusiosios, kai atvyko į butą, tiek jai davė amfetamino, tiek ir pats vartojo), pripažintinas buvęs kaltinamojo apsvaigimas tiek nuo alkoholio, tiek ir nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų (kaltinamojo organizme rasta amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties), kurias jį vartojus iki nusikaltimų darymo matė nukentėjusioji, nustatytas apsvaigimas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamam kaltinamojo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis per pakankamai trumpą laiką (trumpiau nei 2 paras) iš viso padarė 6 nusikaltimus (1 nesunkų, 2 apysunkius ir 3 sunkius), visos veikos tyčinės, baigtos, jomis buvo pasikėsinta į įvairias vertybes (sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo neliečiamumą, disponavimo psichotropinėmis medžiagomis tvarką). T. M. praeityje teistas Lietuvoje, tačiau teistumas išnykęs, Vokietijoje, 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, priimtu Didžiojoje Britanijoje, T. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme už išžaginimą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis tik asmeniniam vartojimui, t. y. už panašias veikas, dėl kurių nagrinėjama ir ši baudžiamoji byla (4 t., b. l. 66–71). Nors kaltinamasis teisme bandė kvestionuoti jo nuteisimo užsienyje aplinkybes, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nurodyta informacija, o konkrečios Didžiojoje Britanijoje padaryto nusikaltimo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis nuo 2015 metų administracine tvarka buvo nubaustas aštuonis kartus (4 t., b. l. 59–65), nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (2017 ir 2019 m. trumpiau negu po mėnesį buvo registruotas kaip vykdantis individualią veiklą, o nuo 2019 m. liepos 4 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (7 t., b. l. 52–53), nevedęs, bet yra pateikęs prašymą sudaryti santuoką (8 t., b. l. 47–48), turi du nepilnamečius vaikus, tačiau jie kartu su kaltinamuoju ir iki suėmimo negyveno, nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. jam buvo nustatytas 55 proc. darbingumas, o 2020 m. balandžio 7 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas 35 proc. darbingumo lygis (8 t., b. l. 8). 

Ekspertai nustatė, kad T. M. tiriamų veikų metu ir ekspertizės atlikimo metu konstatuojami psichikos sutrikimai – mišrūs asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2), tačiau nei jam nustatytas neįgalumas, nei konstatuoti psichikos sutrikimai nesutrukdė kaltinamajam padaryti šioje byloje tiriamų nusikaltimų. Taigi teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytas neįgalumas, susijęs su jam diagnozuotais psichikos sutrikimais, nerodo mažesnio jo pavojingumo, o psichoaktyvių medžiagų, kurioms T. M. turi priklausomybę, vartojimas vertintinas kaip riziką nusikalsti padidinantis veiksnys, nes šiuo atveju, kaip minėta, kaltinamasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs ir tai turėjo įtakos nusikalstamam jo elgesiui. Nors vertinant T. M. išduotų neįgaliojo pažymėjimų duomenis kaltinamojo darbingumo procentas nuo 2020 m. balandžio mėnesio yra mažesnis (8 t., b. l. 8), tačiau tai savaime nereiškia sumažėjusio jo pavojingumo, juolab, kad ekspertizės akte jam tiek veikų padarymo metu, tiek ir ekspertizės atlikimo metu diagnozuoti tie patys su jo psichikos sveikata susiję sutrikimai (6 t., b. l. 13–24).

Dauguma byloje nustatytų aplinkybių kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Negalima teigti, kad padarytos veikos buvo atsitiktinės, tai dėsningas kaltinamojo elgesio ir mąstymo rezultatas, minėta Didžiojoje Britanijoje kaltinamajam paskirta griežta 9 m. laisvės atėmimo bausmė nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų darymo. Pats kaltinamasis nurodo bausmę užsienyje atlikinėjęs 4 metus ir tai atitinka bylos duomenis, nes 2015 m. jis jau gydytas ligoninėje Lietuvoje (6 t., b. l. 15, 21). Tai leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis yra pakankamai pavojinga ir pasitaisyti nelinkusi asmenybė, kuri savo interesų patenkinimo ir ateityje gali siekti nusikalstamu būdu, jeigu kaltinamajam nebus realiai apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nes jis nėra kritiškas savo elgesiui, gynybiškas, savęs priklausomu nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų nelaiko, nors priklausomybės sindromas jam diagnozuotas, pasižymi menka savikontrole, turi polinkį save pateisinti, kaltinti kitus (6 t., b. l. 21). 

Taigi įvertinęs nustatytas tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek ir su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes, vadovaudamasis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas T. M. už visas padarytas nusikalstamas veikas skirti pačias griežčiausias iš sankcijose numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Atsižvelgus į T. M. asmenybę, kiekvieno iš nusikaltimų padarymo aplinkybes ir pasekmes, nustatytini tokie bausmių dydžiai: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (vienkartinis neatlygintinas psichotropinių medžiagų platinimas, jas pasiūlant ir neatlygintinai duodant savo noru vartoti nukentėjusiajai, nėra sunkinančių aplinkybių) – 3 metai laisvės atėmimo; pagal BK 264 straipsnio 1 dalį (prievartinis psichotropinių medžiagų girdymas) – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sukėlęs nukentėjusiajai ilgai trunkančias ir jos pilnavertį gyvenimą trikdančias pasekmes) – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 1 dalį (bejėgiškos būklės asmens išžaginimas) – 4 metai laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 1 dalį (bejėgiškos būklės asmens seksualinis prievartavimas analiniu būdu) – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą ir sukeliant pavojų asmens sveikatai) – 2 metai laisvės atėmimo.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, iš pradžių apimant už nesunkų BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtą bausmę ir bausmę, skirtą pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, nes šios veikos kartu su BK 264 straipsnio 1 dalimi sudaro idealiąją sutaptį (laikė nukentėjusiąją bute prieš jos valią panaudodamas smurtą ir versdamas vartoti psichotropines medžiagas), be to, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas skiriasi pagal savo pavojingumą nuo padarytų sunkių nusikaltimų, o likusias bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios pagal BK 149 straipsnio 1 dalį skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį už kitas veikas skirtų bausmių (pridedant 7 mėnesius pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesius pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 5 mėnesius pagal BK 264 straipsnio 1 dalį skirtų bausmių) ir paskiriant galutinę subendrintą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme, suėmime ir atidavime į sveikatos priežiūros įstaigą išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (3 t., b. l. 129–130), 1 sulaikymo, suėmimo ir atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Žalos atlyginimas

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 667,27 Eur turtinę žalą už R. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 82–84). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateiktas šias išlaidas pagrindžiantis dokumentas (2 t., b. l. 85). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais už jos gydymą ligoninėje. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš T. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 667,27 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusioji R. G. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 125–126).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, nes ji buvo tiek fiziškai sužalota, tiek patyrė ir iki šiol patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus. Prieš nukentėjusiąją buvo padaryti du sunkūs nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (ji išžaginta ir seksualiai prievartauta analiniu būdu), taip pat jai beveik 2 paroms buvo neteisėtai atimta laisvė ir ji prieš savo valią buvo laikoma kaltinamojo bute, ji buvo verčiama vartoti amfetminą, jį jai prievarta girdant, be to, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes, be kita ko, padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį bei smegenėlių padangtės sritį.

Iš pradžių nukentėjusioji nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 21 d. dėl patirtos galvos traumos buvo gydoma stacionare (jos sąmonė buvo sutrikusi, skundėsi stipriais galvos skausmais, ją reikėjo slaugyti, tik po kurio laiko būklė pagerėjo), išleista iš ligoninės toliau turėjo lankytis pas gydytojus (nurodė konsultacijas pas neurochirurgus, psichiatrą, pateikė dokumentus apie 2020 m. birželio 17 d. darytą galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją (5 t., b. l. 127)), nes nuolat skaudėjo galvą, labai sutriko atmintis, nors iki įvykio neturėjo problemų dėl atminties, prasidėjo panikos atakos. Nors nuo įvykių praėjo daugiau nei pusantrų metų, nukentėjusioji nurodė, kad iki pat šiol patiria šiuos nepatogumus, susijusius su suprastėjusia atmintimi ir galvos skausmais, ir neigiamus išgyvenimus, turi vartoti vaistus atminčiai gerinti, kraują skystinančius, raminamuosius, antidepresantus, nuo galvos skausmo. Nėra abejonių, kad atminties sutrikimai trukdo ne tik pilnaverčiam kasdieniam gyvenimui, bet ir darbui, dirbdama vadybininke ir bendraudama su daug klientų, turi užsirašinėti, ką su jais šnekėjo, nes kitaip užmiršta. Nukentėjusioji nurodė po įvykių atsiradusius bendravimo su kitais asmenimis sunkumus, nes patyrė didelę gėdą, dėl to persikraustė į kitą vietovę gyventi. Taigi prieš nukentėjusiąją atlikti veiksmai turėjo ir šiuo metu turi neigiamą įtaką jos psichologinei būklei. Aplinkybę, kad po įvykio nukentėjusioji nebe tokia, kokia buvo anksčiau, kad ji pasikeitė, jaučia nerimą, baimes, net iki panikos priepuolių, patvirtino liudytoja R. G., kuri yra jos motina, ir liudytoja D. B., kuri yra jos draugė.

Teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų sunkumą, vertybes, kurios buvo pažeistos, prieš nukentėjusiąją atliktų veiksmų pobūdį, jų trukmę, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, asmens kaltės formą (tyčia), nukentėjusiosios nurodytus patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad adekvati neturtinės žalos suma R. G. patirtiems fiziniams ir dvasiniams išgyvenimams kompensuoti yra 8500 Eur. Būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka padarytų veikų pavojingumą, sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį bei tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

Kiti klausimai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju R. G. patyrė 605 Eur atstovavimo išlaidas, nes jai atstovavęs advokatas A. B. rengė prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, klausimus ekspertizei, civilinį ieškinį, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose (5 t., b. l. 115–120, 124–126, 150–151). Šios išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo. Taip pat iš kaltinamojo valstybei priteistinos ir 607,50 Eur išlaidos dėl nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos, kurias pagrindžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 17 d. pažyma (7 t., b. l. 29–32).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje; o vokas su pelenais, vokai su tuščiais plastikiniais maišeliais (2 vnt.), pakuotė su tuščiu buteliu (3 t., b. l. 31), vokas su audinio dalimi, vokas su vaistų lapelio dalimi, vokas su po tyrimo likusiomis medžiagomis iš kapsulių (3 t., b. l. 34), vokas su objektais, tyrimo metu paimtais iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo (3 t., b. l. 38) ir teleskopinė lazda (3 t., b. l. 111) sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei T. M. paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme, suėmime ir atidavime į sveikatos priežiūros įstaigą išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, 1 (vieną) sulaikymo, suėmimo ir atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 667,27 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 27 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. M. nukentėjusiosios R. G. naudai priteisti 8500 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiosios R. G. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš T. M. nukentėjusiosios R. G. naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš T. M. 607,50 Eur (šešis šimtus septynis eurus 50 ct) valstybei už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai R. G..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

– palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus;

– sunaikinti voką su pelenais, vokus su tuščiais plastikiniais maišeliais (2 vnt.), pakuotę su tuščiu buteliu (3 t., b. l. 31), voką su audinio dalimi, voką su vaistų lapelio dalimi, voką su po tyrimo likusiomis medžiagomis iš kapsulių (3 t., b. l. 34), voką su objektais, tyrimo metu paimtais iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo (3 t., b. l. 38) ir teleskopinę lazdą (3 t., b. l. 111).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą. Suimtam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Teisėja                                                                                                                                   Neringa Girnytė