Civilinė byla Nr. e2-2527-861/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31547-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.39.2.6.5; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,
sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,
dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
atsakovui T. P.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Remodus“ ir
n u s t a t ė :
ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 465,02 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) pasirašė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo numatyta 2 900,00 Eur besąlyginė išskaita. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), įvykusį įvykį, kai dėl T. P. netinkamai atliktų darbų, suskilo lubos, todėl ieškovė išmokėjo nukentėjusiesiems 1 465,02 Eur išmoką. Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties taisyklių, kurių pagrindu su atsakovu sudaryta draudimo sutartis, 110 p. nurodyta, kad jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlygine išskaita, tačiau draudėjas privalo sumokėti draudikui taikiai susitartą besąlyginę išmoką, t. y. 1 465,02 Eur.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), o draudimo išmoka (1 465,02 Eur) ieškovės nurodomam nukentėjusiam asmeniui V. L. buvo išmokėta (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad regresinis reikalavimas turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip 2020-09-18, o ieškovė pateikė ieškinį teismui (duomenys neskelbtini), todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Taip pat teigia, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų atliekant remonto darbus, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų remonto darbų ir ieškovės patirtos žalos. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti sienos ir lubų tinko įtrūkimai, tačiau tai nereiškia, kad šie tinko įtrūkimai sienose ir lubose yra atsakovo vykdytų remonto darbų pasekmė, atitinkamai ieškovė neįrodo, kad atsakovo pasitelktas rangovas atlikdamas remonto darbus atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad draudimo produkto informaciniame dokumente yra nurodoma, kad draudimo apsauga yra taikoma draudėjo turtiniams interesams, susijusiems su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokia buvo buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), sienų ir lubų tinko būklė prieš atsakovui pradedant remonto darbus savo bute, nors užfiksuoti šias aplinkybes buvo ieškovės pareiga, kuri teikė draudimo paslaugas atsakovo atliekamų darbų atžvilgiu. Atsakovo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienų ir lubų tinkas daugelyje buto vietų buvo įtrūkęs ir prieš remonto darbus, galimai tokie sienų ir lubų tinko įtrūkimai dar 2016 m. egzistavo ir bute, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ką patvirtina A. P. (buvęs buto (duomenys neskelbtini), savininkas). Analogiška situacija yra stebima ir gyvenamojo namo laiptinėje bei kitų atsakovo kaimynų butuose, kadangi gyvenamasis namas yra senas. Tiek atsakovui šiuo metu priklausančiame bute, tiek kitose gyvenamojo namo erdvėse buvo fiksuojami sienų ir lubų tinko įtrūkimai dar iki remonto darbų, kuriuos atliko atsakovo samdytas rangovas, pradžios. Iš (duomenys neskelbtini) draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad draudimo objektas / rizika yra būtent turtiniai nuostoliai, o jų besąlyginė išskaita sudaro 500,00 Eur, o ne 2 900,00 Eur.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovę ir atsakovą sieja draudimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo nurodomas įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), o draudimo išmoka, sudaranti 1 465,02 Eur buvo išmokėta (duomenys neskelbtini), todėl regresinio pobūdžio ieškinys atsakovui, kaip draudimo sutarties šaliai, turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rangos sutarties pagrindu trečiasis asmuo atliko statybos rangos darbus. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute (adresas (duomenys neskelbtini)), visi rangos darbai buvo atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų. Trečiajam asmeniui V. L. buvo išmokėta draudimo išmoka dėl to, jog neva dėl atsakovo bute atliktų remonto darbų V. L. priklausančiame bute atsirado sienų tinko įtrūkimo žymių. Ieškovė prašydama taikyti atsakovo atsakomybę neįrodo, kad sienų tinko įtrūkimai V. L. bute yra atsakovo bute atliktų remonto darbų pasekmė. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas yra senos statybos, jame esančių butų sienų tinkas buvo suskilinėjęs dar iki atsakovo bute pradėtų remonto darbų. Ieškovė nesikreipė į statybos ekspertus, kai buvo gauta V. L. pretenzija, dėl to faktiškai neįmanoma nustatyti ar V. L. priklausančiame bute sienų tinko įtrūkimai egzistavo dar iki remonto darbų.
Teismo posėdyje ieškovo advokatas paaiškino, kad dėl atsakovo bute atliekamų darbų buvo padaryta žala ir pasirašydamas defektų aktą atsakovas pripažino savo civilinę atsakomybę, be to, jis pateikė informaciją apie savo draudimą. Tuomet ieškovė sudarė sąmatą ir išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką, visus duomenis (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovui, nesulaukė jokių pastabų. Draudimo sutarčiai galioja privalomos specialios taisyklės, kurias į bylą pateikė advokatas, kurių 109-110 p. aptarta frančizė, t. y. nurodoma, kad asmuo privalo sumokėti išskaitą, grąžinti draudikui skolą. Ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, tačiau atsakovas skolos negrąžino, o draudimo sutartyje nurodė neteisingą adresą. Dėl atsakovo motyvų apie senatį ieškovo atstovas pabrėžė, kad prievolė yra kilusi ne iš draudimo teisinių santykių, - tai savarankiška prievolė, žalos atlyginimas, o subrogacija negalima. Taip pat prašė, teismui manant, kad senaties terminas yra praleistas, jį atnaujinti, nes terminas praleistas nežymiai ir dėl atsakovo kaltės nurodžius neteisingą adresą, o ieškovė buvo aktyvi, aiškiai išreiškė savo valią. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo minėtų taisyklių 40 p., nurodė, kad nukentėjusiajam išmoka nebūtų mokėta, jei atsakovas nebūtų pripažinęs kaltės.
Atsakovas teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad ieškovo atstovas klaidina teismą dėl atsakovo adreso, nes sutartis sudaryta per brokerį, atsakovas su ieškovu tiesiogiai nebendravo, o adreso brokeriui nepateikė; adresas buvo nurodytas ieškovui seniai, ieškovas vadovavosi senais adresais iš savo duomenų bazės. Defektų akto pasirašymu atsakovas neneigė faktų, bet dėl ieškovo vertinimo nesutinka, nes buvo nežymūs tinko įtrūkimai, o sąvoka ,,galimai‘‘ nieko neįrodo, nes namas senas, nukentėjusysis galėjo pasinaudoti kilusia situacija. Nurodė, kad atsakovo kaltės nėra, o jei būtų ją pripažinęs, būtų atlyginęs žalą. Akcentavo, kad ieškinio senatis praleista, nes santykiai kilo iš draudimo teisinių santykių, pati ieškovė savo dokumentuose nurodo, jog kilęs regresas, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini) ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, be to, senaties terminas yra praleistas ženkliai. Baigiamųjų kalbų metu pabrėžė, kad reikalavimas dėl senaties atnaujinimo, išsakytas baigiamųjų kalbų metu yra naujas reikalavimas, kuris negali būti vertinamas.
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią draudikas (ieškovė) apdraudė draudėjo (atsakovo) vykdomus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), avarinės būklės likvidavimo ir tvarkybos darbus, ir kurioje buvo numatyta turtinių nuostolių 500,00 Eur ir civilinės atsakomybės 2 900,00 Eur besąlyginė išskaita. Draudimo objektas: turtiniai interesai, susiję su apdrausto turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu dėl draudžiamojo įvykio; draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu draudimo apsaugos laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų apdraustųjų darbų. Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešimu žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą apie priimtą sprendimą išmokėti nukentėjusiam asmeniui V. L. 1 465,02 Eur draudimo išmoką dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, įvykusio dėl T. P. darbų adresu (duomenys neskelbtini), kai suskilinėjo lubos ir siena. 2019-11-08 atsakovas informuotas apie prievolę per 7 dienas sumokėti ieškovei 1 465,02 Eur besąlyginės išskaitos sumą.
Tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo, t. y. dėl atsakovo prievolės mokėti besąlyginę išskaitą, taip pat dėl senaties termino.
Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 str. 3 d.). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
Ieškovės ir atsakovo sudarytą draudimo sutartį sudaro statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2016-12-22 nutarimu Nr. 03-207 (toliau - Taisyklės), ir draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju reikšmingos sutarties sąlygos, apibrėžiančios atsakovo civilinės atsakomybės draudimo sąlygas. Draudimo liudijime nurodyta civilinės atsakomybės draudimo suma – turtinių nuostolių 3 477,17 Eur, išskaita – 500,00 Eur, civilinė atsakomybė 43 400,00 Eur vienam įvykiui ir visam laikotarpiui, išskaita – 2 900,00 Eur, draudimo įmoka – 150,00 Eur. Pagal Taisyklių 7 p. besąlyginė išskaita – suma, kuria draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui sumažina draudimo išmoką. Draudžiamasis įvykis yra draudėjui arba draudikui draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu draudimo apsaugos laikotarpiu reikalavimo atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo ir (ar) apdraustojo atliekamų ir (ar) atliktų apdraustų darbų pateikimas (Taisyklių 100 p.). Taisyklių 109 p. numatyta, kad atsižvelgdami į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą, kuri negali būti didesnė kaip 2 900,00 Eur ir privalo būti nurodyta draudimo liudijime. Taisyklių 52 p. numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens teisės aktų nustatyta tvarka. Taisyklių 53 punkte įtvirtinta, kad reikalavimo teisę į draudėją draudikas įgyja tik teisės aktuose nustatytais atvejais, taip pat civilinės atsakomybės draudimo atveju, kai trečiajam asmeniui žalą padarė draudėjo ir (ar) apdraustojo darbuotojai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių, toksinių, kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai jie vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po žalos padarymo iki jos aplinkybių nustatymo momento arba vengė, kad būtų patikrintas jų blaivumas ar apsvaigimas. Visais kitais atvejais draudikas neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į draudėją.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.992 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi šio kodekso 6.185–6.187 straipsniai. Atsakovas, sumokėdamas draudimo įmoką, patvirtino, kad su draudimo taisyklėmis susipažino, draudimo sąlygoms pritarė (draudimo liudijimo draudėjo parašo rekvizito vietoje esančios sąlygos). Būdamas atidus ir rūpestingas atsakovas žinojo (turėjo žinoti) įstatymo ir draudimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias draudėjo ir draudiko tarpusavio pareigas, o taip pat tai, kad taisyklės detalizuoja draudimo sutarties sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtinta, jog contra proferentem taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai – subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016). Vertintina, kad kai draudimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu, kilus abejonių dėl jos nuostatų aiškinimo, vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d., jos aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Teismas akcentuoja, kad abejonių dėl to, kaip turi būti aiškinama besąlyginės išskaitos samprata, nekyla, nes jos apibrėžimas bei taikymas įtvirtintas Taisyklėse, kurios yra draudimo sutarties sudedamoji dalis. Be to, besąlyginės išskaitos samprata, - jog tai yra apdrausto nuostolio dalis, kuri nepriklausomai nuo nuostolio dydžio tenka pačiam draudėjui ir skaičiuojama kiekvieno draudimo sutarties galiojimo metu įvykusio draudžiamojo įvykio atveju, - pagal ginčo sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką yra akivaizdi analogiškiems šalims protingiems asmenims. Taisyklių 40 punkte numatyta, kad draudėjas ir (ar) apdraustasis, sužinoję apie draudžiamąjį įvykį arba įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju pagal Taisyklių IV skyriaus nuostatas, privalo apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešti draudikui. Tokią pat pareigą turi ir naudos gavėjas, jeigu jis žino apie jo naudai sudarytą draudimo sutartį ir ketina pasinaudoti savo teise į draudimo išmoką. Draudėjas ir (ar) apdraustasis privalo raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti draudikui apie visus įvykius ar aplinkybes, kurių pagrindu draudėjui ir (ar) apdraustajam gali būti pareikštas reikalavimas atlyginti žalą pagal Taisyklių V skyriaus nuostatas ir kurie yra susiję arba, draudėjo ir (ar) apdraustojo nuomone, gali būti susiję su apdraustais darbais.
Byloje pateikti žalos bylų dokumentai patvirtina, kad įvykis, dėl kurio ieškovė išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, kilęs dėl savarankiškų priežasčių, t. y. dėl sienos ir lubų tinko įtrūkimų. Taisyklių 101 p. nustatytos sąlygos, kad nukentėjusio asmens pateikti reikalavimai būtų pripažinti draudžiamaisiais įvykiais. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutiko, jog jis yra kaltas dėl kilusios žalos. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl įvykusio įvykio, suskilo lubos. Atsakovas paaiškino, kad nuėjo pas kaimyną, kur įvyko įvykis, apžiūrėti sugadinimų. Taip pat nustatyta, kad atsakovas defektų akte pasirašė, jame nurodyta, kad įvykio kaltininkas T. P., t. y. atsakovas, taip sutikdamas ir pripažindamas, kad įvykio kaltininkas yra būtent jis. Nors atsakovas teigia, kad pagal defektų aktą jis tik galimai yra kaltininkas, todėl nėra įrodyta, jog jis sutiko ir pripažino kaltę, tačiau teismas kritiškai vertina tokius atsakovo argumentus. Akcentuotina, kad atsakovas pranešė nukentėjusiajam apie tai, jog turi draudimą, taip pat defektų akte neįrašė pastabų, kad nesutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas defektų aktą pasirašė, todėl vertintina, jog atsakovas suprato ir pripažino, kad dėl jo veiksmų buvo padaryta žala. Atsakovas į ieškovės 2019-11-08 siųstą pretenziją nesureagavo, jos neginčijo. Vertintina, kad atsakovas iš esmės pripažino, kad įvykęs įvykis yra dėl jo kaltės, todėl ieškovė pagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju, dėl kurio atsakovui kyla pareiga sumokėti 1 465,02 Eur besąlyginių išskaitų sumą.
Taisyklių 110 punktas numato, kad jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlygine išskaita, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas išmoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą. Ieškovė, vadovaudamasi Taisyklių 110 p., išmokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui, nesumažino draudimo išmokos besąlygine išskaita ir nedelsdama informavo atsakovą (draudėją) apie draudimo išmokos mokėjimo trečiajam asmeniui dieną. Pagal Taisyklių 110 p. draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas išmoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą. Atsakovas prievolės sumokėti ieškovei besąlyginių išskaitų sumą neįvykdė. Dėl nurodyto ir vadovaujantis aptartomis šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygomis, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 1 465,02 Eur besąlyginė išskaita.
Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės pateiktas ieškinys pateiktas teismui praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris suėjo dar (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, nes ieškovė dėl žalos atlyginimo į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą kreipėsi dar (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad prievolė yra kilusi ne iš draudimo teisinių santykių, - tai savarankiška prievolė, žalos atlyginimas, o subrogacija negalima.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Ieškovė prašė atnaujinti senaties terminą, nes terminas praleistas nežymiai ir dėl atsakovo kaltės nurodžius neteisingą adresą, pažymėjo, kad ieškovė buvo aktyvi, aiškiai išreiškė savo valią. Teismas akcentuoja, kad ieškovė į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas draudimo sutartyje nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Būtent dėl to, ieškovė ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą. Nors atsakovas teismo posėdžio metu ir teigė, kad jis tokio adreso nenurodė, kad ieškovė panaudojo senus duomenis, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas galėjo pranešti ieškovui apie įsivėlusią klaidą, tačiau to nepadarė. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė terminą praleido nežymiai, kad ir anksčiau kreipėsi į teismą, taip aktyviai siekdama ginti savo interesus, atnaujina praleistą ieškinio senaties terminą.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 465,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 33,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, naudai 1 465,02 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 465,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė