Civilinė byla Nr. e3K-3-86-469/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00943-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.5.2.18
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės „Hakair Limited“ ir atsakovų akcinės bendrovės „AviaAM Leasing Service Centre“ ir T. G. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Hakair Limited“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „AviaAM Leasing Service Centre“ ir T. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Let‘s Jet“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens vadovo ir dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles sąlygas ir rūšį.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 4 721 432,29 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai iš UAB „Let‘s Jet“ priteistas 3 999 975 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių avansas, 1 200 000 JAV dolerių palūkanos ir procesinės palūkanos. UAB „Let‘s Jet“ akcininkė buvo atsakovė AB „AviaAM Leasing Service Centre“, o šių bendrovių vadovas – atsakovas T. G. Ieškovei iš UAB „Lets‘s Jet“ pavyko išsiieškoti tik 36 419,40 Eur. Trečiajam asmeniui UAB „Let‘s Jet“ neliko pinigų atsiskaityti su ieškove dėl bendrų sąmoningų atsakovų veiksmų. 2020 m. vasario 24 d., t. y. prieš pat bylos dėl avanso grąžinimo iškėlimą, UAB „Let‘s Jet“ akcininkei nusprendus išmokėti 9 650 000 Eur dividendų, skolininkės ilgalaikio turto dalis iš 10 mln. Eur sumažėjo iki 1 636 000 Eur. 2021 m. spalio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu atsakovai UAB „Let‘s Jet“ finansinę padėtį dar labiau pablogino – akcininkė nusprendė išmokėti 1 592 069 Eur dividendus. UAB „Let‘s Jet“ turtas 2021 m. gruodžio 31 d. sumažėjo iki 191 836 Eur. Taigi UAB „Let‘s Jet“, įvertinus jos skolą ieškovei, tapo faktiškai nemoki. UAB „Let‘s Jet“ akcininkė neteisėtai išmokėjo dividendus, nes skolininkė nuo 2013 m. spalio 18 d. turėjo neįvykdytą prievolę ieškovei. Abu atsakovai apie tai žinojo ir turėjo pareigą susilaikyti nuo sprendimų, lėmusių skolininkės turto sumažėjimą, negalėjimą atsiskaityti su ieškove, to nepadarę turi atlyginti ieškovei padarytą žalą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei solidariai iš subsidiariųjų atsakovų AB „AviaAM Leasing Service Centre“ ir T. G. 4 721 432,29 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 721 432,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021) priteisė ieškovei iš UAB „Let‘s Jet“ 3 999 975 JAV dolerių avansą, 1 200 000 JAV dolerių palūkanas ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už 3 999 975 JAV dolerių sumą nuo bylos iškėlimo 2020 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-236-302/2022) šį sprendimą paliko nepakeistą.
6. Teismai susijusioje byloje konstatavo, kad 2013 m. balandžio 10 d. Didžiosios Britanijos Mergelių salose įsteigta tarptautinė bendrovė „Haglag Inc.“, jos teises ir pareigas perėmė ieškovė „Hakair Limited“, ir UAB „Let‘s Jet“ pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį UAB „Let‘s Jet“ įsipareigojo už 8,5 mln. JAV dolerių parduoti „Hakair Limited“ orlaivį CRJ-200LR. 2013 m. balandžio 29 d. ir 2013 m. gegužės 27 d. pardavėjai UAB „Let‘s Jet“ buvo pervestas 3 999 975 JAV dolerių avansas, o 2013 m. birželio 5 d. sandorio šalys pasirašė orlaivio pirkimo patvirtinimą. Šalys patvirtino, kad 4 mln. JAV dolerių išankstinė įmoka buvo pervesta UAB „Let‘s Jet“, o 4,5 mln. JAV dolerių už orlaivį bus sumokėta iki 2014 m. birželio 5 d. Pasirašius patvirtinimą prasidėjo derybos. Tačiau 2013 m. spalio 17 d. UAB „Let‘s Jet“ išsiuntė ieškovei pranešimą apie esminį susitarimo pažeidimą ir netesybų taikymą. Ieškovė 2014 m. lapkričio 19 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo grąžinti už orlaivį sumokėtą avansą, o 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą dėl jo priteisimo. Susijusioje byloje teismai padarė išvadą, kad pagrindinė orlaivio pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014 m. balandžio 10 d. Esminis šalių nesutarimas kilo dėl papildomos įrangos, dėl kurios nebuvo iš anksto susitarta ketinimų protokole, sumontavimo ginčo orlaivyje. Ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ketinimų protokole aptartomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, 2013 m. spalio 4 d. raštu ieškovei atsisakius reikalavimo sumontuoti ginčo orlaivyje papildomą įrangą, UAB „Let‘s Jet“ neteko pagrindo siūlyti ieškovei keisti ketinimų protokole nustatytą atsiskaitymo už orlaivį datą. Nepavykus susitarti dėl kainos dalies už orlaivį mokėjimo tvarkos pakeitimo, pati UAB „Let‘s Jet“ prarado suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sutartį ketinimų protokole nustatyta tvarka, todėl 2013 m. spalio 17 d. raštu vienašališkai nutraukė ketinimų protokolą ir patvirtinimą. Remiantis ketinimų protokolo nuostatomis, ieškinys dėl avanso priteisimo galėjo būti atmestas tik UAB „Let‘s Jet“ įrodžius, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę orlaivio pirkimo–pardavimo sutartį. Tokios aplinkybės neįrodytos. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent UAB „Let‘s Jet“, nesant objektyvaus pagrindo, vienašališkai nutraukė ketinimų protokolą ir patvirtinimą, todėl turi grąžinti sumokėtą avansą.
7. Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto susijusioje byloje, vykdymo priverstine tvarka procese pagal antstolio 2022 m. gegužės 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ieškovės naudai iš UAB „Let‘s Jet“ išieškota 34 752,25 Eur. 2022 m. birželio 21 d. antstolio patvarkymu areštuotos skolininkės turtinės teisės – visos esamos ir būsimos lėšos, gaunamos iš debitorės „AO Ramport Aero“. 2022 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymu skolininkės turima reikalavimo teisė įvertinta 10 000 Eur, o jai priklausantis orlaivis – 3 200 000 Eur, pažymint, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai, nes turtas yra specifinis ir įvertintas pagal skolininkės pateiktą vertę. Transporto kompetencijų agentūros 2022 m. gegužės 30 d. duomenimis, UAB „Let‘s Jet“ neturėjo jai priklausančių orlaivių nuo 2020 m. kovo 5 d., o pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. liudijimą, šios bendrovės vardu įregistruotas orlaivis „Bombardier Inc. CL-600-2B19“.
8. 2020 m. vasario 24 d. UAB „Let‘s Jet“ akcininkė AB „AviaAM Leasing Service Centre“ priėmė sprendimą išmokėti 9 650 000 Eur dividendus, 2021 m. spalio 20 d. – 1 580 000 Eur dividendus, pasirašant atitinkamai 2020 m. kovo 2 d. ir 2021 m. spalio 20 d. įskaitymo susitarimus, pagal kuriuos įskaityti UAB „Let‘s Jet“ ir jos akcininkės priešpriešiniai reikalavimai.
9. Teismas nesutiko su atsakovų ir trečiojo asmens argumentais, kad sumokėdama dividendus UAB „Let‘s Jet“ neturėjo neįvykdytų prievolių ieškovei, o prievolė grąžinti avansą atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Pažymėjo, kad prejudicinę reikšmę šioje byloje turi susijusioje byloje nustatyta aplinkybė, jog UAB „Let‘s Jet“, 2013 m. spalio 17 d. nutraukusi su ieškove sudarytą preliminariąją orlaivio pirkimo sutartį, neturėjo teisinio pagrindo pasilikti ieškovės sumokėtą avansą.
10. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos, nes išmokėdama dividendus UAB „Let‘s Jet“ turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję iki sprendimo išmokėti dividendus priėmimo. Šalių argumentus, susijusius su prievolių apskaita buhalterinėje apskaitoje, teismas vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės prievolės buvimui nustatyti. Teisiškai nereikšminga teismas laikė ir aplinkybę, susijusią su dividendų kaupimo laikotarpiu.
11. Teismas nurodė, kad atsakovo T. G. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis, būdamas skolininkės UAB „Let‘s Jet“ ir jos akcininkės AB „AviaAM Leasing Service Centre“ vadovas, žinodamas apie skolininkės prievolę grąžinti ieškovei gautą avansą, pasinaudodamas einamų pareigų sutaptimi ir turima informacija, be kita ko, turėdamas pareigą pranešti akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 15 punktas), nepateikė informacijos akcininkei apie neįvykdytas prievoles ir priėmė sprendimą akcininkės naudai išmokėti dividendus. Teismas vertino, kad tai lėmė, jog ieškovės reikalavimas nebuvo įvykdytas. Atsakovai ir trečiasis asmuo neįrodė priešingai.
12. Įvertinęs tai, kad skolininkės ir jos akcininkės vadovas buvo tas pats asmuo, teismas padarė išvadą, jog akcininkė negalėjo nežinoti, kokią įtaką skolininkės mokumui padarys dividendų sumokėjimas. Atsakovų ir trečiojo asmens sąžiningumas grindžiamas iš esmės tuo, kad jie prievolės ieškovei nepripažino, be to, ieškovė ilgą laiką nereiškė pretenzijų, tačiau tokios aplinkybės nekoreliuoja nei su sąžiningos šalies elgesiu, nei su prievolės egzistavimu ir laikytinos tik pasirinkta teisinės gynybos taktika.
13. 2020 m. vasario 24 d. sumokėjus 9 650 000 Eur, o 2021 m. spalio 20 d. – 1 580 000 Eur dividendų, UAB „Let‘s Jet“ turto vertė 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 191 836 Eur. Taigi dividendų sumokėjimas turėjo tiesioginės įtakos bendrovės mokumui, nes būtent dėl dividendų sumokėjimo bendrovė nebeturėjo lėšų ieškovės reikalavimui įvykdyti.
14. Teismas nustatė, kad UAB „Let‘s Jet“ turto nepakanka atsiskaityti su ieškove. UAB „Let‘s Jet“ reikalavimo teisė į Rusijos bendrovę antstolio įvertinta tik 10 000 Eur. Pati UAB „Let‘s Jet“ pripažino, kad šios debitorinės skolos išieškojimas yra mažai tikėtinas dėl taikomų sankcijų. Bendrovei priklausančio orlaivio 3 200 000 Eur vertė nustatyta pagal pačios skolininkės nurodytą vertę, įrodymų, pagrindžiančių realią vertę, nepateikta. Net jei orlaivis būtų realizuotas už 3 200 000 Eur, ieškovės reikalavimas vis tiek nebūtų patenkintas. Skolininkės argumentai, kad ketinama tęsti veiklą, gauti pajamų ir atsiskaityti su ieškove, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, prieštarauja vieni kitiems (teigia, kad turi turto, iš kurio gali būti padengtas reikalavimas, ir kad tas pats turtas (orlaivis) galėtų būti naudojamas pajamoms gauti). Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkės įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, nesant objektyvių duomenų, jog bendrovė generuoja pajamas, kurios leistų atsiskaityti su ieškove per protingą laikotarpį, teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog orlaivio nuosavybės teisės įregistravimas iš esmės keičia bendrovės mokumo būsenos įvertinimą.
15. Teismas nelaikė, kad ieškinio reikalavimais šioje byloje siekiama prisiteisti tą pačią sumą, dėl kurios nėra baigtas priverstinis išieškojimas įsiteisėjusio teismo sprendimo susijusioje byloje pagrindu. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė, todėl kreditorės teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 5 dalis). Vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės, išieškojimas į subsidiariojo skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek liko neįvykdyta pagrindinė prievolė.
16. Ieškovės prašomos priteisti žalos dydį sudaro UAB „Let‘s Jet“ nepadengtas ieškovės reikalavimas, kurio įvykdymo realumas neįrodytas. Būtent dividendų sumokėjimas turint neįvykdytų prievolių yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su ieškovės žala (neįvykdytu reikalavimu ir skolininkės negalėjimu tai padaryti). Ieškovė, teismo vertinimu, įrodė visas atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Dividendai išmokėti tiek skolininkės vadovui, tiek akcininkei atliekant neteisėtus veiksmus bendrai (vadovui žinant apie bendrovės neįvykdytas prievoles ir neinformuojant akcininkės, kurios vadovu buvo tas pats asmuo ir kuri priėmė sprendimus sumokėti dividendus), taigi neįmanoma taikyti dalinės atsakomybės, todėl teismas nusprendė, kad taikytina solidarioji atsakomybė subsidiariesiems atsakovams.
17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
18. Kolegija rėmėsi kasacinio teismo CK 2.50 ir 6.263 straipsnių išaiškinimais dėl juridinio asmens vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės už individualiai kreditoriui padarytą žalą kilimo pagrindų, atsakomybės rūšies, taip pat ABĮ 59 straipsnio 6 dalies išaiškinimais.
19. Kolegija konstatavo, kad ieškovės skolininkės UAB „Let‘s Jet“ dividendų išmokėjimas jos akcininkei buvo neteisėtas, nes išmokėdama juos skolininkė turėjo dar nuo 2013 m. spalio mėn. vykdytiną prievolę ieškovei (CK 6.53 straipsnio 1, 2 dalys). Pripažinus pagrįsta poziciją, kad prievolės (ne)įvykdymas siejamas su prievolės pripažinimu ir (ar) teismo sprendimu, būtų galima paneigti iš esmės visus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, teigiant, jog tol, kol dėl jų nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, tokių įsipareigojimų apskritai nėra, ir taip nepagrįstai pateisinti dividendų išmokėjimą akcininkams, nepaisant to, jog bendrovė turi neįvykdytų piniginių prievolių kreditoriams. Paprastai prievolės atsiranda dėl fizinių ar juridinių asmenų atliktų veiksmų, o ne teismo sprendimų pagrindu.
20. Kolegija atsižvelgė į tai, kad susijusioje byloje teismų nustatyta, jog būtent pardavėja UAB „Let‘s Jet“, nesant tam objektyvaus pagrindo, praradusi suinteresuotumą sudaryti pagrindinę orlaivio pirkimo–pardavimo sutartį ketinimų protokole nustatyta tvarka, šalių derybų metu vienašališkai nutraukė ketinimų protokolą ir patvirtinimą; UAB „Let‘s Jet“ neteko teisinio pagrindo disponuoti jai perduotais pinigais (avansu), nes orlaivis ieškovei nepristatytas pačios skolininkės sprendmu; taigi yra pagrindas iš UAB „Let‘s Jet“ ieškovei priteisti už orlaivį sumokėtą avansą, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Šios faktinės aplinkybės, kaip prejudiciniai faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas), nebegali būti ginčijamos, nes priešingas jų aiškinimas reikštų res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo pažeidimą. Susijusioje byloje teismų nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados patvirtina, kad ieškovės vykdytina reikalavimo teisė į skolininkę UAB „Let‘s Jet“ egzistuoja nuo 2013 m. spalio mėn., kai, skolininkei 2013 m. spalio 17 d. priėmus sprendimą nepristatyti orlaivio, ieškovė 2014 m. lapkričio 19 d. pareikalavo grąžinti už orlaivį sumokėtą avansą, kaip nurodyta ketinimų protokolo nuostatose.
21. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad išmokėdama dividendus (2020–2021 m.) UAB „Let‘s Jet“ neturėjo vykdytinos prievolės skolos grąžinti nereikalavusiai ieškovei, dėl to skola nebuvo atvaizduojama bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose. UAB „Let‘s Jet“ avansą ieškovei privalėjo grąžinti dar 2013 m. spalio mėn., ieškovė avansą pareikalavo grąžinti 2014 m. Argumentai dėl skolos nenurodymo skolininkės finansinės atskaitomybės ar kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose, dividendų kaupimo ilgą laikotarpį ir poreikio juos paskirstyti, kolegijos vertinimu, teisiškai nereikšmingi ir savaime nepatvirtina sprendimų išmokėti dividendus teisėtumo. Kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos negali būti pateisinama situacija, kai esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priima sprendimą išsimokėti ir išsimoka dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises. Nepaisant to, kokia yra bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose formaliai deklaruojama įmonės finansinė būklė, vien faktas, kad, priimant sprendimą išmokėti dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, jog bendrovė buvo nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009).
22. Kadangi 11 230 000 Eur dividendų išmokėjimo, pasirašant tarpusavio įskaitymo susitarimus, skolininkės UAB „Let‘s Jet“ akcininkei momentu 2020–2021 m. skolininkė turėjo ieškovei neįvykdytą prievolę, kurios terminas buvo suėjęs, dividendų išmokėjimas pažeidė imperatyvią ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatą. Atsakovų argumentus, kuriais jie siekia pateisinti dividendų išmokėjimą, t. y. kad juos išmokant nebuvo įsiteisėjęs sprendimas priteisti ieškovei avansą iš skolininkės, kolegija laikė nepagrįstais, nurodė, jog priešingu atveju, siekiant bet kokia kaina išmokėti dividendus ir išvengti atsiskaitymo su didžiausia kreditore, būtų galima nesąžiningai paneigti iš esmės visus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Skolininkės prievolė ieškovei atsirado sandorio pagrindu, pagal kurį skolininkė iki sprendimų išmokėti dividendus priėmimo turėjo vykdytiną prievolę grąžinti avansą (nuo skolininkės 2013 m. spalio 17 d. sprendimo nepristatyti ieškovei orlaivio). Aplinkybė, kad skolininkė UAB „Let‘s Jet“, atstovaujama T. G., ignoravo tiek ieškovės ir skolininkės sudaryto sandorio nuostatas dėl avanso grąžinimo, jei orlaivis nebus pristatytas dėl skolininkės kaltės, tiek ieškovės 2014 m. pateiktą pretenziją dėl avanso grąžinimo, neįrodo, jog išmokėdama dividendus skolininkė neturėjo pradelstos ir vykdytinos prievolės ieškovei.
23. Kolegija laikė nesąžiningais atsakovų veiksmus. Skolininkės UAB „Let‘s Jet“ akcininkės pirmasis sprendimas išmokėti dividendus buvo priimtas prieš pat ieškovės kreipimąsi į teismą dėl avanso iš skolininkės priteisimo, t. y. tiek akcininkei, tiek skolininkei, tiek šių bendrovių tuomečiam vadovui T. G. žinant apie skolininkės neįvykdytą ir pradelstą prievolę ieškovei, o antrasis – jau po teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo priteisti ieškovei iš skolininkės 3 999 975 JAV dolerių avansą ir 1 200 000 JAV dolerių palūkanas priėmimo. Dividendų išmokėjimas lėmė tai, kad UAB „Let‘s Jet“ turto vertė nuo 2019 m. iki 2021 m. sumažėjo atitinkamai nuo 10 858 000 Eur iki 191 836 Eur. Taigi, dividendų išmokėjimas tiesiogiai lėmė skolininkės galimybės atsiskaityti su ieškove panaikinimą. Dividendų išmokėjimas iš esmės buvo orientuotas išimtinai į ieškovės, kaip skolininkės kreditorės, teisių gauti savo reikalavimų patenkinimą pažeidimą, nes byloje nenustatyta, jog skolininkė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.
24. Kolegija atsižvelgė į tai, kad priverstine vykdymo tvarka antstoliui pavyko išieškoti iš UAB „Let‘s Jet“ tik 34 752,25 Eur, turtinės teisės, įvertintos 10 000 Eur, ir preliminarios 3 200 000 Eur vertės orlaivio pardavimo realumas neaiškus iki šiol. Skolininkės įsipareigojimai ieškovei pagal susijusioje byloje priimtą sprendimą, atskaičius vykdymo procese išieškotą sumą, sudaro 4 721 432,29 Eur. Atsakovai ir trečiasis asmuo, žinodamas vykdomosios bylos eigą, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog skolininkei priklausančio turto realios vertės gali pakakti atsiskaityti su ieškove. Nėra duomenų, kad skolininkė aktyviai vykdytų veiklą, gautų pajamų ir dėl to būtų pajėgi atsiskaityti su ieškove. Skolininkės įsipareigojimai ieškovei ženkliai viršija turimo turto vertę, skolos priverstine tvarka nepavyksta išieškoti pusantrų metų, todėl kolegija vertino, kad skolininkė yra faktiškai nemoki, nes negali atsiskaityti su ieškove.
25. Kolegija pažymėjo, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nenurodoma, jog skolininkės valdymo organo ir dalyvio subsidiariosios atsakomybės taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik užbaigus priverstinį skolos išieškojimo iš pagrindinės skolininkės vykdymo procesą ar nustačius pagrindinės skolininkės nemokumą. Nustačius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, lėmusias skolininkės negalėjimą atsiskaityti su ieškove, gali būti sprendžiama dėl atsakovų subsidiariosios atsakomybės taikymo.
26. Nors sprendimus išmokėti dividendus priėmė skolininkės UAB „Let‘s Jet“ akcininkė, tačiau akcininkams priskirta išimtinė kompetencija priimti sprendimus dėl bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo niekaip nepaneigia bendrovės vadovo pareigos elgtis sąžiningai, protingai, t. y. veikti išimtinai jos interesais ir užtikrinti konkurencingą bendrovės, kaip rinkos dalyvės, veiklą. Esmine aplinkybe, lemiančia išvadą, kad vadovas veikė ne bendrovės interesais, laikytina tai, jog bendrovei esant nemokiai buvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus, nors ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad tokie veiksmai, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, nėra galimi. Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovas, priešingai nei dalyvis, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).
27. Kolegija vadovavosi ABĮ 37 straipsnio 7 dalimi (kurioje nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), 12 dalies 13 punktu (pagal kurį bendrovės vadovas privalo informuoti akcininkus apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai). Nurodė, kad atsakovas T. G. aktualiu laikotarpiu buvo tiek skolininkės, tiek jos akcininkės vadovas, dalyvavo derybose su ieškove dėl orlaivio pirkimo, taigi jam buvo žinoma apie ilgalaikius skolininkės įsipareigojimus ieškovei. Veikdamas sąžiningai skolininkės ir jos kreditorės, o ne skolininkės akcininkės, interesais, žinodamas, jog sprendimų išmokėti dividendus priėmimas apribos ir (ar) panaikins skolininkės galimybes atsiskaityti su kreditore, atsakovas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias sprendimams išmokėti dividendus priimti. Kolegija konstatavo, kad atsakovas sąmoningai ir kryptingai siekė padėti skolininkės akcininkei sumažinti skolininkės turtą ir panaikinti skolininkės galimybes atsiskaityti su ieškove.
28. Kolegija padarė išvadą, kad abu atsakovai bendrais veiksmais, žinodami apie skolininkės pradelstą įsipareigojimą ieškovei, sudarė prielaidas nepateisinamai situacijai, kai, esant neįvykdytam ir pradelstam skolininkės įsipareigojimui ieškovei, inicijavo sprendimų išmokėti dividendus priėmimą, taip buvo apribotos skolininkės UAB „Let‘s Jet“ galimybės pačiai atsiskaityti su ieškove ir paneigtos prioritetinės ieškovės teisės patenkinti savo reikalavimus, atsiradusius dar 2013 m. spalio mėn. Atsakovai žinojo apie UAB „Let‘s Jet“ turtinę būklę ir prievolės dydį ieškovei, T. G. dalyvavo tiek skolininkės, tiek jos akcininkės veikloje, todėl atsakovai negalėjo nežinoti, kad sprendimai išmokėti dividendus sukels ieškovei žalos. Atsakovų bendri veiksmai neatitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bendrojo pobūdžio pareigos asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo ženkliai sumažinta skolininkės disponuojamo turto vertė, o atsižvelgiant į likusią turto vertę bei pradelstos skolos dydį, skolininkė tapo faktiškai nemoki ir negali įvykdyti savo prievolės ieškovei, skolos išieškojimą vykdant priverstine tvarka. Abiejų atsakovų neteisėti veiksmai buvo orientuoti konkrečiai į ieškovę, siekiant, kad skolininkė UAB „Let‘s Jet“ nebegalėtų atsiskaityti su ieškove, nors iki atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo skolininkė turėjo pakankamai turto, kurio būtų visiškai pakakę atsiskaityti su ieškove. Atsakovai negalėjo nežinoti, kad jų neteisėtas elgesys neigiamai paveiks ieškovės skolininkės mokumą ir galimybes atsiskaityti su ieškove, todėl darytina išvada, jog atsakovų veiksmai buvo nesąžiningi. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei atsiradimo egzistuoja priežastinis ryšys, nes, atsakovams sąmoningai ir nesąžiningai sumažinus skolininkės turto vertę, ieškovei buvo apribotos galimybės išieškoti likusią, t. y. vykdymo procese neišieškotą, skolos dalį iš skolininkės.
29. Ieškovės argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriuose nurodyta, jog, vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės, išieškojimas į subsidiariojo skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta, ir siekis pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad 4 721 432,29 Eur žalos atlyginimas ir 6 proc. metinės palūkanos iš atsakovų priteistos solidariai, o ne subsidiariai, kolegija laikė nepagrįstais.
30. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 4 721 432,29 Eur žalos atlyginimą ir palūkanas, nurodydama, jog atsakovų atsakomybė yra subsidiarioji, nes pagrindinė skolininkė UAB „Let‘s Jet“ dėl neteisėtų atsakovų bendrų veiksmų negali pati atsiskaityti su ieškove. Apeliaciniu skundu prašydama pašalinti argumentus iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, ieškovė įrodinėja, jog atsakovams taikytina solidarioji civilinė atsakomybė kartu su pagrindine skolininke, nes atsakovai visais būdais bando vilkinti priverstinį skolos išieškojimo iš pagrindinės skolininkės procesą.
31. Teisės aktai, reglamentuojantys juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinę atsakomybę, neįtvirtina solidariosios, t. y. kartu su pagrindine skolininke, civilinės atsakomybės taikymo. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sąlyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali būti pareiškiamas tuo atveju, kai jo nepatenkina pagrindinis skolininkas. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė taip pat yra subsidiaraus pobūdžio.
32. Taigi, vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo atsakomybės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išieškojimas į subsidiariojo skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta. Ieškovė atsakovų civilinės atsakomybės pagrindus grindė pagrindinės skolininkės UAB „Let‘s Jet“ negalėjimu įvykdyti savo prievolių ieškovei dėl atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, orientuotų išimtinai į ieškovę. Tiek teisės aktai, tiek kasacinio teismo praktika nustato, kad tokiu atveju juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybė gali būti tik subsidiarioji. Ieškovės siekis priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą solidariai sudarytų sąlygas ją išieškoti iš atsakovų, nelaukiant išieškojimo pabaigos iš pagrindinės skolininkės turto, nors tai prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir kasacinio teismo išaiškinimams. Aplinkybė, kad atsakovų atsakomybė yra solidarioji, nes ieškovės žala atsirado dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, nereiškia, jog jie nelaikytini subsidiariaisiais skolininkais pagrindinės skolininkės atžvilgiu.
33. Aplinkybė, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė argumentus dėl solidariosios atsakovų civilinės atsakomybės taikymo, nepaneigia teismo pareigos nuspręsti dėl taikytinų materialiosios teisės normų.
34. Kolegija nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su atsakovų veiksmais, vilkinant priverstinį skolos išieškojimą iš pagrindinės skolininkės turto, nurodžiusi, kad apeliaciniame skunde negalima reikalavimų grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
35. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
35.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 6.263 straipsnio, 6.245 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškindami subsidiariosios civilinės atsakomybės taikymo skolininke esančios bendrovės akcininkui ir vadovui sąlygas. Teismai nepagrįstai išplėtė pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolę sąvoką. Skolininke esančios bendrovės akcininkui ar vadovui subsidiari pareiga atsakyti pagal bendrovės prievolę, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, 6.263 straipsniu, gali kilti tik nustačius (įrodžius, o ne preziumuojant), be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, bendrovės nemokumą ir objektyvų negalėjimą įvykdyti prievolės dėl minėtų asmenų neteisėtų veiksmų. Pagrindinio skolininko skolos nepadengimas per protingą terminą savaime nėra pagrindas konstatuoti skolininko negalėjimą įvykdyti prievolę ir taikyti akcininko ar vadovo subsidiariąją atsakomybę už bendrovės prievoles. Teismai atsakovams pritaikė subsidiariąją atsakomybę, nors nuo vykdomosios bylos iškėlimo iki ieškinio pareiškimo buvo praėję mažiau nei trys mėnesiai ir antstolis vis dar vykdė aktyvius išieškojimo iš pačios skolininkės UAB „Let‘s Jet“ veiksmus vykdomojoje byloje. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nepriėmė naujausių duomenų apie vykdomosios bylos eigą (skolininkės turto įkainojimą 4 mln. Eur, paskelbtas orlaivio varžytynes), konstatavo, kad skolininkės turto pardavimo realumas neaiškus, galimybės padengti skolą neįrodytos. Teismai iš esmės preziumavo skolininkės negalėjimą įvykdyti prievolę ieškovei, nepagrįstai atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti UAB „Let‘s Jet“ nemokumą.
35.2. Teismai netinkamai aiškino ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto – neįvykdytų prievolių, kurių terminai suėję, – sąvoką, laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad, bendrovės prievolę pripažinus teismo sprendimu, toks teismo sprendimas savaime įgyja retrospektyvią galią ir tokia prievolė tampa vykdytina ir laikotarpiu iki teismo sprendimo priėmimo, o tai atitinkamai lemia tuo laikotarpiu bendrovės išmokėtų dividendų neteisėtumą. Teismai neįvertino, kad bendrovės pradelstomis ir vykdytinomis prievolėmis atitinkamu laikotarpiu gali būti laikomos tik tokios prievolės, kurias tokiomis sudaro pagrindą laikyti bendrovės finansinę apskaitą reguliuojančių imperatyvių teisės aktų nuostatos (verslo apskaitos standartai). Todėl vien tik teismo sprendimas, pripažįstantis bendrovės prievolę, savaime nėra pakankamas konstatuoti, jog tokia prievolė turėjo būti laikoma pripažintina ir vykdytina laikotarpiu iki tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo, neįvertinus, ar toks prievolės vykdytinumas atitinkamą laikotarpį galėjo būti paremtas bendrovės ūkinėmis operacijomis ir ar jis jau minėtu laikotarpiu turėjo būti įtrauktas į bendrovės finansinę apskaitą. Teismo sprendimu pripažintos prievolės galiojimas ir vykdytinumas ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto prasme laikotarpiu iki atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo turi būti nustatomas pagal tai, ar tokia prievolė minėtu laikotarpiu turėjo būti pripažinta ir įtraukta į skolininko finansinę apskaitą pagal šią apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. ABĮ 59 straipsnio 1–5 dalys tiesiogiai sieja dividendų skyrimo sąlygas su patvirtintais bendrovės finansinių ataskaitų duomenimis. Teismai nepagrįstai pripažino trečiąjį asmenį turėjus neįvykdytą ir vykdytiną prievolę dividendų išmokėjimo metu, nors net pati kreditorė (ieškovė) tokios reikalavimo teisės nebuvo įtraukusi į savo finansinius dokumentus. Tarp UAB „Let‘s Jet“ ir ieškovės nebuvo pasirašyta jokių dokumentų, kuriais būtų tiesiogiai išspręstas avanso priklausymo ar grąžinimo ieškovei klausimas. Jokiame dokumente nebuvo įtvirtinta UAB „Let‘s Jet“ pareiga grąžinti ieškovei gautą avansą. Teismai susijusioje byloje tiesiog kvalifikavo šalių santykius ir užpildė susitarimų spragas. Taigi UAB „Let‘s Jet“ neturėjo pagrindo šios potencialiai ateityje galinčios atsirasti mokėjimo pareigos pripažinti jau esančiu savo finansiniu įsipareigojimu ir įtraukti jo į savo finansinę atskaitomybę. Todėl teismai nepagrįstai pripažino, kad UAB „Let‘s Jet“, išmokėdama dividendus, turėjo neįvykdytą ir vykdytiną prievolę.
35.3. Teismai netinkamai taikė CK 6.263 straipsnį, pritaikydami subsidiariąją civilinę atsakomybę T. G. už UAB „Let‘s Jet“, kuriai jis vadovavo, prievoles, tokią atsakomybę kildindami iš veiksmų (bendrovės pelno paskirstymo), kurie yra priskirti išimtinei akcininkų, o ne bendrovės vadovo, kompetencijai (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 59 straipsnis). Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą, o bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai.
36. Trečiasis asmuo UAB „Let‘s Jet“ pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie atsakovų kasacinio skundo.
37. Ieškovė atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai
37.1. Teismai tinkamai aiškino CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 6.263 straipsnio nuostatas, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos būtina nustatyti pradinio skolininko negalėjimą įvykdyti prievolę, kuris netapatintinas su juridinio asmens pabaiga, bankrotu ar likvidavimu. Nors, ieškovės vertinimu, CK 6.245 straipsnio 5 dalis turi būti taikoma kartu su pirmiau nurodytomis normomis, apeliacinės instancijos teismas jos netaikė. Priešingai nei nurodo atsakovai, teismai ne preziumavo UAB „Let‘s Jet“ negalėjimą įvykdyti prievolės, o nustatė pradinės skolininkės faktinį nemokumą, įvertinę byloje esančius įrodymus. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų UAB „Let‘s Jet“ negali įvykdyti prievolės ieškovei. Kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo iš pagrindinio skolininko pabaiga, tačiau išieškojimo nukreipimas į subsidiarųjį skolininką galimas tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta.
37.2. Teismai tinkamai aiškino ir taikė ABĮ normas, reglamentuojančias dividendų paskirstymą (ABĮ 59 straipsnio 6 dalį, 601 straipsnio 5 dalį). Spręsdami, kad pradinė skolininkė UAB „Let‘s Jet“ turėjo ieškovei neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję, teismai pagrįstai nesiejo vykdytinos prievolės su bendrovių finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nes toks aiškinimas neišplaukia iš pirmiau nurodytų ABĮ normų ir jis įteisintų bendrovių piktnaudžiavimą paskirstant dividendus. Teismai pagrįstai atsakovų veiksmus (CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 6.263 straipsnio prasme) pripažino nesąžiningais, nes, esant vykdytinai prievolei ieškovei grąžinti avansą, atsiradusiai sandorio (ketinimų protokolo) pagrindu nuo 2013 m. spalio 18 d., kaip nustatyta susijusioje byloje, atsakovai, tai žinodami, priėmė sprendimus paskirstyti dividendus.
37.3. Teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.263 straipsnį, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais dėl subsidiariosios vadovo atsakomybės. Tai, kad išimtinė kompetencija priimti sprendimus dėl bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo yra priskiriama akcininkams, nepaneigia bendrovės vadovo pareigos elgtis sąžiningai. Teismai pagrįstai nustatė, kad dvejopą statusą turėjęs atsakovas T. G. atliko pažeidimus, patenkančius į jo, kaip vadovo, kompetenciją, ir tokie neteisėti bei nesąžiningi veiksmai buvo nukreipti išimtinai į ieškovę. Atsakovas dalyvavo derybose dėl orlaivio, skolininkės vardu priėmė sprendimą nutraukti ketinimų protokolą ir pasilikti avansą, jis gavo ieškovės pretenziją grąžinti avansą, taip pat dalyvavo 2020 m. ir 2021 m. priimant sprendimus paskirstyti dividendus (metų viduryje). Būdamas tiek skolininkės, tiek akcininkės vadovas, atsakovas aiškiai žinojo, kokią įtaką skolininkės mokumui turės pastarieji sprendimai, ir turėjo apie tai informuoti akcininkę (realiai – pats save).
38. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties 98–105 ir 108–109 punktuose nurodytus motyvus bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kurioje teismas pripažino, kad vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės išieškojimas į subsidiariojo skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta (123 punktas); pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant priteisti ieškovei 4 721 432,29 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas solidariai iš atsakovų; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
38.1. Teismai nepagrįstai CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 6.263 straipsnio netaikė kartu su 6.245 straipsnio 5 dalimi. Ieškovės įsitikinimu, šios teisės normos turi būti taikomos kartu ir išieškojimo nukreipimas į subsidiariojo skolininko turtą, priešingai nei nusprendė teismai, nesietinas išimtinai su baigtu išieškojimu iš pagrindinio skolininko. Nukreipti išieškojimą į subsidiarųjį skolininką, taigi ir į juridinio asmens vadovą ir dalyvį, esant nustatytam jų nesąžiningumui, galima, jei pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą. Neteisinga, kad, kilus subsidiariajai atsakomybei būtent dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 6.263 straipsnio pagrindu, būtų laukiama išieškojimo iš nesąžiningo pagrindinio skolininko pabaigos, kurio faktinį nemokumą (negalėjimą įvykdyti savo prievolės) sukėlė būtent nesąžiningi juridinio asmens dalyvio bei vadovo veiksmai.
38.2. Kasacinio teismo praktika prieštaringa: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 nurodyta, kad subsidiarioji vadovo atsakomybė kyla, kai pati įmonė negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų arba atsisakė tokius reikalavimus patenkinti; kitose kasacinio teismo bylose nurodoma, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017).
39. Atsakovai atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
39.1. Teismai pagrįstai netaikė juridinio asmens dalyviui ir vadovui teisės aktuose ir kasacinio teismo praktikoje nenustatytos solidariosios atsakomybės už juridinio asmens prievoles. Pati ieškovė atsakovams prašė taikyti subsidiariąją atsakomybę, taigi solidariosios atsakomybės kartu su pagrindine skolininke taikymas nepateko į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Parinkdami atsakomybės rūšį teismai tinkamai aiškino ir taikė juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės rūšį reglamentuojančias teisės normas.
39.2. Nėra pagrindo iš teismų procesinių sprendimų pašalinti ieškovės nurodytus motyvus. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kurie pateikti nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo juridiniam asmeniui negalint įvykdyti savo prievolių, kaip teisingai nurodė teismai, išieškojimą į subsidiariojo skolininko turtą galima nukreipti tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto.
39.3. Ieškovė nepagrįstai tapatina dvi atskiras teises – teisę į reikalavimo pareiškimą, reglamentuojamą CK 6.245 straipsnio 5 dalyje, ir teisę į priverstinį prievolės įvykdymą, kasaciniu skundu iš esmės prašo teismo sudaryti teisines prielaidas tą pačią sumą išieškoti du kartus. CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 6.245 straipsnio 5 dalies, 6.263 straipsnio aiškinimas ieškovės nurodomu būdu iš esmės pakeistų atsakomybės už juridinių asmenų veiklą (prievoles) teisinę sistemą bei visiškai panaikintų juridinio asmens valdyme ar kapitale dalyvaujančių asmenų subjektinį atskirumą nuo juridinio asmens.
40. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai
40.1. Ieškovė netinkamai aiškina CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Kasacinio skundo reikalavimo patenkinimas iš esmės reikštų ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio solidariosios prievolės pagal juridinio asmens prievoles įteisinimą, nors tokios prievolės jokia teisės norma nenustato, o toks aiškinimas prieštarautų ne tik suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, bet ir paneigtų įstatyme tiesiogiai įtvirtintą reguliavimą. Vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, vadovo civilinė atsakomybė juridinio asmens kreditoriams taip pat yra tik subsidiaraus pobūdžio.
40.2. Ieškovė pati savo patirtą žalą sieja su vykdomosios bylos galutiniu rezultatu ir joje iš trečiojo asmens neišieškota suma.
40.3. Juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimas kartu su CK 6.245 straipsnio 5 dalimi neteikia pagrindo keisti teismų motyvus. Prašydama pašalinti motyvus dėl išieškojimo iš subsidiariai atsakingo skolininko galimumo tik užbaigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko, ieškovė iš esmės prašo panaikinti nuosekliai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad, priteisus juridinio asmens skolą iš subsidiariai atsakingo tokio juridinio asmens dalyvio, išieškojimas į dalyvio turtą gali būti nukreiptas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta.
40.4. Ieškovė nepagrįstai tapatina teisę pareikšti reikalavimą subsidiariai atsakingam skolininkui su teise priverstinai nukreipti išieškojimą į subsidiariai atsakingo skolininko turtą. CK 6.245 straipsnio 5 dalis reglamentuoja tik teisę pareikšti reikalavimą, kuris gali būti pareiškiamas ir anksčiau, nei baigiamas išieškojimas.
40.5. Jei būtų pritarta ieškovės aiškinimui, būtų paneigta subsidiariosios atsakomybės esmė – šios rūšies atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, kad pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės (kad išieškojimas iš tokio asmens yra negalimas).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės pagal tiesioginį kreditoriaus ieškinį dėl juridinio asmens prievolių sąlygų ir rūšies
41. Kasaciniais skundais keliami teisės klausimai, susiję su juridinio asmens kreditoriaus individualaus ieškinio juridinio asmens dalyviui ir valdymo organų nariams (vadovui) sąlygomis ir išieškojimo pagal tokį ieškinį tvarka, kai juridiniam asmeniui nėra iškelta nemokumo byla.
42. Juridinio asmens ir jo dalyvio atsakomybės pagal savo prievoles santykis pagal bendrąją taisyklę grindžiamas atskirumo principu: juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės teise priklausančiu turtu; juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus (CK 2.50 straipsnio 1, 2 dalys). Kartu įstatyme įtvirtinta bendrosios taisyklės išimtis: pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.
43. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles sąlygos. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
44. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas. Sąžiningumo principas, be kita ko, reiškia teisės subjekto pareigą savo elgesyje atsižvelgti į teisėtus kitų teisinių santykių dalyvių interesus. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio neteisėtų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai. Be to, jog būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).
45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovei (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., tuo sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu. Antruoju atveju akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnis); taigi, pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens valdymo organų veikla sukuria prievoles juridiniam asmeniui, bet ne valdymo organui ar jo nariui. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai ir nepažeisti savo fiduciarinių pareigų (rūpestingumo, lojalumo) (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys) ir paprastai už įstatyme ar steigimo dokumentuose nustatytų pareigų pažeidimą atsako juridiniam asmeniui – CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
47. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta ir bendrovės valdymo organų tiesioginės atsakomybės bendrovės kreditoriui galimybė. Tretieji asmenys (pavieniai akcininkai, kreditoriai) gali pareikšti ieškinį dėl jiems asmeniškai padarytos žalos bendrovės valdymo organui ne dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) veiksmų, bet bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui galimas dviem išimtiniais atvejais, kai: 1) atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020 35 punktą).
48. Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Viena iš sąlygų įmonės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 37 punktas).
50. Kadangi tiek juridinio asmens dalyvio, tiek valdymo organo atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles jo kreditoriams yra subsidiarioji civilinė atsakomybė, jos taikymui aktualios bendrosios CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl subsidiariosios atsakomybės sampratos, pagal kurias kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.
51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiaraus skolininko atsakomybės taisyklę, kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Aptariamų normų taikymo praktikoje papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariajam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiariojo skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą. Tuo tarpu vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės išieškojimas į subsidiaroijo skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
52. Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio ar valdymo organo narių (vadovo) subsidiariajai atsakomybei kilti. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos situacijos, kurių faktinės aplinkybės skirtingos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-118/2011). Pvz., vienoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklė dėl juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės, inter alia (be kita ko), taikytina ir tais atvejais, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priima sprendimą išsimokėti ir išsimoka dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki ar tampa nemoki po dividendų išmokėjimo; bendrovės nemokumu tokiu atveju laikytina tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, nepriklausomai nuo to, ar įmonei iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009).
53. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaneigiant aptartų civilinės atsakomybės sąlygų panašumų, juridinio asmens valdymo organų ir dalyvių atsakomybė turi būti individualizuota, taikoma įvertinus jų skirtingas funkcijas ir iš to kylančius atsakomybės pagrindus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens dalyviai neatsako už valdymo organų kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą (nebent juridinio asmens dalyvis veiktų kaip faktinis vadovas), ir atvirkščiai – juridinio asmens valdymo organams negali būti taikoma civilinė atsakomybė už dalyvių kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl dėl atliktų veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, sprendžiama nustačius, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko valdymo organo nariui ar dalyviui priskirtas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
54. Juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinės atsakomybės savarankiškumas lemia, kad pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali. Todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).
55. Apibendrindama teisėjų kolgija konstatuoja, kad teismų praktikoje pripažįstama galimybė kreditoriui dėl juridinio asmens prievolių pareikšti tiesioginį ieškinį tiek juridinio asmens dalyviui, tiek jo valdymo organo nariams (vadovui). Juridinio asmens dalyvio ir (ar) valdymo organo narių (vadovo) atsakomybė turi būti individualizuota, t. y. kiekvienas šių subjektų atsako už savo kompetencijai priskirtus veiksmus ar neveikimą; be to, kreditoriui pareiškus tiesioginį ieškinį, tiek juridinio asmens dalyviui, tiek valdymo organų nariams (vadovui) atsakomybė kyla už nesąžiningus, prieš konkretų juridinio asmens kreditorių nukreiptus veiksmus. Tiek juridinio asmens dalyvių, tiek valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė pagal tiesioginį kreditoriaus ieškinį yra subsidiarioji; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip subsidariosios atsakomybės sąlyga, teismo gali būti konstatuotas įvertinus faktines ginčo aplinkybes ir nebūtinai siejamas su juridinio asmens nemokumo procesu. Solidarioji juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo narių (vadovo) atsakomybė pagal tiesioginį kreditorius ieškinį galima, kai žala padaroma jų bendrais veiksmais.
Dėl aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje
56. Atsakovai, ginčydami bylą nagrinėjusių teismų sprendimus, vienu iš argumentų nurodo, kad priimant sprendimą dėl dividendų išmokėjimo nebuvo pažeista imperatyvi ABĮ nuostata, pagal kurią visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo (ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Atsakovų teigimu, įmonė neturėjo galiojančių prievolių ieškovei, kadangi dar nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto už orlaivį avanso buvo patenkintas. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.
57. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis).
58. Taigi, prievolė atsiranda tada, kai įvyksta su jos atsiradimu siejami juridiniai faktai; kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo suėjus jos vykdymo terminui. Prievolės atsiradimo konstatavimui neturi įtakos tai, kad skolininkas prievolės nepripažįsta, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijama prievolė atsiranda nuo teismo sprendimo, kuriuo pripažįstamas kreditoriaus reikalavimo dėl priverstinio prievolės vykdymo pagrįstumas, įsiteisėjimo. Būtent dėl to įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstama ir ginama kreditoriaus teisė į palūkanas nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo iki prievolės realaus įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai, kt.). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl avanso grąžinimo kilo iš šalių sudaryto susitarimo, t. y. sandorio pagrindu, ieškovės teisė dėl priverstinio prievolės vykdymo pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu susijusioje byloje, turinčiu res judicata galią. Civilinių prievolių santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, todėl prievolių galiojimui nereikšmingi atsakovų argumentai dėl jų įtraukimo ar neįtraukimo į skolininko finansinę atskaitomybę.
59. Atsakovai kasaciniame skunde taip pat argumentuoja, kad byloje neįrodytas bendrovės nemokumas ir objektyvus negalėjimas įvykdyti prievolės, todėl nėra būtinų sąlygų taikyti subsidiariąją atsakomybę viseto. Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Pagrindinio kreditoriaus negalėjimas įvykdyti prievolės bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai konstatuotas pagal aktualias faktines aplinkybes (po dividendų išmokėjimo įmonėje iš esmės neliko turto, iš kurio galėtų būtų patenkintas ieškovės reikalavimas, antstolio vykdomas išieškojimas nors formaliai neužbaigtas, tačiau ilgą laiką neduoda rezultato), šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad pagrindinė skolininkė negali įvykdyti prievolės. Minėta, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindinio skolininko negalėjimas įvykdyti prievolės nebūtinai siejamas su teisiniu įmonės nemokumu, prieš pareikšdamas reikalavimą subsidiariajam skolininkui, kreditorius turi pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui, tačiau kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo iš pagrindinio skolininko pabaiga.
60. Ginčydami žalos atlyginimo priteisimą iš atsakovo T. G. atsakovai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai šiam atsakovui perkėlė atsakomybę už juridinio asmens dalyvių kompetencijai priskirtus veiksmus (sprendimą išmokėti dividendus). Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu. Ieškinys atsakovui T. G. buvo grindžiamas ne neteisėtu dividendų išmokėjimu, o jo, kaip UAB „AviaAM B01“ (ankstesnis UAB „Let‘s Jet“ pavadinimas) vadovo, veikla ginčui aktualiu laikotarpiu dalyvaujant derybose dėl orlaivio pirkimo, priimant sprendimus dėl atsisakymo sudaryti sutartį ir negrąžinti avanso ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, tenkindami reikalavimą, pareikštą atsakovui T. G., pagrįstai atsižvelgė į specifinę byloje susiklosčiusią situaciją, kai atsakovas buvo tiek įmonės skolininkės vadovas, tiek tos pačios įmonės dalyvio (akcininko) vadovas, turėjęs kompetenciją veikti abiejų juridinių asmenų vardu, ir konstatavo, kad šis atsakovas, turintis dvejopą statusą, sąmoningai ir kryptingai siekė padėti skolininkės akcininkei sumažinti skolininkės turtą ir panaikinti galimybes atsiskaityti su ieškove, t. y. veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, ir dėl šių jo veiksmų kilo civilinės atsakomybės prievolė pagal tiesioginį ieškinį tiek atsakovei – skolininkės akcininkei, tiek jam asmeniškai, kaip skolininkės vadovui.
61. Ieškovė kasaciniu skundu ginčija bylą nagrinėjusių teismų motyvų teiginius, kuriais nustatyta, kad atsakovai atsako kaip subsidiarieji skolininkai, vykdant teismo sprendimą išieškojimas į subsidiariojo skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta. Ieškovės teigimu, bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė CK 2.50, 6.363, 6.245 straipsnio 5 dalies nuostatas, be to, kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra prieštaringa. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip nurodyta anksčiau, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, taikant subsidiariąją skolininko atsakomybę, kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nėra tapatinama su išieškojimo iš pagrindinio skolinko turto pabaiga, toks kreditoriaus reikalavimas gali būti patenkintas teismo, tačiau vykdant teismo sprendimą išieškojimas į subsidiariojo skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta (žr. šios nutarties 51 punktą).
62. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei atsakovų, nei ieškovės kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus.
Dėl atsakovės pateiktų procesinių prašymų
63. Atsakovė AB „AviaAM Leasing Service Centre“ pateikė prašymus sustabdyti nagrinėjamą bylą ir užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą. Šiuos prašymus teisėjų kolegija atmeta. Analogiškas atsakovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo buvo pareikštas ir atmestas apeliacinės instancijos teismo, pagrįstai konstatavus, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nepaneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo susijusioje byloje res judicata reikšmės ir nepagrindžia bylos sustabdymo pagrindo. Konstatavus, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamų teismų procesinių sprendimų, atsakovės prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo neaktualus, todėl nenagrinėjamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
65. Atsižvelgdama į šios kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą – tai, kad tiek atsakovų, tiek ieškovės kasaciniai skundai atmesti, abiejų šalių skųsta teismo nutartis paliekama nepakeista, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasaciniame teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kiekvienai iš šalių klausimas nespręstinas, patirtas bylinėjimosi išlaidas paliekant kiekvienai iš šalių. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė