Administracinė byla Nr. A2.6.-1391-818/2012
Proceso Nr. 4-02-3-01141-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.,45.4., 45.4.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2012 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Viktorijai Šelmienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant vertėjams G.Račkauskui, I. V., N.Reut, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini) nedirbančio, turinčio 2 grupės invalidumą, administracine tvarka nebausto, neteisto, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą,-
n u s t a t ė:
S. K., 2012-02-29 apie 11.45 val., Savanorių pr. 176, Vilniuje, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Caddy“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš įvykio vietos S. K. pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
S. K. teismo posėdžio metu dėl padarytų pažeidimų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis protokole nurodytą dieną ir vietoje vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, bevažiuodamas nesuvaldė vairuojamo automobilio bei atsitrenkė į stovintį automobilį, tačiau kadangi jis nepajuto atsitrenkimo į svetimą transporto priemonę ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Papildomai paaiškino, kad dėl savo elgesio labai gailisi, jo manymu, kitam automobiliui padaryta žala nėra žymi, S. K. yra neįgalus, turi 2 grupės invalidumą, būdamas neįgalus jo gaunama pašalpa nėra didelė, o neturint teisės vairuoti transporto priemonė jam bus apsunkinta galimybę lankytis pas gydytojus, lankytį artimus giminaičius, todėl prašo teismo esant pagrindui taikyti jo atžvilgiu LR ATPK 301 str. nuostatą.
Liudytojas V. G. parodė, kad 2012-02-29 jis su automobiliu „VW Caddy“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris priklauso įmonei(duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs nusipirkti prekių parduotuvėje „Norfa“ adresu Savanorių pr. 176, Vilniuje. Išėjus iš parduotuvės ir įsėdus į minėtą automobilį prie V. G. priėjo jam ankščiau nematytas vyras, kuris pranešė, jog į jo stovinčio automobilio „VW Caddy“ dešinį sparną buvo atsitrenkęs kitas automobilis „Honda“ bei išvažiavo iš aikštelės. Liudytojo teigimu, jei minėtas vyras nebūtų pasakęs apie apgadinimą automobilio, pats V. G. nebūtų net tai pamatęs, nes apgadinimai nėra žymus, tik nubraukti dažai, jokių įlenkimų nesimatė. Pasak liudytoja, dėl automobilio „Honda“ dydžio (automobilis priskiriamas visureigio klasei) bei dėl tuo metu ties parduotuvė stovėjimo aikštelėje esančių priparkuotų kitų automobilių kiekio ir jų išsidėstymo (aikštelėje dar stovėjo didelis krovininis automobilis, kuris buvo kitiems eismo dalyviams kliūtis), automobilio „Honda“ vairuotojas galėjo objektyviai ir nepajusti atsitrenkimo (kontakto).
Liudytojas R. T. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK KPV KPR patrulio pareigose. 2012-02-29 d. iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Savanorių prospekte, Vilniuje, ties parduotuvės „Norfa“. Iš gauto pranešimo suprato, jog pareigūnus lauks apgadinto automobilio „VW Caddy“ vairuotojas, o kaltininko vairuojamas automobilis išvažiavo iš įvykio vietos. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnas apžiūrėjo stovintį automobilį „VW Caddy“ bei nubraižė eismo įvykio vietos schema.
Liudytoja R. L. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK KPV AVS paieškos poskyrio specialistės pareigose. Paaiškino, kad pagal turimą surinktą medžiagą, tarp kurios buvo ir vaizdo įrašas iš įvykio vietos, buvo konstatuota, kad S. K. vairuojamas automobilis „Nissan X-Trail“ kliudė stovintį automobilį, po ko išvažiavo iš įvykio vietos. Pasak liudytoja, sprendžiant iš esamo vaizdo įrašo, kontaktas tarp transporto priemonių buvo labiau taškinio smūgio, nes iš vaizdo įrašo matyti, kaip nuo smūgio automobilis „VW Caddy“ net sujudėjo iš vietos. Liudytojos teigimu, kaltininkas negalėjo nepajusti kontaktą.
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus tyrimo medžiagoje (b.l. 18) esamo CD laikmenos vaizdo įrašą su 2012-02-29 eismo įvykio užfiksuotu įvykiu, matyti, kaip ties parduotuvės „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis „Nissan X-Trail“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulai atsitrenkė į stovintį „VW Caddy“, v/n (duomenys neskelbtini) bei po kontakto išvažiavo iš įvykio vietos. Vaizdo įrašė matyti, kad nuo suduoto smūgio automobilis „VW Caddy“ sujudėjo.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, (duomenys neskelbtini)195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).
Kelių eismo taisyklių 234 p. įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Nagrinėjamu atveju S. K. nurodė, kad 2012-02-29, apie 11.00 val., jis vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, v/n (duomenys neskelbtini) ir užsuko į automobilių stovėjimo aikštelė ties parduotuvės „Norfa“ esančios Savanorių pr. 176, Vilniuje. Apsipirkus parduotuvėje S. K. grįžo prie stovinčio automobilio, įsėdo į jį bei judėdamas atbulai atsitrenkė į stovintį svetimą automobilį. Pasak S. K. jis nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau savo kaltę pripažįsta. Liudytojo V. G. teigimu, eismo įvykio metu automobilio stovėjimo aikštelėje stovėjo daug priparkuotu automobilių, todėl esamomis eismo bei oro (kelio važiuojamoji dalis buvo apsnigta) sąlygomis, visureigio vairuotojas galėjo ir nepajusti kontakto. Šios aplinkybės patvirtina ir 2012-02-29 eismo įvykio schema (b.l. 8). Pažymėtina, kad policijos pareigūnui atlikus automobilio „VW Caddy“ apžiūrą, konstatuoti šie apgadinimai - nubriežta dešinės pusės galinė arka. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytojas V. G. davė analogiškus paaiškinimus, be to, tokia S. K. veiksmų seka užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše (b.l. 19).
Šioje byloje nustatyta, kad S. K., važiuodamas transporto priemone ir važiuodamas atbulai atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir išvažiavo iš įvykio vietos. Eismo įvykio aplinkybės yra užfiksuoti vaizdo įrašė, kurį teismo posėdyje peržiūrėjus, konstatuotina, kad S. K. vairuojamas automobilis į stovinti VW Caddy“ atsitrenkė pakankamai didelė jėga, nes po susidūrimo „VW Caddy“ net pajudėjo iš savo vietos ir kiek pasislinko į šoną. Kontakto metu vairuotojui S. K. matomumą neužstojo joks kitas automobilis ar kitokia kliūtis, todėl jis objektyviai turėjo galimybę įvertinti esamą kelio situaciją ir imtis priemonių saugiai išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Teismo vertinimu anksčiau paminėti S. K. veiksmai neleidžia abejoti tuo, kad jis suprato, jog vairuodamas transporto priemonę apgadino svetimą transporto priemonė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pranešė apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad S. K. sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tai, kad jis teisme pripažino savo kaltę dėl svetimo turto apgadinimo, nepaneigia jo tyčios padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
S. K. padarė teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tačiau dėl eismo įvykio atsiradusi žala nelaikytina itin žymia, pats pasitraukimas nesukėlė sunkių padarinių, tai patvirtino ir apklaustas teisme liudytojas V. G.. S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, padarė pažeidimą būdamas neįgalus (nustatytas 40 procentų darbingumas) (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad jis praeityje baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą (b.l. 4-5), S. K. neteistas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neįgalus, jo gaunamos pajamos iš pašalpos nėra didelės.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsiradusias pasekmes, S. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę, šeiminę padėtį, sveikatos būklę, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti S. K. paskyrus mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali ir neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 301 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 286 str. - 287 str.
n u t a r ė:
S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.
S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 300 (trijų šimtų) litų baudą
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti S. K. galutinę bausmę – 300 (trijų šimtų) litų baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT23 7300 0100 0245 8204, įmokos kodas 6030.
Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 2 apylinkės teismą.
Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius