Administracinė byla Nr. I1-6845-554/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01797-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3;

 (S)

20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius, 

           teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas 2020 m. liepos 16 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštrauajnčių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d. (skundo padavimo teismui diena).

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 12 d. buvo kalinamas  Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Periodiškai buvo laikomas su 14 asmenų, daug ploto užėmė baldai. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl pastoviai buvo didelė drėgmė, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės, patalpose buvo nemalonus kvapas. Oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Temperatūra neatitiko higienos normos reikalavimų. Apšvietimas buvo silpnas, todėl buvo neįmanoma skaityti, rašyti ar užsiimti  kita šviesos reikalaujančia veikla negadinant regėjimo. Dideliam žmonių skaičiui buvo skirtos tik 5 praustuvės. Tualetuose nebuvo privatumo, nes kabinų durys uždarytos nesilaiko. Be to, buvo apribota teisė naudotis karštu vandeniu, nes pagal grafiką priklausančią dieną karštas vanduo dažniausiai būna drungnas arba labai karštas, todėl nėra galimybės normaliai išsimaudyti. Vietoje normalių purkštukų yra tik paprasti vamzdžiai. Sąlygos duše buvo antisanitarinės - grindų ir sienų plytelės murzinos, suoliukai supuvę. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, sutriko visavertis gyvenimas, prarado pasitikėjimą savimi, negali ramiai užmigti, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai.

Atsakovo atstovas - Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 9–13) nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pirmąjį sektorių atvyko 2018 m. gruodžio 31 d. Minimali tenkančio vienam kalinamajam gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Tualetuose įrengtas duris nuteistieji nuolat gadina, dėl to jos nuolat remontuojamos. Jokie inventoriaus gedimai nebūna ilgalaikiai. Nesant galimybei suremontuoti, inventorius keičiamas nauju. Dušinėje yra karšto ir šalto vandens čiaupai. Šalto vandens vamzdžiais karštas vanduo nėra tiekiamas. Vandens temperatūrą reguliuoja savarankiškai kiekvienas besimaudantis asmuo. Dušo čiaupai (galvutės) nuolat laužomi, dėl to nuolat keičiami naujais. Įstaigos dušinės kiekvieną dieną, pasibaigus maudymosi laikui, valomos ir dezinfekuojamos. Nuteistųjų dušinėje esantys suoliukai tinkami naudoti. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos pro langus ir ventiliacines angas. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje, į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. liepos16 d. (skundo padavimo teismui diena, b. l. 6) bendrabučio tipo patalpose. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pirmąjį sektorių atvyko 2018 m. gruodžio 31 d., todėl šioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. liepos 16 d. 

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

            Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d.  galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo         Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 10, 14, 15–16), kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpose, kur jam teko 3,67 kv. m gyvenamojo ploto, taip pat buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 4 būrio 3 gyvenamąją patalpą, 12 būrio 5 gyvenamąją patalpą, 5 būrio 4 gyvenamąją patalpą, 1 būrio 2 ir 3 gyvenamąsias patalpas, kur jam teko (esant užimtos visoms miegamosioms vietoms) nuo 3,25 kv. m iki 3,77 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, jų neginčijo, todėl teismas vadovaujasi jais spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl buvo drėgna, puvo čiužiniai, rūdijo lovos, veisėsi parazitai, buvo nemalonus kvapas, oro judėjimo greitis, temperatūra neatitiko higienos normos reikalavimų, apšvietimas buvo silpnas.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (Higienos normos 134:2015 16 punktas). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo atstovas pateikė 2020 m. rugpjūčio 6 d. pažymą Nr. 77-1572 (toliau – Pažyma) (b. l. 15–16), kuri patvirtina, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovas nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, drėgmės ir dėl to pūvančių čiužiniai, rūdijančių lovų, besiveisiančių parazitų, atsiradusio nemalonaus kvapo, netinkamo oro judėjimo greičio, temperatūros, silpno apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi įrengtos durys neužsidaro. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis neturtinę žalą kildina ne iš kamerų tipo patalpų, o iš bendrabučio tipo patalpų sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo. Atsakovo atstovas Pažymoje (b. l. 15–16) nurodo, kad tualetuose įrengtas duris nuteistieji nuolat gadina, dėl to jos nuolat remontuojamos.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pareiškėjas tai pat teigia, jog dideliam žmonių skaičiui buvo skirtos tik 5 praustuvės.

Ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarką nustatė Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normose numatyta, kad 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kiek sanitarinių įrenginių buvo būrių, kuriuose gyveno pareiškėjas, sanitariniuose mazguose, tačiau nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų vertinamuoju laikotarpiu buvo minėtuose būriuose. Taigi, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl sanitarinių įrenginių (praustuvių) trūkumo. Tačiau pareiškėjas skunde tik abstrakčiai konstatavo, kad dideliam žmonių skaičiui buvo skirtos tik 5 praustuvės, tačiau konkrečiai nenurodė, kurio būrio sanitariniame mazge trūko praustuvių, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo. Toks pareiškėjo argumentas, kuriuo jis tik konstatavo tam tikras kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas laikytinas deklaratyviu ir atmestinas.

Pareiškėjas teigia, kad dušo patalpose nebuvo dušo purkštukų, o tik vamzdžiai, duše vanduo buvo netinkamos temperatūros, plytelės buvo nešvarios, suoliukai supuvę.

Atsakovo atstovas Pažymoje nurodė, kad dušinėje yra karšto ir šalto vandens čiaupai, šalto vandens vamzdžiais karštas vanduo nėra tiekiamas, vandens temperatūrą reguliuoja savarankiškai kiekvienas besimaudantis asmuo. Dušo čiaupai (galvutės) nuolat laužomi, dėl to nuolat keičiami naujais. Įstaigos dušinės kiekvieną dieną, pasibaigus maudymosi laikui, valomos ir dezinfekuojamos. Taip pat nurodė, jog nuteistųjų dušinėje esantys suoliukai tinkami naudoti (b. l. 15–16). Teismas neturi pagrindo abejoti šių duomenų patikimumu, todėl jais grindžia daromas išvadas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kreipėsi skundais į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamų sąlygų dušo patalpose. Teismo vertinimu, kreipimosi skundais (prašymais, pareiškimais) į pataisos įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant nustatyti, ar pataisos įstaiga, gavusi informaciją apie esančius kalinimo sąlygų trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti, ir ar atlikti veiksmai buvo tinkami. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde deklaratyviai ir apibendrintai. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamų sąlygų dušo patalpose atmetami kaip nepagrįsti.

Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

           Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).  

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                                 Algis Markevičius