Civilinė byla Nr. e2A-357-861/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08914-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ ieškinį atsakovams K. S. (K. S.), V. J., A. V., trečiasis asmuo I. S., dėl darbo ginčo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gulita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. S. (K. S.), V. J., A. V., nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. kovo 8 d. sprendimais darbo bylose Nr. APS-131-2855, Nr. APS-131-2857, Nr. APS-131-2858 ir prašydama atsakovų prašymus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos sprendimais patenkinus, atmesti bei priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. 4 su K. S. (K. S.) darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. 2 su V. J. darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. 3 su A. V. darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., į Darbo ginčų komisijos darbo bylas nepateikti atsakovų prašymai atleisti juos iš darbo, dabartinis įmonės (duomenys neskelbtini) tokių prašymų nėra gavęs, tuo labiau, nei vienas įmonės darbuotojas, partneris, klientas nepažįsta atsakovų kaip įmonės darbuotojų.

3.       Atsakovai K. S., V. J., A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutinka su ieškinio reikalavimais, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp K. S. (K. S.) ir UAB „Gulita“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 4, kurios pagrindu K. S. (K. S.) nuo 2019 m. spalio 1 d. dirbo UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini) pareigose, 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp A. V. ir UAB „Gulita“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3, kurios pagrindu A. V. nuo 2019 m. spalio 1 d. dirbo UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini) pareigose, 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp V. J. ir UAB „Gulita“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2, kurios pagrindu V. J. nuo 2019 m. spalio 1 d. dirbo UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini) pareigose, darbo sutartis su jais sudarė tuo metu įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusi I. S., darbo sutartys su jais buvo sudarytos teisėtai, jie oficialiai dirbo UAB „Gulita“, vykdė savo pareigines funkcijas, gaudavo darbo užmokestį, apie sudarytas darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

4.       Nurodė, kad jie buvo pateikę pareiškimus dėl darbo sutarčių nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2021 m. gruodžio 27 d., ką patvirtina ir jų darbo sutartyse padaryti įrašai apie darbo santykių pasibaigimą 2021 m. gruodžio 27 d.

5.       Atsakovas K. S. (K. S.) nurodė, kad jis vykdė įmonės (duomenys neskelbtini) I. S. ir R. G. (R. G.) (akcininkės giminaičio) nurodymus, dėl paskelbto karantino šalyje tam tikrais laikotarpiais buvo prastovoje, dėl su sveikata susijusių problemų ir ligų turėjo nedarbingumą, visą kitą laikotarpį jis dirbo, uždarosios akcinės bendrovės „Huberto LT“ (duomenys neskelbtini) V. R. raštu patvirtino, kad 2021 m. rudenį jis (K. S. (K. S.)) dirbo objekte (duomenys neskelbtini) kaip UAB „Gulita“ darbuotojas.

6.       Atsakovė V. J. nurodė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini)pareigose, darbo pareigas atlikinėjo būdama ofise (duomenys neskelbtini) kab. ir iš namų, minėtame ofise dirbo su kita įmonės darbuotoja A. V., įmonės apskaita buvo tvarkoma su buhalterinės apskaitos programa „Agnum“, prie kurios V. J. turėjo savo prisijungimą nuo 2019 m. spalio 1 d.

7.       Atsakovė A. V. nurodė, kad vykdė įmonės (duomenys neskelbtini) I. S. nurodymus, jos darbo pobūdis dažniausiai buvo susijęs su dokumentų užsieniečių įdarbinimui Lietuvoje parengimu, darbo funkcijas atlikinėjo būdama ofise (duomenys neskelbtini) kab., dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino šalyje tam tikrais laikotarpiais buvo prastovose, o dėl darbo stokos tam tikrais laikotarpiais buvo neapmokamose atostogose.

8.       Atsakovai pažymėjo, kad vien tik darbo užmokesčio išmokėjimo jiems faktas yra pakankamas jų darbinių pareigų atlikimo įrodymas. Teigė, jog po 2021 m. gruodžio 27 d. jų prašymų nutraukti darbo santykius pateikimo, atlyginimas už darbą jiems nebebuvo mokamas, įmonė liko neišmokėjusi jiems priklausančio darbo užmokesčio, todėl jie kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

9.       Trečiasis asmuo I. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. ėjo UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini) pareigas; būdama įmonės (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė darbo sutartis su atsakovais, pagal kurias nuo 2019 m. spalio 1 d. K. S. (K. S.) dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, A. V. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, V. J. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, darbo sutartys su atsakovais buvo sudarytos teisėtai, apie sudarytas darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pagal sudarytas darbo sutartis atsakovai vykdė savo pareigas ir nuolat gaudavo už tai darbo užmokestį tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais. Nurodė, kad K. S. (K. S.) vykdė jos – įmonės (duomenys neskelbtini) ir R. G. (R. G.) (akcininkės giminaičio) nurodymus, dėl paskelbto karantino šalyje tam tikrais laikotarpiais buvo prastovoje, dėl su sveikata susijusių problemų ir ligų tam tikrais laikotarpiais turėjo nedarbingumą, visą kitą laikotarpį jis dirbo; V. J. dirbo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigose, darbo pareigas atlikinėjo būdama ofise (duomenys neskelbtini) kab. ir iš namų, UAB „Gulita“ apskaita buvo tvarkoma su buhalterinės apskaitos programa „Agnum“, prie kurios V. J. turėjo savo prisijungimą nuo 2019 m. spalio 1 d., t. y. iš karto nuo darbo sutarties sudarymo; A. V. vykdė jos – įmonės vadovės nurodymus, jos darbo pobūdis buvo susijęs su dokumentų užsieniečių įdarbinimui Lietuvoje parengimu, ji darbo funkcijas atlikinėjo būdama ofise (duomenys neskelbtini) kab., dėl paskelbto karantino šalyje tam tikrais laikotarpiais buvo prastovoje, dėl darbo stokos tam tikrais laikotarpiais buvo neapmokamose atostogose. Paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 27 d. jai paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pranešė, kad jis bus naujas UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 29 d. M. S. A. panaikino jai kaip UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini) suteiktus įgaliojimus ir pakeitė įmonės (duomenys neskelbtini) Registrų centre, su ja susisiekta dėl jos atleidimo nebuvo, darbo sutartis su ja taip ir nebuvo nutraukta, todėl esant tokiai situacijai, atsakovai nusprendė nutraukti savo darbo sutartis, tačiau įmonei nesumokėjus atsakovams viso darbo užmokesčio jie kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymais, gindami savo teisėtus interesus.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

5.1       pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog nors darbo sutartys su atsakovais buvo pasirašytos, tačiau atsakovai iš tikrųjų įmonėje nedirbo, jie tik buvo įforminti kaip darbuotojai, todėl nesutinka įforminti jų darbo sutarčių nutraukimo ir išmokėti jiems galutinio atsiskaitymo, nurodyto buhalterinėse pažymose, parengtose įmonės buvusios (duomenys neskelbtini) I. S.. Taigi, iš esmės ieškovė teigia, kad darbo sutartys buvo tariami sandoriai;

5.2       teismas nustatė, kad atsakovo K. S. realų darbą pas ieškovę patvirtina liudytoju apklausto UAB „Huberto LT“ (duomenys neskelbtini) V. R. parodymai teisme bei jo 2022 m. gegužės 20 d. raštas, jog atsakovas K. S., kaip ieškovės darbuotojas, dirbo jo objekte (duomenys neskelbtini) ir ten taisė prieš tai ieškovės darbuotojų padarytą broką. D. J. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi iš jo pasisakymų teismo posėdžio metu apklausiant jį kaip liudytoją, teismui tapo akivaizdu, kad UAB „Huberto LT“ (duomenys neskelbtini) V. R. atžvilgiu jis nusiteikęs itin priešiškai. Teismas kritiškai vertino ir liudytojo R. G. parodymus teisme, kadangi jį (ieškovės akcininkės (duomenys neskelbtini)) ir K. S., I. S. šiuo metu sieja konfliktiški santykiai dėl vykstančių tyrimų. Pažymėjo, jog atsakovo K. S. realų darbą pas ieškovę patvirtina taip pat jo, kaip atskaitingo asmens, pirktos medžiagos ieškovės objektams. Jo realų darbą įmonėje patvirtino ir tuo metu įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusi I. S., ir kitos atsakovės;

5.3       teismo vertinimu, ieškovės atstovas nepagrįstai teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovui K. S. einant kitos įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, jis negalėjo pajėgti dirbti ir pas ieškovę, kadangi, teismo įsitikinimu, laikoma įprasta situacija, kai asmuo dirba keliose darbovietėse;

5.4       atsakovių A. V. ir V. J. darbą įmonėje patvirtino liudytojas UAB „Huberto LT“ (duomenys neskelbtini) V. R., atsakovas K. S., trečiasis asmuo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovams buvo mokamas darbo užmokestis darbo santykių laikotarpiu. Aplinkybė, jog atsakovus ir trečiąjį asmenį siejo giminystės ryšiai, jokiu būdu nerodo darbo sutarčių tariamumo, priešingai, šeimos verslai, šeimos narių darbas vienoje įmonėje skatinami ir nėra joks neįprastas reiškinys;

5.5       sprendė, kad atsakovai ginčo laikotarpiu dirbo UAB „Gulita“, tarp šalių buvo susiklostę realūs darbo teisiniai santykiai, priešingai išvadai daryti ieškovė įrodymų į bylą nepateikė, todėl nepagrįstai, esant atsakovų prašymams nutraukti darbo sutartis ir buvusiai įmonės (duomenys neskelbtini) atsakovų darbo sutartyse padarius atžymas apie jų nutraukimą 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, ieškovė tinkamai atsakovų darbo sutarčių nutraukimo neįformino, todėl teismas pripažino, kad atsakovų darbo sutartys su ieškove nutrauktos 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį ir įpareigojo ieškovę tinkamai įforminti darbo sutarčių nutraukimą su atsakovais;

5.6       pažymėjo, jog į bylą yra pateiktos ir ieškovės nepaneigtos buhalterinės pažymos, parengtos buvusios įmonės (duomenys neskelbtini) I. S., kuriose nurodytos atleidimo dieną (2021 m. gruodžio 27 d.) atsakovams neišmokėtos galutinio atsiskaitymo sumos – atsakovei A. V. – 3 241,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovei V. J. – 2 108,27 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovui K. S. (K. S.) – 2 828,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir įmonės įsiskolinimas jam kaip atskaitingam asmeniui;

5.7       ieškovė su atsakovais nei jų atleidimo iš darbo dieną 2021 m. gruodžio 27 d., nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neatsiskaitė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei atsakovų atleidimo diena atsiskaitymo datos, atsakovų kaltė dėl uždelsimo su jais atsiskaityti nenustatyta, tuo tarpu byloje nustatytas akivaizdus ieškovės nesąžiningumas, piktnaudžiavimas atsakovų atžvilgiu, pasireiškęs darbo sutarčių nutraukimo neįforminimu;

5.8       nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo atsakovams sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas;

5.9       teismas netenkino ieškovės prašymo skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis;

5.10       teismas įpareigojo ieškovę tinkamai įforminti darbo sutarčių nutraukimą su atsakovais, taip pat nutarė priteisti atsakovei A. V. iš UAB „Gulita“ 3 241,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 839,22 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, priteisti atsakovei V. J. iš UAB „Gulita“ 2 108,27 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 845,52 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, priteisti atsakovui K. S. (K. S.) iš UAB „Gulita“ 2 828,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei įmonės įsiskolinimą jam kaip atskaitingam asmeniui ir 3 991,68 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Ieškovė UAB „Gulita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

6.1       nurodė, jog trečiasis asmuo I. S. deklaruotiems faktams apie darbo santykius įrodymų apie atsakovų darbą nepateikė ir nenurodė. Pažymi, jog trečiasis asmuo, disponuodamas visais UAB „Gulita“ dokumentais, turtu ir prisijungimais prie buhalterinės apskaitos sistemos Agnum, nenurodė objektų, atliktų darbų, užsakovų;

6.2       atsakovas K. S. UAB „Reisana“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių nepateikė, vairuotojų apklausti liudytojais neprašė, duomenų, kad neieškojo klientų, nevykdė UAB „Reisana“ transporto remonto nepateikė, duomenų, kad nevykdė UAB „Reisana“ (duomenys neskelbtini) pareigų taip pat nepateikė. Akcentavo, kad nei teismas, nei atsakovas nepaaiškino, kodėl teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skyrėsi. Atsakovas K. S. teisme paaiškino, kad eidamas uždarosios akcinės bendrovės „Reisana“ (duomenys neskelbtini) pareigas per mėnesį tik 3–4 val. turėdavo vykti į aikštelę keičiantis vairuotojams, tačiau UAB „Reisana“ darbo sutarties, pareigybinių instrukcijų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nepateikė;

6.3       atsakovė V. J. nuo 2019 m. spalio 1 d. dirbanti UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini) iki darbo sutarties nutraukimo likus 20 d. ir nuo darbo pradžios praėjus dvejiems metams ir dviems mėnesiams nežino, kad yra įdarbinta UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini), o pavadinimas jai tik „girdėtas“. Be to, nurodo, jog ne ji įsidarbino, o yra įdarbinta šioje įmonėje mamos I. S.. Byloje nėra UAB „Gulita“ dokumentacijos ir atsakovės V. J. prašymo atleisti ją iš darbo;

6.4       pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie atsakovės A. V. skirtingus darbo laikus, t. y. kad ji dirba „Halės“ turguje“, taip pat, kad dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val. įmonės biure (duomenys neskelbtini).; be to, 2019-09-30 darbo sutartyje Nr. 3, 6 punkte yra nurodyta, jog ji dirba 5 d. d. per savaitę, 4 val.;

6.5       apeliantė pažymi, jog UAB „Hubert LT“ teigimu, atsakovas K. S. ištaisė visus UAB „Gulita“ „brokus“, tačiau atsakovui K. S. „ištaisius broką“, atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, taip pat apmokėjimo apeliantei už atliktus darbus nėra. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl K. S. vykdytų medžiagų UAB „Gulita“ naudai pirkimų, nes medžiagų perdavimo K. S. aktas taip pat nepateiktas. Teismas turėjo kritiškai vertinti UAB „Hubert LT“ (duomenys neskelbtini)parodymus;

6.6       nėra aišku, kodėl teismas kritiškai vertinto liudytojo R. G., o ne atsakovų parodymus, taip pat nėra aišku, koks konfliktas sieja liudytoją R. G. su atsakovais;

6.7       pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad trečiasis asmuo neperdavė ieškovei turto ir dokumentų (Didžiosios knygos, kasos knygos), sprendime nepaaiškino kaip ieškovė, neturėdama dokumentų, gali paneigti buhalterines pažymas, parengtas įmonės buvusios (duomenys neskelbtini) I. S. ir tokio trečiojo asmens elgesio nevertino ir nepasisakė;

6.8       teismas nusprendė atsakovui K. S. priteisti „įmonės įsiskolinimą jam kaip atskaitingam asmeniui“, nors atsakovas K. S. tokio reikalavimo nepareiškė;

6.9       atsakovų darbo sutarties sudarymo diena ir darbo sutarties nutraukimo diena išimtinai sutampa su trečiojo asmens buvimu (duomenys neskelbtini) pareigose, bet ne su atsakovų valia atlikti UAB „Gulita“ naudai darbo funkcijas.

12.       Atsakovai K. S., V. J., A. V. ir trečiasis asmuo I. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

7.1       nurodė, kad nagrinėjamu atveju ne atsakovai, bet ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovai nedirbo UAB „Gulita“. Ieškovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius atsakovų procesiniuose dokumentuose bei teisme pateiktus paaiškinimus, įrodymus, įskaitant ir rašytinius;

7.2       nurodo, jog atsakovo K. S. realų darbą pas ieškovę patvirtina liudytoju apklausto uždarosios akcinės bendrovės „Huberto LT“ (duomenys neskelbtini) V. R. parodymai duoti teisme bei jo 2022 m. gegužės 20 d. raštas, kuris patvirtina, kad atsakovas K. S., kaip ieškovės darbuotojas, dirbo jo objekte (duomenys neskelbtini) ir ten taisė prieš tai ieškovės darbuotojų padarytą broką; 

7.3       nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujamasi liudytojo D. J. parodymais, kadangi nors galimai jis ir dirbo minėtame objekte, tačiau jis negalėjo pažinoti K. S. ir negalėjo žinoti, kokius darbus jis atlikinėjo, kadangi K. S. objekte (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo spalio mėn., kai tuo tarpu D. J. jame dirbo iki rugsėjo mėn. pabaigos;

7.4       pažymi, jog bylai jokios reikšmės neturi ir ieškovės minimi duomenys apie UAB „Reisana“ bankroto procedūras;

7.5       aplinkybes, jog A. V. bei V. J. dirbo UAB „Gulita“ patvirtino nesuinteresuotas bylos baigtimi liudytojas UAB „Huberto LT“ (duomenys neskelbtini) V. R., atsakovas K. S., trečiasis asmuo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovams buvo mokamas darbo užmokestis darbo santykių laikotarpiu; 

7.6       ieškovė nepaneigė aplinkybės, jog į bylą pateiktos buhalterinės pažymos, parengtos buvusios įmonės (duomenys neskelbtini) I. S., kurios patvirtina faktą, jog atleidimo dieną (2021 m. gruodžio 27 d.) atsakovams nebuvo išmokėtos galutinio atsiskaitymo sumos; 

7.7       byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė atsiskaitė su atsakovais jų atleidimo iš darbo dieną 2021 m. gruodžio 27 d. arba iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, arba įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei atsakovų atleidimo diena atsiskaitymo datos. Ieškovė neįrodė, kad dėl uždelsimo atsiskaityti su atsakovais kalti patys atsakovai.

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

          Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

15.       Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas susijusias su atsakovų atleidimų iš darbo įforminimu ir atsiskaitymu.

16.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

17.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

18.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp įmonės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) I. S., ir K. S. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 4 (duomenys neskelbtini) darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., kurioje pažymėta, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp įmonės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) I. S., ir V. J. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 2 (duomenys neskelbtini) darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., kurioje pažymėta, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp įmonės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) I. S., ir A. V. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 3 (duomenys neskelbtini) darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., kurioje pažymėta, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

19.       DK 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. DK 55 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

20.       DK 24

21.       Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

22.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino visą bylos medžiagą, atsižvelgė į šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus ir pagrįstai sprendė, jog atsakovai ginčo laikotarpiu dirbo UAB „Gulita“, tarp šalių buvo susiklostę realūs darbo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

23.       Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo K. S. realų darbą pas ieškovę patvirtina liudytoju apklausto UAB „Huberto LT“ (duomenys neskelbtini) V. R. parodymai teisme bei jo 2022 m. gegužės 20 d. raštas apie tai, kad atsakovas K. S. kaip ieškovės darbuotojas dirbo jo objekte (duomenys neskelbtini) ir ten taisė prieš tai ieškovės darbuotojų padarytą broką. Apeliantė akcentuoja, kad nėra duomenų, jog atsakovas K. S. ištaisė visus UAB „Gulita“ „brokus“, kadangi nėra pateiktas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, taip pat nėra apmokėjimo už atliktus darbus bei medžiagų perdavimo akto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo K. S. realų darbą pas ieškovę pagrįstai vertino remdamasis UAB „Huberto LT“ (duomenys neskelbtini) V. R. parodymais teisme bei jo 2022 m. gegužės 20 d. raštu, kuris patvirtino, jog atsakovas, kaip ieškovės darbuotojas, dirbo jo objekte (duomenys neskelbtini) ir ten taisė prieš tai ieškovės darbuotojų padarytą broką. Pažymėtina, jog liudytojas išsamiai paaiškino, kokius konkrečiai darbus atliko atsakovas K. S., nurodė šių darbų atlikimo laikotarpį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas pirko medžiagas ieškovės objektams. Apie tai, jog atsakovas realiai dirbo įmonėje patvirtino ir kitos atsakovės bei tuo metu įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusi I. S..

24.       Apeliantė taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovui K. S. priteisti įmonės įsiskolinimą jam kaip atskaitingam asmeniui, nors, ieškovės teigimu, atsakovas K. S. reikalavimo priteisti įsiskolinimą jam kaip atskaitingam asmeniui, nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme nepareiškė. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog darbo santykių metu K. S. pinigus gaudavo ir kaip atskaitingas asmuo, nes vykdamas į objektą turėdavo pirkti tam tikras medžiagas, taip pat nustatyta, jog jo realų darbą UAB „Gulita“ patvirtino ir tuo metu įmonės (duomenys neskelbtini)pareigas ėjusi I. S. bei kiti atsakovai. Į bylą pateiktos buhalterinės pažymos, parengtos buvusios įmonės (duomenys neskelbtini) I. S., kurios patvirtina faktą, jog atleidimo dienai (2021 m. gruodžio 27 d.) atsakovams nebuvo išmokėtos galutinio atsiskaitymo sumos – atsakovei A. V. – 3 241,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovei V. J. – 2 108,27 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovui K. S. – 2 828,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir įmonės įsiskolinimas jam būtent kaip atskaitingam asmeniui, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas sumas priteisė atsakovui, pagal pateiktas buhalterines pažymas.

25.       Apeliantė deklaratyviai nurodo, jog atsakovas K. S. negalėjo pajėgti dirbti ir pas ieškovę, ir kitoje įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip deklaratyvius. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog laikoma įprasta situacija, kai asmuo dirba keliose darbovietėse. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog jis užimdamas UAB „Reisana“ (duomenys neskelbtini) pareigas per mėnesį tik 3–4 val. turėdavo vykti į aikštelę keičiantis vairuotojams, o su įmonės vilkikų vairuotojais dirbo įmonės „Finėjas“ vadybininkai. Byloje nesant kitokių duomenų, nėra pagrindo nesivadovauti atsakovo paaiškinimais.

26.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovių A. V. ir V. J. darbą įmonėje patvirtino liudytojas UAB „Huberto LT“ (duomenys neskelbtini) V. R., atsakovas K. S., trečiasis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, jog atsakovams buvo mokamas darbo užmokestis darbo santykių laikotarpiu. Įvertinus atsakovų paaiškinimus teismo posėdžio metu apie darbo funkcijas, vertintina, jog jie yra logiški, nuoseklūs. Atsakovė A. V. paaiškino, jog ji pas ieškovę dirbo nuo 2019 m. iki 2021 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini), formindavo darbo vizas, eidavo pirkti kanceliarinių prekių, į paštą siųsti registruotų laiškų, dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val. įmonės biure (duomenys neskelbtini), jai nurodymus duodavo I. S., jai buvo suteiktas kompiuteris, taip pat kopijavimo aparatas, įmonės biure dirbo ir V. J., I. S., nurodė, jog pas ieškovę darbo buvo nedaug. Atsakovė V. J. paaiškino, kad dirbo pas ieškovę nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio pabaigos apskaitininke; įmonėje taip pat dirbo jos mama I. S., K. S. (K. S.), A. V.; biure dirbo retai, nors ten darbo vietą ir kompiuterį turėjo, daugiausia dirbo iš namų su savo kompiuteriu, jos darbas buvo suvesti pirminius dokumentus programoje „Agnum“. Atsakovas K. S. paaiškino, kad dirbdamas pas ieškovę pradžioje su R. G. ieškojo partnerių, vėliau dirbo vienas objektuose (duomenys neskelbtini); nurodymus gaudavo iš I. S.;  į objektą (duomenys neskelbtini) vyko taisyti klaidų ir jas taisė nuo 2021 m. spalio 10 d. iki 2021 m. gruodžio mėn. Pas ieškovę taip pat dirbo A. V. ir V. J..

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai ginčo laikotarpiu dirbo UAB „Gulita“, tarp šalių buvo susiklostę realūs darbo teisiniai santykiai. Apeliantės teiginiai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

28.       Apeliantės deklaratyvūs argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovų, o ne liudytojo R. G. parodymus, atmestini kaip neapgrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kritiškai vertina liudytojo R. G. parodymus teisme, kadangi jį (ieškovės akcininkės (duomenys neskelbtini)) ir K. S., I. S. šiuo metu sieja konfliktiški santykiai dėl vykstančių tyrimų. Taip pat atmestini argumentai, jog atsakovų darbo sutarties sudarymo diena ir darbo sutarties nutraukimo diena išimtinai sutampa su trečiojo asmens buvimu (duomenys neskelbtini) pareigose, bet ne su atsakovų valia atlikti UAB „Gulita“ naudai darbo funkcijas, nes atsakovai paaiškino, jog visi kartu nutarė išeiti iš darbo. Kitokių duomenų į bylą nėra pateikta.

29.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovių nurodytas aplinkybes labiau tikėtinomis, nesant tam įrodymų, ir ignoruodamas priešingus įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos.

30.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl realaus darbo sutarčių egzistavimo ir vykdymo bei pagrįstai dalies liudytojų parodymus vertino kaip nevisiškai patikimus. 

31.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo teismo sprendimą, nes netyrė ir nepasisakė dėl atsakovų ir ieškovės tikrųjų ketinimų, sudarant darbo sutartis, taip pat dėl ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbo sutartys buvo sudarytos siekiant sukurti darbo santykius ir kad jos realiai buvo vykdomos, todėl teismas neprivalėjo spręsdamas ginčą papildomai aiškintis, kokie buvo darbo sutartis sudarančių šalių ketinimai, nes jie akivaizdūs – sukurti darbo santykius.

32.       Iš esmės tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir juos atitinkantys paaiškinimai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo atliktas byloje įrodymų vertinimas dėl darbo santykių teisingas, paremtas tinkamu ir visapusišku įrodymų dėl faktinės situacijos įvertinimu. Tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, jog apeliantė, keldama apeliacinės instancijos teisme klausimą dėl netinkamo įrodymų įvertinimo, nepagrindė ir nenurodė, kurie byloje esantys įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas (CPK 178 straipsnis).

33.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

34.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38.       Atsakovas K. S. prašė priteisti jo patirtas 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą priteistina iš jos atsakovo naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui K. S. (K. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Gulita“, į. k. 304841313, 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.