Administracinė byla Nr. A143-71/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02829-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Valdemarui Vageliui,
trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“ atstovui advokatui Justui Sakavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Darbas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Darbas“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, akcinei bendrovei ,,SEB lizingas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Darbas“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Darbas“, apeliantas) skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 207 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują sprendimą – trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2010 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. RS-1733 ,,Atsisakyti išregistruoti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre“ palikti nepakeistą.
Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. RS-1733 visiškai pagrįstai atsisakė išregistruoti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre apie 2008 m. birželio 30 d. lizingo sutartį Nr. 2008-060325 dėl nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, esančio Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 21, kadangi, Turto arešto aktų registro duomenimis, nuomininko (UAB „Darbas“) turtinėms teisėms įregistruoti laikini areštai. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartimi pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (toliau – AB „SEB lizingas“) pareiškimą taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždėtas areštas UAB „Darbas“ ir jai laidavusių įmonių – uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės spaustuvė“ (toliau – UAB „Ukmergės spaustuvė“) bei uždarosios akcinės bendrovės „AJS spaustuvė“ (toliau – UAB „AJS spaustuvė“) – nekilnojamajam turtui. Įrašai apie uždėtą areštą įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti Turto arešto aktų registre ir nėra panaikinti. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 1 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato galimybę panaikinti laikinąsias apsaugos priemones teismo iniciatyva. Taigi tik Vilniaus apygardos teismas nutartimi galėjo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, bet AB „SEB lizingas“ į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vienašališkai nutraukęs sutartį, nesikreipė. Todėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – atsakovas, VĮ Registrų centras) teiginys, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukiama vienašališkai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, sutartis pasibaigia, o tai yra pagrindas padaryti atitinkamus įrašus arba jų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, yra klaidingas. Pagrindas padaryti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, remiantis CPK 150 straipsniu, vienareikšmiškai yra teismo nutartis, o, nesant teismo nutarties, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo pagrindo savarankiškai daryti pakeitimus Turto arešto aktų registre ir panaikinti areštą UAB „Darbas“ turtinėms teisėms. Be to, nepagrįstais laikytini Komisijos teiginiai, kad teritorinio registratoriaus atsisakymo motyvas niekaip nesiderina su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje išdėstytomis teisės normomis ir kad jame numatytų pagrindų, kuriems esant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įregistruoti juridinius faktus, Komisija nenustatė. Teritorinio registratoriaus sprendimas yra grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju tokia įstatymo nenumatyta galimybe laikytina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įrodymų, kad AB „SEB lizingas“ turėtų Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir tą nutartį būtų pateikusi teritoriniam registratoriui arba Komisijai, nėra. Pranešimas apie vienašališką lizingo sutarties nutraukimą su UAB „Darbas“ VĮ Registrų centro Vilniaus filialui visiškai pagrįstai buvo nepakankamas pagrindas tenkinti AB „SEB lizingas“ prašymą išregistruoti juridinį faktą apie lizingo sutartį.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 29–30) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal Registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė. Lizingo sutarties 18.1.2 punktas įtvirtino vienašališko nutraukimo atvejus, t. y. jeigu lizingo gavėjas ilgiau kaip 20 dienų nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų. Pateikti dokumentai patvirtino, kad sutartis nutraukta joje numatytais pagrindais ir apie sutarties nutraukimą šalis pranešė per sutartyje nustatytą terminą. Tuo atveju, kai sutartis nutraukiama vienašališkai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, sutartis pasibaigia, o tai yra pagrindas padaryti atitinkamus įrašus arba jų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, registre Nr. 10/106310 įregistruotų juridinių faktų – areštų nekilnojamajam daiktui – gamybiniam pastatui (unikalus Nr. 1098-0002-0026) – nebuvo. Pareiškėjas neteisus, teigdamas, kad Turto arešto aktų registre įregistruotas laikinas areštas draudžia išregistruoti juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro. Registro tvarkytojas gali atsisakyti paviešinti duomenis, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustato nors vieną iš aplinkybių, įtvirtintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje. Pareiškėjo nurodytas atsisakymo atlikti veiksmus motyvas, kad duomenys apie laikiną areštą draudžia įregistruoti/išregistruoti juridinius faktus, niekaip nesiderina su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje išdėstytais atsisakymo pagrindais. Priešingai, trečiojo suinteresuoto asmens (pastato savininko) pateikti dokumentai patvirtina, kad sutartis nutraukta, jog nėra įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo būtų pripažintas sutarties nutraukimo neteisėtumas. Taigi pateiktų dokumentų visuma patvirtino, kad juridinis faktas pasibaigė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (b. l. 31–32) nurodė, kad AB „SEB lizingas“ 2010 m. liepos 26 d. kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį, įregistruotą gamybinio pastato (unikalus Nr. 1098-0002-0026), esančio Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 21, 2008 m. birželio 30 d. lizingo sutarties Nr. 2008-060325 pagrindu. Kartu su prašymu inter alia pateikė 2009 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 02-5910„Dėl sutarčių nutraukimo“. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus, 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. RS-1733 atsisakė jį patenkinti, nes Turto arešto aktų registre yra įregistruoti nuomininko UAB „Darbas“ turtinių teisių laikini areštai. Vadovaudamasis Turto arešto aktų registro įstatymo 2, 11 straipsniais, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, priimdamas sprendimus, turi išnagrinėti ne tik pateiktą prašymą ir dokumentus, bet ir visus kitus turimus duomenis. Todėl teritorinis registratorius, turėdamas duomenis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 38 str. 3, 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Registro nuostatai) V sk.), jog Turto arešto aktų registre yra įregistruotas UAB „Darbas“ turto laikinas areštas, negalėjo neatsižvelgti į tai, nes, išregistravus juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį, galėjo būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės, kurių užtikrinimui areštuotas turtas. Todėl teritorinis registratorius priėmė sprendimą prašymo nepatenkinti – neišregistruoti juridinio fakto apie sudarytą nuomos sutartį. Vykdant Centrinio registratoriaus sprendimą, Nekilnojamojo turto registre 2010 m. rugsėjo 23 d. išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą nuomos sutartį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į skundą (b. l. 91–94) prašė atmesti skundą ir priteisti iš pareiškėjo bylos nagrinėjimo išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „SEB lizingas“ nurodė, kad juridinis faktas pasibaigė, todėl turi būti išregistruotas. Prašymo teritoriniam registratoriui padavimo dieną ir iki pat šios dienos UAB ,,Darbas“ nebeturi turtinių teisių į lizingo dalyką (nebeegzistuoja juridinis faktas), todėl juridinis faktas turi būti išregistruotas iš viešojo valstybės registro. Turtines teises į nekilnojamąjį daiktą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. 1098-0002-0026), esantį Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 21, pareiškėjas įgijo pasirašęs lizingo sutartį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsnis numato lizingo davėjo teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką po sutarties nutraukimo. Atitinkamai lizinguojant nekilnojamąjį daiktą po sutarties nutraukimo jis susigrąžinamas iš lizingo gavėjo valdymo ir naudojimo. Dėl to, kad UAB „Darbas“ nemokėjo lizingo įmokų ir ženkliai įsiskolino lizingo bendrovei, be to, po pakartotinių reikalavimų nepadengė įsiskolinimo, lizingo sutartis buvo nutraukta joje numatytais pagrindais nuo 2009 m. gruodžio 11 d. Pateikiant teritoriniam registratoriui prašymą išregistruoti juridinį faktą apie lizingo sutarties sudarymą, buvo pateikti lizingo sutarties nutraukimo raštas, priėmimo-perdavimo aktas, jų išsiuntimą patvirtinantys dokumentai. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsniu, CK 1.63, 1.71 straipsniais, nurodė, kad priėmimo-perdavimo aktas, kuriame užfiksuotas vienašalis lizingo dalyko perėmimas iš lizingo gavėjo, šiam vengiant atvykti pasirašyti dvišalį aktą, laikytinas vienašaliu sandoriu, įtvirtinančiu jau pasibaigusias UAB ,,Darbas“ turtines teises į nekilnojamąjį daiktą, nors aktas nėra tų teisių pasibaigimo sąlyga ar pagrindas. Registro nuostatų 35 punkte nurodyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės, ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Lizingo sutarties Bendrosios dalies 18.6 punkte nurodyta, jog, AB ,,SEB lizingas“ nutraukus sutartį, klientas (UAB ,,Darbas“) nuo sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudotis turtu, kaip tik 19.1 punkte nurodytam tikslui pasiekti, t. y. turto grąžinimui lizingo bendrovei. Sutarties 19.2 punktas, klientui nevykdant turto grąžinimo pareigos, AB ,,SEB lizingas“ suteikia teisę nepradėjus jokių papildomų teisinių procedūrų bet kuriuo metu atsiimti turtą iš kliento ir savo nuožiūra juo disponuoti. Kadangi visą lizingavimo laikotarpį ir jam rezultatyviai pasibaigus iki turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas (taip pat ir ginčo lizingo sutarties dalykas) nuosavybės teise priklauso AB ,,SEB lizingas“, o UAB ,,Darbas“ turto naudojimo (nuomos) teisė pasibaigė nuo lizingo sutarties nutraukimo momento, atitinkamai turi būti panaikinta ir daugiau nebeegzistuojančios teisės registracija. UAB „Darbas“ turtinės teisės į lizingo sutartimi perduotą turtą pasibaigė ne nuo paminėto akto pasirašymo (ar nepasirašymo) momento, teisių atsiradimas ir pasibaigimas yra siejamas su lizingo sutarties galiojimu ir nutraukimu, nes būtent lizingo sutartis yra tų valdymo ir naudojimo teisių perdavimo iš savininko AB „SEB lizingas“ lizingo gavėjui UAB „Darbas“ pagrindas. Todėl, nutraukus lizingo sutartį, pasibaigė ir juridinis faktas, neliko pagrindo jam toliau būti įregistruotam valstybės registre. Tai visiškai pagrįstai konstatavo ir Centrinis registratorius. Be to, Centrinis registratorius 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendime teisingai konstatavo, kad įstatymų leidėjas teritoriniam registratoriui suteikia teisę atsisakyti išregistruoti juridinį faktą, išimtinai prašymo nagrinėjimo metu nustačius nors vieną iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatytų aplinkybių. Pareiškėjas nenurodė, kuo jo skunde minimas AB ,,SEB lizingas“ taikomas areštas yra susijęs ir/ar atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje išvardintus pagrindus, nes jų akivaizdžiai nėra. Kadangi bet kokių areštų buvimas UAB ,,Darbas“ turtui neatitinka jokio iš paminėtų pagrindų, nepagrįstas argumentas, kad tariamai turtinių teisių areštas kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ naudai yra kliūtis išregistruoti juridinį faktą apie UAB ,,Darbas“ turtines teises į lizingo sutarties dalyką. Turtinių teisių į lizingo sutarties dalyką UAB ,,Darbas“ neteko, neatsižvelgiant į bet kokių jam taikomų areštų faktą, datą ar mastą – jų neteko nutraukus lizingo sutartį, nuo sutarties pasibaigimo momento. Be to, turto arešto akte nėra konkrečiai areštuotos turtinės teisės pagal lizingo sutartį, esami areštai yra nekonkretizuoti. Taip pat nekonkretizuotas iš lizingo sutarties kylančioms teisėms yra areštas AB ,,SEB lizingas“ reikalavimui užtikrinti. Areštuotas turtines teises ir kitą skolininko turtą surasti ir aprašyti teismas nutartimi paveda antstoliui. Jei kreditorius kreiptųsi į antstolį dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo, įskaitant ir pareiškėjo minimą AB ,,SEB lizingas“ reikalavimui užtikrinti areštą, remiantis vykdymo proceso tvarka, antstolis, pirmiausia patvarkymu lieptų tretiesiems asmenims, įskaitant ir AB ,,SEB lizingas“, pranešti, ar skolininkas UAB ,,Darbas“ turi turtinių teisių į AB ,,SEB lizingas“ turtą, teigiamu atveju – patvarkymu jas areštuotų ir sukonkretintų areštą šioms teisėms, galbūt jas įkainotų. Kadangi nuo 2009 m. gruodžio 11 d. UAB ,,Darbas“ turtinių teisių į gamybinį pastatą pagal lizingo sutartį nebeturi, nesamos teisės negalėtų būti naudojamos tenkinant kreditorių, įskaitant AB ,,SEB lizingas“, reikalavimus. Neegzistuojančioms pareiškėjo turtinėms teisėms pagal lizingo sutartį negalioja bendro pobūdžio UAB ,,Darbas“ turtinių teisių areštai, nepaisant, kokio kreditoriaus reikalavimui užtikrinti jie pritaikyti. Pareiškėjas klaidingai aiškina Vilniaus apygardos teismo areštą bei jo nepanaikinimą, kaip pagrindą atsisakyti išregistruoti juridinį faktą pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio prasmę. Centrinis registratorius įpareigojo teritorinį registratorių išregistruoti juridinį faktą – būtent lizingo sutartį ir UAB ,,Darbas“ turimas turtines teises pagal sutartį (kurios pasibaigė pasibaigus lizingo sutarčiai), o ne kokius nors areštus UAB ,,Darbas“, apribojimus ar konkrečiai Vilniaus apygardos teismo taikytas laikinąsias priemones. Lizingo sutarties pasibaigimo faktas yra įvykęs ir galiojantis. Sutarties pasibaigimo faktas, o ne kiti kokie nors faktai (bendri teisių areštai ar pan.) yra pagrindas išregistruoti sutartį iš Nekilnojamojo turto registro. Pareiškėjas painioja du skirtingas funkcijas turinčius valstybės registrus – Nekilnojamojo turto registrą ir Turto arešto aktų registrą. Apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo pranešta ne teritoriniam registratoriui, o kitai sutarties šaliai. Tokį sutarties nutraukimo būdą pripažįsta CK 6.217 straipsnio 5 dalis ir lizingo sutarties 18.1.2 punktas. Nuo sutarties nutraukimo pasibaigė UAB ,,Darbas“ turtinės teisės, todėl jų kaip nebeegzistuojančių areštuoti nėra teisinio pagrindo, o juo labiau naikinti kokias nors laikinąsias apsaugos priemones visam skolininko turtui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b. l. 113–118) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad Komisija teritorinio registratoriaus sprendimą panaikino, nenustačiusi pagrindų, kuriais remiantis buvo galima atsisakyti išregistruoti juridinį faktą. Teritorinis registratorius atsisakymą grindė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 punktu. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2, 4 dalimis, 22 straipsnio 7 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, Registro nuostatų 48, 61, 62 punktais. Pažymėjo, jog AB ,,SEB lizingas“ dokumentais, pagrindžiančiais, kad juridinis faktas pasibaigė, laikė lizingo sutarties nutraukimo faktą patvirtinantį 2009 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 02-5910 bei 2010 m. gegužės 20 d. vienašalį priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo iš UAB ,,Darbas“ gamybinis pastatas, esantis Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 21, perduotas AB ,,SEB lizingas“. Vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, teismas teigė, jog lizingo sutartis nutraukta teisėtai, pagal CK reikalavimus bei pačioje lizingo sutartyje numatytas sąlygas, be to, ir pats pareiškėjas nei lizingo sutarties nutraukimo, nei pastato perdavimo AB „SEB lizingas“ nekvestionuoja ir teisme neginčija. Tokio lizingo sutarties nutraukimo faktą patvirtinančio dokumento pakako išregistruoti juridinį faktą apie lizingo sutarties sudarymą, nes jos (lizingo sutarties) nebeliko. Teismas pažymėjo, kad, pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Ginčo pastatas UAB „Darbas“ nuosavybės teise nepriklauso. Nei vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį, nei pagal Nekilnojamojo turto registrą, nei pagal Turto arešto aktų registrą ginčo pastatas nėra ir negalėjo būti areštuotas, todėl, teismo nuomone, skundo argumentą, jog dėl turto arešto akto atsisakytina išregistruoti juridinį faktą, sieti su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartimi ar būtinumu ją panaikinti iš viso nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad, atsisakius patenkinti skundo reikalavimus, teismo išlaidos nėra priteisiamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44, 45 str.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 123–125) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė neteisingas išvadas dėl būtinų dokumentų, patvirtinančių juridinio fakto pasibaigimą, pateikimo. Teismo išvada, jog AB ,,SEB lizingas“ dokumentais, pagrindžiančiais, kad juridinis faktas pasibaigė, laikė lizingo sutarties nutraukimo faktą patvirtinantį 2009 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 02-5910 bei 2010 m. gegužės 20 d. vienašalį priėmimo-perdavimo aktą, prieštarauja CPK 150 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Be to, klaidinga ir teismo išvada, grindžiama CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalimis. Sutinkant su teismo išvada, kad lizingo sutarties nutraukimas nėra ginčijamas, pripažįstant faktą, kad šios sutarties įsipareigojimai nebuvo tinkamai įvykdyti, negalima sutikti su išvadomis dėl juridinių faktų pasibaigimo ir reikalingų dokumentų juridiniams faktams išregistruoti pateikimo.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 135–136, 137–138) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad AB ,,SEB lizingas“, prašydamas išregistruoti juridinį faktą – duomenis apie sudarytą 2008 m. birželio 30 d. lizingo sutartį Nr. 2008-060325, pateikė dokumentus, atitinkančius Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio reikalavimus. Byloje nėra ginčo, kad lizingo sutartis nutraukta. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010. Teigia, jog nesuprantamas apelianto noras, kad Nekilnojamojo turto registre būtų paviešinti duomenys apie nutrauktą, negaliojančią lizingo sutartį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4, 5 straipsniais, svarbu, kad Nekilnojamojo turto registre saugoma informacija būtų teisinga, tiksli ir atitinkanti tikrovę. Pažymi, kad apelianto motyvas, jog Turto arešto aktų registro informacija apie UAB ,,Darbas“ neidentifikuotų turtinių teisių laikiną areštą yra kliūtis Nekilnojamojo turto registre atlikti atitinkamus veiksmus, yra nepagrįstas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje tokia aplinkybė, kaip trukdanti atlikti registracijos veiksmus, nenurodyta. UAB ,,Darbas“ kaip skolininko prievolės, kreditorių teisės ir pareigos ir iš šių santykių kylantys ginčai yra civilinių teisinių santykių objektas, nesusijęs su Registro tvarkytojo kompetencija. Registro tvarkytojas neturi teisės saugoti ir ginti nuomininko kreditorių interesų, reikalaudamas laikinojo arešto panaikinimo. Pabrėžia, kad nenustatė jokių teisinių ir faktinių aplinkybių, kurios trukdytų išregistruoti juridinį faktą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,SEB lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139–142) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo bylos nagrinėjimo išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Prašymo teritoriniam registratoriui padavimo dieną ir iki pat šios dienos UAB ,,Darbas“ nebeturi turtinių teisių į lizingo dalyką (nebeegzistuoja juridinis faktas), todėl juridinis faktas turi būti išregistruotas iš viešojo valstybės registro. Nutraukus lizingo sutartį, pasibaigė ir juridinis faktas, neliko pagrindo jam toliau būti įregistruotam valstybės registre.
2. Pareiškėjas nenurodė, kuo paminėtas AB ,,SEB lizingas“ taikomas areštas yra susijęs ir/ar atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje išvardintus pagrindus, nes jų akivaizdžiai nėra. Neegzistuojančioms pareiškėjo turtinėms teisėms pagal lizingo sutartį negalioja bendro pobūdžio UAB ,,Darbas“ turtinių teisių areštai, nepaisant, kokio kreditoriaus reikalavimui užtikrinti jie pritaikyti. Pareiškėjas painioja du skirtingas funkcijas turinčius valstybės registrus – Nekilnojamojo turto registrą ir Turto arešto aktų registrą. Apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo pranešta ne teritoriniam registratoriui, o kitai sutarties šaliai. Tokį sutarties nutraukimo būdą pripažįsta CK 6.217 straipsnio 5 dalis ir lizingo sutarties 18.1.2 punktas. Nuo sutarties nutraukimo pasibaigė UAB ,,Darbas“ turtinės teisės, todėl jų kaip nebeegzistuojančių areštuoti nėra teisinio pagrindo, o juo labiau naikinti kokias nors laikinąsias apsaugos priemones visam skolininko turtui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. liepos 26 d. sprendime Nr. RS-1733 išreikšto atsisakymo panaikinti žymą Nekilnojamojo turto registre apie juridinį faktą – pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „SEB lizingas“ 2008 m. birželio 30 d. lizingo sutarties Nr. 2008-060325 pagrindu sudarytą gamybinio pastato, esančio Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 21, nuomos sutartį. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui paduotu skundu skundžia šį ginčą išnagrinėjusio atsakovo (Komisijos) 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą (kuriuo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka) paminėtas registro tvarkytojo sprendimas buvo panaikintas ir nurodytas juridinis faktas buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.
Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad nurodytas Komisijos sprendimas pareiškėjo yra skundžiamas tik tuo aspektu, jog, jį priimant, nebuvo vadovaujamasi, pareiškėjo manymu, šioje situacijoje taikytina CPK 150 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostata, kad teismo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – paminėto pastato areštas – galėjo būti panaikinta tik teismo. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje situacijoje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės egzistavimas buvo ir yra teisinė kliūtis išregistruoti paminėtą juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro. Atsižvelgiant į nurodytas ginčo aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamai apeliacinei administracinei bylai yra aktualus ne fakto nustatymo, o teisės taikymo klausimas.
Pasisakydama dėl teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovas, būdamas ikiteisminius ginčus nagrinėjanti institucija, kartu yra viešojo administravimo subjektas. Todėl, spręsdamas Nekilnojamojo turto registro klausimus, privalo vadovautis specialiu tokio pobūdžio jo veiklą reglamentuojančiu Nekilnojamojo turto registro įstatymu. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti, ar trečiojo suinteresuoto asmens AB „SEB lizingas“ pateiktas trečiajam suinteresuotam asmeniui (teritoriniam registro tvarkytojui) 2010 m. liepos 26 d. prašymas (kartu su juo pateikti dokumentai) atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. išaiškinti, ar trečiojo suinteresuoto asmens AB „SEB lizingas“ aukščiau nurodytas prašymo išregistruoti juridinį faktą pagrindimas šios teisės normos taikymo požiūriu gali būti laikomas pakankamu pagrindu patenkinti šį jo prašymą.
Aiškindama Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kolegija pažymi, kad joje kalbama apie įstatymų nustatytus dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamas juridinis faktas (šiuo atveju paminėta lizingo ir jos pagrindu sudaryta nuomos sutartis) yra pasibaigęs. Tokia nuoroda į įstatymų nustatytus dokumentus yra blanketinė, todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus sutartinių santykių nutraukimą (pasibaigimą) reglamentuojančių CK normų taikymo klausimas. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad sutarties nutraukimo bendruosius pagrindus nustato CK 6.217 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta sutarties šalių teisė nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį, o pagal jo 5 dalį, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Nagrinėjamoje situacijoje yra aktualus CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymo klausimas. Šios teisės normos taikymo kontekste pažymėtina, kad aukščiau nurodytoje lizingo sutartyje aptarta (numatyta) vienašališko sutarties nutraukimo galimybė (18.1.2 p.). Todėl registro tvarkytojui trečiojo suinteresuoto asmens AB „SEB lizingas“ pateiktas paminėtas (2010-07-26) prašymas CK 6.217 straipsnio 5 dalies, o tuo pačių ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu pripažintinas pagrįstu. Kaip pažymėta aukščiau, pareiškėjas, skųsdamas atsakovo (Komisijos) 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, nenurodė jokių kitų (be tariamai padaryto CPK 150 str. pažeidimo) argumentų dėl vienašališko paminėtos lizingo sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl lizingo sutarties nutraukimą reglamentuojančio CK 6.574 straipsnio taikymo prasme pareiškėjo skundžiamas Komisijos sprendimas taip pat pripažintinas pagrįstu.
Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodyto CPK 150 straipsnio reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies taikymo prasme nagrinėjamai bylai nėra reikšmingos nei CPK 150 straipsnio, nei su šios teisės normos taikymu susijusios Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio nuostatos, nes turto arešto bei tokio arešto akto registravimo Turto arešto aktų registre ir juridinių faktų registravimo Nekilnojamojo turto registre institutai yra savarankiški ir (bylai aktualiu aspektu) tarpusavyje nekonkuruoja.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Roma Sabina Alimienė
Anatolijus Baranovas
Ričardas Piličiauskas