Civilinė byla Nr. e2-578-357/2016
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00059-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,
sekretoriaujant Indrei Šležienei,
dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovui advokatui M. P.,
atsakovui E. P., atstovaujančiam ir E. P. individualią įmonę, jų atstovui advokatui M. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. M. ieškinį atsakovams E. P. individualiai įmonei ir E. P., trečiajam asmeniui G. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. P. individualiai įmonei (toliau – IĮ) ir E. P., prašydamas priteisti iš atsakovo E. P. IĮ ir subsidiariai iš atsakovo E. P. ieškovui 41 705,28 Eur skolos, 3301,67 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui E. P. IĮ ir subsidiariai atsakovui E. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant disponuoti tokiu turtu, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias skolininkams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, neviršijant 45 006,95 Eur sumos, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu V. M., išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.
Nurodo, kad 2010 m. gegužės 1 d. V. M. su E. P. IĮ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią iki 2019 m. gegužės 10 d. ieškovas išnuomojo atsakovui 344 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), variklinių transporto priemonių remontui ir tachografų techninės priežiūros vykdymui. Už patalpų nuomą atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovui po 868,86 Eur. Šalių sutarimu sąskaitos turėjo būti apmokamos kartą per metus. E. P. iki šiol neapmokėjo jam pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už patalpų nuomą 2012 m., 2013 m. 2014 m., bei 2015 m., viso - 41 705,28 Eur. Nurodo, kad atsakovų argumentai dėl nuomos mokesčio gražinimo yra nepagrįsti, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pinigai iš kasos išmokėti pagal kasos išlaidų orderį, pasirašyti ūkio subjekto vadovo. Atsakovai, teigdami, jog E. P. IĮ tinkamai įvykdė savo pinigines prievoles pagal Nuomos sutartį, privalo pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus - kasos išlaidų orderius arba kitus tinkamai įformintus bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus, liudytojų parodymai nelaikytini leistinais įrodymais. E. P. IĮ apmokėjo sąskaitas už patalpų nuomą už 2010 metus (2010 m. gegužės - gruodžio mėn.) bei 2011 metus. Nuompinigių sumokėjimas buvo įformintas išrašant (šalių atstovams pasirašant) kasos išlaidų orderius, atsakovui buvo žinoma ūkinių operacijų tinkamo įforminimo tvarka ir įmonė jos laikėsi. Aplinkybė, jog nėra jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių apmokėjimą už patalpų nuomą 2012 m., 2013 m. 2014 m., bei 2015 m., įrodo, jog tokių ūkinių (finansinių, piniginių) operacijų realiai nebuvo. Atsakovui pretenzijos (žodinės) buvo reiškiamos nuolat, tačiau E. P. įtikinėdavo, jog susiduria su laikinais finansiniai sunkumais, kadangi statosi namą, sutarė galutinį atsiskaitymo terminą - iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir šis terminas buvo praleistas. Nurodo, kad savo ūkinėje veikloje taiko supaprastintąją apskaitos sistemą, 2012 - 2015 m. pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnaluose buvo fiksuojama skola pagal kartu su ieškiniu pateiktas sąskaitas už patalpų nuomą.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.477 straipsnio 4 dalį nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Po Nuomos sutarties sudarymo pastatą, kuriame yra nuomojamos patalpos, padovanojo savo mamai G. M., ji 2010 m. gegužės 19 d. išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo nuožiūra naudoti ir valdyti pastatą, kuriame yra nuomojamos patalpos, išnuomoti savo nuožiūra pastatą, kuriame yra nuomojamos patalpos, bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui savo nuožiūra, kaina ir sąlygomis šalių susitarimu, pasirenkant atsiskaitymo būdą ir terminus, pasirašyti nuomos sutartyse, nutraukti jas, asmeniškai gauti nuompinigius už išnuomotą turtą. 2010 m. gegužės 19 d. ieškovas kaip ūkininkas su G. M. sudarė panaudos sutartį, kuria G. M. leido be atskiro leidimo patalpas nuomoti tretiesiems asmenims bei gauti nuompinigius, duoti panaudai, remontuoti, perplanuoti rekonstruoti pastatą ar jo dalį (panaudos sutarties 3.3 p.). Mano, kad turi teisę išnuomoti Nuomos sutartyje nurodytas patalpas (tęsti nuomą) ir gauti nuomos mokestį. Teigia, kad kasos išlaidų orderiai už 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir kai kuriuos 2010 m. mėnesius, kuriuose nėra parašo, yra susiję ne su Nuomos sutartimi, o su kita 2003-01-02 patalpų nuomos sutartimi, todėl nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku (įrodinėtinomis aplinkybėmis). Atsakovų nurodomus kasos išlaidų orderius pasirašinėdavo, tačiau jų neišsaugodavo, neimdavau tenkančio egzemplioriaus. Atsakovai gali atspausdinti ir pasirašyti neribotą skaičių kasos išlaidų orderių ir teigti, jog jų nepasirašinėdavo. Fizinio asmens / ūkininko apskaitą vedė ir tvarkė pats, be specialistų pagalbos, laikotarpiu nuo 2003-06-01 iki 2010-07-30 bei nuo 2014-05-02 iki 2015-08-26 buvo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) (šiuo metu išregistruota) vadovas, todėl buvo susipažinęs su esminiais buhalterinės apskaitos, mokestiniais pagrindais ir manė, jog mokestinės prievolės valstybei atsiranda nuo atitinkamos sąskaitos išrašymo momento, kaip nurodyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Todėl išrašęs atitinkamą sąskaitą už patalpų nuomą, sąskaitose nurodytas gautinas pajamas įtraukdavo į atitinkamų kalendorinių metų pajamų deklaracijas ir sumokėdavo valstybei nuo deklaruotų pajamų priklausančius mokėti mokesčius. Atsakovams triplike pacitavus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą (pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip), kreipėsi konsultacijos į Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių teritorinį padalinį, gavus informaciją, mokesčių administratoriui nedelsiant pateikė patikslintas metines pajamų deklaracijas už 2012-2015 metus. Pirminėse 2012-2015 metų metinėse pajamų deklaracijoje deklaravo pajamas pagal Nuomos sutartį ne todėl, kad tokias pajamas realiai gavo, o todėl, jog klaidingai vertino gyventojo mokestines prievoles reglamentuojančius teisės aktus.
Atsakovas E. P. (atsakovas 2), atstovaujantis ir E. P. individualią įmonę (atsakovas 1), prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, t. y. ūkininkas, ir atsakovas 2010-05-01 yra sudarę Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią atsakovas 1 yra visiškai įvykdęs savo prievolę sumokėti nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį. Nuomos sutarties 4.3. punkte numatyta, jog nuomos mokestį nuomininkas moka nuomotojui bankiniu pavedimu į nuomotojo nurodytą asmeninę sąskaitą arba grynais pinigais. Atsakovas 1 mokėjo nuomos mokestį ieškovui grynais pinigais, liudytojas S. B. ne kartą dalyvavo perduodant nuomos mokestį ieškovui arba net pats jį perduodavo. Šalis visada siejo draugiški santykiai ir iki šiol jokių ginčų niekada nebuvo kilę, dėl to ne visi veiksmai buvo įforminami rašytiniais dokumentais. Ieškovas pateikdamas ieškinį teismui, elgiasi nesąžiningai, nes reikalauja pinigų, kuriuos vieną kartą jau yra gavęs.
Nuomos sutarties 7.2. punkte numatyta, jog šalys turi teisę pirma laiko ne teismo tvarka nutraukti šią sutartį 7.3. ir 7.4. punktuose nurodytais pagrindais, vykdant sutartį, ieškovas turėjo spręsti ginčą derybų būdu (8.7. punktas) ir tai turėjo daryti raštu siųsdamas atsakovui 1 pranešimą (8.5. punktas). Ieškovo teigimu, skola yra už pakankamai didelį laiko tarpą - 4 metus, tačiau ieškovas, jei jau tikėti ieškovo teiginiu, jog atsakovas 1 nemokėjo ieškovui nuomos mokesčio, niekada jokių pretenzijų atsakovui 1 dėl nuomos mokesčio sumokėjimo nereiškė. Ieškovas turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį (Nuomos sutarties 7.2. punktas ir 7.3.3. punktas), tačiau jokių veiksmų dėl Nuomos sutarties nutraukimo nesiėmė, nesiuntė jokių suderinimo aktų, tačiau 2016 metų sausio mėn. pabaigoje buvo gautas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas už 2013 m., 2014 m., 2015 m., kuriame nurodyta 31 278,96 Eur skola. Atsakovas 1 su ieškovo pateiktu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu nesutiko, išsiuntė ieškovui tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir jame nurodė, jog atsakovo 1 skola yra lygi 0 Eur. Ieškovas nėra nuomojamo turto (pastato-automobilių remonto dirbtuvių su parduotuve) savininkas, nes nuo 2010-05-10 jis priklauso nuosavybės teisė ne ieškovui, o G. M.. Ieškovo teiginiai, jog atsakovas 1 neatsiskaitė su ieškovu, nes neva atsakovas 2 statėsi namą ir jam trūko pinigų, neatitinka tikrovės, atsakovas 2 2010-08-18 gavo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kompensaciją dėl nuostolių, susijusių su žemės sklypo dalies paėmimu sumoje 243 280.82 Eur. Tai patvirtina pridedama mokėjimo pavedimo kopija. Gyvenamasis namas buvo baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti 2011-01-05 iki ieškovo nurodytų skolų termino. Nurodo, kad atsakovas 1 padavė ieškovui 2015 metų pabaigoje pasirašyti kasos išlaidų orderius, tačiau ieškovas atsakovui 1 juos grąžino nepasirašytus, tik pasidarė jų kopijas. Nurodo, kad iki tol, kol buvo sudaryta 2010-05-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kaip su ieškovu ūkininku V. M., atsakovas 1 2003-01-02 buvo sudaręs nuomos sutartį dėl tų pačių patalpų nuomos su V. M. ir nuomotojas buvo perdavęs naudotis nuosavybės teise priklausančias patalpas 451 kv. m. automobilių remontui, esančias (duomenys neskelbtini), už kurias atsakovas 1 yra visiškai atsiskaitęs. Atsakovas 2 su ieškovu visada gerai sutardavo, ne visi veiksmai buvo laiku įforminami rašytiniais dokumentais paimant ieškovo prašus, tai patvirtina kasos išlaidų orderiai už 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2010 m. sausio mėn. 29 d. Nr. 8, gegužės mėn. 31 d. Nr. 45, birželio mėn. 30 Nr. 64, liepos 30 d. Nr. 75, rugpjūčio mėn. 31 d. Nr. 85. Nei viename iš šių dokumentų nėra ieškovo parašo, jog nuomos mokestį jis gavo, tačiau ieškovas ieškinyje pripažįsta, jog su juo 2011 metų galo yra visiškai atsiskaityta. VMI gyventojų pajamų deklaracijos už 2012 m., 2013 m., 2014 m. rodo, jog iš atsakovo 1 gautas pajamas už patalpų nuomą (per metus 10 426,32 Eur) ieškovas kasmet deklaruodavo ir yra sumokėjęs valstybei gyventojų pajamų mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ieškovas, pateikdamas deklaracijas VMI, pripažino, jog pinigus už nuomą iš atsakovo 1 ieškovas yra gavęs.
Ieškinys tenkintinas
Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 1 d. ieškovas V. M. su atsakovu E. P. IĮ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurios 1.1. ir 1.3. punktus ieškovas iki 2019 m. gegužės 10 d. išnuomojo atsakovui 344 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), variklinių transporto priemonių remontui ir tachografų techninės priežiūros vykdymui. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1. ir 4.2. punktais už patalpų nuomą atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovui po 868,86 Eur, šalių sutarimu sąskaitas apmokant kartą per metus. Bylos duomenimis, atsakovas E. P. IĮ iki šiol neapmokėjo jam pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už patalpų nuomą 2012 m., 2013 m. 2014 m., bei 2015 m. laikotarpį, viso - 41 705,28 Eur. Iš pateiktos 2010 m. gegužės 10 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties matyti, kad ginčo patalpos padovanotos G. M., 2010 m. gegužės 19 d. G. M. išdavė ieškovui notariškai patvirtintą įgaliojimą, 2010 m. gegužės 19 d. patalpos savininkė G. M. ir V. M. sudarė panaudos sutartį, kurios 3.3 punktu panaudos davėja įsipareigojo be atskiro raštiško leidimo leisti panaudos gavėjui daiktus nuomoti tretiesiems asmenims bei gauti nuompinigius, duoti panaudai, remontuoti, perplanuoti, rekonstruoti pastatą ar jo dalį.
2012 m., 2013 m. 2014 m. bei 2015 m. kasos išlaidų orderiai įrodo, jog ieškovas nėra pasirašęs orderiuose, ieškovo pateiktuose dokumentuose - 2012 m. iki 2015 m. pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnaluose buvo fiksuojama atsakovo skola ieškovui pagal išrašytas sąskaitas už patalpų nuomą. Atsakovo pateikti kasos išlaidų orderiai už 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir kai kuriuos 2010 m. mėnesius yra susiję su 2003-01-02 patalpų nuomos sutartimi. Byloje pateiktos ir Gyventojo pajamų deklaracijos už 2012 m., 2013 m. ir 2014 m., duomenys apie deklaracijų duomenų patikslinimą bei permokų gražinimą. Ieškovas pateikė 2010-05-01 pasirašytą paskolos dokumentą, patvirtinantį, kad ieškovas buvo paskolinęs atsakovui 15 930 Eur sumą.
Nustatyta, kad 2010 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų Nuomos sutartimi nuomojamas turtas - 344 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2010-05-10 dovanotas G. M.. 2010 m. gegužės 19 d. G. M. išdavė ieškovui notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo nuožiūra naudoti ir valdyti pastatą, kuriame yra nuomojamos patalpos, išnuomoti savo nuožiūra pastatą, kuriame yra nuomojamos patalpos, bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui savo nuožiūra, kaina ir sąlygomis šalių susitarimu, pasirenkant atsiskaitymo būdą ir terminus, pasirašyti nuomos sutartyse, nutraukti jas, asmeniškai gauti nuompinigius už išnuomotą turtą. Kaip minėta, 2010 m. gegužės 19 d. V. M. su G. M. sudarė pastato, kuriame yra nuomojamos patalpos, panaudos sutartį, kuria G. M. leido be atskiro leidimo patalpas nuomoti tretiesiems asmenims bei gauti nuompinigius, duoti panaudai, remontuoti, perplanuoti rekonstruoti pastatą ar jo dalį (panaudos sutarties 3.3 punktas). Pagal CK 6.477 straipsnio 4 dalį nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Trečiasis asmuo G. M. pateikė byloje atsiliepimą, kuriame patvirtino apie ieškovui V. M. suteiktą teisę asmeniškai gauti nuompinigius už išnuomotą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas turėjo teisę išnuomoti Nuomos sutartyje nurodytas patalpas (tęsti nuomą), asmeniškai gauti nuomos mokestį bei reikšti ieškinio reikalavimą dėl jų išieškojimo.
Teismas pritaria ieškovo argumentams, kad E. P. IĮ (nuomininkas), kaip juridinis asmuo savo turto apskaitą privalo vesti laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, kurio 6 straipsnio 2 dalis reikalauja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 (toliau tekste - Taisyklės), kurių 4 punkte nustatyta, jog pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius (Taisyklių 41 punktas). Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma, išmokėti pinigus iš kasos fiziniams asmenims, kurie nėra ūkio subjekto darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius (Taisyklių 6 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinių asmenų ūkinės operacijos, taip pat grynųjų pinigų operacijos, kuriomis vykdomos civilinės teisinės prievolės, pagal įstatymą turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, tokie apskaitos dokumentai ir pripažįstami leistina įrodinėjimo priemone, kai įrodinėjimo dalykas yra juridinio asmens ūkinė operacija.
Atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų apie tinkamą piniginių prievolių pagal Nuomos sutartį įvykdymą, nes kasos išlaidų orderiai neatitinka aptartų teisės aktų reikalavimų. Finansinės apskaitos dokumentai yra leistini įrodymai, įrodinėjant juridinio asmens ūkines operacijas, liudytojų parodymai nelaikytini leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. B. nurodė, kad keletą metų ieškovui atiduodavo be dokumentų pinigų sumas gautas iš E. P., parašo nepaimdavo, tikslios pinigų paskirties nežinojo. Liudytoja E. T. nurodė, kad dirbdama įmonės finansininke kasos išlaidų orderius be parašų įtraukdavo į išlaidų apskaitą, grynieji pinigai ir visa kasa buvo vadovo žinioje, jis išrašydavo ir kasos išlaidų orderius, S. B. išrašydavo PVM sąskaitas faktūras.
Ieškovas, paaiškindamas gautų sumų paskirtį, nurodo, kad buvo gražinama skola pagal kitą sutartį ir pateikė šios sutarties originalą. Teismas pažymi, kad kitos sutarties sąlygų vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, be to, atsiskaitymą pagal minėtą sutartį pripažino abi šalys. Vertintina, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai nepatvirtina 2010 m. gegužės 1 d. sutarties pagrindu atsiradusios prievolės įvykdymo fakto. Tai, kad E. P. IĮ apmokėjo sąskaitas už patalpų nuomą už 2010 metus (2010 m. gegužės - gruodžio mėn.) bei 2011 metus, nuompinigių sumokėjimas buvo tinkamai įformintas šalių atstovams pasirašant kasos išlaidų orderius įrodo šalių bendradarbiavimo ir sutarties vykdymo tvarką. Dokumentai, kuriais remiasi atsakovas t.y. 2012 m., 2013 m. 2014 m., bei 2015 m. už patalpų nuomą išrašyti kasos išlaidų orderiai ieškovo nepasirašyti, neatitinka įstatymo reikalavimų, ieškovas nėra kitu būdu patvirtinęs apie ūkinių (finansinių, piniginių) operacijų atlikimą ir tai leidžia teismui spręsti, kad tokių ūkinių operacijų atsakovas neatliko.
Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, atsakovo pateikti kasos išlaidų orderiai už 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir kai kuriuos 2010 m. mėnesius yra susiję ne su ginčo nuomos sutartimi, o su kita 2003-01-02 patalpų nuomos sutartimi, todėl nurodyti dokumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir įrodinėtinomis aplinkybėmis. Ieškovo pateikti dokumentai - 2012 m. iki 2015 m. pinigų judėjimo, pirkimo - pardavimo žurnalų kopijos patvirtina, kad buvo fiksuojama atsakovo skola ieškovui pagal išrašytas sąskaitas už patalpų nuomą.
Atsakovų argumentai dėl įrodomosios gyventojo pajamų deklaracijų už 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. reikšmės nėra teisingi. Kaip teigia ieškovas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pagrindu išrašęs sąskaitas už patalpų nuomą, nurodytas gautinas pajamas įtraukdavo į atitinkamų kalendorinių metų pajamų deklaracijas ir sumokėdavo valstybei nuo deklaruotų pajamų priklausančius mokėti mokesčius. Ieškovas, valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių teritoriniam padaliniui informavus, pateikė patikslintas metines pajamų deklaracijas už 2012-2015 metus, todėl pirminėse 2012-2015 metų metinėse pajamų deklaracijoje deklaravo pajamas pagal Nuomos sutartį ne todėl, kad tokias pajamas realiai gavo, o todėl, jog klaidingai vertino gyventojo mokestines prievoles reglamentuojančius teisės aktus, o išsiaiškinus metines pajamų deklaracijas pakoregavo. Byloje pateiktos Gyventojo pajamų deklaracijos už 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. neturi esminės reikšmės faktinių aplinkybių nustatymui, nes, kaip ir nurodoma ieškovo pateiktuose patikslintuose dokumentuose, duomenys juose įrašyti suklydus. Įstatymas leidžia deklaracijų duomenų patikslinimą bei numato permokų gražinimą, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamo ginčo dalyku. Teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai ir pateikti įrodymai paneigia atsakovo daromas išvadas ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui.
CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Tinkamas sutarties vykdymas reiškia, kad prievolė, atsirandanti iš sutarties, turi būti įvykdyta laiku, laikantis sutarties ir civilinės teisės principų reikalavimų. Atsakovas E. P. IĮ pažeidė anksčiau aptartus sutartinius įsipareigojimus, todėl iš jo priteisiama 41 705,28 Eur dydžio skola.
Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Šis įstatyminis reglamentavimas lemia tai, kad tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Todėl iš atsakovo E. P. subsidiariai priteisiama 41 705,28 Eur skola.
CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo E. P. IĮ ir subsidiaraus atsakovo E. P. priteisiama 1 607,39 Eur palūkanų už prievolės apmokėti 2012-12-31 sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), (patalpų nuoma už 2012 metus) pažeidimą (10 426,32 Eur x 5% : 12 x 37 mėn. = 1 607,39 Eur); 1 086,08 Eur palūkanų už prievolės apmokėti 2013-12-31 sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), (patalpų nuoma už 2013 metus) pažeidimą (10 426,32 Eur x 5% : 12 x 25 mėn. - 1 086,08 Eur); 564,76 Eur palūkanų už prievolės apmokėti 2014-12-31 sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), (patalpų nuoma už 2014 metus) pažeidimą (10 426,32 Eur x 5% : 12 x 13 mėn. = 564,76 Eur); 43,44 Eur palūkanų už prievolės apmokėti 2015-12-31 sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), (patalpų nuoma už 2015 metus) pažeidimą (10 426,32 Eur x 5%: 12x1 mėn. - 43,44 Eur). Viso iš atsakovų priteistina 3 301,67 Eur palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovui iš atsakovų priteisiamos 5 procentų metinės palūkanas nuo priteistos 45 006,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą
Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra 892,00 Eur žyminio mokesčio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas taip pat 2744,28 Eur atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis (po 446 Eur žyminio mokesčio ir 1372,14 Eur atstovavimo išlaidų) priteistinos ieškovo naudai iš atsakovų. Iš atsakovų taip pat priteistina po 6,33 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. P. IĮ (144722044) ir subsidiariai iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 41 705,28 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus penkių eurų ir 28 ct) skolą, 3301,67 Eur (tris tūkstančius tris šimtus vieną eurą ir 67 ct) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 45 006,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo E. P. IĮ (144722044) ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 446 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, 1372,14 Eur (tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du eurus 14 ct) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 446 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, 1372,14 Eur (tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du eurus 14 ct) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. P. IĮ (144722044) ir iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 6,33 Eur (šešis eurus 33 ct) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.
Teisėja Rasa Bartašienė