Civilinė byla Nr. e2-1267-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00002-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Neringos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai, civilinėje byloje pagal ieškovų V. J. ir S. V. ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos vanduo“ dėl neteisėto viešo aukciono nutraukimo, įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su aukciono laimėtoju ir kt., ir pagal ieškovės Neringos savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos vanduo“ dėl viešo aukciono pripažinimo neteisėtu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu:
1.1. Ieškovo S. V. ieškinį tenkino visiškai, ieškovo V. J. ieškinį tenkino iš dalies.
1.1.1. Pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Neringos vanduo“ nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo viešo aukciono būdu komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą atmesti ieškovo V. J. pasiūlymą.
1.1.2. Pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Neringos vanduo“ nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo viešo aukciono būdu komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą atmesti ieškovo S. V. pasiūlymą.
1.1.3. Pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Neringos vanduo“ direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 45V.
1.1.4. Pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Neringos vanduo“ nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo viešo aukciono būdu komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą nutraukti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo viešo aukciono būdu procedūras.
1.1.5. Pripažino ieškovą S. V. atsakovės UAB „Neringos vanduo“ nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo viešo aukciono būdu laimėtoju.
1.1.6. Įpareigojo atsakovę UAB „Neringos vanduo“ per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu S. V. nekilnojamojo turto–kanalizacijos perpumpavimo stoties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo notarinę sutartį.
1.1.7. Kitą ieškovo V. J. ieškinio dalį atmetė.
1.2. Ieškovės Neringos savivaldybės administracijos ieškinį atmetė.
1.3. Priteisė iš ieškovo V. J. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. V..
1.4. Priteisė iš ieškovės Neringos savivaldybės administracijos 450 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. V..
1.5. Priteisė iš atsakovės UAB „Neringos vanduo“ 5 953 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. V..
1.6. Priteisė iš ieškovės Neringos savivaldybės administracijos 1 680,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. J..
1.7. Priteisė iš ieškovės Neringos savivaldybės administracijos 2 014,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Neringos vanduo“.
1.8. Priteisė iš atsakovės UAB „Neringos vanduo“ 2 858,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. J..
2. Ieškovė Neringos savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
2.1. Ieškovės Neringos savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti;
2.2. Taikyti ieškinio senatį ieškovo V. J. ieškinio reikalavimams;
2.3. Atmesti ieškovų V. J. ir S. V. ieškinius kaip nepagrįstus;
2.4. priteisti ieškovei Neringos savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Neringos vanduo“ ir ieškovų V. J. ir S. V. bylinėjimosi išlaidas;
2.5. priimti atskirąją nutartį dėl ieškovo S. V. galbūt padarytų teisės pažeidimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė ieškovei Neringos savivaldybės administracijai 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė Neringos savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės UAB „Neringos vanduo“ direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 33V paskelbto viešo aukciono pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo.
5. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatė, kad nagrinėjamu atveju vartotojų kainos indeksas sudaro 110,5, todėl už minėtą ieškovės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinio skundo reikalavimą mokėtinas 83 Eur žyminis mokestis.
6. Taip pat teismas nustatė, kad apeliaciniu skundu ieškovė reiškė ir kitus reikalavimus, prašydama atmesti ieškovų V. J. ir S. V. ieškinius kaip nepagrįstus (reikalavimai nurodyti skundžiamos nutarties 6 punkte).
7. Teismas pažymėjo, kad nors apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinio skundo reikalavimą tenkinti jos ieškinį, tai sudarytų pagrindą tenkinti kitus jos apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus (skundžiamos nutarties 6 punktas), tačiau ieškovė skundžiamos nutarties 6 punkte nurodytus apeliacinio skundo reikalavimus taip pat grindžia ir savarankiškais pagrindais, t. y. prašo atmesti ieškovų V. J. ir S. V. ieškinius kaip nepagrįstus, nepriklausomai nuo to, ar apeliacinės instancijos teismas nuspręstų tenkinti jos ieškinį. Taigi, teismas konstatavo, kad ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį už skundžiamos nutarties 6 punkte nurodytus apeliacinio skundo reikalavimus.
8. Nustatęs, kad ieškovė siekia nuginčyti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas S. V., pasiūlęs 262 000 Eur už ginčo turtą, pripažintas atsakovės UAB „Neringos vanduo“ nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo viešo aukciono būdu laimėtoju ir atsakovė UAB „Neringos vanduo“ įpareigota per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu S. V. šio turto pirkimo-pardavimo notarinę sutartį, teismas sprendė, kad šis reikalavimas laikytinas turtiniu. Todėl šiuo atveju taikytina ieškinio turtiniuose ginčuose, kai ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų, apmokėjimo žyminiu mokesčiu taisyklė, pagal kurią žyminis mokestis yra du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.
9. Teismas paskaičiavo, kad už ieškovės pareikštus turtinius reikalavimus mokėtinas 3 249 Eur žyminis mokestis ((262 000 Eur – 100 000 Eur) x 1 proc.) + 2 300 Eur) x 75 proc. x 110,5/100).
10. Taigi, teismas sprendė, kad už pareikštą apeliacinį skundą ieškovė turi sumokėti 3 498 Eur (83 Eur x 3 + 3 249 Eur) žyminio mokesčio, nors yra sumokėjusi 75 Eur žyminio mokesčio, todėl jai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir primokėti 3 423 Eur žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovė Neringos savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties dalį dėl 309 Eur žyminio mokesčio priemokos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovė iš esmės sutiko nutartimi ir ją įvykdė – primokėjo 3 114 Eur žyminį mokestį. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė buvo pateikusi įrodymus apie 75 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl šiuo metu ieškovė yra sumokėjusi iš viso 3 189 Eur žyminio mokesčio.
11.2. Tačiau ieškovė nesutinka su skundžiamos nutarties 11 punkte esančia skaičiavimo klaida. Minėtame skundžiamos nutarties punkte nurodyta, kad už ieškovės pareikštus turtinius reikalavimus mokėtinas 3 249 Eur žyminis mokestis ((262 000 Eur – 100 000 Eur) x 1 proc.) + 2 300 Eur) x 75 proc. x 110,5/100), bet teismo pateiktas skaičiavimas neatitinka CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiuo atveju už ieškovės pareikštus turtinius reikalavimus (nuo 262 000 Eur sumos) žyminis mokestis skaičiuojamas procentais, todėl ši suma negali būti indeksuojama. Pirmosios instancijos teismas neturėjo papildomai indeksuoti 2 940 Eur žyminio mokesčio sumos, kuri buvo apskaičiuota procentais, todėl nepagrįstai padidino žyminio mokesčio sumą nuo 2 940 Eur iki 3 249 Eur.
11.3. Ieškovės teigimu, jos mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą turi sudaryti 3 189 Eur (2 940 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą ir 249 Eur žyminio mokesčio už tris neturtinius reikalavimus (3x83 Eur)). Taigi, ieškovė privalėjo primokėti ne 3 423 Eur žyminio mokesčio priemoką, bet 3 114 Eur priemoką. Todėl nutarties dalis dėl ieškovės pareigojimo primokėti 309 Eur yra neteisėta, pažeidžianti CPK 82 straipsnio 1 dalį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Apeliantė Neringos savivaldybės administracija kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. spalio 13 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 618, patvirtinantį 3 114 Eur žyminio mokesčio priemokos sumokėjimą.
14. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas įrodymas gali būti svarbus nagrinėjamam klausimui išspręsti, jį priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė Neringos savivaldybės administracija, nesutikdama su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, pateikė apeliacinė skundą, prašydama jį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė įrodymus apie sumokėtą 75 Eur žyminio mokestį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateikus apeliacinio skundo reikalavimus, sprendė, kad ji turi primokėti trūkstamą 3 423 Eur žyminio mokesčio sumą, kurią sudaro 249 Eur už savarankiškus neturtinius reikalavimus ir 3 249 Eur už apeliacinio skundo turtinį reikalavimą.
16. Apeliantė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą. Tačiau apeliantė nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas apskaičiavo papildomai mokėtiną žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo turtinį reikalavimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą indeksavimo, kadangi pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį, jeigu žyminis mokestis skaičiuojamas procentais, tai indeksavimas nėra taikomas.
17. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reglamentavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).
18. CPK 80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas dviejų rūšių žyminis mokestis: proporcinis ir paprastasis. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
19. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata reglamentuoja žyminio mokesčio dydį turtiniuose ginčuose, kuris apskaičiuojamas procentine išraiška nuo ieškinio sumos dydžio. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turtiniuose ginčuose pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą galimi tik du atvejai, kai galima indeksuoti žyminį mokestį, t. y. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta minimali (20 Eur) ir maksimali (15 000 Eur) žyminio mokesčio suma turi būti indeksuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014; kt.).
20. CPK 82 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Kaip matyti, pačioje normos dispozicijoje įtvirtinta, kad proporcinis žyminis mokestis nėra indeksuojamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proporcinis žyminis mokestis yra nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos. Padidėjus vartotojų kainoms bei infliacijos lygiui, kinta ir turto vertė bei kaina, taip pat kinta ir ieškinio suma, nuo kurios apskaičiuojamas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose, bei, savaime suprantama, ir pats minėto žyminio mokesčio dydis, todėl nėra tikslinga bei pagrįsta minėtą žyminį mokestį dar ir indeksuoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1113-790/2021).
21. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pritarti apeliantės Neringos savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas mokėtiną žyminio mokesčio dalį už apeliantės apeliacinio skundo turtinį reikalavimą, neturėjo jo papildomai indeksuoti. Apeliantės žyminiam mokesčiui už apeliacinio skundo turtinį reikalavimą apskaičiuoti yra taikoma CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kuri, kaip minėta, reglamentuoja žyminio mokesčio dydį turtiniuose ginčuose, kuris apskaičiuojamas procentine išraiška nuo ginčo sumos dydžio. Todėl remiantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi apeliantės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinio skundo turtinio reikalavimo ginčo sumos indeksuoti nereikia.
22. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantės ginčijamas turtinis reikalavimas sudaro 262 000 Eur sumą, todėl mokėtinas žyminis mokestis už jį yra 2 940 Eur. Taip pat, apeliantė turi sumokėti 249 Eur žyminio mokesčio už tris neturtinius reikalavimus (3 X 83 Eur) (šios dalies apeliantė neginčija). Taigi, bendra mokėtina žyminio mokesčio suma už apeliantės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą sudaro 3 198 Eur. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį, todėl trūkstama sumokėti žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą sudaro 3 114 Eur (3 189 Eur – 75 Eur), bet ne 3 423 Eur, kaip nustatyta skundžiamoje nutartyje.
23. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie sumokėtą trūkstamą 3 114 Eur žyminio mokesčio dalį. Taigi, byloje iš esmės liko ginčas dėl pirmosios instancijos teismo papildomai priskaičiuotos 309 Eur sumos už apeliacinį skundą. Atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio už apeliacinio skundo turtinius reikalavimus indeksavimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai nustatė apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti žyminio mokesčio klausimu, todėl skundžiama nutartis yra keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), sumažinant primokėtino žyminio mokesčio sumą 309 Eur.
24. Atsižvelgus į šią procesinę situaciją, ieškovės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį pakeisti, sumažinant primokėtino žyminio mokesčio dydį iki 3 189 Eur.
Ieškovės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja
Danguolė Martinavičienė