Administracinė byla Nr. I-1122-629/2012
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02194-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija 38, 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės, Broniaus Januškos,
sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Likortas“ atstovei advokatei Vaidai Mikliušienei,
dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Robertai Duliūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Likortas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
UAB „Likortas (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovė) 2011 m. rugsėjo 21 d. spendimą Nr. 1-235 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Likortas“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-235) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-235 nusprendė apriboti UAB „Likortas“ priklausančio baro, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir „Baras“) alkoholio prekybos laiką, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val. Pareiškėjos nuomone, minėtas sprendimas yra visiškai nepagrįstas, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti panaikintas.
Pasak pareiškėjos, atsakovė piktnaudžiavo savo įgaliojimais pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 str. ir netinkamai taikė šią teisės normą, visiškai netyrė ir nevertino „Baro“ veiklos ryšio su visuomenės interesų apsauga. Pareiškėjos nuomone, tai, kad „Baras“ jokių teisės aktų ar jam išduotos licencijos pažeidimų nepadarė, patvirtina faktas, kad atsakovė nepanaikino pareiškėjos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą.
Pareiškėjos įsitikinimu „Baro“ veikla netrukdė aplinkiniams gyventojams ir nepažeidė kitų visuomenės interesų. Paaiškino, jog „Baras“ veikia negyvenamojo namo prekybos centro „Mada“ patalpose, gyvenamieji namai yra tik kitose Viršuliškių g. ir Laisvės pr. pusėse, iki artimiausio gyvenamojo namo yra daugiau kaip 50 m. atstumas, „Barą“ ir artimiausią gyvenamąjį namą skiria plati gatvė, todėl dėl „Baro“ veiklos niekada nebuvo trukdoma gyventojų ramybė. Pažymėjo, kad „Bare“ yra įdiegtos pakankamos apsaugos priemonės: sudaryta sutartis dėl „Baro“ apsaugos su UAB „Apsaugos komanda“ ir viešosios policijos rinktine „Vytis“, „Bare“ budi apsaugos darbuotojas, įdiegtos kameros „Baro“ viduje ir lauke. „Bare“ nebūna incidentų, konfliktų, nėra daromi kitokie pareiškėjai žinomi teisės pažeidimai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad „Baras“ yra nusikaltimų ar kitokių pažeidimų traukos vieta. Taip pat atkreipė dėmesį, jog šalia „Baro“ veikia įvairios pasilinksminimo ir viešojo maitinimo įstaigos, kuriose, be kita ko, prekiaujama ir alkoholiniais gėrimais, tačiau prekybos alkoholiu laiko ribojimas pritaikytas tik „Baro“ atžvilgiu, todėl sprendimas Nr. 1-235 taip pat ir iškreipia konkurenciją.
Pasak pareiškėjos, sprendime Nr. 1-235 nenurodyta, dėl kokių priežasčių nuspręsta apriboti prekybos alkoholiu laiką. Pareiškėjai taip pat nežinomi jokie gyventojų skundai ir jokios kitos aplinkybės, dėl kurių toks ribojimas būtų pagrįstas. Pareiškėjos nuomone, tam, kad būtų galima apriboti „Baro“ veiklą, atsakovė turėjo nustatyti objektyvias aplinkybes, dėl kurių „Baro“ veikla prekiaujant alkoholiniais gėrimais licencijoje nurodytu laiku darė žalą kokioms nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) nurodytoms vertybėms, pažeidė visuomenės interesus, privalėjo savo išvadas ir pritaikytą priemonę – veiklos apribojimą – motyvuoti ir pagrįsti.
Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, kuriame pažymėta, kad atitinkami savivaldybių tarybų sprendimai turi būti aiškiai pagrįsti ir racionaliai motyvuoti, jie negali būti savavališki, voliutaristiniai. Visi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai turi būti griežtai apibrėžti laiko ir vietos atžvilgiu, šios rūšies ūkinės veiklos (kaip ir bet kurios kitos ūkinės veiklos) negalima riboti labiau, negu būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti, nes antraip būtų nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo. Informacija apie nustatytus ribojimus ir draudimus turi būti vieša, teisės subjektai apie tai turi būti informuoti iš anksto, nes priešingu atveju būtų nepaisoma konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad sprendime Nr. 1-235 nenurodyti jokie jį pagrindžiantys objektyvūs duomenys, taikomos ūkinės veiklos apribojimo priemonės visiškai nemotyvuotos, net nenurodyta, nuo kada taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Pareiškėjos teigimu, dėl šių priežasčių sprendimas Nr. 1-235 pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. bei Konstitucijos garantuojamos ūkinės laisvės apribojimo principus.
Anot pareiškėjos, priimdama sprendimą Nr. 1-235 atsakovė pažeidė ir pagrindinius viešojo administravimo principus, įtvirtintus Konstitucijoje bei VAĮ 3 str. Pareiškėjos teigimu, išankstinės nuostatos apriboti teisėtą ūkinę veiklą buvo išreikštos Vilniaus miesto savivaldybės mero A.Zuoko ir atsakovės viešuose pareiškimuose, kuriuose ne kartą buvo pažymėta, kad alkoholiu visą parą prekiaujančios viešojo maitinimo įstaigos vykdo visus įstatymų reikalavimus, todėl jų negalima uždaryti ir bus ieškoma kitų būdų jų veiklai apriboti. Pareiškėjos nuomone, sprendimas Nr. 1-235 buvo priimtas neatsižvelgiant į konkrečias pareiškėjos vykdytos ūkinės veiklos aplinkybes, kadangi toks sprendimas buvo nulemtas iš anksto, priimtas turint išankstinę nuostatą ir tikslą – apriboti tam tikrą pagal galiojančius įstatymus vykdomą veiklą. Pažymėjo, kad sprendimas Nr. 1-235 neatitinka objektyvumo, nešališkumo ir proporcingumo principų, taip pat pažeidžia bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principą. Pareiškėjos manymu, jai turėjo būti sudarytos galimybės surasti kompromisą su visuomenės atstovais, ištaisyti visuomenės interesus pažeidžiančius trūkumus, jeigu tokių būtų.
Pareiškėjos nuomone, sprendimas Nr. 1-235 buvo priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. nustatyto savivaldybės veiklos skaidrumo principo, nes pareiškėjai iki šios dienos nėra žinoma, dėl kokių aplinkybių buvo apribota veikla „Bare“ (ši informacija jai nebuvo suteikta), be to, pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti atsakovės 2011 m. rugsėjo 21 d. posėdyje svarstant pareiškėjos veiklos ribojimo klausimą, kadangi jai nebuvo praneštas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio laikas.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime (b. l. 45-50) į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pateiktu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. išaiškinimu, teigia kad priimdama sprendimą taikyti apribojimą prekybai alkoholiu, atsakovė neprivalo remtis visais 18 str. 9 d. nurodytais kriterijais, tačiau visais atvejais turi atsižvelgti į minėtus kriterijus tiek, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą (LVAT 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1640/2008). Atkreipė dėmesį, kad LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kurių pagalba vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011). Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybių taryboms, esant reikalui, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes (LVAT 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1449/2009).
Nurodė, kad 2011 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato raštas dėl „Baro“, kuriame nurodoma, kad per šių metų penkis mėnesius buvo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 2 d., BK 178 str. 1 d.), padaryti 4 pažeidimai numatyti Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 str., 1 pažeidimas numatytas ATPK 174 str. ir kiti. Atsakovės nuomone, minėtos aplinkybės suteikia pagrindą teigti, jog nurodyti duomenys yra patikimi, suteikiantys galimybę daryti išvadą jog prekyba alkoholiniais gėrimais nakties metu susijusi su daromais teisės pažeidimais. Vadovaujantis Vilniaus miesto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2011 m. birželio 20 d. planinio patikrinimo metu, „Bare“ buvo nustatyti savikontrolės pažeidimai, kurie šalinami pagal nustatytą planą. Paaiškino, kad atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato informaciją bei pateiktą siūlymą apriboti pareiškėjo licenciją verstis prekyba alkoholiniais gėrimais iki 22 val., buvo priimtas sprendimas Nr. 1-235, kuris yra proporcinga priemonė, leidžianti užkirsti kelią nusikalstamoms veikos, administraciniams teisės pažeidimams, viešosios rimties trikdymui. Pasak atsakovės, minėti užfiksuoti pažeidimai yra susiję su prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Likortas“ priklausančiame „Bare“, todėl toks apribojimas atitinka šios sankcijos taikymo tikslą siekiant užtikrinti visuomenės saugumą siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nurodyti argumentai dėl „Baro“ prekybos alkoholiu laiko apribojimo patenka į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. numatytų tokios poveikio priemonės taikymo pagrindų apimtį.
Atsakovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. įtvirtintais vietos savivaldos principais, privalo reaguoti į neigiamos, su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusios, praktikos pavyzdžius ir nešališkai bei objektyviai įvertinusi konkrečias aplinkybes bei pasinaudodama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. įtvirtinta teise, turi diferencijuoti alkoholio pardavimo laiką. Anot atsakovės, sistemiškai aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas galima daryti išvadą kad įmonei, kurios veikla susijusi su prekyba alkoholiniais gėrimais, taikomi šios rūšies verslui teisės aktuose nustatyti reikalavimai bei apribojimai, kurių būtinumą lemia alkoholio vartojimo daroma socialinė ir ekonominė žala. Teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio prekybą savivaldybių taryboms suteikta teisė riboti laiką kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra viena iš valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų mažinti alkoholio bendrąjį suvartojimą, todėl laikytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai ėmėsi priemonių pareiškėjos vykdomai veiklai riboti.
Atkreipė dėmesį, kad sprendime Nr. 1-235 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 6 d. rašte Nr. A51-38400(2.3.4.13-SM3) buvo nurodyta, jog ribojimo priemonės yra laikinos, pareiškėja turi galimybę prašyti panaikinti nustatytus prekybos alkoholiu laiko apribojimus, įgyvendinusi administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių planą, tačiau šia galimybe pareiškėja nepasinaudojo iki šiol, kas, atsakovės įsitikinimu, reiškia, jog pareiškėja nėra sąžiningas ir rūpestingas ūkio subjektas, siekiantis savo ūkinę veiklą vykdyti laikydamasis visų teisės aktų, tame tarpe ir sprendimo Nr. 1-235, reikalavimų.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pirmą kartą klausimas dėl „Baro“ prekybos alkoholiu laiko apribojimo buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos 2011 m. liepos 5 d. posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjos vadovas J. L. (J. L.), kuris buvo informuotas apie Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato rašte nurodytus viešosios tvarkos pažeidimus, taigi pareiškėjai buvo žinomi skundžiamo sprendimo priėmimo motyvai ir ji galėjo protingai tikėtis, jog bus priimtas sprendimas dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo. Paaiškino, jog nors sprendime Nr. 1-235 faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos, tačiau visos šios aplinkybės sudaro skundžiamo sprendimo rengimo medžiagą ir pareiškėja apie šias faktines sprendimo priėmimo aplinkybes buvo informuota Vilniaus minėtame 2011 m. liepos 5 d. posėdyje, be to, sprendime Nr. 1-235 yra konkrečiai įvardintos teisės normos, kuriomis grindžiamas administracinis aktas, nurodyta jo apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo, patvirtintas antspaudu, todėl atitinka VAĮ 8 str. 1 d. įtvirtintas normas.
Pabrėžė, kad pareiškėjos teiginiai, jog sprendimas Nr. 1-235 priimtas nesilaikant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų yra visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovė taip pat nesutinka, kad sprendimas Nr. 1-235 buvo priimtas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo 4 str. įtvirtintų principų. Taip pat atkreipė dėmesį, jog 2011 m. spalio 14 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas, kuriuo buvo patikslinta UAB „Likortas“ išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nurodant, jog prekybos alkoholiniais gėrimais laikas yra nuo 8 val. iki 24 val., todėl pareiškėjos teiginiai, jog skundžiamame sprendime nenurodyta, nuo kada pareiškėjai atsiranda pareiga vykdyti šį aktą nėra aktualūs ir teisiškai reikšmingi.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Likortas“ atstovė advokatė Vaida Mikliušienė palaikė skunde nurodytus argumentus (b. l. 75-78).
Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovė Roberta Duliūtė palaikė atsiliepimą jame išdėstytais argumentais (b. l. 75-78).
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1-235, kuriuo pareiškėjai buvo apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val., teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Likortas“ priklauso baras, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris pagal Vilniaus savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 30 d. išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. (duomenys neskelbtini) gali prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą, alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – vartoti vietoje (b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas 2011 m. gegužės 31 d. raštu „Dėl visą parą ir nakties metu dirbančių barų“ Nr. 10-18-S-9650, be kita ko, informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl UAB „Likortas“ „Baro“, jog per šių metų penkis mėnesius buvo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai (BK 259 str. „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“ 2 d., BK 178 str. „Vagystė“ 1 d.), padaryti 4 pažeidimai numatyti ATPK 178 str. „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose“, 1 pažeidimas numatytas ATPK 174 str. „Nedidelis chuliganizmas“ ir kiti. Siūloma apriboti „Baro“ licenciją verstis prekyba alkoholiniais gėrimais iki 22 val. (b. l. 62-63)
2011 m. liepos 1 d. vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos posėdyje, be kita ko, buvo svarstomas ir „Baro“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo klausimas. Iš šio posėdžio protokolo matyti, kad jame dalyvavo ir pareiškėjos vadovas J. L.. Posėdžio metu buvo aptartas ir minėtas Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato raštas apie nuskalstamas veikas ir kitus pažeidimus, siejamus su pareiškėjai priklausančiu „Baru“. Posėdžio metu bendru sutarimu nuspręsta parengti sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo „Bare“ projektą (b. l. 54-61).
2011 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-235, kuriuo, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d., Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1-1623 patvirtintomis Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo taisyklėmis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintomis Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėmis ir atsižvelgdama į gyventojų skundus bei įvairių institucijų pateiktą informaciją, nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Likortas“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val., įpareigoti UAB „Likortas“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo metu bare (duomenys neskelbtini) įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones. Sprendime Nr. 1-235 taip pat nustatė, kad minėtą apribojimą Vilniaus miesto savivaldybės taryba gali panaikinti, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisija pritaria teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių rezultatams, o bare (duomenys neskelbtini) nėra nustatyta pažeidimų, kurie buvo pagrindas nustatyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais (b. l. 8).
Atsakovė 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. A51-38400-(2.3.4.13-SM3) informavo UAB „Likortas“ apie sprendimą Nr. 1-235 bei nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, minėtu sprendimu nustatyto apribojimo privaloma laikytis nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos. Nurodė, kad pareiškėjai išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti patikslinta ją išdavusioje institucijoje. Raštu taip pat reikalavo, kad „Bare“ pareiškėja taikytų administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones (ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos). Taip pat informavo, jog nustatytą apribojimą Vilniaus miesto savivaldybės taryba gali panaikinti, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisija pritaria administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių rezultatams ir jei įmonėje nebuvo nustatyta pažeidimų, kurie buvo pagrindu nustatyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais (b. l. 65-67).
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. nustatyta, jog savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme numatytų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Šiuo aspektu prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą. Taigi priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis viešojo intereso pažeidimą.
Akcentuotina, kad LVAT, formuodamas praktiką taikant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d., (pvz. administracinėse bylose Nr. A261-517/2009, Nr. A756-1047/2009) yra akcentavęs, kad minėta teisės norma neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus kaip prielaidą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką; priimdama sprendimus, ji gali atsižvelgti kad ir į vieną iš įstatyme nurodytų aplinkybių. Savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose turėtų būti apribojamas prekybos alkoholiu laikas, siekiant pozityvių tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.
Byloje nustatyta, kad ginčijamas sprendimas Nr. 1-235 buvo priimtas atsižvelgus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2011 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 10-18-S-9650, kuriame dėl UAB „Likortas“ priklausančio „Baro“ nurodyta, jog per šių metų penkis mėnesius buvo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai (BK 259 str. „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“ 2 d., BK 178 str. „Vagystė“ 1 d.), padaryti 4 pažeidimai numatyti ATPK 178 str. „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose“, 1 pažeidimas numatytas ATPK 174 str. „Nedidelis chuliganizmas“ ir kiti. Siūloma apriboti „Baro“ licenciją verstis prekyba alkoholiniais gėrimais iki 22 val. (b. l. 62-63). Kadangi nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti šių aplinkybių teisėtumu ir patikimumu, todėl šie užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais ir UAB „Likortas“ priklausančio „Baro“ veikla.
Teismo vertinimu, kadangi nėra jokio pagrindo abejoti tokių faktinių duomenų objektyvumu, jais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymas, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimas. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad ginčijamu sprendimu Nr. 1-235 pareiškėjai pritaikytas ribojimas yra pagrįsta bei pateisinama priemonė, paskirta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pagal jai Alkoholio kontrolės įstatyme suteiktus įgaliojimus.
Pažymėtina, kad sprendimas Nr. 1-235 atitinka ir Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 1 d.). Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Likortas“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad parengto teisės akto projekto tikslas – įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo savivaldybėms suteiktą teisę riboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir taip užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, nusikalstamoms veikoms ir gyventojų ramybės trikdymui. Projekto uždaviniai: užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams, viešosios rimties trikdymui ir aplinkos teršimui; padidinti Vilniaus miesto gyventojų saugumo jausmą; pagerinti aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojų gyvenimo kokybę; sumažinti su įmonės veikla susijusių pažeidimų skaičių. Taip pat nurodyta, kad apribojus prekybą alkoholiniais gėrimais sumažės ar visai neliks nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų, susijusių su viešosios rimties trikdymu, alkoholinių gėrimų gėrimu viešoje vietoje ir aplinkos teršimu. Apribojus prekybą alkoholiniais gėrimais, įmonės bus suinteresuotos įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones bei administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones, todėl pagerės šalia barų gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė. Bus užtikrintas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 1 p. nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos įmonėse nuo 22 vai. iki 8 val. Trumpinant laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, bus įgyvendinamas pagrindinis Alkoholio kontrolės įstatymo tikras – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą jo prieinamumą ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui (b. l. 52-53).
Pareiškėjos teigimu, sprendimas Nr. 1-235 yra neproporcingas bei iškreipia konkurenciją, nes šalia „Baro“ veikia įvairios pasilinksminimo ir viešojo maitinimo įstaigos, kuriose, be kita ko, prekiaujama ir alkoholiniais gėrimais, tačiau prekybos alkoholiu laiko ribojimas pritaikytas tik „Baro“ atžvilgiu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai priklausantis „Baras“ yra prekybos centro „Mada“ patalpose. Prekybos centre „Mada“ taip pat veikia restoranas „Čili pica“ (dirba iki 24 val., penktadienį–šeštadienį iki 3 val.), restoranas „Katpedėlė“ (dirba iki 24 val.), restoranas „Naujieji rytai“ (dirba iki 22 val., penktadienį ir šeštadienį iki 23 val.), žaidimų automatai „Casino“ (dirba visą parą), boulingo klubas „Amerigo“ (dirba iki 2 val.) (b. l. 10-11).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad daugelis gretimai veikiančių restoranų dirba iki 24 val., „Barui“ pritaikytas ribojimas – draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val. – yra proporcingas ir neiškreipia konkurencijos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas 2011 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 10-18-S-9650 siūlė apriboti „Baro“ licenciją verstis prekyba alkoholiniais gėrimais iki 22 val. (b. l. 62-63), o skundžiamu sprendimu Nr. 1-235 „Barui“ uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val., todėl darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama sprendimą Nr. 1-235, įvertino konkrečias pareiškėjos vykdytos ūkinės veiklos aplinkybes, bei, paskirdama trumpesnį nei buvo siūlyta ribojimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laiką, sudarė sąlygas konkuruoti su greta dirbančiais restoranais.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad skundžiamas įsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų, jis nepagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų normomis, nemotyvuotas bei tuo pažeidžiamos VAĮ 8 str. 1 d. nuostatos. Teismas kritiškai vertina nurodytus argumentas. Iš sprendimo Nr. 1-235 turinio matyti, jog pastarajame nurodyta kokiais teisės aktais vadovaujantis jis yra priimtas, sprendime Nr. 1-235 aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, jog administracinio teisės akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų, šiuo atveju iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2011 m. gegužės 31 d. rašto „Dėl visą parą ir nakties metu dirbančių barų“ Nr. 10-18-S-9650. Pažymėtina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog apie skundžiamo sprendimo Nr. 1-235 priėmimo priežastis nieko nežinojo, kadangi, kaip matyti iš 2011 m. liepos 1 d. vykusio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos posėdžio protokolo, posėdyje, kuriame, be kita ko, buvo svarstomas ir „Baro“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo klausimas, dalyvavo ir pareiškėjos vadovas J. L. (b. l. 54-61). Pažymėtina, kad šio posėdžio metu nuspręsta parengti sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo „Bare“, todėl darytina išvada, jog apie būsimus prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimus pareiškėja sužinojo iš anksto bei žinojo tokio ribojimo priežastis. Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog jai nebuvo aišku, nuo kada taikomi ūkinės veiklos apribojimai, kadangi Vilniaus savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. rašte Nr. A51-38400-(2.3.4.13-SM3), kuriuo pareiškėja buvo informuota apie sprendimo Nr. 1-235 priėmimą, buvo nurodyta, jog apribojimo privaloma laikytis nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, taip pat pareiškėja buvo informuota, jog administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių turi imtis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos (b. l. 65-66).
Pareiškėjos nuomone sprendimas Nr. 1-235 pažeidžia bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principą. Pareiškėjos manymu, jai turėjo būti sudarytos galimybės surasti kompromisą su visuomenės atstovais, ištaisyti visuomenės interesus pažeidžiančius trūkumus, jeigu tokių būtų. Šie pareiškėjos argumentai teismo vertinami kritiškai, kadangi tiek pačiame sprendime Nr. 1-235, tiek ir atsakovės 2011 m. spalio 6 d. rašte Nr. A51-38400-(2.3.4.13-SM3) nurodyta, jog nustatytą apribojimą Vilniaus miesto savivaldybės taryba gali panaikinti, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisija pritaria administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių rezultatams ir jei įmonėje nebuvo nustatyta pažeidimų, kurie buvo pagrindu nustatyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais (b. l. 8, 65-67), o teismas neturi duomenų, jog pareiškėja būtų ėmusis administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių ir taip siekusi nustatyto apribojimo panaikinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. spendimas Nr. 1-235 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Likortas“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos UAB „Likortas“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, darytina išvada, kad pareiškėja neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti pareiškėjos UAB „Likortas“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.