Administracinio nusižengimo byla

Nr. eAN2-237-843/2019

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00783-2019-1

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 19.9

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 17 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal S. Č. atstovės advokatės Renatos Jatužytės - Mulevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimo, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje (šeši administraciniai nusižengimai),

n u s t a t ė :

1.       S. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 n. kovo 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (šeši administraciniai nusižengimai) už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) direktoriaus:

1.1.        2018 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „B. r. a.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1. punkto reikalavimų, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui (toliau – Departamentas) daugiabučių namų Pelesos g. 7 ir 13 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „B. r. a. “ aktų kopijas, tačiau iki 2018 m. gruodžio 3 d. nustatyto termino daugiabučių namų Pelesos g. 7 ir 13 perdavimo aktų kopijos Departamentui nepateiktos (nepateiktos ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienai, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

1.2.        2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 30-3452/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „S.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.4 punkto reikalavimų, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučių namų Mokyklos g. 8, Pelesos g. 11 (unikalus Nr. 1094-0278-4012), Žirnių g. 86 (unikalus Nr. 1094-0488-0019), Žirnių g. 86 (unikalus Nr. 1094-0488-0022) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „S.“ aktų kopijas, tačiau iki 2018 m. gruodžio 10 d. nustatyto termino šių daugiabučių namų perdavimo aktų kopijos Departamentui nepateiktos (nepateiktos ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienai, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

1.3.        2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 30-3379/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „R. v.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.3 punkto reikalavimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučių namų Kalviškių g. 6, Kapsų g. 20, Miško g. 10, Naujininkų g. 15, Pumpurų g. 4, Rodūnios kelias g. 21, Telšių g. 15, Vasarotojų g. 1, Vaikų g. 14 ir Vaivorykštės g. 18 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „R. v. “ aktų kopijas, tačiau iki 2018 m. lapkričio 30 d. nustatyto termino šių daugiabučių namų perdavimo aktų kopijos Departamentui nepateiktos (nepateiktos ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienai, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

1.4.       2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 30-3449/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „A.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.2 punkto reikalavimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučio namo Iešmininkų g. 17 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „A.“ akto kopiją, tačiau iki 2018 m. gruodžio 10 d. nustatyto termino šio daugiabučio namo perdavimo akto kopija Departamentui nepateikta (nepateikta ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienai, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

1.5.        2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 30-3487/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „D. s.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkto reikalavimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučio namo Juodšilių g. 10 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „D. s.“ akto kopiją, tačiau iki 2018 m. gruodžio 12 d. nustatyto termino šio daugiabučio namo perdavimo akto kopija Departamentui nepateikta (nepateikta ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienai, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

1.6.        2018 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 30-3430/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „O.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkto reikalavimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučio namo Juodšilių g. 31 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „O.“ akto kopiją, tačiau iki 2018 m. gruodžio 6 d. nustatyto termino šio daugiabučio protokolo surašymo dienai, t. y. 2019 m. sausio 18 d.).

2.       S. Č. atstovė advokatė Renata Jatužytė-Mulevičienė (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, kuriame prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą S. Č. nutraukti.

2.1.       Skunde nurodo, kad apeliantas negalėjo įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimų ir pateikti valdymo perdavimo aktų kopijų, nes įsakymuose minėtų daugiabučių valdymas neperduotas, įsakymai yra apskųsti, todėl nėra S. Č. kaltės nevykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimų, o jo veika yra nepavojinga. Apelianto vertinimu administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti turint tikslą priversti direktorius perduoti namus, ką pirmos instancijos teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė. 

2.2.       Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas S. Č. kaltę pagrindė deklaratyviais teiginiais, jog įsakymų apskundimas nesuteikia pagrindo jų nevykdyti, nes jų vykdymas nebuvo sustabdytas, ir kad apeliantas sąmoningai jų nevykdė. Vien tai, kad įsakymų vykdymas nebuvo sustabdytas, savaime nereiškia, kad jie turi būti vykdomi.

2.3.        Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimas nėra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas ar nurodymas, nes įsakymai, susiję su turto administravimo teisiniais santykiais, ir iš šių santykių kylantys ginčai savo prigimtimi yra civiliniai. Be to, ne pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo pačios aktais, o būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 5, 8 dalys, 4.252 straipsnio 1 dalis nustato, kokius dokumentus, pasibaigus administravimui, administratorius turi perduoti jį paskyrusiam asmeniui. Šios teisės normos numato, kad tokiu atveju yra pateikiama tik administratoriaus veiklos ataskaita, bet ne bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo akto kopija. Įpareigojimas pateikti minėtas aktų kopijas nėra ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomos priežiūros ir kontrolės rezultatas. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginiai, kad žmonės keičia administratorius, kad gyventojams daroma žala ir panašiai yra deklaratyvūs, neatitinka tikrovės ir neturi nieko bendro su ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymu, be to tai yra civilinių bylų nagrinėjimo dalykai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimti įsakymai, už kurių nevykdymą yra baudžiamas apeliantas, yra virš jos kompetencijos ribų.

2.4.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliantas nurodo, jog jo veikoje nebuvo subjektyviosios nusižengimo padarymo pusės. Jei apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su skunde nurodytais argumentais, apeliantas prašo bent jau sustabdyti šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstos civilinės bylos Nr. e2-8305-925/2019, e2-9946-294/2019, e2-5057-987/2019, e2-3051-433/2019, e2-3054-819/2019 ir e2-3053-1077/2019, kuriose yra nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų įsakymų teisėtumo klausimas.  

2.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas pateikia išimtinai tik apelianto interesus atitinkančias aplinkybes, nepateikdamas bendro įvykių konteksto, taip dirbtinai keldamas abejones dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo. Po 2012 m. gegužės 10 d. CK pakeitimo turėjo būti paskirti butų ir kitų patalpų administratoriai, atitinkantys CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Vien dėl objektyvių priežasčių, siekiant užtikrinti nešališką, skaidrų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo administratorių išrinkimo ir paskyrimo procesą, 2017 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-3400, kuriuo buvo pratęsti 2012 m. spalio 9 d. įsakymu paskirtų administratorių įgaliojimai bei veikla iki 2018 m. gruodžio 31 d., o 2018 m. liepos 11 d. buvo pradėta organizuoti nauja administratorių rinkimo procedūra. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra suinteresuota išrinkti konkretų verslo subjektą, kuris administruos atitinkamą daugiabutį namą. Ji vykdydama jai nustatytas pareigas tik organizuoja balsavimą ir priima įsakymą, kuriuo įtvirtinama butų ir kitų patalpų savininkų valią, taigi savarankiškai sprendimų dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių - nepriima. Taip pat nurodo, kad neįsiteisėjusiame teismo sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 yra patenkintas S. Č. skundas ir pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pirmas punktas nurodant, jog administravimo terminas yra pratęsiamas, kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad įgaliojimai yra pratęsti iki nurodyto termino. Šiuo metu įvertinus balsavimų rezultatus jau yra paskirti nauji daugiabučių namų administratoriai, tad net ir tuo atveju, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 būtų atmestas ir įsiteisėtų pirmos instancijos teismo sprendimas, tai neturėtų įtakos nei šiai administracinio nusižengimo bylai, nei kitoms Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoms byloms. Nurodo, jog apelianto kreipimasis į teismą dėl įsakymų, už kurių nevykdymą jam yra skirta bauda, savaime nesuteikia apeliantui teisės šių įsakymų nevykdyti bei kurti teisinio neapibrėžtumo situacijas. Apeliantas pats pripažįsta, kad direktoriaus įsakymų vykdymas priklauso išimtinai nuo jo valios ir nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių tai padaryti. Todėl nėra pagrindo išvadai dėl kaltės nebuvimo. Pabrėžia, jog civiline tvarka ginčijami įsakymai šiuo metu yra priimti, o teisės aktai nenumato jokių specialių įsakymo vykdymo sąlygų, civilinio proceso tvarka ginčijamų įsakymų vykdymas nėra sustabdytas, administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta duomenų apie šių įsakymų įvykdymą, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, jog apeliantas suvokdamas ginčijamų įsakymų nevykdymo riziką sąmoningai ją prisiima. Institucijos nuomone, atsižvelgus į Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 7.11 punkto nuostatas, byloje nepaneigtas faktas, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra nustatyta funkcija vykdyti valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę bei pagal ANK nuostatas bausti už nustatytų funkcijų ir pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Mano, jog bylos sustabdymas taip pat nėra galimas, nes jis neatitiktų teisinio apibrėžtumo ir proceso koncentracijos principų, nebūtų užtikrintas administravimo tęstinumas, taip pažeidžiant šių patalpų savininkų teisėtus interesus, o S. Č. kaltės neigimas nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais.

S. Č. atstovės advokatės Renatos Jatužytės – Mulevičienės apeliacinis skundas atmetamas 

3.       Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimas, kuriuo S. Č. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (šeši administraciniai nusižengimai), yra pagrįstas ir teisėtas.

4.       Apeliaciniame skunde ginčijama S. Č. kaltė. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad: įsakymas, už kurio nevykdymą nubaustas S. Č., yra apskųstas ir gali būti pripažintas neteisėtu; S. Č. veika nepavojinga; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimti įsakymai, už kurių nevykdymą yra baudžiamas apeliantas, yra virš jos kompetencijos ribų, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimas nėra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas ar nurodymas, nes įsakymai, susiję su turto administravimo teisiniais santykiais, ir iš šių santykių kylantys ginčai savo prigimtimi yra civiliniai; Vilniaus miesto administracijos direktorius nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas subjektas. Taip pat, apeliacinės instancijos teismui nesutinkant su skunde nurodytais argumentais, prašoma bent jau sustabdyti šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstos civilinės bylos Nr. e2-8305-925/2019, e2-9946-294/2019, e2-5057-987/2019, e2-3051-433/2019, e2-3054-819/2019 ir e2-3053-1077/2019, kuriose yra nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų įsakymų teisėtumo klausimas.

5.       ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia administracinę atsakomybę.

6.       Visų pirma atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), pareigūnas – valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus (įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236) (toliau – Nuostatai) 18 punkte įtvirtinta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė. Pagal nuostatų 7.11 punktą, administratoriaus pareiga per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai <...>. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Savivaldos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalį - savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius <...>, turintis viešojo administravimo teises ir pareigas. Administracijos direktorius, įgyvendindamas teisės aktus jam priskirtos kompetencijos ribose, priima įsakymus (Savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, savivaldybės administracijos direktorius turi viešojo administravimo teises, yra savivaldybės vykdomoji institucija ir yra pareigūnas. Būtent savivaldybei yra pavesta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūra ir kontrolė. Todėl savivaldybės administratorius, priimdamas įsakymus, turi teisę duoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui teisėtus reikalavimus ANK 505 straipsnio prasme.

7.       Apygardos teismas sutinka, kad ginčijamas įsakymas yra susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais (su butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimu), kurie savo prigimtimi yra civiliniai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo specialiosios kolegijos nutartį NR. T-2/2018). Tačiau tai nepaneigia galimybės taikyti administracinę atsakomybę už įgaliotos institucijos valdingo reikalavimo atliekant viešojo administravimo funkcijas (šiuo atveju - vykdant administratoriaus veiklos, pareigų atlikimo kontrolę) nevykdymą, nes savivaldybės funkcijos šioje srityje yra susijusios ne tik su administratorių skyrimu, bet ir su jų veiklos bei pareigų vykdymo kontrole. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia viešąją paslaugą (vykdo daugiabučių namų priežiūrą ir administravimą) ir jos veikla, teikiant šias paslaugas, kontroliuojama savivaldybės. Viešojo administravimo įgaliojimai savivaldybei suteikti minėtuose Nuostatuose. Kaip nurodyta anksčiau, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė. Nuostatų 18 punkte savivaldybei nustatyta funkcija vykdyti bendrojo naudojimo objekto valdytojo (paskirto administratoriaus) veiklos, pareigų atlikimo priežiūrą ir kontrolę. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo administratorių pareigos numatytos Nuostatų 7 punkte. 7.11 punkte įtvirtinta administratoriaus pareiga per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu (pastaba. Būtent šio akto ir reikalauta įsakyme), kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai <...>. Taigi akivaizdu, kad savivaldybė, atlikdama viešojo administravimo funkcijas, prižiūrėdama bei kontroliuodama daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą bei pareigų vykdymą, turi įgaliojimus reikšti administratoriams teisėtus reikalavimus, o už jų nevykdymą, neteisėtus veiksmus ir pan., tirti ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus pagal ANK nuostatas (ANK 589 straipsnio 82 punktas), be kita ko - bausti pagal ANK 349 straipsnio nuostatas.

8.       Apelianto nuomone, S. Č. nuobauda dėl reikalavimo nevykdymo neturėtų būti skirta, nes jis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus yra apskundęs teismui civilinio proceso tvarka. Su šia apelianto pozicija apygardos teismas nesutinka. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais UAB „(duomenys nesklebtini)“ vadovas S. Č. buvo įpareigotas per vieną mėnesį nuo jų pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašomus dokumentus (bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo aktų kopijas), įsigaliojo jų pasirašymo dieną (Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Būtent nuo tos dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui kilo pareiga vykdyti įsakymais jam nustatytus įpareigojimus. Individualaus teisės akto galiojimo nesustabdo jo apskundimas teismui ir tokių individualių teisės aktų apskundimas ir jų vykdymas nėra dvi alternatyvos, vieną iš kurių gali pasirinkti juos turintis vykdyti asmuo. Šiuo atveju, S. Č. ginčydamas individualius teisės aktus, galėjo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nagrinėjamoje civilinėje byloje), tai būtų teisėtas būdas pasiekti norimų tikslų. Tuo tarpu vien civilinės bylos dėl įsakymo teisėtumo nagrinėjimo faktas, nesant pritaikytų atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių dėl įsakymo vykdymo sustabdymo, nesuteikia apeliantui pasirinkimo galimybės vykdyti įsiteisėjusį, jam privalomą individualų teisės aktą, ar ne.

9.       Sprendžiant dėl S. Č. kaltės svarbu tai, jog jis žinojo, kad įsakymo vykdymas nėra sustabdytas ir, kad jam neįvykdžius savo pareigos, kurią patvirtintų savivaldybei pateiktas perdavimo aktas, naujai paskirtas administratorius negalės pradėti vykdyti jam priskirtų funkcijų ir to norėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Nuostatų 7.11 punktą, kol nėra įformintas dokumentų ir kt. turto perdavimas „perdavimo aktu“, patvirtinantis administratoriaus šios pareigos įvykdymą, naujai paskirtas administratorius negali atlikti jam paskirtų funkcijų, nes administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas iki perdavimo akto pasirašymo dienos. Taigi, nevykdant savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, susidaro tokia situacija, kad savivaldybės paskirtas administratorius dėl buvusio administratoriaus neteisėto neveikimo (vengimo atlikti savo pareigas perduoti dokumentus ir kitą turtą), negali pradėti vykdyti jam priskirtų funkcijų. Būtent tokie S. Č. veiksmai pavirtina jo kaltę, tyčinį nenorą vykdyti reikalavimo bei pareigų ir dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

10.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad gali būti baudžiama tik už sprendimų (nutarimų) nevykdymą, o šiuo atveju buvo priimtas Įsakymas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 punktus, administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas, o individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendindamas teisės aktus jam priskirtos kompetencijos ribose, priima įsakymus (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Aptariame Įsakyme aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais yra remiamasi priimant šį individualų administracinį aktą. Taigi, apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti, nes įsakymas yra priskiriamas prie tų teisės aktų, už kurių nevykdymą numatyta atsakomybė ANK 505 straipsnyje.

11.       Kitas apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su tuo, kad, pasak apelianto, padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Kaip matyti iš ANK 505 straipsnio nuostatų, šis nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, tai reiškia, kad pats, šiuo konkrečiu atveju, įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų apelianto veiksmų kiltų ir kitokio pobūdžio padarinių, galėtų būti plečiamos administracinės atsakomybės ribos, tačiau šiuo atveju pakanka nustatyti, kad nusižengimas padarytas ir nereikalaujama, kad kiltų kokie nors padariniai. Toks teisės normos aiškinimas negali būti suprantamas kaip formalus teisės taikymas, nes šioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tiek efektyvią daugiabučių namų priežiūros bei administravimo sistemą. 

12.       Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apelianto prašymas sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas vadovaujamasi ANK numatytomis administracinių nusižengimų teisenos nuostatomis. ANK nėra numatytas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stabdymo institutas, nes nuobaudos už administracinį nusižengimą paskyrimo terminas (2 metai) yra trumpas lyginant su galima proceso trukme nagrinėjant civilinę, baudžiamąją ar kt. bylą, kuriose priimti procesiniai sprendimai gali būti skundžiami apeliacine, o vėliau - kasacine tvarka. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą peržiūrėti administracinio nusižengimo bylą, asmuo gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, ANK nustatyta tvarka.

13.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skunde nurodytais argumentais jos naikinti nėra teisinio pagrindo.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. Č. atstovės advokatės Renatos Jatužytės – Mulevičienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                               Aušra Bielskė