Civilinė byla Nr. 3K-3-503/2009

      Procesinio sprendimo kategorijos: 114.9.6.1; 114.9.6.2 (S)           

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. lapkričio 16 d.

Vilnius 

 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės  15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui H. P. B. dėl nuostolių atlyginimo.

           

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo, išmokėjusio draudimo išmoką už apdrausto turto sugadinimą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant iš atsakingo už padarytą žalą asmens tokio dydžio nuostolių atlyginimo, kiek išmokėta draudimo išmokos.

Ieškovas nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 19 d. sudaryta draudimo sutartimi buvo apdraustas draudėjui U. P. priklausantis nuosavybės teise butas Vilniuje (duomenys neskelbtini). 2006 m. birželio 14 d. draudėjas pranešė apie draudiminį įvykį, t. y. kad 2006 m. birželio 12 d. apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš virš esančio buto, kuris priklauso nuosavybės teise atsakovui. 2006 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas, remdamasis buto remonto sąmata ir atliktų darbų aktu, išmokėjo draudėjui 11 600 Lt draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką, jis įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl išsiuntė atsakovui dvi pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šis nuostolių neatlygino.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 11 600 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 1 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovo 6448,36 Lt nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2007 m. spalio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra patalpų, iš kurių tekantis vanduo padarė žalą draudėjo turtui, savininkas ir turi pareigą rūpintis savo turtu, eksploatuoti jį taip, kad tretiesiems asmenims nebūtų padaryta žalos. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad žala, kurią atlygindamas ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, padaryta dėl to, jog atsakovas netinkamai valdė savo turtą, todėl privalo atlyginti ieškovo dėl draudimo išmokos išmokėjimo patirtus nuostolius, nes nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę. Tačiau teismas, atsižvelgęs į ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, kad kai kurie sugadintų patalpų remonto darbai ir naudotinos medžiagos įrašyti į sąmatą nepagrįstai arba nurodyti jų kiekiai neatitinka sąnaudų, reikalingų atkurti buvusią turto padėtį, tenkino tik dalį ieškinio, atitinkamai sumažinęs ieškovo prašytą priteisti iš atsakovo nuostolių sumą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal atsakovo apeliacinį skundą nutraukė, o ieškovo apeliacinį skundą 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo paskirtą draudžiamojo įvykio priežastimis nustatyti ekspertizę atliko ekspertas, kuris yra statybos inžinierius, turintis aukštąjį išsilavinimą, ir kuriam Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatu yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo  pareigas. Įvertinęs aplinkybę, kad buvo pateikta visa bylos medžiaga, ekspertas išnagrinėjo ir pateiktą žalos dydžio apskaičiavimą, atliko ekonominius skaičiavimus, susijusius su nuostolių dydžio nustatymu, nors teismo nutartimi buvo įpareigotas atsakyti į techninio pobūdžio klausimus, t. y. nustatyti apdrausto buto užpylimo priežastis. CPK 216 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių.  Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, remiantis CPK 216 straipsnio 2 dalies nuostata, ekspertas turėjo teisę pasisakyti ir dėl tų klausimų, kurių jam nebuvo pateikta, ir nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad eksperto išvados peržengė jo srities specialių žinių ribas, nes statybos inžinierius, turintis aukštąjį išsilavinimą ir ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo kvalifikaciją, gali pagal savo žinias (kompetenciją) nustatyti sąnaudų, reikalingų sugadinto turto būklei atkurti, poreikį bei apimtis; šiam klausimui spręsti, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra reikalingos specialios ekonominės žinios. Apžiūros metu ekspertas nustatė, kad buvo užlietos tik dvi buto patalpos, kurių plotas – 36,84 kv. m, taigi ekspertas galėjo nustatyti, jog lubų ir sienų dažymo remonto darbų apimtys buvo nepagrįstai padidintos, o sąmatoje ir atliktų darbų akte buvo pritaikyti atliktų darbų sudėties neatitinkantys įkainiai, vadinasi, buvo pagrindas perskaičiuoti sąmatoje nurodytą sumą. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia ekspertui, sprendžiančiam tam tikrus teismo užduotus ar kitus klausimus, pasitelkti kitų asmenų techniniams darbams, matavimams ar pan. atlikti. Nagrinėjamu atveju lokalinę sąmatą sudarė sąmatininkė G. M., tačiau tai nedaro niekinių ar teisiškai ydingų nei šios sąmatos, nei ekspertizės akto išvadų, padarytų remiantis šia sąmata, nes ekspertas V. B. E., teikdamas išvadą, prisiėmė atsakomybę ir dėl nurodytos sąmatos teisingumo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eksperto V. B. E. išvada, teisingai nustatė žalos dydį, o ta aplinkybė, jog ieškovas išmokėjo draudėjui didesnę draudimo išmoką nuostoliams padengti, nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas draudiko subrogacinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su žalos dydžiu, neturi teisės mažinti prašomą priteisti sumą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 15 d. nutartį, o Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti – patenkinti ieškinį visiškai, priteisiant ieškovui iš atsakovo 11 600 Lt nuostoliams atlyginti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai nepagrįstai plačiai aiškino CPK 216 straipsnio 2 dalies taikymo ribas, išplėtė eksperto teises, taip pat pažeidė civilinio proceso rungtyniškumo, šalių teisėtų lūkesčių, ekonomiškumo principus. Tiek sistemiškai, tiek lingvistikai aiškinant CPK 216 straipsnio 2 dalį, teismo nutartimi paskirtas ekspertas turi teisę pateikti papildomas išvadas tik dėl tokių reikšmingų bylai aplinkybių, dėl kurių teismas nutartimi jam nebuvo pateikęs klausimų, tačiau kurios paaiškėjo atliekant teismo pavestą ekspertizę. Civilinio proceso apibrėžtumo principas reikalauja, kad nurodyta norma būtų taikoma naujoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, tačiau tik kai atliekama teismo nutartimi paskirtos rūšies ekspertizė. Ekspertas negali papildomai atlikti kitos rūšies ekspertizės, ypač jeigu tos rūšies ekspertizei atlikti reikia pasitelkti trečiuosius asmenis, nes tai neginčijamai rodo eksperto kvalifikacijos tokiai ekspertizei atlikti stoką. Nagrinėjamoje byloje teismai padarė  neteisėtą išvadą, kad teismo nutartimi paskirtas ekspertas, atlikdamas techninio pobūdžio ekspertizę apdrausto objekto užliejimo vandeniu priežastims nustatyti, turėjo teisę savo iniciatyva atlikti papildomą ekspertizę patalpoms padarytos žalos dydžiui nustatyti, t. y. savo esme ekonominę ekspertizę. Ekonominio pobūdžio ekspertizė žalos dydžiui nustatyti atliekama taikant visiškai kitas metodikas, kitą teisinę bazę, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju ekspertas atliko dvi skirtingų rūšių ekspertizes. Ekspertas turi teisę duoti išvadas tik neperžengdamas teismo nutartimi paskirtos ekspertizės ribų ir neturi teisės atlikti papildomų kitos rūšies ekspertizių bei teikti jų pagrindu papildomų išvadų. Jokioje teisės normoje nenustatyta eksperto teisės savo iniciatyva, nederinant su teismu ir bylos šalimis, atlikti teismo jam nepavestą kitos rūšies ekspertizę ir jos pagrindu pateikti papildomas išvadas. Pripažįstant eksperto teisę atlikti savo nuožiūra pasirinktos rūšies ekspertizę ir suteikiant jai eksperto išvados įrodomąją galią, būtų pažeistas rungtyniškumo principas (CPK 12 straipsnis), nes bylos šalis, prašydama teismo skirti ekspertizę, turi teisę žinoti ir pagrįstai tikėtis, kad teismo nutartimi paskirtas ekspertas objektyviai pasisakys dėl aplinkybių, kurias bylos šalis nori įrodyti ar paneigti. Be to, aiškinant CPK 216 straipsnio 2 dalį taip, kaip ją aiškino bylą nagrinėję teismai, ekspertams būtų sudaryta galimybė be bylos šalių sutikimo atlikti teismo nutartimi nepaskirtas papildomas ekspertizes ir reikalauti iš bylos šalių papildomo atlygio (nagrinėjamu atveju kasatorius turėjo papildomai sumokėti už ekspertizę 300 Lt). Tai pažeistų ne tik ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), bet ir teisėtų lūkesčių principus.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 212 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 3 dalį, Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį. Šiose teisės normose imperatyviai įtvirtinta, kad teismo paskirtas konkretus ekspertas (ne ekspertinė įstaiga) atlieka teismo jam pavestas užduotis pats, remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, o išvados negali peržengti eksperto specialių žinių ribų. Nagrinėjamu atveju teismai, pažeisdami imperatyvias įstatymų normas, nepagrįstai išplėtė eksperto teises, nukrypo nuo pagrindinio ekspertizės tikslo (gauti teismo parinkto specialisto nuomonę, pagrįstą ekspertiniais tyrimais) ir neteisėtai sprendė, kad teismo paskirtas konkretus ekspertas turi teisę savo iniciatyva atlikti papildomą kitos rūšies ekspertizę, be to, pavesti atlikti ją trečiajam asmeniui ir, patvirtinęs parašu, jog prisiima atsakomybę dėl šio asmens atliktos ekspertizės teisingumo, pateikti papildomą išvadą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė įrodomąją reikšmę lokalinei sąmatai, kurią parengė ne teismo paskirtas ekspertas V. B. E., o sąmatininkė G. M. Eksperto inicijuotas (nesuderinus su teismu ir bylos šalimis) ir trečiojo asmens atliktas ne teismo nutartimi paskirtas ekspertinis tyrimas, nors ir patvirtintas eksperto parašu, negali būti laikomas specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – ir negali turėti įrodomosios reikšmės. Teismo paskirto eksperto išvados, pateiktos ne jo paties, o trečiųjų asmenų atlikto tyrimo pagrindu, negali būti laikomos objektyviomis ir patikimomis, t. y. atitinkančiomis įrodymams keliamus reikalavimus, nes tokiu atveju ekspertas teikia išvadas ne savo srities specialių žinių, o teismui ir bylos šalims nežinomų trečiųjų asmenų žinių pagrindu. Be to, teismai net nesiaiškino, ar V. B. E. turi specialių žinių ekspertiniam tyrimui dėl nuostolių dydžio atlikti, šis ekspertas nepateikė jokių savo kvalifikaciją ekonominio pobūdžio ekspertizėms atlikti patvirtinančių įrodymų. Tai pažeidžia nurodytų teisės normų nuostatas, įpareigojančias ekspertą neduoti išvados dėl klausimų, į kuriuos atsakyti ekspertas neturi specialių žinių ar kurie peržengia jo kvalifikaciją, kompetenciją. Dėl to eksperto V. B. E. papildomų išvadų dalis, grindžiama trečiojo asmens atliktais tyrimais, negali turėti įrodomosios galios nustatant draudiko patirtų nuostolių dydį.     

3. Teismai pažeidė CPK 218 straipsnį, reglamentuojantį eksperto išvados įvertinimą. Eksperto išvada yra tinkamas įrodymas tik tada, kai ji paskirta, atlikta ir gauta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Nagrinėjamu atveju ekspertizės akto dalį, kurioje pateiktos ne teismo nutartimi paskirtos ekspertizės ir ne teismo paskirto eksperto atliktų tyrimų pagrindu padarytos išvados, teismai nepagrįstai laikė eksperto išvada. Ginčo atveju ekspertizė dėl žalos dydžio nustatymo atlikta nesilaikant Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintų ekspertizės rezultatų įforminimo taisyklių (nenurodyta tyrimo metu taikytų metodų), todėl teismai, suteikdami šiai išvadai didesnę įrodomąją galią, pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas, taip pat įrodymų vertinimo taisykles, nes visiškai nevertino kasatoriaus pateiktų ir atsakovo neginčytų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktinį ir realų kasatoriaus nuostolių dydį. Pagal kasatoriaus pateiktus rašytinius įrodymus, kurie atsakovo nebuvo ginčijami, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, ieškinys turi būti patenkintas visiškai.

4. Teismai, pripažinę eksperto išvada, turinčia didesnę įrodomąją galią, ekspertizės akto dalį, kurioje pateiktos ne teismo paskirtos ekspertizės išvados, ir visiškai nevertinę kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, priešingų nurodytoms išvadoms, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-587/2004). Be to, kasacinio teismo nurodyta, kad ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. K. V. J., R. J., bylos Nr. 3K-3-248/2007). Kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad teismas įvertina eksperto išvadą atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar eksperto atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t.  y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-248/2007). Nagrinėjamoje byloje ekspertizės akto dalį, kurioje pateiktos išvados dėl apdraustam turtui padarytos žalos dydžio, teismai turėjo laikyti paprastu rašytiniu įrodymu ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismai visiškai nevertino kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie priešingi ekspertizės akte pateiktoms išvadoms, net nekvietė į teismo posėdį eksperto, neprašė pateikti jo kvalifikaciją teikti išvadas dėl turtui padarytos žalos dydžio nustatymo pagrindžiančių dokumentų, neskyrė papildomos ekspertizės.

 

            Atsakovo pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakyta priimti kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – draudiko, įgyvendinančio subrogacijos teisę ir reikalaujančio iš atsakingo už žalą asmens tokio dydžio nuostolių atlyginimo, kiek išmokėta draudimo išmokos, kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų, tarp jų – eksperto išvados, vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai, nustatant draudiko subrogacijos teisės apimtį pagal konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes.  

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad už apdraustam turtui – butui daugiabučiame name – padarytą žalą, kurią atlygindamas draudikas (kasatorius) išmokėjo draudėjui draudimo išmoką, yra atsakingas viršuje esančio buto savininkas, t. y. atsakovas. Teismai konstatavo, kad yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, tačiau priteisė iš jo nuostoliams atlyginti ne draudiko išmokėtos draudimo išmokos dydžio sumą, bet bylos nagrinėjimo metu teismo paskirtos turto sugadinimo priežasčiai nustatyti ekspertizės akte apskaičiuotą sugadinto turto atkūrimo išlaidų sumą. Kasatorius (draudikas) nesutinka su teismų išvadomis dėl jam atlygintinų nuostolių dydžio, teigdamas, kad šis nustatytas pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, t. y. be pagrindo suteikus didesnę įrodomąją galią eksperto, kuriam teismo buvo pavesta atlikti techninę ekspertizę dėl turto sugadinimo priežasties, bet ne ekonominę ekspertizę dėl sugadinto turto atkūrimo išlaidų, išvadoms.

 

Dėl eksperto teisės pasisakyti dėl klausimų, kurių jam nebuvo pateikta teismui skiriant ekspertizę

 

CPK 216 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių. Nurodyta teisės norma suteikia ekspertui teisę pateikti išvadą dėl atliekant teismo pavestą ekspertizę jo nustatytų reikšmingų bylai aplinkybių, nors dėl jų jam nebuvo pateikta klausimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios teisės normos tikslas – sudaryti galimybę ekspertui išsamiai ištirti pateiktą ekspertizei medžiagą ir duoti išvadą dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. 

            Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju ekspertas peržengė teismo paskirtos techninės ekspertizės ir savo kaip eksperto kompetencijos ribas, o teismai, pripažindami eksperto teisę pateikti išvadas dėl klausimo, į kurį atsakyti galėjo tik kitos rūšies, t. y. ekonominė, ekspertizė, neteisėtai išplėtė CPK 216 straipsnio 2 dalies taikymo ribas.

Nagrinėjamoje byloje draudiko (kasatoriaus) prašymu pirmosios instancijos teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi paskyrė ekspertizę apdrausto objekto – buto – užliejimo vandeniu priežasčiai nustatyti ir pavedė ją atlikti ekspertui V. B. E. Ekspertizei atlikti buvo pateikta visa bylos medžiaga. Ekspertas, atlikdamas tyrimą dėl apdrausto buto užpylimo priežasties, apžiūrėjo sugadintas patalpas, aiškinosi, kaip jos įrengtos, kokie jų įrengimo elementai ir kaip sugadinti dėl užliejimo vandeniu (T. 1, b. l. 187-188). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ekspertas, įvertinęs aplinkybę, jog buvo pateikta visa bylos medžiaga, atliko ir bylos medžiagos ekonominės dalies analizę bei išnagrinėjo draudiko pateiktą žalos apskaičiavimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad nustatyta, jog žalos sąmatoje, taip pat atliktų darbų akte nurodytų darbų apimtys yra per didelės (pvz., sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodyta, kad užlieta 60 kv. m patalpų, nors realiai užlieta tik 36,84 kv. m, ir dėl to nepagrįstai padidintos lubų bei sienų darbų apimtys), nurodyta darbų, kurių nereikėjo atlikti (pvz., įskaičiuotos išlaidos pastoliams įrengti, nors kai patalpų aukštis 3,5 m, pastoliai neįrengiami, nes tai būtų kliūtis darbams atlikti), be to, sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodyti atliktų darbų sudėties neatitinkantys įkainiai; perskaičiavus atliktų darbų apimtis ir patikslinus įkainius, nustatyta, kad realus padarytos žalos dydis yra ne 12 000 Lt, o 6448,36 Lt (T. 1, b. l. 187-189).

Dėl kasatoriaus argumentų, kad pagal CPK 216 straipsnio 2 dalies nuostatas ekspertas turi teisę pateikti išvadas tik dėl tokių reikšmingų bylai aplinkybių, dėl kurių teismas jam nebuvo pateikęs klausimų ir kurios paaiškėjo atliekant teismo pavestą ekspertizę, teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra abi nurodytos sąlygos: ekspertas atliko teismo paskirtą ekspertinį tyrimą dėl patalpų sugadinimo priežasties ir nustatė aplinkybių, neatitinkančių ekspertizei pateiktoje civilinėje byloje esančiuose dokumentuose nurodytų duomenų dėl patalpų remonto darbų apimties, todėl nusprendė atlikti tyrimą dėl šių aplinkybių. Akivaizdu, kad patalpų sugadinimų apimtis ir jų pašalinimo tikrieji kaštai yra reikšmingos byloje aplinkybės, todėl nagrinėjamu atveju ekspertas turėjo pagrindą atlikti jam pateiktos civilinės bylos medžiagos tyrimą nurodytų aplinkybių aspektu bei pateikti savo išvadas, nors tokio klausimo jam nebuvo pateikta (CPK 216 straipsnio 2 dalis).

Dėl kasatoriaus argumentų, kad teismo paskirtas techninei ekspertizei atlikti ekspertas neturėjo reikiamos kvalifikacijos tam, kad atliktų ekonominio pobūdžio ekspertizę, teisėjų kolegija pažymi, jog ekspertinis tyrimas dėl sugadintų patalpų remonto kaštų savo esme nėra išimtinai ekonominio pobūdžio – tokiam tyrimui atlikti visų pirma būtinos statybos srities žinios. Teismo paskirtas ekspertas V. B. E. yra aukštąjį išsilavinimą turintis statybos inžinierius, dirbantis statybos srityje keturiasdešimt ketverius metus, iš jų – dešimt metų dirba ekspertu, turi ypatingo statinio projekto bei ypatingo statinio ekspertizės vadovo kvalifikaciją (T. 1, b. l. 186). Dėl to apeliacinės instancijos teismas priėjo prie teisėtos išvados, kad nurodytas ekspertas turėjo teisę pasisakyti ir dėl ginčo klausimo, nes pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją gali nustatyti sąnaudų, reikalingų atkurti sugadinto turto būklę, poreikį bei apimtis.  Nėra jokio pagrindo abejoti nurodytą išsilavinimą ir kvalifikaciją statybos srityje turinčio asmens kompetencija nustatyti, kad ekspertizei pateiktoje civilinės bylos medžiagoje pateikti sugadintų patalpų remonto apimčių ir išlaidų skaičiavimai neatitinka realiai tokiems sugadinimams pašalinti reikalingų darbų ir išlaidų, juolab kad ekspertas, atlikdamas teismo paskirtą ekspertizę patalpų sugadinimo priežasčiai nustatyti, pats apžiūrėjo patalpas ir nustatė sugadinimus. Pažymėtina, kad kasatorius kasaciniame skunde pripažįsta, jog nurodytas ekspertas pagal turimus atestatus formaliai turi teisę atlikti abiejų rūšių, t. y. tiek techninę, tiek ekonominę, ekspertizes, tik teigia, kad įstatymas nesuteikia teisės ekspertui savo nuožiūra atlikti visas formaliai jo kvalifikaciją atitinkančias ekspertizes.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstus sprendimą ir nutartį priėmę teismai teisingai aiškino ir taikė CPK 216 straipsnio 2 dalies nuostatas šioje konkrečioje byloje nustatytoms aplinkybėms ir priėjo prie teisėtos išvados, jog nagrinėjamu atveju ekspertas, atlikdamas teismo pavestą ekspertizę dėl apdraustų patalpų sugadinimo priežasties bei nustatęs faktų, dėl kurių jam pasirodė reikšminga išanalizuoti bylos medžiagą dėl sugadintų patalpų remonto apimties ir kaštų apskaičiavimo, turėjo teisę atlikti tyrimą bei pateikti savo išvadas ir dėl nurodytų aplinkybių, nors tokio klausimo, skiriant ekspertizę, jam nebuvo pateikta.

Nurodytas CPK 216 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas ir taikymas tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju ne tik nepažeidžia civilinio proceso ekonomiškumo principo, kaip teigia kasatorius, bet priešingai – atitinka nurodytą principą. Tai, kad teismo pavestą ekspertizę dėl apdraustų patalpų sugadinimo, t. y. žalos atsiradimo, priežasties atlikęs ekspertas, kuris yra kvalifikuotas statybų srities specialistas, suabejojęs ekspertizei pateiktoje civilinės bylos medžiagoje esančiais draudiko pridėtais duomenimis dėl sugadintų patalpų remonto darbų apimties ir kaštų, t. y. patalpoms padarytos žalos dydžio apskaičiavimo, atliko ekspertinį tyrimą nurodytu aspektu, atitinka tiek civilinio proceso ekonomiškumo, tiek koncentruotumo, operatyvumo principus. Be to, tokioje kaip nagrinėjama situacija, nurodytas eksperto veiksmų atitikties CPK 216 straipsnio 2 dalies nuostatoms vertinimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.     

            Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti CPK 216 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

  

            Dėl ekspertizės išvadai kaip įrodinėjimo priemonei keliamų reikalavimų

 

            Kasaciniame skunde teisingai pažymėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. UADB „Balticums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje V. K. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-587/2004; kt.).       

Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai laikė eksperto išvada byloje techninę ekspertizę turto sugadinimo priežasčiai nustatyti atlikusio eksperto inicijuotą (nesuderinus su teismu ir bylos šalimis) ir jo pasitelkto trečiojo asmens atliktą teismo nutartimi nepaskirtą ekspertinį tyrimą dėl padarytos žalos dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, nagrinėjamoje byloje teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė apdrausto buto užliejimo vandeniu priežasčiai nustatyti, tačiau teismo paskirtas ekspertas, atlikdamas nurodytą ekspertizę ir turėdamas visą civilinės bylos medžiagą, nusprendė atlikti tyrimą dėl apdrausto turto sugadinimų apimties ir kaštų, nes, būdamas statybos srities specialistas, suabejojo byloje draudiko pateiktuose darbų sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodytais tam tikrais duomenimis dėl darbų apimties, reikalingumo ir kainų. Teisėjų kolegija jau pirmiau nurodė, kad pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, remiantis CPK 216 straipsnio 2 dalimi, ekspertas turėjo teisę pasisakyti dėl atliekant ekspertizę nustatytų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, susijusių su turto sugadinimų apimtimi ir kaštais, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo klausimui dėl sugadinto turto remonto darbų apimčių ir kaštų spręsti nebuvo reikalingos specialios ekonominės žinios. Šiuo atveju reikėjo statybos srities žinių, o šių byloje teismo paskirtas ekspertas neabejotinai turėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, kai yra nustatyta, jog teismo paskirtą ekspertizę atlikęs ekspertas pagal savo kvalifikaciją buvo kompetentingas atlikti tyrimą dėl apdrausto turto sugadinimo apimčių ir kaštų, ta aplinkybė, kad techniniams matavimams ir aritmetiniams skaičiavimams atlikti jis pasitelkė trečiąjį asmenį, t. y. sąmatininkę G. M., nesuderinęs to su teismu ir bylos šalimis, nėra pagrindas nepripažinti ekspertizės akte padarytų ginčo klausimu išvadų įrodinėjimo priemone – eksperto išvada.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų, nustatančių reikalavimus įrodinėjimo priemonei – eksperto išvadai, pažeidimo, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

           

Dėl eksperto išvados įrodomosios reikšmės ir vertinimo taisyklių

           

CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas.

Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. UADB „Balticums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002; 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. K. V. J., R. J., bylos Nr. 3K-3-248/2007, kt.). Tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002). 

            Dėl kasacinio skundo argumentų, kad skundžiamus sprendimą ir nutartį priėmę teismai, pažeisdami CPK 218 straipsnio nuostatas, ekspertizės akte esančioms išvadoms ginčo klausimu suteikė didesnę įrodomąją galią, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytus motyvus nėra pagrindo daryti išvadą, kad ekspertizės akto išvadoms suteikta didesnė įrodomoji galia. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir įvertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus: ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktus statybos darbus ir išlaidas), kitus byloje esančius rašytinius įrodymus (Nekilnojamojo turto registro duomenis), taip pat šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų duomenų vertinimo.

Dėl kasatoriaus argumentų, kad apskųstus sprendimą ir nutartį priėmę teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės normų, reglamentuojančių eksperto išvados vertinimą, aiškinimo ir taikymo praktikos, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pabrėžta, kad remtis kasacinio teismo formuojama vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Alytaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. UAB “Sverida” ir kt., bylos Nr.3K-122/1998; 2001 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Avačia“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, bylos Nr. 3K-3-314/2001; 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje F. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006; kt.). Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas šio konkretaus šalių ginčo aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad teismai nukrypo nuo kasatoriaus įvardytų kasacinio teismo išdėstytų teisės normų, reglamentuojančių eksperto išvadą, aiškinimo ir taikymo bendrųjų taisyklių.  

            Dėl nurodytų motyvų kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų, tarp jų eksperto išvados, vertinimą, ir nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo bei taikymo praktikos atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

 

            Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

           

            Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. pažymą dėl ieškovo inicijuoto kasacinio proceso, nagrinėjant šią kasacinę bylą, patirta 24,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus ieškovo kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš jo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis). 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2009 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Priteisti iš ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110012799) valstybės naudai 24,65 Lt (dvidešimt keturis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                               Dangutė Ambrasienė

 

                                                                                                                      Gintaras Kryževičius

 

                                                                                                           Algis Norkūnas