Civilinė byla Nr. e2-314-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02169-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.4.4.; 3.1.14.8.8. , 3.3.2.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. P. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6290-431/2015 pagal ieškovo S. P. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trakų energija“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Prienų energija“) dėl šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. P. Š. 2015-10-29 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovės UAB „Trakų energija“ šilumos energijos apskaitą, paskirstymą ir apmokėjimą (sąskaitas) ginčo laikotarpiu neteisėtais, įpareigoti atsakovę atlikti ieškovui patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei ištaisyti ieškovui išrašytas klaidingas sąskaitas už šilumos energiją nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. taikant metodus Nr. 4 ir Nr. 10.

Vilniaus apygardos teismas 2015-11-11 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pripažinęs, kad P. M. nėra tinkamas ieškovo atstovas, todėl ieškinį ieškovo S. P. Š. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas nurodė, jog tuo atveju, jeigu ieškovas pageidauja bylą vesti pats, jis turi pateikti teismui ir savo paties pasirašytą ieškinį, o tuo atveju, jeigu pageidautų būti atstovaujamas asociacijos atstovo, jis turi teismui pateikti ir su advokatu ar advokato padėjėju sudarytą atstovavimo sutartį.

Ieškovas, atstovaujamas asociacijos Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, 2015-11-18  pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-11-11 nutarties, prašydamas ją panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Savo skunde nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau ne vienoje byloje yra išaiškinęs, jog asociacija Nacionaline teisingumo ir gynybos sąjunga visuose ginčuose, kylančiuose iš vartojimo teisinių santykių, gali atstovauti vartotojus ir nedalyvaujant advokatui ar advokato padėjėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-11-18 nutartimi atsisakė priimti S. P. Š. atskirąjį skundą. Teismas nurodė, pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Teismo vertinimu, ši nuostata reiškia, kad asociacija atstovu teisme gali būti tik kartu su advokatais arba advokatų padėjėjais. Atskirąjį skundą pasirašęs P. M. nelaikytinas dalyvaujančiu byloje asmeniu, nes be (ar) advokato (advokato padėjėjo) P. M. negali būti įgaliotojo atstovu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas S. P. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-11-18 nutartį ir klausimą dėl atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-11-18 nutarties perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atskirąjį skundą pateikė tinkamas ieškovo atstovas - juridinis asmuo Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, atskirąjį skundą pasirašė juridinio asmens vadovas, o tokiais atvejais laikoma, kad atstovavimo veiksmus atliko pats juridinis asmuo (CPK 55 str.).

2. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga gali atstovauti vartotojus nedalyvaujant nei advokatui, nei jo padėjėjui visuose ginčuose, kylančiuose iš vartojimo teisinių santykių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartis c. b. Nr. 2-997-178/2015; 2015-10-19 nutartis c. b. Nr. 2A-431-407/2015).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsisakymo priimti apelianto atskirąjį skundą teisėtumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, sprendė, jog asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga ir jos vadovas P. M. gali būti atstovu teisme tik kartu su advokatais arba advokatų padėjėjais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atstovavimą pagal pavedimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu bei taikymu negali sutikti. 

CPK 56 straipsnio, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

Šioje teisės normoje, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra numatyta, kad atitinkamo juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui atstovaujant savo dalyvius pagal asociacijų, viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus tikslus, byloje advokato dalyvavimas yra privalomas. Teisės normoje yra aiškiai nustatyta, jog bylą teisme gali vesti asociacijos vienasmenis valdymo organas, įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją taisyklę juridinių asmenų vardu bylas veda jų vienasmeniai organai (CPK 55 str.), t. y. nereikalaujama, kad tokiais atvejais su šiais organais byloje dalyvautų ir advokatas. Tokios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra jau suformuotos nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartis c. b. Nr. 2-997-178/2015, 2015-10-19 nutartis c. b. Nr. 2A-431-407/2015, 2015-12-23 nutartis c. b. Nr. 2A-796-516/2015).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos duomenis, sutiktina su apelianto skundo teiginiais, jog atskirąjį skundą, kurio teismas nepriėmė, pasirašė tinkamas atstovas. Apeliantas kartu su ieškiniu pateikė 2015-08-25 prašymą priimti į asociaciją Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, kuriame nurodytas ir šios asociacijos sprendimas priimti apeliantą į asociaciją. Taip pat pateiktas 2015-08-25 įgaliojimas bei atstovavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad apeliantas įgalioja asociaciją atstovauti visų teismų visose teismo instancijose civilinėse bei administracinėse bylose, taip pat ginčuose dėl šilumos energijos paskirstymo, apskaitos, sąskaitų ir energijos tiekimo ir kt. Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos įstatuose, priimtuose 2014-08-21,vienas iš asociacijos veiklos tikslų yra vartotojų teisių apsauga ir gynimas, fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose vartotojų teisių klausimais. Iš Juridinių asmenų registro išrašo taip pat matyti, kad asociacijos tikslai yra, įskaitytinai, ir vartotojų teisės, jų apsauga ir gynimas, ir fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose vartotojų teisių klausimais ir kt. Taigi pateikti dokumentai patvirtina sąlygų, nustatytų CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte, egzistavimą: asociacijos steigimo dokumentuose numatytas vartotojų gynimas ir jų atstovavimas teisme; apeliantas yra asociacijos dalyvis, o apelianto inicijuojama byla yra dėl santykių, susiklosčiusių centralizuotos šilumos tiekimo srityje. Be to, juridinių asmenų registro išrašo 5.2.1 punkte nurodyta, kad šios asociacijos vadovas yra P. M., kuris pagal įstatų 9.2. punktą yra vienasmenis asociacijos valdymo organas. Esant tokiomis nustatytoms aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad P. M. yra netinkamas atstovas bei dėl to atsisakyti priimti jo pasirašytą ieškovo vardu procesinį dokumentą - 2015-11-18  pateiktą atskirąjį skundą.

Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia siekis užtikrinti, kad civiliniame procese būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, kuriai teikti reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tačiau, viena vertus, kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais nagrinėjamu atveju rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-212-219/2015), buvo pateikti byloje su visiškai kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kitokio ginčo kontekste, vertinant, ar asmens, kuris sutartį dėl atstovavimo teisme sudarė su teisinių paslaugų įmone, šiai įmonei, kaip tarpininkui, sumokėtos lėšos už advokato paslaugas gali būti jam kompensuotos. Kita vertus, CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktu įstatymų leidėjas, galimai siekdamas palengvinti asociacijos narių teisės į gynybą realizavimą, nustatė, kad asociacija gali atstovauti savo dalyvius, esant jau aptartoms, CPK nustatytoms sąlygoms. Teismų praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad asociacijos vienasmenis valdymo organas bylos vesti nedalyvaujant advokatui negali, būtu apsunkintas CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų juridinių asmenų dalyvių teisių gynimas bei nulemtas papildomų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti kilimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartis c. b. Nr. 2-997-178/2015). Analogiškos pozicijos dėl asociacijos teisės neatlygintinai atstovauti savo narius teisme, jeigu ši teisė įgyvendinama per asociacijos valdymo organus, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgaliotus kolegialių valdymo organų narius arba darbuotojus, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-136-701/2015).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su analogiškose bylose suformuota atstovavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika. Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismų pareiga priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių Panaši nuostata yra įtvirtinta ir CPK 4 str. Vertindamas pastarosios normos konstitucingumą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime (byla Nr.26-07) pabrėžė, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimo ir taikymo praktikai būtent analogiškose bylose, kuriose dalyvavusias proceso šalis atstovavo asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, bei nenustačius neišvengiamo ar objektyvaus būtinumo suformuotą praktiką keisti, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuo jos nukrypo.

Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant 2015-11-18  paduoto atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir 2015 m. lapkričio 18 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja               Dalia Kačinskienė